Leidykla „Briedis“ pristato knygą „Šuns dresavimo vadovas. Kaip žingsnis po žingsnio išdresuoti kiekvieną šunį“, skirtą tiek naujiems šunų augintojams, tiek patyrusiems šeimininkams, taip pat tiems, kurie dar tik planuoja įsigyti keturkojį draugą.

Knygoje patariama, kaip išsirinkti kiekvieno poreikiams ir gyvenimo būdui tinkamiausią šunį, supažindinama su populiariausių šunų veislių elgsenos ypatumais. Pateikiama šuns elgesio analizė, kuri padės šeimininkams suprasti savo augintinio mintis ir emocijas, išmokys tinkamai reaguoti į įvairias situacijas, taip pat švelniai, bet atkakliai atpratinti šunį nuo nepageidaujamo elgesio.

Pozityviosios dresūros sistema autorės pristatoma nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Pradedama nuo pagrindinių komandų, tokių kaip sėdėti, gulėti ar laukti, ir mokoma palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių užduočių – surasti paslėptą daiktą, panešti pirkinius, atnešti pavadėlį ar net surinkti išmėtytus žaislus. Pratimai iliustruoti daugiau nei 800 nuotraukų, todėl juos lengva suprasti ir pritaikyti namuose.

Knygos autorė Gwen Bailey – gyvūnų elgsenos specialistė ir profesionalius šunų dresavimo instruktorius jungiančio tinklo Puppy School įkūrėja Jungtinėje Karalystėje. Ji viena pirmųjų pradėjo diegti pozityviosios dresūros principus, kurie padėjo tūkstančiams šunų įveikti elgesio problemas, o šunų šeimininkams – sukurti harmoningą ir pasitikėjimu grįstą santykį su savo augintiniu. Autorės patirtis ir praktiški patarimai padės suprasti savo šunį ir sėkmingai jį dresuoti.

„Šuns dresavimo vadovas“ – nepakeičiamas pagalbininkas kiekvienuose namuose, kuriuose gyvena arba netrukus apsigyvens keturkojis bičiulis.

Knygą iš anglų kalbos vertė Daiva Bičev.

Knygos ištrauka

Iš baimės kylantis agresyvumas

Pagrindinė šunų agresyvumo priežastis yra baimė. Agresyvumas gali būti vienintelis šuniui žinomas būdas atsikratyti grėsmės. Jei mãno, kad atsidūrė didžiausiame pavojuje, šuo netgi gali imti kandžiotis.

Agresyvumą šuo dažniausiai pasilaiko įtartiniems nepažįstamiesiems, nebent labai išsigąsta kokio nors žmogaus. Tačiau, jei yra baudžiamas, šuo gali būti agresyvus ir savo šeimininkui. Agresyvumas kitų šunų atžvilgiu irgi dažniausiai kyla iš baimės. Paprastai šunys iš pradžių parodo, kad išsigando, bet jei tai neapsaugo nuo grėsmės ir jie pasitiki savimi, apsisaugodami griebiasi agresijos. Paprastai agresija prasideda nuo urzgimo ir pereina prie kaptelėjimo ir kandžiojimo, tačiau tam tikrais atvejais, jei yra smarkiai išsigandęs, šuo gali kąsti be jokio perspėjimo.

„Eik šalin!“

Šeimininkams būna sunku patikėti, kad jų šuns agresijos ištakos yra baimė, nes puolantis ar lojantis šuo neatrodo išsigandęs. Tačiau jis prieš tai kūno kalba galėjo rodyti baimės ženklus, tik niekas to nepaisė, todėl šuo buvo priverstas imtis tokio drastiško veiksmo.

Užspeistas į kampą

Šis šuo pririštas ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik agresyviai stoti priešais pavojų, su kuriuo susiduria. Dauguma šunų nenori kąsti ir aiškiai perspės stengdamiesi nuvyti grėsmę šalin.

Mokosi kautis

Kai šiurkštūs žaidimai nevaldomi, apačioje atsidūręs šuo gali imtis agresijos, kad kitas šuo liautųsi. Jei pavyksta, toks elgesys greitai įsimenamas ir bus panaudotas panašioje situacijoje.

Antsnukiai

Agresyviems šunims būtinos kontrolės priemonės. Antsnukiai padeda apsaugoti žmones ir kitus gyvūnus, tačiau net ir su antsnukiu šuo gali sužeisti. Reikalinga ir kognityvinio elgesio psichoterapija.

Užkardyti agresiją

Supažindinkite mažus šuniukus su viskuo, su kuo jie susidurs užaugę. Šito nepadarius, šuo bus baikštus ir greičiausiai kandžiosis.

