<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:georss="http://www.georss.org/georss">
<channel>
<title>Situacijos - SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.</title>
<link>https://www.savaite.lt/</link>
<language>lt</language><item>
<title>Net nedidelė žaizda gali tapti vartais į infekciją: ką svarbu žinoti apie stabligę</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23978-net-nedidele-zaizda-gali-tapti-vartais-i-infekcija-ka-svarbu-zinoti-apie-stablige.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23978-net-nedidele-zaizda-gali-tapti-vartais-i-infekcija-ka-svarbu-zinoti-apie-stablige.html</pdalink>
<guid>23978</guid>
<pubDate>Fri, 26 Jun 2026 10:54:26 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1782460499_stevepb-injury-903342_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1782460499_stevepb-injury-903342_1920.jpg" alt="Net nedidelė žaizda gali tapti vartais į infekciją: ką svarbu žinoti apie stabligę" title="Net nedidelė žaizda gali tapti vartais į infekciją: ką svarbu žinoti apie stabligę" /></div><br /><br /><b>Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dirbame sode, tvarkome aplinką ar užsiimame įvairiais buities darbais. Kartu padidėja ir traumų rizika – dažniau nusibrozdiname, įsipjauname ar kitaip pažeidžiame odą. Nors tokie sužeidimai dažniausiai atrodo nereikšmingi, būtent per juos į organizmą gali patekti stabligę sukeliančios bakterijos.</b><br /><br />Stabligę sukeliančių bakterijų Clostridium tetani sporos aptinkamos dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų išmatose. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos Raimondos Bernotienės, žmonės neretai neįvertina rizikos, nors užsikrėsti galima ir visiškai buitinėse situacijose.<br /><br />„Daugelis stabligę vis dar sieja tik su surūdijusia vinimi. Tai vienas dažniausių mitų. Pavojų kelia ne rūdys, o bakterijų sporomis užteršta žaizda. Užsikrėsti galima įsipjovus sodo įrankiu, susižeidus medžio atplaiša, nusibrozdinus važiuojant dviračiu, susižeidus tvarkant kiemą ar atliekant remonto darbus. Net ir nedidelė, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga žaizda gali tapti vartais į infekciją, ypač jei ji užteršta žemėmis ar kitais nešvarumais“, – sako R. Bernotienė.<br /><br />Pasak gydytojos, veiksmingiausia apsauga nuo stabligės yra vakcinacija, padedanti išvengti sunkių ligos formų ir jų komplikacijų.<br /><br /><b>Simptomai gali pasireikšti tik po kelių savaičių<br /></b><br />Stabligės pavojus slypi ir tame, kad pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto po traumos.<br /><br />„Inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, dažniausiai apie 3–21 dieną po sužeidimo. Pirmieji požymiai gali būti žandikaulio raumenų sustingimas, kaklo raumenų įtampa, rijimo sunkumai, raumenų skausmai ar spazmai“, – pasakoja gydytoja.<br /><br />Ligai progresuojant atsiranda stiprūs viso kūno raumenų spazmai, kurie gali sutrikdyti kvėpavimą.<br /><br />„Stabligė yra labai pavojinga liga, nes gali sukelti sunkias komplikacijas, kvėpavimo nepakankamumą ir net mirtį. Net ir šiuolaikinės medicinos sąlygomis gydymas dažnai būna sudėtingas ir ilgas“, – perspėja R. Bernotienė.<br /><br /><b>Ką daryti susižeidus?<br /></b><br />Susidūrus su žaizda svarbiausia nedelsti. Medikė rekomenduoja kuo greičiau ją nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti matomus nešvarumus, dezinfekuoti bei uždengti švariu tvarsčiu ar pleistru.<br /><br />Taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda infekcijos požymių – paraudimo, tinimo, skausmo ar pūliavimo.<br /><br />„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei žaizda yra gili, stipriai užteršta žemėmis ar kitais nešvarumais, jei ją sukėlė gyvūno įkandimas, nepavyksta sustabdyti kraujavimo arba žmogus nežino savo skiepijimo nuo stabligės statuso“, – sako R. Bernotienė.<br /><br />Tokiais atvejais gydytojas įvertina ne tik žaizdos pobūdį, bet ir galimą stabligės riziką bei poreikį papildomoms apsaugos priemonėms.<br /><br /><b>Apsauga nuo stabligės nėra visam gyvenimui<br /></b><br />Nemaža dalis žmonių mano, kad vaikystėje gautų skiepų pakanka visam gyvenimui. Tačiau apsauga nuo stabligės laikui bėgant silpnėja.<br /><br />„Suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų“, – primena gydytoja.<br /><br />Savo skiepijimo istoriją galima pasitikrinti gydymo įstaigoje arba elektroniniuose sveikatos įrašuose.<br /><br />Patyrus traumą gydytojas vertina ne tik žaizdos pobūdį, bet ir laiką nuo paskutinio skiepo. Jei nuo paskutinės vakcinos praėjo daug metų arba skiepijimo istorija nežinoma, gali būti rekomenduojama skubi revakcinacija. Tam tikrais atvejais gali būti skiriamas ir stabligės imunoglobulinas, suteikiantis greitą laikiną apsaugą.<br /><br />Pasak specialistės, stabligė yra viena iš tų ligų, kurių dažniausiai galima išvengti. Todėl vasarą verta prisiminti ne tik apsaugą nuo saulės ar erkių, bet ir pasitikrinti, ar vis dar esate apsaugoti nuo šios pavojingos infekcijos.<br /><br />BNS inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Europoje nustatytas pirmasis įvežtinis Ebolos atvejis</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23965-europoje-nustatytas-pirmasis-iveztinis-ebolos-atvejis.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23965-europoje-nustatytas-pirmasis-iveztinis-ebolos-atvejis.html</pdalink>
<guid>23965</guid>
