Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

Kitados ant šv.Jono kalno, kur stovėjo pilis, dominikonai pasistatė dvi koplyčias.


Važinėti po Žemaitiją ir neužsukti į nuo Plungės maždaug per 25 km nutolusį Žemaičių Kalvarijos miestelį būtų tikra nuodėmė. Tai ypatinga aura apdovanota vietovė. Kaip ir Šiluva ar Pivašiūnai.


Laimius STRAŽNICKAS


Dominikonai ir Kančios kelias


Kad Žemaičių Kalvarija yra ypatingas miestelis byloja kad ir toks faktas – nuo 1964 iki 1989 metų miestelio tokiu sakraliu pavadinimu Lietuvos žemėlapyje visai nebuvo. Tuo metu jis buvo vadinamas Varduva, t. y. taip, kaip vadinasi ir per jį tekantis upelis. Mat ši vietovė nuo seno garsėjo liepos pradžioje vykstančiais Didžiaisiais atlaidais, kuriuos visaip stengtasi ištrinti iš žmonių sąmonės.


Ypatingo sakralumo šiai Žemaitijos vietovei, kuri kitados vadinosi Gardai, suteikė dominikonai, kuriuos 1637 metais į savo žemes pakvietė Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.


Vos atsikraustę dominikonai ėmėsi veiklos – pastatė devyniolika koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). Kadangi gyvenvietės reljefas buvo kalvotas, jis labai tiko šiam sumanymui įgyvendinti. Spėjama, kad apie 1640-uosius buvo pastatytos visos šiuo metu esančios koplyčios. Beje, dominikonai ne tik kūrė koplyčias, bet ir parašė giesmių bei maldų, nustatė, kaip teisingai Kančios kelią nueiti.

REKLAMA


Liudijama, jog pats vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vienos vietos iki kitos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas Kančios kelius vyskupas pabarstė juos iš Jeruzalės atvežta žeme. Norėdamas išgarsinti vietovę, Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šiam vietovardžiui neprigijus miestelį imta vadinti tiesiog Žemaičių Kalvarija. Kalvarija paprastai vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais sujungtos su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje).


Kalvotas Žemaičių Kalvarijos miestelio reljefas simboliškai turėjo priminti kalvotąją Jeruzalę. Daugelis koplyčių pastatytos ant didesnių miestelio kalvų – Šv. Jono, senojo Gardų piliakalnio, ant kurio kitados stovėjo pilis, Žvizdrų, Beržų, Kryžiauninkės ir Šv. Elenos. Rytuose esantis Šv. Jono kalnas su trečiąja koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ atitinka Alyvų kalną šventajame mieste. Toliau į vakarus išsidėstęs Žvizdrų kalnas su pirmąja koplyčia „Paskutinė vakarienė“ simbolizuoja Siono kalną Jeruzalėje. Šio kalno teritorijai priklauso ir dviguba septintoji koplyčia „Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“. Beržų kalnas kapinėse su dešimtąja koplyčia „Rotušė“ primena Jeruzalės Morijos kalvą, o dvi vakaruose viena šalia kitos esančios Kryžiauninkės ir Šv. Elenos kalvos – vieną bendrą šventojo miesto Golgotos kalną. Tad pagrindinių Žemaičių Kalvarijos kalvų išsidėstymas daugmaž sutampa su tuo, ką galima išvysti Jeruzalėje. Žemaičių Kalvarijose yra ir Cedrono, arba Pagardenio, upelis, įtenkantis į Varduvos upę.

REKLAMA


Aktyviai reiškęsi Žemaičių Kalvarijoje dominikonai čia išgyveno iki 1889 metų, kai caro valdžia vienuolyną uždarė. Tik atkūrus nepriklausomybę ir 1926 metais įsteigus Telšių vyskupiją čia vėl buvo įkurdinti vienuoliai marijonai, kurie tęsė kitados dominikonų pradėtą veiklą. Jie miestelyje gyveno iki 1948 metų, kol juos išvarė sovietų valdžia.


