Rudens pavojai kelyje: kaip kovoti su vairuotojais, kurie apakina?

Rudens pavojai kelyje: kaip kovoti su vairuotojais, kurie apakina?

Ruduo diktuoja pokyčius ne tik vairuotojų vairavimo įpročiams, bet ir automobilių priežiūrai. Ekspertai primena, jog jau pats metas automobilį paruošti rudens darganoms, kurioms užklupus neretai susiduriame su iššūkiais. Vieni dažniausių – ne tik darganoje ir tamsoje laiku pamatyti kliūtis, bet ir...
Šaulys M. Sakalauskas: „Laimė, kai gali rūpintis ne tik savimi“

Šaulys M. Sakalauskas: „Laimė, kai gali rūpintis ne tik savimi“

„Visiems norisi gyventi ramiai ir saugiai, tačiau gyvenime ne visada taip būna. Koronaviruso pandemija irgi užklupo netikėtai. Gerai, kad nelengvomis gyvenimo akimirkomis atsiranda vis daugiau žmonių, kurie žvelgia plačiau ir rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais“, – sako Karaliaus Mindaugo šaulių...
Somalis – šalis, kur gyventi tenka už eurą per dieną

Somalis – šalis, kur gyventi tenka už eurą per dieną

Prieš 60 metų, 1960-aisiais, sujungus somaliečių tautybės žmonių gyvenamas buvusias britų ir italų kolonijines valdas Afrikos kyšulyje, pasaulio žemėlapyje atsirado nauja nepriklausoma valstybė – Somalis. Dėl išskirtinės geografinės padėties – prie strategiškai svarbių jūros kelių, – taip pat...
Visa tiesa apie... ugnikalnius

Visa tiesa apie... ugnikalnius

Šiandien pasaulyje – daug sumaišties. Planetą siaubia pandemija, sausros, potvyniai, snaudžia milžiniški ugnikalniai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie galingi milžinai miega ne taip jau kietai....
Kokiu vandeniu geriausia malšinti troškulį?

Kokiu vandeniu geriausia malšinti troškulį?

Kokį vandenį geriausia gerti? Tiesiog iš čiaupo ar virintu, paprastu ar mineraliniu, su angliarūgšte ar be jos? Ką žinome apie šaltinių vandenį? Kaip vanduo pasikeičia po filtravimo? Ir kiek laiko tinka vartoti pirktinį vandenį po to, kai atsukame butelio dangtelį?...
Baltijos jūros aukos – prie Lietuvos krantų sudužę laivai

Baltijos jūros aukos – prie Lietuvos krantų sudužę laivai

Baltijos jūra per daugelį amžių pasiglemžė daugybę laivų ir tūkstančius jūrininkų. Ties Lietuvos krantais jūros dugne ilsisi keliolikos laivų likučiai. Jų retkarčiais išplauna jūros bangos ar dugne pavyksta aptikti povandeninės archeologijos specialistams. Tačiau ne visi laivai amžinojo poilsio...
Stipriausios audros Lietuvoje: negaili nei gamtos, nei žmogaus

Stipriausios audros Lietuvoje: negaili nei gamtos, nei žmogaus

Siaučiančio koronaviruso fone kovo viduryje per Lietuvą praūžusi audra, pridariusi nemažai nuostolių ir netgi nusinešusi vieną gyvybę, liko beveik nepastebėta. Iš tikrųjų audros, viesulai ar uraganai Lietuvai nėra labai būdingi reiškiniai. Vis dėlto jeigu jie užklumpa, visada pridaro nuostolių...
Ereliai su siųstuvais: kaip atrodo paukščių migracijos kelių paieškos

Ereliai su siųstuvais: kaip atrodo paukščių migracijos kelių paieškos

Daugybę metų ornitologai, norėdami išsiaiškinti paukščių migracijos kelius, pasitelkdavo vienintelį būdą – sparnuočių žiedavimą. Tačiau į mūsų gyvenimą vis sparčiau skverbiantis techninės minties pažangai atsirado dar informatyvesnių būdų paukščių keliams atskleisti. Vienas iš jų – telemetrija....
Žirgai ir raiteliai Lietuvos herbuose

Žirgai ir raiteliai Lietuvos herbuose

Joti skirtas žirgas ar darbinis arklys lietuviams nuo seno buvo labai svarbus. Gražiausių tekstų apie žirgą gausu lietuviškose dainose. Mediniais žirgeliais dažnai būdavo puošiami pastatų kraigai, o rasta arklio pamesta pasaga buvo laikoma laimės ženklu. Mūsų protėviai iki krikšto dažnai ir į...
Mažoji Lietuva: krašto istorija, etnografiniai bruožai

Mažoji Lietuva: krašto istorija, etnografiniai bruožai

Mažąja, arba Prūsų, Lietuva XVI a. vokiškose kronikose vadinta rytinė Prūsijos dalis, kurioje gyveno lietuviškai kalbantys žmonės. Lietuviams šis vardas labiausiai asocijuojasi su Klaipėdos kraštu. Istorinės Mažosios Lietuvos centras buvo Tilžė, dabar esanti Rusijos Federacijoje. Šiandien Mažosios...
Šiltėjantis klimatas ir gyvūnams susuka galvą