<pubDate>Thu, 25 Jun 2026 09:20:36 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1782368452_pexels-pavel-danilyuk-8443086.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1782368452_pexels-pavel-danilyuk-8443086.jpg" alt="Europoje nustatytas pirmasis įvežtinis Ebolos atvejis" title="Europoje nustatytas pirmasis įvežtinis Ebolos atvejis" /></div><br /><br /><b>Pirmą kartą nuo dabartinio Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje pradžios virusas buvo įvežtas į Europą: jis patvirtintas asmeniui Prancūzijoje.</b><br /><br />Sveikatos ministerija Paryžiuje pranešė, kad iš Kongo DR grįžusio humanitarinės pagalbos gydytojo testas buvo teigiamas. Iš karto po atvykimo vyras buvo paguldytas į ligoninę ir izoliuotas, kad būtų išvengta bet kokios užkrėtimo rizikos.<br /><br />Ministerijos duomenimis, paciento būklė stabili. Aiškinamasi, kas su jo turėjo kontaktą. Kontaktiniai asmenys 21 dieną turės praleisti karantine namuose.<br /><br />Prieš prasidedant pasaulio futbolo čempionatui Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) padalinys Europoje pareiškė, kad ES šalyse nėra aktyvių Ebolos atvejų ir vietinio viruso plitimo. Bendra rizika esą yra maža. Vienu metu gydytis nuo Ebolos infekcijos į Vokietiją buvo atskraidintas JAV gydytojas. Jis jau pasveiko ir buvo išrašytas iš Berlyno „Charité“ ligoninės.<br /><br />Atvejis Prancūzijoje yra „pirmasis į Europą įvežtas Ebolos atvejis nuo dabartinio protrūkio pradžios“, – Švedijos Solnos mieste patvirtino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).<br /><br />Ebolos karštinė yra gyvybei pavojinga liga. Virusas perduodamas per fizinį kontaktą ir kontaktą su kūno skysčiais. Dabartinį protrūkį suvaldyti ypač sunku dar ir dėl to, kad prieš Bandibadžio Ebolos atmainos sukėlėją iki šiol nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo. <br /><br />Nuo tada, kai gegužę paskelbta apie protrūkį, patvirtintų Ebolos infekcijų skaičius Kongo DR viršijo 1 tūkst. Informacijos ministerijos Kinšasoje duomenimis, daugiau kaip 260 trijose šiaurės rytinėse šalies provincijoje patvirtintų atvejų baigėsi mirtimi. <br /><br />ELTA, DPA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Po gimdymo ir menopauzės atsiradę pokyčiai nebūtinai yra norma: kineziterapeutė paaiškina, kada verta ieškoti pagalbos</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23884-po-gimdymo-ir-menopauzes-atsirade-pokyciai-nebutinai-yra-norma-kineziterapeute-paaiskina-kada-verta-ieskoti-pagalbos.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23884-po-gimdymo-ir-menopauzes-atsirade-pokyciai-nebutinai-yra-norma-kineziterapeute-paaiskina-kada-verta-ieskoti-pagalbos.html</pdalink>
<guid>23884</guid>
<pubDate>Fri, 12 Jun 2026 08:48:04 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1781243324_moters-sveikata_pexels-nuotrauka.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1781243324_moters-sveikata_pexels-nuotrauka.jpg" alt="Po gimdymo ir menopauzės atsiradę pokyčiai nebūtinai yra norma: kineziterapeutė paaiškina, kada verta ieškoti pagalbos" title="Po gimdymo ir menopauzės atsiradę pokyčiai nebūtinai yra norma: kineziterapeutė paaiškina, kada verta ieškoti pagalbos" /></div><br /><br /><b>Po gimdymo ar prasidėjus menopauzei daugelis moterų susiduria su sveikatos pokyčiais, kuriuos neretai laiko natūralia gyvenimo dalimi. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie simptomai kaip šlapimo nelaikymas, nugaros ar dubens skausmai bei kiti negalavimai gali signalizuoti apie dubens dugno funkcijos sutrikimus.</b> <br /><br />„Hila“ kineziterapeutė Eimantė Šaulienė pastebi, kad šios problemos gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, todėl laiku pradėta reabilitacija dažnai padeda jas suvaldyti ar net visiškai pašalinti.<br /><br />„Dubens dugno funkcijos sutrikimai yra daugelio moterų problema. Vis dėlto praktikoje dažnai matome, kad pacientės prie simptomų tiesiog prisitaiko ir pagalbos ieško tik tada, kai jie pradeda reikšmingai riboti kasdienę veiklą. Tačiau daugeliu atvejų šias problemas galima sėkmingai koreguoti taikant individualiai parinktą gydymą“, – sako E. Šaulienė.<br /><br /><b>Problemos dažnai prasideda po gimdymo<br /></b><br />Pasak specialistės, pogimdyviniu laikotarpiu moterys dažniausiai susiduria su dubens dugno raumenų silpnumu, šlapimo nelaikymu, tarpvietės skausmu ar diskomfortu po cezario pjūvio operacijos. Tačiau iššūkiai nesibaigia vien ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu.<br /><br />Dalis moterų, norėdamos kuo greičiau grįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo ar sporto, organizmui dar nespėjus pilnai atsistatyti, susiduria su papildomomis problemomis.<br /><br />„Po gimdymo organizmui reikia laiko atsistatyti. Jei fizinis krūvis pradedamas per anksti, dažniau pasireiškia nugaros ir dubens skausmai, pilvo tiesiųjų raumenų išsiskyrimas, didėja traumų rizika, nes organizme vis dar aktyviai veikia hormonas relaksinas, lemiantis didesnį raiščių paslankumą“, – aiškina kineziterapeutė.<br /><br /><b>Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti<br /></b><br />Pasak specialistės, dubens dugno funkcijos sutrikimai dažnai vystosi nepastebimai, todėl moterys prie simptomų tiesiog prisitaiko. Tačiau ignoruojami sutrikimai ilgainiui gali progresuoti ir vis labiau riboti kasdienę veiklą, fizinį aktyvumą bei emocinę savijautą.<br /><br />Moterys neretai pripranta prie tokių simptomų kaip keli šlapimo lašai juokiantis, kosint, čiaudint ar sportuojant, dažnesnis poreikis šlapintis, ypač naktį, sunkumo ar spaudimo jausmas dubens srityje. Apie sutrikusią dubens dugno funkciją gali signalizuoti ir pakitusi žarnyno veikla.