Sovietmečiu visaip bandyta iš žmonių sąmonės išguiti religingumą ir sumenkinti Žemaičių Kalvarijos sakralumą. Vietos gyventojams prireikė daug pastangų, kad nebūtų uždarytos ir sugriautos koplyčios. Tačiau juo labiau valdžia draudė ir trukdė, tuo labiau augo žmonių pamaldumas ir smalsumas – tradiciniai Didieji atlaidai sutraukdavo minias tikinčiųjų.


Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

Žemaičių Kalvarija - vienas žymiausių Žemaitijos miestelių.

Bažnyčios didybė


Pačiame Žemaičių Kalvarijos centre stūkso didinga Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika. Dabartinė mūrinė bažnyčia – jau ketvirtoji. Ji pagal architekto Augustino Kosakausko projektą pastatyta už tikinčiųjų aukas 1822 metais.


Į naująją bažnyčią iš senosios buvo perneštas ir nuo 1643 metų stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurį atgabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Jis buvo išvykęs į Romą studijuoti ir gyveno viename dominikonų vienuolyne. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo pakabintas šio vienuolyno ligoninėje ir garsėjo stebuklais. Kalbama, kad vienam iš brolių, vardu Romualdas, ūmai ir sunkiai susirgus, Petras, uždegęs žvakę priešais paveikslą, karštai meldėsi prašydamas Romualdui grąžinti sveikatą. Melsdamasis jis ne kartą regėjo šviesulį aplinkui Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus galvas. Stebuklas įvyko – brolis Romualdas pasveiko, o Petras, grįždamas į Žemaičių Kalvariją, melste išmeldė paveikslą iš dominikonų ir parvežė į Gardų vienuolyną. Vėliau paveikslas perneštas į šalia vienuolyno stovėjusią bažnyčią.


Dabartinės bazilikos centriniame altoriuje esantis paveikslas iš pagarbos užtraukiamas dviem užuolaidėlių eilėmis, o tarp pamaldų uždengiamas Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo paveikslu, nutapytu veikiausiai XIX a. Maldininkai nuo seno itin garbino šį Dievo Motinos paveikslą, jam kūrė giesmes. Suklaupus prie stebuklingojo paveikslo pradedami ir baigiami eiti Kryžiaus kelio kalnai.



1649 metais iš Liublino dominikonų vienuolyno į bažnyčią atgabenta ir Šv. Kryžiaus relikvija, kuri čia laikoma iki šiol.
Bažnyčios šoninių navų sienas puošia dvidešimt Kristaus kančios kelią vaizduojančių paveikslų. Todėl garbingo amžiaus žmonės, dėl sveikatos negalintys dalyvauti Kristaus kančios kelio procesijose, gali tą padaryti bazilikoje.


Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

17-osios koplyčios "Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus" sceną sukūrė dievdirbys K.Varnelis.


Kristaus kančios kelias


Kai lankėmės Žemaičių Kalvarijoje, iki Didžiųjų atlaidų buvo likusios kelios dienos. Atrodė, kad miestelis gyvena nekantriu laukimu, skuba nuveikti paskutinius pasirengimo religinėms iškilmėms darbus.


Gide po miestelį sutikusi pabūti Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė sako, jog tomis dienomis šiek tiek per septynis šimtus gyventojų turintis miestelis pasikeičia neatpažįstamai. Kiekvieną dieną čia suvažiuoja šimtai maldininkų, suplaukia minios piligrimų, kas pėsčiomis, kas atvažiuoja dviračiais, iš Panevėžio, Kretingos, Kauno, kitų Lietuvos vietų ir užsienio. Kiekvieną dieną meldžiamasi vis kita intencija, pavyzdžiui, už policijos darbuotojus ir Lietuvos Respublikos teismų teisėjus, už jaunas šeimas ir besiruošiančiuosius Santuokos sakramentui, už visus alkoholio ir kitų priklausomybių varginamus žmones, už „Caritas“ darbuotojus, savanorius ir ligonius, už brolius latvius...


