Kiekvienais metais trečiąją kovo savaitę daug dėmesio skiriama apsinuodijimų prevencijai. Šiuo laikotarpiu visuomenė raginama būti atidesnė, nes šiuolaikiniame pasaulyje naudojama daugiau kaip 60 tūkstančių įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Maždaug dešimtadalį jų, t. y., apie 6000, žmonės kasdien naudoja buityje – skalbdami, tvarkydami namus, dirbdami sode ar darže, rūpindamiesi išvaizda ar gydydamiesi. Netinkamas buitinės chemijos, trąšų, pesticidų, kosmetikos ar vaistų naudojimas gali sukelti apsinuodijimą, o kartais tapti rimtų sveikatos sutrikdymų ar net mirties priežastimi.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistų teigimu, šylant orams ir apskritai šiltuoju metų laiku apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis skaičius didėja. Pavasarį ir vasarą žmonės dažniau naudoja trąšas, pesticidus, įvairias valymo priemones. Norint sumažinti riziką apsinuodyti šiomis medžiagomis, svarbu jas naudoti tik taip, kaip nurodo gamintojas. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti apsaugos priemonėmis – saugoti akis, kvėpavimo takus ir odą, jei reikia, dėvėti apsauginius akinius, kaukes ar respiratorius bei pirštines.

Pasak specialistų, apsinuodijimų galima išvengti tik žinant galimus pavojus ir tinkamai elgiantis su įvairiomis medžiagomis. Be to, labai svarbu mokėti greitai ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą.

Pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad stacionarinėse gydymo įstaigose gydomų apsinuodijusių pacientų skaičius 2021 – 2024 metų laikotarpiu didėjo nuo 1626 atvejų iki 2326 atvejų, tačiau 2025 m. pastebėtas nedidelis sumažėjimas – iki 2288 atvejų.

2025 metais 66 procentus dėl apsinuodijimų stacionare gydytų pacientų sudarė vyrai, 34 procentus – moterys. Apie penktadalį visų apsinuodijimų sudarė vaikų atvejai. 2025 metais gydymo įstaigose buvo gydyti 425 nepilnamečiai iki 18 metų. Dažniausiai apsinuodija kūdikiai ir mažamečiai vaikai iki trejų metų. Taip nutinka todėl, kad tokio amžiaus vaikai aktyviai tyrinėja aplinką ir dažnai įvairius daiktus bando ragauti, todėl jų apsinuodijimai dažniausiai būna atsitiktiniai. Vėliau, vaikams augant, tokių atvejų mažėja, tačiau nuo maždaug 10–12 metų vėl pastebimas jų augimas. Paauglių grupėje apsinuodijimų dažnėjimą paprastai lemia alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas, taip pat netinkamas vaistų vartojimas. Statistika rodo, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji dažniausiai apsinuodija alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis.

Kalbant apie apsinuodijimus vaistais, pastaraisiais metais matoma teigiama tendencija – tokių atvejų pamažu mažėja. 2025 metais ligoninėse dėl apsinuodijimo vaistais buvo gydyti 485 pacientai, kai 2021 metais jų buvo 590. Maždaug trečdalį tokių atvejų sudaro vaikų apsinuodijimai. Vaikai dažniausiai apsinuodija tėvų ar senelių vartojamais vaistais, taip pat netinkamai laikomais jiems skirtais medikamentais ar vitaminais.

Suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais priežastys būna įvairios: supainiojami vaistai, suvartojama neteisinga dozė, nesilaikoma vartojimo instrukcijų arba vaistais apsinuodijama tyčia. Vertinant pagal vaistų grupes, dažniausiai pasitaiko apsinuodijimų psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais ir migdomaisiais preparatais. Taip pat registruojami apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais, antireumatiniais vaistais, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančiais bei sisteminiais ir hematologiniais preparatais.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius kasmet telefonu suteikia daugiau kaip 3000 konsultacijų. Didžioji jų dalis susijusi su įtariamais ar jau įvykusiais apsinuodijimais. 2025 metais iš viso buvo suteiktos 3483 konsultacijos. 42 procentai besikreipusiųjų – yra gyventojai ar įvairių institucijų atstovai, o likusieji 58 procentai – sveikatos priežiūros specialistai, kurie konsultuojasi dėl apsinuodijimų gydymo.

Dažniausiai kreipiamasi dėl apsinuodijimų vaistais (44 proc.), buitine chemija (9 proc.), pesticidais (5 proc.), kitomis cheminėmis medžiagomis (10 proc.), nepatikslinta medžiaga (4 proc.), grybais (3 proc.), naftos produktais (3 proc.), asmens higienos priemonėmis (3 proc.), augalais (3 proc.) bei automobiliuose naudojamomis priemonėmis (3 proc.).

Ką daryti įtariant apsinuodijimą?

Pirmosios pagalbos veiksmai apsinuodijus paprastai nėra sudėtingi. Jei žmogus prarijo cheminės medžiagos ir yra sąmoningas, suaugusiajam galima duoti išgerti stiklinę vandens. Vaikams vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno svorį – maždaug 5 mililitrai vienam kilogramui kūno masės. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 10 kilogramų, jam reikėtų duoti apie 50 mililitrų vandens.

Jeigu chemikalų pateko į akis, jas reikia nedelsiant plauti tekančiu vandeniu 15–20 minučių, atsargiai pakeliant akių vokus. Jei medžiagos pateko ant odos, pažeistą vietą būtina kruopščiai nuplauti vandeniu. Įkvėpus nuodingų medžiagų, svarbiausia kuo greičiau patekti į gryną orą.

VVKT primena, kad įtarus apsinuodijimą reikėtų nedelsiant skambinti į Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių telefonu +370 5 236 20 52. Šio skyriaus gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Taip pat būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pranešimas spaudai.