<br /><br />„Net ir nedideli simptomai neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatomi pirmieji pakitimai, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių funkcinių sutrikimų. Šiuolaikiniai ištyrimo metodai leidžia įvertinti ne tik dubens dugno raumenų būklę, bet ir laikyseną, kūno balansą, pilvo sienos funkciją bei kitus veiksnius, kurie dažnai lemia šių problemų atsiradimą“, – sako kineziterapeutė.<br /><br /><b>Menopauzė atneša naujų iššūkių<br /></b><br />Dar vienas laikotarpis, pasak E. Šaulienės, kai moterys dažniau susiduria su dubens dugno ir bendros sveikatos problemomis, yra menopauzė.<br /><br />Pasak specialistės, menopauzė nėra tik karščio bangos ar nuotaikų svyravimai. Mažėjant estrogenų kiekiui organizme vyksta pokyčiai, kurie veikia daugelį organizmo sistemų.<br /><br />„Menopauzės metu keičiasi kūno sudėtis, silpnėja raumenys, mažėja kaulų tankis, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat dažniau pasireiškia miego sutrikimai, emociniai svyravimai ir dubens dugno raumenų silpnumas. Daliai moterų būtent šiuo laikotarpiu pirmą kartą atsiranda simptomai, kurių anksčiau nebuvo“, – pažymi kineziterapeutė.<br /><br />Anot jos, svarbiausia nelaukti, kol simptomai pradės reikšmingai riboti kasdienį gyvenimą, o pagalbos kreiptis pastebėjus pirmuosius pokyčius.<br /><br /><b>Individuali reabilitacija padeda grįžti į aktyvų gyvenimą<br /></b><br />Pasak specialistės, pasireiškus pirmiesiems simptomams, atviras pokalbis apie neraminančius pojūčius su gydytoju gali padėti efektyviai suvaldyti situaciją – šiuo metu medicinos specialistai gali pasiūlyti veiksmingas priemones, siekiant pagerinti moters savijautą. Viena iš jų – moters sveikatos reabilitacija, kuri yra kas daugiau nei pavieniai kineziterapijos užsiėmimai. Gydymas prasideda nuo išsamaus ištyrimo ir individualaus plano sudarymo.<br /><br />Kineziterapeutės teigimu, moters sveikatos problemoms spręsti dažnai reikalingas kompleksinis požiūris ir skirtingų sričių specialistų kompetencijos. Todėl svarbu pacientėms sudaryti individualų gydymo planą, kuriame būtų numatytas išsamus sveikatos būklės įvertinimas, reabilitacijos priemonės, kineziterapija ir specialistų priežiūra. Pagal poreikį į gydymo procesą naudinga įsitraukti ir reabilitologams kineziterapeutams ir kiti specialistams. <br /><br />„Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne vien simptomų mažinimui, bet ir funkcijos atkūrimui. Kai įvertinamos tikrosios problemos priežastys ir taikomas individualus gydymo planas, galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, kurie padeda išvengti pasikartojančių nusiskundimų ateityje“, – sako E. Šaulienė.<br /><br />Pranešimas spaudai.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Seimas linkęs pritarti medikus į regionus padėsiančioms pritraukti įstatymo pataisoms</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23848-seimas-linkes-pritarti-medikus-i-regionus-padesiancioms-pritraukti-istatymo-pataisoms.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23848-seimas-linkes-pritarti-medikus-i-regionus-padesiancioms-pritraukti-istatymo-pataisoms.html</pdalink>
<guid>23848</guid>
<pubDate>Tue, 09 Jun 2026 12:04:52 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780995979_pexels-polina-tankilevitch-5234501.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780995979_pexels-polina-tankilevitch-5234501.jpg" alt="Seimas linkęs pritarti medikus į regionus padėsiančioms pritraukti įstatymo pataisoms" title="Seimas linkęs pritarti medikus į regionus padėsiančioms pritraukti įstatymo pataisoms" /></div><br /><br /><b>Seimas linkęs pritarti Medicinos praktikos įstatymo pataisoms, numatančioms steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.</b><br /><br />Antradienį po svarstymo šią iniciatyvą palaikė 77 Seimo nariai, 26 buvo prieš, 4 susilaikė. Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas. Įstatymo pataisų priėmimas planuojamas dar šį mėnesį. <br /><br />Projektas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai turės įsipareigoti baigus studijas 5 metus dirbti tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. <br /><br />Vykdant priėmimą į tokias papildomas rezidentūros vietas kaip priėmimo sąlyga prie kiekvienos vietos bus nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Ši sąlyga taip pat turėtų atsirasti gydytojo rezidento studijų sutartyje. <br /><br />Kaip numato įstatymo pataisos, papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes.<br /><br />Jei Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras tvirtintų sutarčių sudarymo tvarką ir standartines jų sąlygas. Planuojama, kad jose bus nurodytos sutarties šalių teisės, pareigos, atsakomybė, sutarties nutraukimo tvarka, jos galiojimas, keitimas ar sustabdymas, ginčų sprendimo tvarka.<br /><br />Įstatymo projekte aptariami ir tokie atvejai, kai gydytojas rezidentas privalės pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką grąžinti studijų kainą.<br /><br />Tai grėstų, jei jis iki nurodyto termino pabaigos nesudarytų sutarties su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje įsipareigojo dirbti. Taip pat tektų grąžinti pinigus už studijas, jei rezidentas sudarė darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau joje nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.<br /><br />Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė nemano, kad jos ribotų rezidentų pasirinkimo laisvę. Jos teigimu, kažkokios prievolės nebus, tai bus galimybė rezidentams pasirinkti.<br /><br />Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.<br /><br />ELTA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Nutukimas Lietuvoje pasiekė neraminantį mastą: gydytoja paaiškina, kodėl požiūris į šią ligą keičiasi iš esmės</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23841-nutukimas-lietuvoje-pasieke-neraminanti-masta-gydytoja-paaiskina-kodel-poziuris-i-sia-liga-keiciasi-is-esmes.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23841-nutukimas-lietuvoje-pasieke-neraminanti-masta-gydytoja-paaiskina-kodel-poziuris-i-sia-liga-keiciasi-is-esmes.html</pdalink>