Kiekvieną dieną didesniais ar mažesniais būreliais maldininkai leidžiasi į procesiją Kristaus kančios keliu. Eidami nuo koplyčios prie koplyčios maldininkai kalba maldas, litanijas, klausosi pamokslų.


Bene pati gražiausia, tradiciškai švenčiama šeštadienį, būna Jaunimo ir jaunų šeimų diena, kai šimtai jaunų žmonių po mišių bazilikoje su žvakelėmis rankose pasklinda po Kryžiaus kalno kalvas.


Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

15-oji koplyčia - "Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių".


Tik vietos gyventojai, sulaukę gausybės svečių turi pirmiausiai pasirūpinti jais ir neturi laiko uoliai melstis kiekvieną dieną. Jie dažniausiai į pamaldas suplaukia paskutinę atlaidų dieną, kai meldžiamasi už parapiją.


Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, penkis su puse kilometro vingiuojantį pro upelius ir tvenkinius, įsiterpiantį net į kapinių teritoriją, sudaro devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, nes septintoji koplyčia turi dvi stotis. Net trylika koplyčių – medinės, kitos sumūrytos iš lauko akmenų.


Pati svarbiausia ir didžiausia Žemaičių Kalvarijos koplyčia yra medinė septynioliktoji – „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“. Ji stovi Golgotos kalne, kuris čia vadintas Kryžiauninkės kalnu. Koplyčia yra lotyniško kryžiaus plano ir simboliškai siejama su kryžiumi, ant kurio mirė Kristus. Įėjus į vidų, žvilgsnis pirmiausiai užkliūva už nutapytos ant sienų ryškiaspalvės scenos, atskleidžiančios Kristaus apraudojimo įvykius. Čia matome Dievo Motiną ir Mariją Magdalietę, Šv. Joną, du piktadarius, nukryžiuotus kartu su Kristumi, Judą, karį Lionginą, pervėrusį Kristaus šoną ietimi, Galilėjos moteris su vaikais, daugelį kitų Evangelijos personažų. Daugiau kaip prieš šimtą metų Alsėdžių dievdirbio Kazimiero Varnelio sukurta scena atrodo tarsi ką tik nutapyta.

REKLAMA


Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra - ketvirtoji miestelio bažnyčia.

Ne tik atlaidų dienomis


Didžiaisiais atlaidais ir Kristaus kančios keliais išgarsėjusi Žemaičių Kalvarija smalsiam keliautojui gali būti įdomi ir ne tik atlaidų dienomis. Kitu laiku koplyčios būna užrakintos, tačiau jas galima aplankyti, tik reikia kreiptis į bazilikos dvasininkus.


Žemaičių Kalvarijoje tebestovi senoji dominikonų mokykla, kurioje mokėsi vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, broliai Juzumai ir daug kitų krašto žymių veikėjų. Iki šių dienų yra išlikęs ir vienas seniausių šio regiono statinių – 1843 metais pastatytas dominikonų vienuolynas. Jame šiuo metu veikia propedeutinis kunigų seminarijos kursas. Paprasčiau sakant, apsisprendusiems tapti kunigais jaunuoliams čia rengiamas metų trukmės parengiamasis kursas, per kurį jie turi galimybę apmąstyti ir išsiaiškinti, ar tikras jų pašaukimas. Kursą sėkmingai pabaigę jaunuoliai studijas tęsia Telšių kunigų seminarijoje.
Miestelyje taip pat galima aplankyti poeto Vytauto Mačernio muziejų ir už šešių kilometrų – Šarnelės kaime – esančią jo tėviškę bei kapą.


Žemaičių Kalvarija – švenčiausia Žemaitijos vieta

Vyskupas Motiejus Valančius mokėsi dominikonų mokykloje.


Karštomis vasaros dienomis lankytojus ir vietinius poilsiautojus vilioja šalia miestelio gražiai sutvarkytas Gardų ozas – slenkančių ledynų suformuotas slėnis. Iš aukštai žiūrint tvenkiniai atrodo tarsi trys širdys.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>