„Swedbank“ banko duomenimis, 2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies bendras vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc.

„Narystės ES nauda Lietuvą pasiekė keliais frontais. Prisijungimas prie ES padidino Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms - sukauptos tiesioginės užsienio investicijos išaugo nuo 25 proc. iki 41 proc. BVP. Iki šiol bendra iš ES gauta parama pasiekė apie 15 mlrd. eurų - tai lėšos, kuriomis buvo vystoma infrastruktūra, didinamas įmonių konkurencingumas, mažinama regioninė ir socialinė atskirtis“, - sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau, pasak ekonomisto, turbūt didžiausia teigiama ekonominė įtaka buvo susijusi su atsivėrusiomis sienomis ir 500 mln. gyventojų eksporto rinka. Prieš 15 metų Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas siekė 40 proc. BVP. Pernai jis jau beveik pasiekė 85 proc. ir buvo vienas didžiausių ES. Taip pat teigiamai pasikeitė ir eksporto struktūra - aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės prekių dalis išaugo nuo 30 proc. iki 40 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Prie spartaus BVP kilimo žymiai prisidėjo ir paslaugų eksportas. Ilgą laiką sudaręs vos 10 proc. BVP, pernai jis pakilo iki 23 proc. BVP. Per šį laikotarpį sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir ryšių.

„Visa tai nėra tik sausi ir gyventojams nematomi rodikliai, atnešę naudos tik saujelei eksportuojančių įmonių. Per šį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 357 eurų iki 932 eurų, vidutinė senatvės pensija pakilo nuo 107 eurų iki 344 eurų. Per tą patį laikotarpį vidutinės prekių ir paslaugų kainos pakilo 53 proc., o tai reiškia, kad beveik visų šalies gyventojų perkamoji galia ir finansinės galimybės išaugo ne procentais, o kartais“, - sakė N. Mačiulis.

Pastebimas pagerėjimas ir visoje darbo rinkoje. 2004 metais 31 proc. 15-64 metų amžiaus lietuvių nedirbo ir neieškojo darbo. Šiuo metu tokių darbo rinkoje neaktyvių gyventojų liko tik 22 procentai - tai yra mažiau nei ES vidurkis. Labai pagerėjo ir jaunuolių (15-24 metų) aktyvumas darbo rinkoje, jis per penkiolika metų pakilo nuo 26 proc. iki 40 procentų ir jau beveik pasiekė ES vidurkį.

Kaip pažymi „Swedbank“, narystė ES turėjo ir kai kurių neigiamų šalutinių padarinių. Per šį laikotarpį iš Lietuvos emigravo 650 tūkst. lietuvių. Tai didelis praradimas tokio dydžio valstybei, kaip Lietuva, tačiau jis nėra toks dramatiškas ir neigiamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Visų pirma, didžioji emigracijos banga nusirito „kriziniais“ metais, kuomet darbo pasiūla Lietuvoje buvo ribota - šie lietuviai ne tik neprašė socialinių išmokų, bet dažniausiai ir perlaidomis parėmė čia likusius artimuosius. Per šį laikotarpį visa emigrantų perlaidų į Lietuvą suma siekė net 14 milijardų eurų“, - sakė ekonomistas.

Pasak jo, migracijos srautas nebuvo vienpusis ir per tą patį laikotarpį į Lietuvą atvyko 220 tūkst. gyventojų - didžioji dalis buvo ne imigrantai iš kitų šalių, o sugrįžtantys lietuviai.

„Tiesa, daug kas gali atkreipti dėmesį ir į tai, kad per šį laikotarpį pajamų nelygybė visai nesumažėjo, o pagal kai kuriuos rodiklius net šiek tiek išaugo. Pavyzdžiui, santykinio skurdo rodiklis, rodantis, kokios dalies gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidutinių pajamų, išaugo nuo 16 iki 22 procentų“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuva iš ES nepasiėmė visko, ką galėjo, tačiau vis tik, „Eurobarometer“ duomenimis, du trečdaliai lietuvių pasitiki ES ir teigiamai vertina Lietuvos narystės padarinius, yra optimistiškai nusiteikę dėl jos ateities.