<guid>23841</guid>
<pubDate>Mon, 08 Jun 2026 15:40:16 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780922452_nutukimas_pexels-nuotrauka.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780922452_nutukimas_pexels-nuotrauka.jpg" alt="Nutukimas Lietuvoje pasiekė neraminantį mastą: gydytoja paaiškina, kodėl požiūris į šią ligą keičiasi iš esmės" title="Nutukimas Lietuvoje pasiekė neraminantį mastą: gydytoja paaiškina, kodėl požiūris į šią ligą keičiasi iš esmės" /></div><br /><br /><b>Nutukimas šiandien yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Lietuvoje juo serga daugiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų, o su padidėjusiu kūno svoriu siejama šimtai įvairių sveikatos sutrikimų – nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki diabeto, kai kurių onkologinių susirgimų bei psichologinių problemų. </b><br /><br />Vis dėlto, pasak „Hila“ gydytojos endokrinologės dr. Ingos Fomčenko, pastarieji metai žymi svarbų lūžį – šiandien nutukimą galima valdyti gerokai efektyviau nei bet kada anksčiau.<br /><br /><b>Kas ketvirtas lietuvis jau serga nutukimu<br /></b><br />Pasak gydytojos, nutukimo paplitimas Lietuvoje nuosekliai auga. Jei prieš du dešimtmečius nutukimu sirgo mažiau nei penktadalis gyventojų, šiandien rodikliai jau viršija 25 proc.<br /><br />„Remiantis Eurostat ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių Lietuvos gyventojų serga nutukimu. Pagal antsvorio paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva Europoje užima penktą vietą – mus lenkia tik Latvija, Suomija, Malta ir Rumunija“, – sako dr. I. Fomčenko.<br /><br />Anot jos, nutukimas nėra vien estetinė problema. Jis didina daugelio lėtinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę ir yra susijęs su didesniu mirtingumu.<br /><br />„Su padidėjusiu kūno masės indeksu susijusių mirčių skaičiai yra labai dideli. Vis dar dažnai manoma, kad tai tik gyvenimo būdo problema, tačiau medicinoje nutukimas jau seniai pripažįstamas lėtine liga“, – pabrėžia gydytoja.<br /><br /><b>Nutukimui diagnozuoti svarstyklių nepakanka<br /></b><br />Nors daugelis savo svorį vertina pagal kilogramus ar kūno masės indeksą (KMI), gydytoja pabrėžia, kad vien šių rodiklių nepakanka.<br /><br />„Vertinti vien kūno svorį ar KMI nėra pakankamai tikslu. Norint įvertinti tikrąją metabolinę riziką, svarbu atsižvelgti ir į liemens apimtį, liemens bei klubų santykį ar liemens ir ūgio santykį“, – sako dr. I. Fomčenko.<br /><br />Pasak jos, būtent liemens apimtis dažnai tampa vienu svarbiausių signalų, rodančių padidėjusią riziką sveikatai.<br /><br />„Pagal rekomendacijas moterų liemens apimtis turėtų būti mažesnė nei 80 cm, vyrų – mažesnė nei 94 cm. Vis dėlto praktikoje tokius rodiklius matome gana retai. Didžiausia metabolinė rizika dažniausiai siejama su didesne nei 88 cm moterų ir didesne nei 102 cm vyrų liemens apimtimi“, – aiškina gydytoja.<br /><br />Anot specialistės, pilvo srityje besikaupiantis riebalinis audinys yra glaudžiai susijęs su didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų metabolinių sutrikimų rizika.<br /><br />„Kartais žmogus gali nesijausti turintis didelio antsvorio, tačiau jo liemens apimtis jau rodo padidėjusią riziką sveikatai“, – pažymi gydytoja.<br /><br />Pasak jos, šiuolaikinėje praktikoje vis dažniau atliekami ir kūno sudėties tyrimai, kurie leidžia tiksliau įvertinti riebalinio audinio kiekį, raumenų masę bei stebėti gydymo efektyvumą.<br /><br /><b>Nutukimas nebelaikomas valios problema<br /></b><br />Pasak gydytojos, per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė požiūris į nutukimą.<br /><br />„Anksčiau buvo manoma, kad nutukimas yra valios ar disciplinos stoka, todėl pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kalorijų ribojimui. Šiandien žinome, kad tai sudėtinga lėtinė liga, kurios vystymuisi įtakos turi įvairūs biologiniai mechanizmai“, – sako dr. I. Fomčenko.<br /><br />Jos teigimu, didelį proveržį lėmė geresnis žarnyno hormonų veikimo supratimas ir naujų medikamentų atsiradimas.<br /><br />„Per pastarąjį dešimtmetį buvo atrasti svarbūs mechanizmai, reguliuojantys alkio ir sotumo jausmą. Tai leido sukurti vaistus, kurie padeda mažinti svorį, o kartu teigiamai veikia ir su nutukimu susijusias ligas“, – aiškina gydytoja.<br /><br />Jos teigimu, šiuolaikiniai vaistai gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti kepenų būklę, palengvinti miego apnėjos simptomus ir teigiamai veikti osteoartrito eigą.<br /><br /><b>Ar vaistus reikės vartoti visą gyvenimą?