Leidykla „Briedis“ pristato dr. Mary Claire Haver knygą „Menopauzė: naujas požiūris į hormonų pokyčių etapą“ – išsamų ir padrąsinantį vadovą moterims, gyvenančioms perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu. Nors menopauzė vis dar dažnai yra apipinta mitais ir baime, knygos autorė į šį gyvenimo etapą kviečia žiūrėti ne kaip į iššūkį, o kaip į naują galimybę rūpintis savo sveikata, gerove ir gyvenimo kokybe.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. M. C. Haver sujungia moksliškai pagrįstą informaciją, klinikinę patirtį ir tikras moterų istorijas, kad padėtų suprasti, kas vyksta organizme hormonų pokyčių metu. Skaitytojos ras ne tik paaiškinimus, kodėl pasikeičia miegas, energija ar nuotaikos, bet ir praktinius įrankius, padedančius susidoroti su įvairiais simptomais: nuo išvaizdos pokyčių ar miego sutrikimų iki neurologinių, raumenų ir skeleto sistemos, psichologinių ir lytinės sveikatos problemų. Autorė atkreipia dėmesį į retesnius, dažnai nutylimus simptomus, kuriuos daugelis moterų patiria nesuprasdamos jų priežasties, ir pateikia aiškias rekomendacijas, kaip sumažinti su natūraliu estrogenų gamybos sumažėjimu organizme susijusias rizikas sveikatai, tokias kaip padidėjusi diabeto, demencijos, Alzheimerio ligos, osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, svorio augimo rizika. Knygoje aptariami naujausi moksliniai tyrimai apie pakaitinę hormonų terapiją, jos naudą ir galimą šalutinį poveikį, pateikiami patarimai, kaip tinkamai pasirengti vidutinio amžiaus sveikatos patikrinimui, įskaitant klausimus gydytojui ir visapusišką sveikatos priežiūrą.

Knyga skirta visoms moterims, norinčioms geriau suprasti menopauzės pokyčius ir gyvenimą pasibaigus reprodukciniam laikotarpiui. Ji išmokys ir įgalins moteris pasirūpinti savimi, priimti pagrįstus sprendimus sveikatos srityje ir jaustis labiau pasitikinčiomis savimi šiame svarbiame gyvenimo etape.

Knygą iš anglų kalbos vertė gyd. genetikė doc. Birutė Tumienė.

Knygos ištrauka

Veiksniai, lemiantys natūralios menopauzės laiką

Nėra kokio nors krištolinio rutulio, kuris padėtų aiškiai numatyti, kada prasidės perimenopauzė arba ateis menopauzė (bei prasidės pomenopauzės laikotarpis). Tačiau šių stadijų laiką veikia tam tikri veiksniai. Nors dauguma šių veiksnių nepakeičiami, svarbu žinoti, kokia tikimybė, kad jums menopauzė prasidės anksti, nes tai padės imtis veiksmų ankstyvosios arba priešlaikinės menopauzės atveju.

Genetika

Daugybė tyrimų rodo, kad šeiminė anamnezė menopauzės laikui labai svarbi. Jeigu mamai ir artimoms giminaitėms menopauzė atėjo anksti, įprastu laiku arba vėlai, jūsų menopauzės laikrodis gali būti panašus. Nors menopauzės laiką lemia ne tik genai, jų vaidmuo tikrai didelis. Kituose tyrimuose nustatyta, kad su vėlyvąja menopauze susiję genetiniai variantai siejasi ir su ilgesne gyvenimo trukme, o tai dar labiau sustiprina teoriją, kad menopauzės metu vykstantis endokrininis senėjimas gali paskatinti ir sisteminį senėjimą.

Reprodukcinė anamnezė ir menstruacijų ciklo ypatumai

Niekada negimdžiusios moterys dažniau patiria ankstyvąją arba priešlaikinę menopauzę nei turinčios vaikų. Tą patį galima pasakyti ir apie moteris, kurių pirmosios mėnesinės įvyko 11 metų ar jaunesniame amžiuje. Jeigu veikia abu šie veiksniai, kitaip tariant, moteris niekada negimdė ir mėnesinės prasidėjo jaunesniame amžiuje, priešlaikinės menopauzės rizika padidėja penkis kartus, o ankstyvosios – du kartus, palyginti su moterimis, kurių mėnesinės prasidėjo 12 metų ar vėlesniame amžiuje ir kurios turi du ir daugiau vaikų. Įdomu, kad nuo gimdymų skaičiaus gali priklausyti ir menopauzės simptomų sunkumas: moterys, gimdžiusios tris ir daugiau kartų, labai sunkius simptomus patiria dažniau nei gimdžiusios vieną ar du kartus.

