Visi jau esame pasiilgę pavasario, šilumos ir saulės. Tai džiugina, kai savaitgalį nutariame praleisti gamtoje. Tačiau darbuojantis biure saulė vargina, nes spinduliai plieskia į langus stačiu kampu, akina ir prikaitina patalpą. Vasarą, kai saulė kabo virš stogų, diskomfortą patiriame tik dėl karščio, jei patalpose nėra vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Taigi, būtent dabar pats metas pasirūpinti, kad saulė džiugintų, o ne vargintų.

Ekspertų nuomone, viena efektyviausių priemonių yra ant langų stiklų klijuojamos plėvelės. Efektyviausios jų net iki 4 kartų sumažina infraraudonųjų spindulių patekimą į patalpą ir padidina patalpos komfortą.

Kaip veikia ant langų stiklų klijuojamos plėvelės? Dauguma jų dirba šiluminio veidrodžio principu. Skaidrus ir tvirtas poliesterio sluoksnis iš vienos pusės padengiamas klijais, o iš kitos – mikroskopinio dydžio metalų dalelėmis, kurios puikiai atspindi šilumą. Dar ne taip seniai tokią pat paskirtį turėjo ir metalo folija, užkišta už radiatorių. Tiesa, ji nebuvo skaidri. Ant langų ar stoglangių stiklų užklijuotos plėvelės atlieka pasyvaus kondicionavimo funkciją, apsaugo nuo akinimo ir UV spinduliuotės, suteikia privatumo ir saugumo.

Leidžia palaikyti optimalią temperatūrą

Turbūt ne vieno, skaitančio šias eilutes žmogaus mintyse sukirbėjo klausimas: kaip langų plėvelė gali būti pasyvus kondicionierius? Pasyvus, nes nenaudoja jokių papildomų energijos ir kitų resursų, be to, apsaugo nuo šilumos patekimo vidun vasarą ir nuostolių žiemą.

Visuomeninės paskirties objektuose paprastai jau yra įrengta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema, tačiau jutikliai reaguoja ne į saulę, o į oro temperatūrą lauke. Ankstyvą pavasarį saulė kaitina patalpą, o jutiklis rodo, kad lauke +10. Taigi, šildymas veikia visu tempu, savo darbą, keldama temperatūrą patalpoje, dirba ir saulė. Nors dieną kenčiama nuo karščio, sistemos išjungti negalima, nes naktys dar gana šaltos. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tenka rinktis plėvelę net ir esant įrengtai ŠVOK sistemai. Be to, stiklų plėvelių gebėjimas atspindėti saulės šilumos energiją prieš jai patenkant į patalpą, dar ir mažina sąskaitas už suvartotą elektros energiją ir oro kondicionavimo apkrovas.

Dauguma plėvelių skirtos klijuoti iš vidaus. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą, maksimaliai optimizuoti patalpų vėsinimą ir šildymą. Todėl naujos statybos pastatuose dažniausiai sudėti trijų stiklo paketų langai, į tokius langai keičiami ir senuose statiniuose.

Iš vidaus klijuojamų plėvelių efektyvumas ant tokių langų yra žymiai mažesnis, nes pasireiškia tam tikras inertiškumas: saulės šiluma pirmiausia patenka į vieną stiklo paketo tarpą, paskui – į kitą ir tik tuomet pradedama grąžinti atgal. Dalis šilumos pasiklysta tarp stiklų ir lieka klaidžioti, todėl klijuojant iš lauko, šilumos atspindėjimo efektas yra 2 kartus didesnis. Todėl kai reikia maksimalios apsaugos nuo karščio, metalu padengta plėvelė klijuojama iš lauko pusės. Nuo pat pirmo saulės spindulio prisilietimo prie stiklo plėvelė jį atspindi atgal, sustabdo šilumos „vaikščiojimą“.

„Mūsų technologija negali sumažinti temperatūros, bet leidžia palaikyti optimalią vidutinę paros temperatūrą“, – UAB „Aša“ direktorė Živilė Vaitkūnienė paaiškino, kodėl langų plėvelės yra vadinamos pasyviu kondicionieriumi.

Bendrovės „Aša“ vadovės teigimu, kondicionavimo sistemos orą atvėsina dirbtinai, naudoja elektrą, reikalauja užpildo ir filtrų keitimo, tai nėra tvaru. Be to, jas ir įrengti atsieina brangiau. Pasyvus kondicionavimas yra sveikesnis: kai lauko ir vidaus temperatūros skirtumai nedideli, žmonės išvengia peršalimo, be to, nėra neigiamo tiesioginio šalto oro srauto poveikio.