<br /></b><br />Anot gydytojos endokrinologės, tai – vienas dažniausių pacientų klausimų. <br /><br />„Nutukimas yra lėtinė liga, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau šiandien vis daugiau duomenų rodo, kad ilgalaikis ligos valdymas dažnai reikalauja ir ilgalaikio gydymo“, – sako dr. I. Fomčenko.<br /><br />Ji atkreipia dėmesį, kad maždaug pusė pacientų nutraukia medikamentus per metus – dažnai dėl nepakankamo informavimo apie ligos pobūdį. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad staiga nutraukus gydymą dažnai sugrįžta dalis ar net visas numestas svoris.<br /><br />„Tai nereiškia, kad vaistus būtina vartoti visą gyvenimą ta pačia doze. Kartu su gydytoju galima ieškoti individualių sprendimų – mažinti dozę, retinti vartojimą ar tam tikrais atvejais daryti pertraukas. Tačiau tai turi būti daroma planingai ir prižiūrint specialistui“, – pabrėžia ji.<br /><br />Gydytojos teigimu, kadangi nutukimas yra sudėtinga lėtinė liga, jos gydymui dažnai prireikia skirtingų sričių specialistų kompetencijų.<br /><br /><b>Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini<br /></b><br />Nors nauji medikamentai reikšmingai išplėtė gydymo galimybes, gydytoja atkreipia dėmesį, kad jie nepakeičia sveikos gyvensenos.<br /><br />„Kad ir koks pažangus būtų gydymas, žmogaus informavimas, palaikymas ir elgesio keitimas išlieka labai svarbūs. Jeigu nebus gyvensenos pokyčių, nei medikamentinis gydymas, nei bariatrinė chirurgija nebus tokie veiksmingi, kaip galėtų būti“, – teigia dr. I. Fomčenko.<br /><br />Ji taip pat atkreipia dėmesį į raumenų ir kaulų masės išsaugojimo svarbą, ypač vyresniame amžiuje ir moterims perimenopauzės laikotarpiu. Tam būtina pakankamai baltymų turinti mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.<br /><br />„Kartais atrodo, kad gydymo poveikis jau pasiekė ribą, tačiau būtent gyvenimo būdo pokyčiai leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų. Todėl nesvarbu, kokį gydymo metodą taikome – gyvensenos intervencijos visada išlieka viena svarbiausių ilgalaikės sėkmės sąlygų“, – sako gydytoja.<br /><br />Pranešimas spaudai.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Medikai kritikuoja siūlymus bausti sveikatos įstaigas už žalą PSDF biuždetui: nukentės pacientai</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23805-medikai-kritikuoja-siulymus-bausti-sveikatos-istaigas-uz-zala-psdf-biuzdetui-nukentes-pacientai.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23805-medikai-kritikuoja-siulymus-bausti-sveikatos-istaigas-uz-zala-psdf-biuzdetui-nukentes-pacientai.html</pdalink>
<guid>23805</guid>
<pubDate>Wed, 03 Jun 2026 11:14:09 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780474508_photo_4675756.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780474508_photo_4675756.jpg" alt="ELTA / Josvydas Elinskas" title="ELTA / Josvydas Elinskas" /></div><br /><br /><b>Medikai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymus griežtinti nuobaudas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui darančioms įstaigoms. Gydytojai įsitikinę – pažeidėjams taikant baudas ir ribojant jų galimybes sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ilgainiui nukentės pacientai. </b><br /><br />„Manome, kad tai taupys pacientų pinigus, galėsime atlikti daugiau iš tiesų reikalingų paslaugų, o įstaigas atgrasys nuo gudravimų“, – LRT radijuje trečiadienį kalbėjo VLK direktorius Gytis Bendorius. <br /><br />Jo teigimu, už minėtuosius pažeidimus pagal naująją tvarką sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų būti skiriamos piniginės baudos arba paprašyta jų atlyginti padarytą žalą. <br /><br />„Manome, kad baudų skyrimas atgrasytų nuo paslaugų prirašinėjimo“, – nurodė G. Bendorius. <br /><br /><b>Siūlymas apriboti paslaugų sutartis su VLK<br /></b><br />Dar viena iš siūlomų sankcijų PSDF biudžetui žalą darančioms įstaigoms – nutraukiama sutartis su VLK bei ribojimai ją atnaujinti dviem metams. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čekienė tikino, kad naujoji tvarka gali pakenkti regionuose gyvenančių pacientų sveikatos priežiūros kokybei. <br /><br />„Išties yra miestelių, kur veikia tik kelios įstaigos, kai, pavyzdžiui, du trečdaliai paslaugų yra suteikiama privačiose šeimos klinikose. Ir jeigu viena ar dvi yra uždaromos dėl tam tikrų pažeidimų, tai kas nukenčia? Nukenčia pacientas“, – LRT radijui kalbėjo N. Čekienė. <br /><br />Pasak jos, ministerijai rengiant šį įstatymų paketą, nebuvo pakankamai diskutuota su šalies gydytojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis. Todėl, anot medikų atstovės, numatomos sankcijos už pažeidimus yra žingsnis atgal siekiant pasitikėjimu grįstos sveikatos apsaugos sistemos. <br /><br />„Šiuo atveju svarbu, kad būtų suorganizuotas apvalus stalas diskusijoms. Dabar nuolat kalbama apie bendrakūrą – kad visi socialiniai partneriai yra įtraukiami į svarbiausių teisės aktų rengimą“, – nurodė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė.<br /><br />„Šio įstatymo rengime tikrai bendrakūros nebuvo“, – akcentavo N. Čekienė. <br /><br /><b>Bausti už netyčinius pažeidimus neketina<br /></b><br />Galiausiai Šeimos gydytojų profsąjungos pirmininkė Alma Astafjeva teigė pripažįstanti, kad nuobaudos gydytojams ar sveikatos priežiūros įstaigoms už tyčinius nusižengimus yra pagrįstos. Vis dėlto medikė atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko ir netyčinių, nepiktavališkų situacijų, už kurias, jos teigimu, neturėtų būti baudžiama. <br /><br />„Klaidų visi padaro, bet už tai gauti administracinę baudą ir turėti baustumą, nežinau, ar medikai norėtų. Nes klaidos tikrai atsitinka pas visus“, – LRT radijui kalbėjo A. Astafjeva.