Seime planuojant pateikti naują įstatymo projektą dėl supaprastintos Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tokius valdančiųjų žingsnius vadina antikonstituciniais. Pasak jo, dėl to atsakomybę turės prisiimti Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

„Šiandien, kas yra pateikta seniūnų sueigoje, įtrauktas klausimas, kuriame yra šiandien pateikimas, tačiau lygiai taip pat jau yra pritarta kitos savaitės darbotvarkei, kurioje yra numatytas svarstymas ir priėmimas – vadinasi, bus taikoma skuba, nes netaikant skubos (tvarkos) negali būti priimtas (įstatymas). Reiškia, kad bus pažeistas Konstitucinio Teismo išsakytas labai aiškus išaiškinimas, kad ypatingais atvejais galėtų būti taikoma skubos tvarka“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis. 

„Tai yra antikonstituciniai veiksmai, už kuriuos politinę atsakomybę turės prisiimti Seimo pirmininkas“, – pabrėžė jis. 

Be to, akcentavo demokratų lyderis, tokiais siūlymais valdantieji rodo aiškų siekį politizuoti visuomeninį transliuotoją. 

„Žinote, kaip senais laikais buvo paštas, telegrafas ir tiltai. Komunistai revoliuciją darė. Tai dabar vietoje telegrafo yra televizija. Va, pasiimsime ir dabar viskas bus gerai“, – ironizavo politikas. 

Anot S. Skvernelio, jei siūlomam įstatymo projektui ketvirtadienį po pateikimo bus pritarta, opozicija žada kreiptis tiek į Konstitucinį Teismą (KT), tiek ir į kitas institucijas. 

„Be jokios abejonės (kreipsimės į KT). Mes išnaudosime visas – tiek procedūrines, tiek teisines galimybes, kad šitą buldozerį sustabdyti“, – tikino demokratų pirmininkas. 

V. Čmilytė-Nielsen: dar vienas laužomas pažadas

Savo ruožtu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad socialdemokratai laužo pažadą apie siūlomus pokyčius diskutuoti su žiniasklaidos bendruomene.

„Dar vienas laužomas pažadas, nes socialdemokratų lyderiai, jeigu juos galima vadinti lyderiais, kalbėjo apie tai, kad norės padiskutuoti su žiniasklaidos bendruomene. Tačiau įregistravo pataisas, kurios iš esmės yra analogiškos ir tai padarė dėl vieno paprasto dalyko – nes nori apeiti ekspertinio vertinimo reikalavimą, kuris bent šiek tiek pristabdytų procesą. Nori skubos, nori perlaužti šį klausimą iki rudens sesijos pabaigos“, – žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Šiandien įteikėme socialdemokratams puikią Norberto Černiausko knygą „Paskutinė Lietuvos vasara“, tikėdamiesi, kad gal pasiskaitys, gal suvoks, kad bendrininkavimas ir pataikavimas, įgalinimas tokių partnerių, kuriuos jie pasirinko yra pavojingas valstybei“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė: originali reakcija į protestą

Tuo metu konservatorės, ekspremjerės Ingridos Šimonytės teigimu, skubos tvarka teikiamas įstatymas veikiausiai yra reakcija į žurnalistų bendruomenės surengtą protestą prie Seimo. 

„Čia tokia reakcija į protestą, greičiausiai – tokia originali reakcija, nes paprastai yra manoma, kad politikai kažkaip stengiasi įsiklausyti, kažką paaiškinti. Juo labiau, kad buvo vienas kitas politikas iš valdančiosios daugumos, kur tarsi davė įsipareigojimą, kad reikia pagalvoti, neskubėti, pasvarstyti“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė I. Šimonytė. 

„Yra akivaizdus susitarimas, valia šitos (valdančiosios) daugumos padaryti taip, kad televizorius nerodytų negražiai ir visą laiką, tokiais atvejais, pradedi nuo LRT. Ką dar darysi, kai matai, kad visuomenės pasitikėjimas smunka, klaidų daug, problemų daug, visi kritikuoja“, – pabrėžė ji. 

Kaip skelbta, trečiadienį parlamentarai registravo naują įstatymo projektą, numatantį supaprastinti visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. 

Siūloma numatyti slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių. Taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. 

Be to, pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12. 

Tai jau ne pirmas parlamentarų įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo buvo pritaręs „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų inicijuotam įstatymo projektui.

Juo siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos – prie Seimo surengtas protestas, iki šiol raginama pasirašyti peticija prieš galimą LRT politizavimą. Peticiją jau pasirašė beveik 140 tūkst. žmonių.

Žurnalistų bendruomenė reikalavo valdančiuosius atmesti bet kokias su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias pataisas. Kitu atveju – prieš inicijuojant pokyčius tartis su bendruomene. 

ELTA inf.