Plėvelės atsiperkamumą generuoja ir žiemą. „Langas be plėvelės šilumą praleidžia į tą pusę, kur jos yra mažiau: vasarą iš lauko į vėsesnę patalpą, o žiemą šiluma išeina iš namų, nes lauke yra vėsiau. Plėvelė veikia kaip šilumos veidrodis, todėl žiemą leidžia iki 30 proc. sumažinti šilumos nuostolius pro langus“, – tvirtino Ž. Vaitkūnienė.

Sumažina akinimą ir UV spinduliuotę

Plėvelės, atlikdamos pasyvaus kondicionavimo funkciją, kartu sumažina akinantį šviesos srautą. „Šviesos kiekis, sklindantis saulėtą dieną per langą, panaikina kontrastą, todėl įtemptai žiūrint atbunka dėmesys, pavargsta akys ir net formuojasi pykčio raukšlelės“, – sakė įmonės vadovė.

Jei anksčiau saulės akinimas labiau vargino gamybinėse patalpose ir biuruose, COVID-19 pandemijos metu ši problema persikėlė į namus, nes daugelis žmonių dirba nuotoliniu būdu.

Nors ir pakankamai šviečiama, visuomenė dar mažai rūpinasi savo sveikata. „Žinome, kad ultravioletiniai spinduliai kenkia odai, tačiau net metukų nesulaukusius mažylius vežamės prie Viduržemio jūros ir leidžiame jiems ištisai kepti saulėje. Žinome, kad UV spinduliai lengvai praeina per automobilio stiklą, kad į patalpą jų patenka net per du lango stiklus. Vis dėlto, neretam daug svaresnis būna argumentas, kad plėvelė stabdo užuolaidų, baldų ar grindų blukimą, o ne tai, kad ji saugo odą nuo kenksmingų UVA ir UVB spindulių“, – patikino Ž. Vaitkūnienė.

Suteikia privatumo ir saugumo

Vis dažniau pastebima tendencija, kad lietuviai eina link skandinaviško ar vokiško atvirumo ir gyvena be dieninių užuolaidų. Vieniems tai – mados naujiena, kiti mano, kad kurį laiką galima apsieiti ir be užuolaidų, kad naujame būste yra svarbesnių pirkinių.

„Gerai, jei esame įsikūrę vienkiemyje ir sklypas yra 30 arų. Bet šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose kvartaluose iki kaimynų lango tėra šeši metrai. Tujos dar neužaugusios, tvora, skirianti sklypus ir apsauganti nuo smalsių žvilgsnių, nepastatyta. Jei nori gyventi šiuolaikiškai, be užuolaidų, matyti pasodintus augaliukus ar lakstantį vaiką ir nestokoti privatumo, išties verta investuoti ir langus padengti pusiau veidrodine plėvele. Ji, be abejo, apsaugos ir nuo karščio, ir nuo akinančių tiesioginių saulės spindulių“, naudą įvardijo pašnekovė.

Ant langų klijuojamos storesnės skaidrios plėvelės gali apsaugoti ir nuo sužalojimo netyčia atsitrenkus, o storiausios net ir nuo žaibiškų vagysčių. Plėvele dengtą langą sunkiau išdaužti, todėl mažėja staigaus įsibrovimo tikimybė. Didžiausią saugumą sukuria skaidrios ir veidrodinės plėvelės duetas: veidrodinė plėvelė neleidžia pamatyti, kokie ir kur padėti daiktai, o skaidri plėvelė saugo nuo greito įsilaužimo.

Vadinamos langų saulės akiniais

Pasitaiko, kad į bendrovę „Aša“ besikreipiantys klientai klausia, ar langų plėvelės nesugadins bendro pastato vaizdo. „Atvirkščiai, – patikino Ž. Vaitkūnienė. – Stiklų plėvelės atlieka ir estetinę funkciją, sukurdamos pastatams vienalytę ir harmoningą išvaizdą, suvienodindamos vaizdą pro langus iš lauko. Tai – it akiniai nuo saulės jūsų langams“.

Taigi, jei pirkinių sąraše prie saulės akinių sau jau padėjote varnelę, pats laikas pasirūpinti ir saulės akiniais langams. „Mes deklaruojame, kad suteikiame greitą pagalbą. Tačiau balandį ar gegužę, kai jau fiziškai pajuntama, kad reikia plėvelių langams, gali tekti ir palaukti eilėje“, – neslėpė įmonės vadovė.

Partnerių turinys.