<br /><br />Tiesa, VLK vadovas patikino, kad minėtosios bausmės būtų taikomos tik sisteminius ir pasikartojančius pažeidimus vykdančioms įstaigoms bei specialistams. <br /><br />„Niekada už tokias pavienes, atsitiktines klaidas mes nebaudėme ir neketiname bausti. Priešingai – VLK iniciatyva buvo įvesta nusižengimo mažareikšmiškumo sąvoka medicinoje, kad dėl smulkmenų mums nereikėtų kabinėtis“, – aiškino G. Bendorius.<br /><br /><b>Per 100 sveikatos organizacijų kreipėsi į Seimą<br /></b><br />SAM parengtas įstatymų paketas numato, jog žalą PSDF biuždetui padariusiai įstaigai, vaistinei ar kitiems ūkio subjektams VLK direktoriaus sprendimu būtų nustatoma piniginė bauda. Jos dydis, kaip nurodo ministerija, priklausytų nuo nusižengimo pobūdžio. Be to, fiksuojant minėtųjų įstaigų pažeidimus, pastarosioms būtų draudžiama dviem metams sudaryti paslaugų sutartį su VLK. Iki šiol, nepaisant pažeidimo, tą galima padaryti. <br /><br />Galiausiai įstatymų paketu siekiama plėsti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) kompetencijas pavedant jai vykdyti licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą.<br /><br />Tiesa, griežtesnes nuobaudas minėtiems ūkio subjektams kritikuoja šalies sveikatos organizacijos. Praėjusią savaitę per 100 jų kreipėsi į Seimą įspėdamos apie galimas rizikas. Organizacijų teigimu, ministerijos siūlomi pakeitimai gali tiesiogiai apriboti pacientų galimybes gauti paslaugas bei padidinti įtampą visoje sveikatos sistemoje. <br /><br />Skeptiškai SAM inicijuojamas pataisas vertina ir Seimo opozicija. Kai kurie jos nariai teigė manantys, kad parlamentui siūlomas su niekuo nesuderintas įstatymų paketas, galintis, anot jų, pasėti baimę sveikatos priežiūros sektoriuje. <br /><br />Vis tik anksčiau SAM pabrėžė, kad dabartinis Sveikatos draudimo įstatymas nenumato atgrasančių poveikio priemonių, kurios teisės aktų reikalavimų nesilaikančioms sveikatos priežiūros įstaigoms sukeltų realias neigiamas pasekmes. Todėl, anot ministerijos, griežtesnės priemonės tik užtikrintų pažeidėjų atsakomybės neišvengiamumą ir didesnę pacientų sveikatos apsaugą.<br /><br />Akcentuojama, kad siūlomus pokyčius paskatino VLK kontrolės procedūrų metu „kasmet fiksuojama vis didesnė žala PSDF biudžetui“ bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktos korupcijos rizikos analizės. <br /><br />Kaip skelbta, gegužės viduryje šis įstatymų paketas sulaukė Vyriausybės pritarimo. Toliau jo svarstymas numatytas Seimo plenarinėje posėdžių salėje. <br /><br />ELTA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Seime – naujas siūlymas drausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23799-seime-naujas-siulymas-drausti-parduoti-vienkartines-elektronines-cigaretes.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23799-seime-naujas-siulymas-drausti-parduoti-vienkartines-elektronines-cigaretes.html</pdalink>
<guid>23799</guid>
<pubDate>Wed, 03 Jun 2026 08:55:45 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780466214_lindsayfox-e-cigarette-1301670_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780466214_lindsayfox-e-cigarette-1301670_1920.jpg" alt="Seime – naujas siūlymas drausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes" title="Seime – naujas siūlymas drausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes" /></div><br /><br /><b>Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas ketina iš naujo teikti siūlymą uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. </b><br /><br />Parlamentaras teigia, kad paskutinį kartą siūlymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės paprašius jį atsiimti dėl galimų valstybės biudžeto praradimų, jeigu pataisos būtų priimtos. Tačiau, kaip pabrėžia socialdemokratas, vaikų sveikata yra svarbiau už tai.<br /><br />„Vaikų sveikata yra nepalyginamai svarbiau už tuos kelis milijonus (eurų), kurių galbūt netektų biudžetas, nes sumažėtų legaliai parduodamų vienkartinių vadinamųjų veipų. Tai atsipirktų daug stipriau, daug labiau būtent tuo, kad būtų išsaugotos vaikų sveikatos“, – LRT radijui kalbėjo S. Čaplinskas.<br /><br />Politikas pabrėžė, kad sulaukęs kolegų palaikymo ketina teikti įstatymo projektą iš naujo.<br /><br />„Kai tik bus surinktas atitinkamas palaikančių kolegų skaičius, jis privalės būti registruojamas. Matau, kad skaičius surinktas. (...) Jis privalės būti registruotas, o toliau aš jo neatsiimsiu“, – akcentavo socialdemokratas.<br /><br />2025 metų birželio mėnesį S. Čaplinskas įregistravo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, siūlančias uždrausti Lietuvoje parduoti vienkartines elektronines cigaretes. <br /><br />Parlamentaras taip pat siūlė įteisinti ,,vienkartinių elektroninių cigarečių“ sąvoką. Projektas numato, kad tai „elektroninė cigaretė, kuri yra iš anksto užpildyta skysčiu ir kurios negalima papildyti, nepriklausomai nuo to, ar ji turi įkraunamą bateriją.“<br /><br />Ši iniciatyva dar nepateko į Seimo plenarinių posėdžių salę. Šią savaitę seniūnų sueigos sprendimu šis klausimas, beje, jau antrą kartą, buvo išbrauktas iš parlamento darbotvarkės. <br /><br />ELTA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Per šimtą sveikatos organizacijų kreipėsi į Seimą: prašo nepritarti SAM siūlomoms pataisoms</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23785-per-simta-sveikatos-organizaciju-kreipesi-i-seima-praso-nepritarti-sam-siulomoms-pataisoms.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23785-per-simta-sveikatos-organizaciju-kreipesi-i-seima-praso-nepritarti-sam-siulomoms-pataisoms.html</pdalink>
