Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Madride kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad Rusija per pirmąsias dvi karo Artimuosiuose Rytuose savaites dėl augančių energijos kainų ir sušvelnintų sankcijų uždirbo 10 mlrd. dolerių.

„Rusija šiame kare per pirmąsias dvi karinių veiksmų savaites vien iš energijos pardavimų uždirbo 10 mlrd. dolerių. Ir ji visus uždirbtus pinigus neabejotinai investuos į ginklus, bent jau į ginklus prieš mus. Todėl ilgas karas naudingas Rusijai“, – sakė jis.

Jau anksčiau skelbta, kad JAV iždo departamentas laikinai leido šalims pirkti jau laivuose esančią rusišką naftą ir naftos produktus. Šis leidimas galioja nuo kovo 12 d. iki balandžio 11-osios.

Naftos kainos dėl Irano karo smarkiai išaugo.

Nausėda apie JAV ir NATO: bet kokie nesutarimai kelia sąmyšį

NATO šalims neduodant teigiamo atsakymo Vašingtono prašymui padėti dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kampanijos prieš Iraną, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog visus nesutarimus pavyks užglaistyti.

„Nesukelia teigiamų emocijų, kadangi bet kokie nesutarimai tarp NATO sąjungininkų, nesvarbu, kokiu klausimu, ypatingai, kada iniciatyvos imasi didžiausias NATO sąjungininkas – JAV – tikrai kelia sąmyšį. Jos kelia padidintas rizikas ir mums svarbu likti vieningais būtent dabar, kada artėja NATO viršūnių susitikimas Ankaroje liepos mėnesį“, – trečiadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.

„Aš labai tikiuosi, kad vis dėlto tie nesutarimai gali būti užglaistyti, nes kaip ten bebūtų JAV pradėjo akciją prieš Iraną siekdamos labai konkrečių tikslų“, – sakė jis.

Anot jo, JAV kampanija prieš Iraną buvo pradėta siekiant mažinti Irano galimybes vykdyti branduolinio ginklo programas bei sustabdyti Teherano režimo žiaurų elgesį su savo piliečiais.

„Šitoje vietoje aš suprantu, kad JAV tikisi sąjungininkų solidarumo“, – pažymėjo prezidentas.

„Kai kurie sąjungininkai, matyt, atsižvelgia ir į tai, kad yra galimos rizikos arba galimas teroristinių aktų pernešimas į Europą pavojus, nes Irano režimas, be kita ko, yra ir kerštingas“, – pabrėžė G. Nausėda.

Kaip skelbta, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį teigė, jog Aljansas turėtų rimtai aptarti pagalbą Jungtinėms Valstijoms Hormūzo sąsiauryje, kurį, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, blokuoja Iranas.

Nors šiuo metu apie karinę pagalbą JAV konflikte su Iranu nėra svarstoma, kiek anksčiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, jog Lietuva galėtų prisidėti prie JAV operacijų prieš Iraną suteikiant teritoriją naikintuvams, bombonešiams. Tiesa, jis akcentavo, jog tai yra hipotetinis scenarijus, nes jokių politinių sprendimų nėra priimta. 

G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad šalis, kaip NATO sąjungininkė, svarstytų galimybę padėti JAV Anot jo, tokiu atveju šalies teritorija galėtų būti naudojama logistiniams tikslams.

Vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.

ELTA, Ukrinform inf.