Šiuo metu Lietuvoje jau fiksuojama aukšta alksnių ir lazdynų žiedadulkių koncentracija, o kartu daugėja vaikų, kuriems pasireiškia alergijos simptomai. Tačiau pirmą kartą su tuo susidūrę tėvai dažnai mano, kad tai tiesiog užsitęsęs peršalimas, ir laukia, kol praeis.

Pasak Vaikų ir jaunimo klinikos vadovės, Vilniaus universiteto docentės Sigitos Burokienės, būtent šiame etape dažniausiai prarandamas laikas – laukiama, kad tai peršalimas, nors simptomus palaiko nuolatinis kontaktas su žiedadulkėmis. „Šiuo metu jau stebime alergiją alksnių ir lazdynų žiedadulkėms. Žiedadulkių koncentracija yra labai aukšta, ir alergijos simptomai pasireiškia nemažai daliai vaikų“, – sako gydytoja.

Ne peršalimas, o žiedadulkės

Pavasarinės alergijos priklauso sezoninių alergijų grupei ir prasideda nuo medžių žydėjimo. Vėliau seka beržai, kurių sukeliamos alerginės reakcijos dažnai būna itin stiprios, dar vėliau - ąžuolai ir įvairios žolės. Vaikams, kurie turi ir kitų alergijų, šis laikotarpis gali užsitęsti gerokai ilgiau.

Pasak S. Burokienės, „stebima tendencija, kad visų alerginių ligų daugėja. Tarp jų – ir alergijos įkvepiamiesiems alergenams. Pavasarinės alergijos tikrai nemažėja.“ Situaciją komplikuoja tai, kad pavasaris yra ir virusinių infekcijų sezonas. „Tai metas, kai yra ir virusinių, ir alerginių ligų, todėl kartais labai sunku jas atskirti, ypač kai alergija pasireiškia pirmą kartą“, - aiškina gydytoja.

Kai simptomai klaidina

Vienas svarbiausių skirtumų – ligos eiga. Pasak docentės, „virusinės infekcijos dažniausiai praeina per savaitę. Sloga pradžioje būna skaidri, bet vėliau tirštėja ir mažėja.“ Tuo metu alergijos atveju sloga išlieka skaidri, gausi ir tęsiasi tol, kol aplinkoje yra alergenų – tai gali trukti tris-keturias savaites ar ilgiau. „Virusinėms infekcijoms būdingas karščiavimas, o alergijoms – ne“, – pabrėžia S. Burokienė.

Tėvams verta atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus. Gydytojos teigimu, „alergijai būdingas akių ašarojimas, nosies niežėjimas ir intensyvus čiaudulys.“ Prie virusinių infekcijų šie simptomai irgi gali pasireikšti, tačiau paprastai jie nebūna tokie ryškūs ar varginantys.

Pasak gydytojos, alergija gali atsirasti ir vaikams, kurie anksčiau jokių simptomų neturėjo. „Genetika yra labai svarbi, tačiau reikšmę turi ir imuninės sistemos būklė. Organizmas gali pradėti žiedadulkių baltymus atpažinti kaip svetimus, ir tuomet įsijungia imuniniai mechanizmai“, – sako ji.

Kasdieniai įpročiai irgi svarbūs

Didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai. Svarbu kuo mažiau būti lauke tuo metu, kai žiedadulkių koncentracija didžiausia – ryte ir dieną, o laiką lauke rinktis vakare arba po lietaus. Grįžus namo rekomenduojama kuo greičiau nuplauti vaikui veidą ir rankas, persirengti, o jei įmanoma – ir nusiprausti po dušu. Taip pat reikėtų dažniau namus valyti drėgnai ir vėdinti ne dieną, o naktį.

Pasak gydytojos, dažna klaida – tikėtis, kad simptomai praeis savaime. „Kartais tėvai ieško vitaminų ir tikisi, kad alergija praeis“, – sako S. Burokienė. Tačiau vaikams alergija veikia ne tik fizinę savijautą – sutrinka miegas, mokymosi procesas, sunku susikaupti, o užgulta nosis labai vargina.

Todėl svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir nustatyti jų priežastį. „Rekomenduojama tiksliai nustatyti, kam yra alergija“, – pažymi gydytoja. Tam gali būti atliekami odos dūrio mėginiai, kraujo ar molekuliniai tyrimai. Dažniausiai pirmiausia atliekami odos dūrio mėginiai, tačiau jei jų atlikti negalima, pasirenkami kraujo tyrimai.

Jei alergijos kartojasi, svarbu galvoti ne tik apie simptomų malšinimą, bet ir apie prevenciją. Pasak S. Burokienės, kai kuriais atvejais prevencinis gydymas gali būti pradedamas dar prieš žiedadulkių sezoną. „Taip pat gali būti taikoma imunoterapija. Ji yra veiksminga ir kai kuriais atvejais skiriama vaikams maždaug nuo 5 metų“, – sako gydytoja.

Pranešimas spaudai.