<guid>23785</guid>
<pubDate>Mon, 01 Jun 2026 15:42:45 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780317808_photo_4040107.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-06/1780317808_photo_4040107.jpg" alt="ELTA / Dainius Labutis" title="ELTA / Dainius Labutis" /></div><br /><br /><b>Daugiau nei šimtas pacientų organizacijų, medikų draugijų ir gydymo įstaigų bei profesinių sąjungų kreipėsi į Seimą įspėdamos apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikiamų įstatymų projektų keliamas rizikas. Organizacijų teigimu, ministerijos siūlomi pakeitimai gali tiesiogiai apriboti pacientų galimybes gauti paslaugas bei padidinti įtampą visoje sveikatos sistemoje.</b><br /><br />Kreipimąsi koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos European Life Science & Knowledge Institute (ELSKI) partneris, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas teigia, kad organizacijų susirūpinimą kelia ne pats kontrolės ar atsakomybės principas, o tai, kaip siūlomi pokyčiai gali paveikti pacientų interesus ir sveikatos sistemos stabilumą.<br /><br />Pasak jo, projektuose numatytos priemonės kelia klausimų dėl proporcingumo ir galimų pasekmių pacientams. <br /><br />„Projektai negali būti vertinami kaip techniniai pakeitimai. Jais iš esmės keičiamas santykis tarp valstybės institucijų, gydymo įstaigų, medikų ir pacientų, tačiau iki šiol nėra atsakyta į esminius klausimus – kaip šie pokyčiai paveiks paslaugų prieinamumą, laukimo eiles, regionus ir pacientų galimybes laiku gauti reikalingą pagalbą“, – pranešime teigė A. Rudanovas. <br /><br />Anot jo, viena didžiausių rizikų – kad sankcijos gydymo įstaigoms realias pasekmes sukels pacientams. <br /><br />„Sankcija gydymo įstaigai negali virsti sankcija pacientui. Jeigu dėl sankcijų būtų stabdomos ar nutraukiamos sutartys, pacientai pirmieji pajustų pasekmes – ilgėtų eilės, mažėtų paslaugų prieinamumas, o kai kuriuose regionuose reali galimybė laiku gauti paslaugas galėtų dar labiau sumažėti“, – akcentavo A. Rudanovas.<br /><br />Organizacijos taip pat atkreipė dėmesį, kad projektų rengimo metu nebuvo tinkamai įvertintos pacientų organizacijų, gydymo įstaigų, profesinių sąjungų, įvairių asociacijų bei valstybės institucijų pateiktos pastabos ir pasiūlymai. <br /><br />Dėl šių priežasčių Seimo prašoma nepritarti projektams pateikimo stadijoje ir grąžinti juos tobulinti. Argumentuojama, kad tokio masto sisteminiai pokyčiai rengiami neatlikus išplėstinio poveikio vertinimo pacientams, specialistams, gydymo įstaigoms, regionams ir visai sveikatos sistemai. <br /><br />SAM siūlomais pakeitimais numatoma plėsti Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) įgaliojimus, griežtinti gydymo įstaigų, jų vadovų, gydytojų bei slaugytojų atsakomybę, didinti pinigines baudas ir plėsti jų taikymo apimtį. <br /><br />Projektų pateikimas Seime numatytas antradienį.<br /><br />ELTA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras: nėra požymių, kad hantavirusas mutavo</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23649-europos-ligu-prevencijos-ir-kontroles-centras-nera-pozymiu-kad-hantavirusas-mutavo.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23649-europos-ligu-prevencijos-ir-kontroles-centras-nera-pozymiu-kad-hantavirusas-mutavo.html</pdalink>
<guid>23649</guid>
<pubDate>Thu, 14 May 2026 08:37:38 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-05/1778737103_surprising_media-women-6800187_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-05/1778737103_surprising_media-women-6800187_1920.jpg" alt="Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras: nėra požymių, kad hantavirusas mutavo" title="Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras: nėra požymių, kad hantavirusas mutavo" /></div><br /><br /><b>Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive „Hondius“ nėra požymių, kad virusas galėjo mutuoti. Andų virusas elgiasi taip pat, kaip ir tose vietovėse, kuriose šis hantaviruso štamas jau yra paplitęs. </b><br /><br />Visų iki šiol turimų mėginių, susijusių su hantaviruso protrūkiu laive, genų sekos yra „praktiškai identiškos“, sakė ECDC mikrobiologas Andreasas Hoeferis. Tai esą reiškia, „kad greičiausiai būta tik vieno atvejo, kai infekuotas gyvūnas perdavė virusą žmogui“.<br /><br />Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive kilo, kai jis plaukė iš Argentinos į Žaliąjį Kyšulį. Tai Andų virusas – vienintelis hantaviruso štamas, kurį žmogus gali perduoti žmogui. Mirė trys keleiviai. <br /><br />Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, virusas patvirtintas iš viso dar septyniems laive buvusiems žmonėms. Vienu atveju infekcija laikoma „tikėtina“.<br /><br />ECDC direktorė Pamela Rendi Wagner atkreipė dėmesį į ilgą – iki šešių savaičių – hantaviruso inkubacinį laiką. Dėl to vis dar į manoma, kad infekcija gali pasireikšti laive buvusiems keleiviams ir įgulos nariams. <br /><br />Didžiausias užkrėtimo pavojus, anot ECDC eksperto Gianfranco Spiterio, kyla, jei žmogus jau jaučia simptomus. Tačiau pernešti infekciją kitiems įmanoma ir kelios dienos iki prasidedant ligai.<br /><br />Dėl ilgo inkubacinio laiko ir potencialiai mirtinos ligos eigos iš „Hondius“ evakuoti žmonės toliau bus stebimi.<br /><br />ELTA, AFP inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Tris mirtis kruiziniame laive sukėlęs hantavirusas: ką apie jį reikia žinoti?</title>