„Tam tikrais atvejais, jei yra smarkiai išsigandęs, šuo gali kąsti be jokio perspėjimo.“

Geroji patirtis

Šuo patirs mažiau įtampos, jei laikysite jį atokiai nuo to, kas, jūsų supratimu, jį gąsdina. Vos tik pamatėte pirmuosius kančios ar baimės ženklus, išsyk iš ten pasitraukite.

Niekada neverskite baikštaus šuns pažiūrėti baimei į akis. Pripažinkite, kad jis bijo, ir stenkitės be prievartos padėti šuniui rasti būdą įveikti baimes.

Iš baimės kylantis agresyvumas – rimtas klausimas, ir jums su šuniu prireiks patyrusio augintinių elgesio specialisto pagalbos. 254 p. rasite informaciją apie atitinkamas pagalbos grupes arba paprašykite veterinaro rekomendacijos. Augintinių elgesio specialistas sudarys gydymo planą, kuriuo vadovaudamiesi sumažinsite augintinio jautrumą baimės dirgikliams, be to, vienus dirgiklius pakeitus kitais, blogi jausmai užleis vietą geriems.

Kitos agresyvumo priežastys

Be baimės, yra daug kitų priežasčių, kodėl šuo gali pulti ar kąsti. Šeimininkai turi žinoti apie galimas problemas, imtis veiksmų ir neleisti savo šunims manyti, kad agresija – vienintelis pasirinkimas.

Šunys žodžiais nepasakys, kada jiems sunku, ir nepaprašys mūsų ateiti į pagalbą. Dauguma šunų taikiai gyvena su mumis ir vienas su kitu, bet retkarčiais, kad pasiektų savo ar pamokytų, griebiasi agresijos. Svarbiausia išsiaiškinti, kodėl jie taip jaučiasi. Nori apsaugoti maistą, pjaunasi su kitais šunimis dėl vietos šeimynos hierarchijoje ar kandžiojasi, kad išvengtų skausmo, kai, pavyzdžiui, kas nors užmina ant uodegos, – tai tik kelios priežastys, kodėl šuo gali būti agresyvus.

„Šunys žodžiais nepasakys, kada jiems sunku, ir nepaprašys mūsų ateiti į pagalbą.“

„Mano!“

Saugoti maistą šunims, kurių protėviai buvo priversti taip elgtis, kad nebadautų, yra įgimta. Tokiomis aplinkybėmis mūsų agresyvumas tik blogina padėtį. Šunis reikia švelniai įtikinti, kad mes iš jų maisto neatimsime.

„Atsargiai!“

Jei šuo rodo agresyvumą kitų šunų atžvilgiu, pasistenkite užbėgti galimam konfliktui už akių. Nepaleiskite šuns nuo pavadėlio, laikykitės atokiai nuo kitų šunų ir patraukite augintinio dėmesį į save. Ieškodami ilgalaikio sprendimo kreipkitės pagalbos į specialistą.

„Palik!“

Nieko nuostabaus, kai tuose pačiuose namuose gyvenantys du šunys pjaunasi, ypač jei abu gyvūnai nesterilizuoti. Galimi sprendimai – esamos hierarchijos patvirtinimas ir sterilizavimas. Augintinių elgsenos specialistas gali pateikti nepriklausomą vertinimą ir pasiūlyti problemų sprendimo planą.

„Ai!“

Jautriems šunims gali būti skausminga ir nemalonu, kai juos šukuojame, ir tai pranešdami jie gali griebtis agresijos. Šukuokite švelniai, kad šuo išmoktų pasitikėti, jog jūs jo nenuskriausite. Šukuokite lėtai, trumpai ir atsargiai, kad jam nepeštų.

Geroji patirtis

Polinkį peštis ar kandžiotis dažniausiai nulemia šuns veislė. Vienų veislių šunys įvairiomis nepalankiomis aplinkybėmis gali likti ramūs, o kitos veislės yra lengviau išprovokuojamos. Fizinė šuns savijauta irgi gali turėti įtakos – kaip turi ir mums. Tokie veiksniai, kaip kaitra, alkis ar nuovargis, taip pat gali sumažinti agresyvumo slenkstį.

Suerzinti savo šuns agresyvumo daugelis šeimininkų patys tampa agresyvūs. Tai tik kliūsteli benzino į ugnį ir gadina šuns ir šeimininko santykius. Patyręs augintinio elgsenos specialistas padės jums abiem rasti sprendimą.

Pranešimas spaudai.