Valdančiųjų inicijuotos pataisos dėl supaprastinto LRT vadovo atleidimo rodo norą turėti valstybinį ruporą, kuris nekritikuotų valdžios, teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. 

„Reikia nevynioti žodžių į vatą, visi veiksmai, kurie daromi LRT atžvilgiu yra ne apie direktorę, ne apie kažkokias personalijas. Tai yra esminis dalykas, noras turėti valstybinį ruporą, kuris nekritikuotų valdžios, tikintis, kad žurnalistai kaip marionetės, nepriklausomai nuo to, kas bus vadovas, klausys, bus cenzūruojami ir rodys tik tai, kas patogu valdžiai“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis. 

„Direktorius gali būti bet kas ir bet koks, svarbiausia yra principai, kad būtų išlaikytas LRT nepriklausomumas nuo politinės įtakos“, – akcentavo jis. 

Visgi, politikas pabrėžė, kad kritika valdžiai yra viena iš žiniasklaidos misijų. 

„Kiekvienoje valdžioje atsiranda noras galvoti, kad LRT dirba prieš juos. Nesvarbu, kas buvo valdžioje, buvo „valstiečiai“ žalieji – nelaimingi buvo, buvo konservatoriai su liberalais – irgi buvo suraukti veideliai, kadangi buvo įvairios kritikos, dabar socdemai su „Nemuno aušra“ nelaimingi. Bet iš tiesų turi būti nelaimingi, kas yra valdžioje, nes viena iš misijų žiniasklaidos yra ir kritikuoti valdžią“, – dėstė S. Skvernelis.

„Neturi nusileisti iki tokio primityvaus lygmens, galvojant, kad pakeisi atskirus žmones valdymo struktūrose ir žurnalistai darys tai, ką tu nori. Ne, žurnalistai jau dešimtmečiais nebe tie, tu nenurodysi jiems nei ką rašyti, nei ką rodyti, nei kaip daryti. O jeigu bandysi nurodyti, tas labai greitai bus vieša ir bus labai didelis skandalas“, – pridūrė politikas.

Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą dėl LRT biudžeto pokyčių.

Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų. 

Be to, Seimas pritarė naujam LRT finansavimo modeliui – po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų. 

ELTA inf.