<link>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23575-tris-mirtis-kruiziniame-laive-sukeles-hantavirusas-ka-apie-ji-reikia-zinoti.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/sveikata/situacijos/23575-tris-mirtis-kruiziniame-laive-sukeles-hantavirusas-ka-apie-ji-reikia-zinoti.html</pdalink>
<guid>23575</guid>
<pubDate>Tue, 05 May 2026 12:58:20 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-05/1777975149_bernhard1960-cruise-ship-3808997_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-05/1777975149_bernhard1960-cruise-ship-3808997_1920.jpg" alt="Tris mirtis kruiziniame laive sukėlęs hantavirusas: ką apie jį reikia žinoti?" title="Tris mirtis kruiziniame laive sukėlęs hantavirusas: ką apie jį reikia žinoti?" /></div><br /><br /><b>Savaitgalį tris mirtis kruiziniame laive Atlanto vandenyne sukėlęs hantavirusas plinta tarp graužikų, o juo užsikrėtus žmonėms, virusas gali būti mirtinas. Ką apie jį reikia žinoti?</b><br /><br />Olandų kruizinių laivų operatorius „Oceanwide Expeditions“ pirmadienį patvirtino, kad iš Argentinos į Žaliąjį Kyšulį plaukiančiame laive „MV Hondius“ susidarė „rimta medicininė situacija“.<br /><br />Hantavirusai gali sukelti kvėpavimo ir širdies sutrikimus, taip pat hemoraginę karštligę.<br /><br />Skiepų ar specifinių vaistų kovai su hantavirusais nėra. Tai reiškia, kad gydymas apsiriboja tik bandymais palengvinti jų simptomus.<br /><br /><b>Virusas</b><br /><br />Kiekvienas hantavirusas siejamas su konkrečia graužikų rūšimi, kurioje jis gali sukelti ilgalaikę infekciją be akivaizdžių ligos požymių.<br /><br />Ligas žmonėms sukelia vos keletas hantavirusų rūšių.<br /><br />Šis virusas pavadintas pagal Hantangango upę Pietų Korėjoje, kur, kaip teigia Šveicarijos sveikatos ministerija, per 1950–1953 m. vykusį Korėjos karą šiuo virusu užsikrėtė ir sunkiai susirgo daugiau nei 3 tūkst. karių.<br /><br /><b>Perdavimas žmonėms<br /></b><br />Hantavirusai žmonėms perduodami per kontaktą su užsikrėtusių laukinių graužikų – pavyzdžiui, pelių ar žiurkių – šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Retesniais atvejais infekcija gali atsirasti dėl graužikų įkandimų.<br /><br />Pasak Prancūzijos nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, žmonės paprastai pasigauna infekciją įkvėpdami užkrėstų dulkių ir aerozolių.<br /><br />Vienintelis būdas sumažinti užsikrėtimo riziką – vengti kontakto su graužikais bei jų išskyromis ir ekskrementais.<br /><br />Pasak pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vienintelis žinomas hantavirusas, kurio ribotas perdavimas iš žmogaus žmogui iki šiol buvo užfiksuotas, yra Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas. Be to, jo perdavimas siejamas su „artimu ir ilgalaikiu kontaktu“.<br /><br />PSO pasirengimo epidemijoms ir pandemijoms ir jų prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove pirmadienį teigė, kad, remiantis ankstesniais protrūkiais, bendras viruso keliamas pavojus visuomenei yra nedidelis.<br /><br /><b>Diagnozavimas</b><br /><br />Pasak PSO, atlikti ankstyvą diagnozę „gali būti sudėtinga“, nes infekcijos simptomai primena keleto kitų kvėpavimo takų ligų simptomus, pavyzdžiui, COVID-19.<br /><br />PSO teigimu, įtariami atvejai gali būti patvirtinti atliekant įvairius laboratorinius tyrimus, įskaitant „hantavirusui būdingų IgM antikūnų“ nustatymą.<br /><br />M. Van Kerkhove teigė, kad PSO stengiasi išsiaiškinti užsikrėtimo šaltinį atlikdama epidemiologinius tyrimus, kontaktų sekimą ir laboratorinius tyrimus.<br /><br /><b>Simptomai</b><br /><br />„Nustatyta, kad Amerikos žemyne dėl infekcijos pasireiškė Hantavirusų sukeltas (širdies) plaučių sindromas (HPS) (HCPS) – greitai progresuojanti liga, paveikianti plaučius ir širdį, o Europoje ir Azijoje hantavirusai sukėlė hemoraginę karštligę su inkstų sindromu (HFRS), kuri pirmiausia paveikia inkstus ir kraujagysles“, – teigia PSO.<br /><br />Skirtingos sveikatos priežiūros institucijos nurodo skirtingus laikotarpius nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo.<br /><br />Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), Amerikoje simptomai paprastai pasireiškia po vienos–aštuonių savaičių nuo kontakto, o HFRS simptomai paprastai išsivysto per vieną–dvi savaites.<br /><br />Ankstyvieji simptomai paprastai apima karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus, pilvo skausmus, pykinimą ar vėmimą.<br /><br />Susirgus HCPS, liga gali greitai progresuoti iki kosulio, dusulio, skysčių kaupimosi plaučiuose ir šoko, teigia PSO, tuo metu vėlesnėse HFRS stadijose gali pasireikšti žemas kraujospūdis, kraujavimo sutrikimai ir inkstų nepakankamumas.<br /><br /><b>Susirgimų skaičius ir mirtingumas<br /></b><br />PSO duomenimis, pasauliniu mastu kasmet užregistruojama nuo 10 tūkst. iki daugiau nei 100 tūks. infekcijų, daugiausia Azijoje ir Europoje.<br /><br />Rytų Azijoje, ypač Kinijoje ir Pietų Korėjoje, kasmet užregistruojami tūkstančiai HFRS atvejų. Mirtingumas Azijoje ir Europoje svyruoja nuo mažiau nei vieno procento iki 15 proc., teigia PSO.<br /><br />Nepaisant žymiai mažesnio sergamumo, HCPS mirtingumas paprastai siekia nuo 20 iki 40 proc., teigia PSO, todėl ši liga kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatos atžvilgiu.<br /><br />ELTA, AFP inf.]]></content:encoded>
</item></channel></rss>