Šiltėjantis klimatas ir gyvūnams susuka galvą

Gamtininkai sako pastebintys, kad gamtos pasaulyje dedasi neįprasti dalykai, kuriuos dažniausiai išprovokuoja šiltėjantis klimatas ar neapdairi žmogaus veikla....
Žemaitija ir šio krašto istorija. Etnografiniai žemaičių bruožai

Žemaitija ir šio krašto istorija. Etnografiniai žemaičių bruožai

Žemaitija yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių (etnokultūrinių) regionų, pasižyminčių istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais. Pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintą žemėlapį Žemaitija apima 15 774 kv. km plotą....
Suvalkija ir šio krašto istorija bei etnografiniai suvalkų bruožai

Suvalkija ir šio krašto istorija bei etnografiniai suvalkų bruožai

Sūduvos istorija prasidėjo prieš dvylika tūkstančių metų, kai baigėsi ledynmetis ir čia užklydo pirmosios elnių bandos, paskui kurias sekė medžiotojų gentys. Atklydėliai įsikūrė dabartinėje Suvalkijoje, o kad tai tiesa, įrodo Turlojiškės durpynuose, prie Kirsnos upelio, surasta bene seniausia...
Dzūkija ir šio krašto istorija: etnografiniai dzūkų bruožai

Dzūkija ir šio krašto istorija: etnografiniai dzūkų bruožai

Pietrytinėje Lietuvos dalyje išsidėstęs Dzūkijos etnografinis regionas bene labiausiai išsiskiria savo kalbine ypatybe (dzūkavimu), kuri būdinga pietų aukštaičių tarmei. Dzūkai taria „c“ ir „dz“ vietoj „t“ ir „d“. Manoma, kad būtent dėl to ir atsirado dzūkų vardas. Kita vertus, dzūkuojama ne visoje...
Turkmėnija – uždariausia Vidurinės Azijos valstybė

Turkmėnija – uždariausia Vidurinės Azijos valstybė

Šios šalies nerasite populiarių kelionių gidų puslapiuose, ir net tuo atveju, jei patys norėsite ten nuvykti, tikimybė gauti šios valstybės vizą – menka. Turkmėnija turi milžiniškus klodus dujų, tačiau jos gyventojai priversti nuo ankstyvo ryto stovėti eilėse, kad nusipirktų pigesnių miltų. Šioje...
Aukštaitija ir šio krašto istorija: etnografiniai aukštaičių bruožai

Aukštaitija ir šio krašto istorija: etnografiniai aukštaičių bruožai

Sunku nesutikti su tuo, kad Aukštaitija yra pats kultūriškai daugiasluoksniškiausias etnografinis regionas. Tai lėmė tai, jog šio regiono gyventojai daugybę bruožų perėmė iš įvairių baltų genčių. Keliaudami po Aukštaitiją išgirsite skirtingų aukštaitiškų tarmių, rasite skirtingų tautinių kostiumų,...
Verta žinoti: kultūriniai Lietuvos etnografinių regionų bruožai

Verta žinoti: kultūriniai Lietuvos etnografinių regionų bruožai

„Sogalvuojė naujo Lietovuos laivo paplaukiuotė sovalkietis. Teiraujės, kėik tas kaštous. Aukštiausės klasės kajutie ­ šimts litu, pėrmuos klasės ­ septīnės dešimtis, ontruos ­ pėnkesdešim, vuo je Tamsta plauksi paskou laiva, ė vėsā nieka muokietė nerēks. Sotinko, ­ apsėdžiaugė sovalkietis ėr tik...
Akademiniai lietuvių kultūros židiniai kitose šalyse

Akademiniai lietuvių kultūros židiniai kitose šalyse

Iki XX a. 4 dešimtmečio Čikagoje gyveno daugiau lietuvių nei bet kuriame Lietuvos mieste. Lietuvoje tuo metu daugelis lietuvių gyveno kaimuose, o miestuose gyveno kitataučiai – žydai, lenkai, vokiečiai. Lietuvių skaičius Čikagoje XX a. pirmajame dešimtmetyje buvo 14 000, o XX a. trečiajame...
Klastingos depresijos požymiai – kodėl svarbu juos atpažinti kuo skubiau?

Klastingos depresijos požymiai – kodėl svarbu juos atpažinti kuo skubiau?

Vis daugiau žinomų ir sėkmingų žmonių viešai prabyla apie sunkius gyvenimo etapus, kai jie sirgo depresija. Teigiama, kad tai – klastinga šio amžiaus liga, galinti užklupti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, karjeros, išsilavinimo ar pajamų....
Verta žinoti: Karaliaučiaus Albertinos universitetas ir Abraomas Kulvietis, lietuvybės ir liuteronybės santykis

Verta žinoti: Karaliaučiaus Albertinos universitetas ir Abraomas Kulvietis, lietuvybės ir liuteronybės santykis

Nekyla abejonių, kad pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas ir kiti lietuvių raštijos veikėjai čia darė tai, kas iš esmės pakeitė lietuviškumo...