Lietuvoje gyvena daugiau nei 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama sprendimams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais. Siekiant žmonėms su negalia užtikrinti taiklesnę paramą, nuo 2024 metų pradedama įgyvendinti negalios reforma. Pagrindinis jos tikslas, kad kiekvienas žmogus su negalia sulauktų kokybiškam gyvenimui reikalingos visapusiškos pagalbos pagal individualius poreikius.

„Pagrindinis negalios reformos tikslas – užtikrinti, kad mūsų šalies žmonės su negalia visose gyvenimo srityse turėtų lygias galimybes su kitais bendruomenės nariais, o jiems teikiama pagalba būtų tikslingesnė ir atitinkanti kiekvieno žmogaus individualius poreikius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Pašnekovės teigimu, ne negalia, o nepakankamas fizinės, informacinės aplinkos ir paslaugų bei pagalbos prieinamumas yra pagrindinės žmonių su negalia socialinės atskirties, nedarbo ir skurdo priežastys.

Keisis negalios vertinimas

Pasak viceministrės J. Jakštienės, šiuo metu veikianti negalios vertinimo sistema turi rimtų spragų. Iki šiol negalios vertinimas mūsų šalyje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Tai – viena iš priežasčių, kodėl ne visi negalią turintys žmonės sulaukdavo tinkamos, jų poreikius geriausiai atitinkančios pagalbos. Kaip vieną iš pavyzdžių viceministrė pateikia intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones – tinkamas gebėjimų veikti ir dalyvauti kasdieniame bei visuomeniniame gyvenime įvertinimas jiems ypač svarbus.

„Negalios nustatymą grindžiant tik sveikatos būklės vertinimu, gali nutikti taip, kad negalia bus pripažįstama kaip lengva, nors šiems žmonėms reikia tikrai didelės pagalbos tiek užimtumo, tiek ir socialinio savarankiškumo srityse“, – sako J. Jakštienė.

Naujasis negalios vertinimo modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui ir labiau atspindės individualius žmonių poreikius, kartu – ir taiklesnę finansinę bei visokeriopą pagalbą. Naujasis negalios modelis siūlys vertinti asmens individualios pagalbos poreikį įvairiose gyvenimo srityse, nepaisant asmens amžiaus, todėl ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms nuo šiol bus nustatomas dalyvumo lygis, vaikams – neįgalumo lygis.

Pagalba žmonėms su negalia – „vieno langelio“ principu

Kaip teigia viceministrė J. Jakštienė, dalis žmonių su negalia iki šiol negauna jų individualius poreikius atliepiančios kompleksinės pagalbos, nes pagalbos poreikius nustato skirtingos institucijos ar įstaigos, kurios tarpusavyje nekoordinuoja teikiamos pagalbos veiksmų ir neretai nesikeičia informacija. Dar viena problema – iki šiol nebuvo stebima ir analizuojama, ar teikiama pagalba ir paslaugos padeda žmonėms su negalia gyventi savarankiškai, ar teikiamos pagalbos žmogui pakanka. J. Jakštienė atkreipia dėmesį, kad iki šiol nebuvo sukurtas pagalbos koordinavimo mechanizmas, kuris leistų, kad skirtingos institucijos ir įstaigos, teikdamos pagalbą, dirbtų vieningai ir efektyviai.

Savivaldybės vertina tik konkrečios paslaugos poreikį asmeniui paprašius, bet kompleksiškai nevertina, kokios kitos paslaugos jam gali būti reikalingos. Dėl šių priežasčių tik trečdalis žmonių pasinaudoja jiems priklausančiomis jų dalyvumą skatinančiomis priemonėmis. Tam, kad situacija keistųsi, o žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra).

„Nuo 2024 metų veiklą pradėsianti vykdyti Agentūra sujungs iki šiol veikusias dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis, tad negalią turintiems asmenims ar jų artimiesiems nebereikės belstis į skirtingas duris“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė-Vyčienė.

Pasak pašnekovės, dabar įstaigų gausa klaidina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos. Dažnu atveju būtent dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis, žmonės su negalia ar jų artimieji apskritai nesikreipia dėl jiems priklausančių paslaugų ir priemonių.

Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, koordinuos pagalbos plano įgyvendinimą „vieno langelio“ principu, taip pat priims sprendimą ir dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pagalbos koordinavimo procese itin svarbų vaidmenį atliks Agentūroje dirbantys pagalbos vadybininkai.

Informacija taps lengviau prieinama

Norint, kad žmonėms su negalia atsivertų daugiau galimybių, svarbu didinti ir informacijos prieinamumą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam prieinamu bendravimo būdu (pavyzdžiui, Brailio raštu, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Informaciją pateikiant prieinamais bendravimo būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Tikimasi, kad supratimas ir žinojimas žmones su negalia paskatins ieškoti reikiamos pagalbos.