Ciklo ilgis taip pat gali turėti įtakos menopauzės amžiui. Jei moters ciklas trumpesnis nei 26 dienos, menopauzės amžius yra 1,5 metų ankstesnis nei moterų su ilgesniu ciklu. Tačiau ciklo nereguliarumas nėra siejamas su menopauzės amžiumi.

Visai nenuostabu, kad reprodukcinė anamnezė ir menstruacijų ciklo ypatumai veikia menopauzės amžių. Po pirmųjų mėnesinių prasideda ovuliacijos – procesas, kai iš kiaušidžių atsargų išlaisvinamos kiaušialąstės (apie šio proceso detales daugiau papasakosiu kitame skyriuje). Jei tik ciklas nenutrūksta dėl kokių nors nenatūralių priežasčių – ligų ar sveikatos būklių, ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį maždaug 35 metus. Jeigu mėnesinės prasideda anksčiau arba jos dažnesnės, kiaušialąsčių atsargos kiaušidėse išsenka greičiau, todėl menopauzė įvyksta ankstyvesniame amžiuje. Jeigu moteris vieną ar daugiau kartų buvo nėščia, tuo metu ovuliacijos nevyko (jų įvyksta dar mažiau, jei moteris žindo kūdikį), todėl tos kiaušialąstės, kurios be nėštumo būtų išsiskyrusios ovuliacijos metu, lieka kiaušidėse ir taip atitolinamas menopauzės laikas. Nepaisant šios logikos, svarbu žinoti, kad tai – ne vieninteliai su menopauzės laiku susiję veiksniai.

Rasinė arba etninė kilmė

Viename Jungtinėse Valstijose atliktame menopauzės pradžios laiko tyrime nustatyta, kad Amerikos indėnėms ir juodaodėms menopauzė prasidėjo anksčiausiai, ne ispaniškos kilmės baltaodėms – vėliau, o vėliausiai menopauzė prasidėjo japonėms. Kai kurie mokslininkai mano, kad menopauzės pradžios skirtumai susiję su genetiniais veiksniais, bet sunku atskirti ir kitus socialinius bei ekonominius, gyvensenos ar kitokius veiksnius, kurie taip pat gali veikti menopauzės pradžios laiką. Pavyzdžiui, ištyrę duomenis ir palyginę juodaodžių ir baltaodžių menopauzės pradžios laiką, mokslininkai nustatė ir tam tikrus veiksnius, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu bei kokybe, kurie paryškino skirtumus tarp abiejų grupių, nes turėjo įtakos tam tikroms būklėms, susijusioms su ankstyvesne menopauze. Dėl šių priežasčių juodaodės menopauzę patiria maždaug 8,5 mėnesio anksčiau nei baltaodės. Juodaodėms taip pat dažniau pasireiškia karščio bangos ir depresija, bet rečiau pasiūlomas gydymas.

Negalime pakeisti savo genetinių veiksnių, bet galime ir privalome mažinti skirtumus, atsirandančius dėl kontroliuojamų veiksnių, gerindami geros priežiūros menopauzės laikotarpiu prieinamumą bei galimybes aptarti tinkamą gydymą. To reikia ne tik todėl, kad kiekviena moteris nusipelno turėti geresnės gyvenimo kokybės menopauzės laikotarpiu galimybę, bet ir dėl sąsajų su ilgesne gyvenimo trukme. Gerai žinoma, kad intensyvesnės karščio bangos susijusios su didesne demencijos, insulto ir širdies ligų rizika, o tai reiškia, kad juodaodėms moterims šių ligų rizika didesnė. Laimei, informacijos ir paslaugų prieinamumas gerėja, o dėmesio ilgai lauktam ir labai svarbiam įtraukties ir lygybės aspektui skiriama vis daugiau.

Kūno svoris

Tyrimai rodo, kad kūno svoris – vienas iš natūralios menopauzės laiką veikiančių veiksnių. Ankstyvosios menopauzės rizika didesnė, jei moteris jaunystėje arba vidutiniame amžiuje turėjo nepakankamą kūno svorį ir žemą KMI, o vėlyvoji menopauzė būdingesnė antsvorio ir aukštesnį KMI turinčioms moterims. Atrodytų, kad didesnis kūno svoris suteikia naudos sveikatai, nes menopauzė vėlyvesnė ir moteris ilgiau veikiama estrogenų ir jų naudingų apsauginių poveikių. Tačiau pernelyg didelis kūno svoris ir riebalų sankaupos pilve gali nusverti naudingą vėlesnės menopauzės poveikį, nes padidina širdies ligų riziką ir veikia tokius rodiklius kaip lipidų koncentracija (didelė cholesterolio koncentracija), gliukozės koncentracijos sutrikimai ir uždegimas. Ką visa tai reiškia? Tai reiškia, kad sveikas kūno svoris – nepernelyg mažas ir nepernelyg didelis – palankiausiai veikia reprodukcinę ir bendrą sveikatos būklę.

Pranešimas spaudai.