https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/19118-augalai-tulzies-pusles-ir-kepenu-sveikatai.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/19118-augalai-tulzies-pusles-ir-kepenu-sveikatai.html 19118 Sat, 14 Sep 2024 10:50:06 +0300 native-yes

Nuo kepenų būklės priklauso visų žmogaus gyvybinių organizmo sistemų veikla, todėl jos nulemia žmogaus savijautą. Kepenys labai svarbios organizmo medžiagų apykaitai, jos išskiria tulžį ir neutralizuoja organizme susidariusias bei į jį patekusias nuodingąsias medžiagas, tad rūpintis kepenų sveikata tiesiog privalu.

Remigija Zinkevičienė

Kepenų ir tulžies pūslės ligos

Dažniausios kepenų ligos yra hepatitas, kepenų cirozė, kepenų vėžys. Pasak specialistų, ar pažeistos kepenys, galima nustatyti pagal tam tikrus požymius, nors jie nėra ryškūs, tačiau jie beveik visada sukelia ne tik savijautos, bet ir nuotaikos pakitimų. Padidėja irzlumas ir agresyvumas – dažnai toks žmogus apibūdinamas kaip tulžingas. Pasitikrinkite kepenis, jei pablogėjo atmintis, prastai miegate, dažnai susinervinate dėl smulkmenų, jei greitai genda dantys, dažnai skauda kojas, kyla spuogai, nes šių požymių priežastis gali būti blogai kepenų išvalytas kraujas.

Kepenys gamina tulžį, ji latakais suteka į tulžies pūslę, kur sutirštėja. Tulžies pūslė yra plonasienis gleivinės maišelis, kuriame telpa apie 50 ml tulžies. Tulžis dalyvauja riebalų virškinimo procese, pasisavinant riebaluose tirpius vitaminus ir kitas žmogaus organizmui svarbias medžiagas. Jei tulžies pūslėje susikaupia per daug tulžies, pavalgęs žmogus jaučia maudimą, pykinimą. Dėl tulžies trūkumo virškinamajame trakte pasireiškia pilvo skausmai, vidurių pūtimas, užkietėja viduriai. Tulžis veikia ir psichikos būklę. Kai sutrinka tulžies nutekėjimas, apima depresinė nuotaika ir melancholija.

Dažniausiai tulžies veiklą sutrikdo uždegimas – cholecistitas arba tulžies pūslės akmenligė. Tulžies latakų veiklą gali sutrikdyti ir jų uždegimas – cholangitas.

Tiek kepenų, tiek tulžies pūslės ligos – labai rimti negalavimai, ir juos gydyti gali tik gydytojas. Pasitarę su juo, galite išbandyti ir liaudies medicinos siūlomų priemonių.

Veiksmingiausi – margainiai

Vaistažolės, labiausiai tinkančios kepenų ligoms gydyti, yra tikrieji margainiai. Iš visų liaudies medicinoje žinomų vaistinių augalų šie geriausiai apsaugo kepenų audinius. Margainiai gerina ir regeneruoja kepenų funkciją, virškinimą, varo tulžį, pasižymi spazmolitiniu poveikiu. Tikrųjų margainių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos apsaugo kepenis nuo kenksmingo nuodingų medžiagų poveikio. Svarbiausia veiklioji medžiaga iš visų margainiuose esančių medžiagų komplekso yra silimarinas, kuris kaupiasi augalo vaisiuose.

Tikrųjų margainių privalumas – ilgas vartojimo laikas: net ir didesnės veikliosios medžiagos silimarino dozės neturi]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/19053-kompresai-veiksminga-pagalba-nuo-simto-ligu.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/19053-kompresai-veiksminga-pagalba-nuo-simto-ligu.html 19053 Sat, 07 Sep 2024 10:02:30 +0300 native-yes

Kompresas – gydomasis tvarstis, dedamas ant skaudamos ar uždegimo apimtos kūno vietos. Gydytis kompresais yra paprasta, patogu, pigu ir veiksminga. Liaudies medicinos žinovai pataria prisiminti juos gydant daugybę ligų.

Remigija Zinkevičienė

Šalti kompresai padeda, kai skauda patemptas sausgysles, jie taip pat mažina patinimą, slopina uždegimą, malšina skausmą, sumažina įvairias kūno vietas apėmusį karštį. Lininio arba medvilninio audeklo skiautė sumirkoma šaltame vandenyje arba šaltame gydomajame tirpale, nuspaudžiama, uždedama ant gydomosios vietos ir aprišama sausa medžiaga. Kompresas laikomas nuo 15 min. iki 1,5 valandos.

Šildomieji kompresai suaktyvina kraujotaką gydomosiose vietose ir organuose, atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Šiltais gydomaisiais kompresais patariama gydyti sąnarių ligas ir anginą. Drėgnam apatiniam kompreso sluoksniui geriausiai tinka lininis audinys. Kuo senesnis ir kuo labiau nuskalbtas, tuo geriau, nes geriau sugeria skysčius. Audinio skiautė sumirkoma šiltu gydomuoju mišiniu, nuspaudžiama ir dedama ant gydomosios vietos. Antrasis sluoksnis – tokio pat dydžio arba šiek tiek didesnis sausas kompresas. Jo paskirtis – sugerti prasisunkusią drėgmę ir apsaugoti trečiąjį sluoksnį nuo drėgmės. Kompresui gali būti naudojamas lininis, medvilninis ar vilnonis audinys. Trečiasis sluoksnis – šiltas audinys arba šalis, palaikantis šilumą ir laidus orui. Kompresą, kad geriau laikytųsi, galima lengvai aprišti marle arba tvarsčiu, pritvirtinti pleistrais arba užsegti žiogeliais. Šildomieji kompresai dažniausiai laikomi 6–8 valandas.

Tiks ir bulvės, ir ridikai

Šiltas bulvių kompresas, ypač dedamas nakčiai, puikiai malšina skausmą. Išvirkite apie pusę kilogramo nuplautų neluptų bulvių, truputį atvėsinkite ir suvyniokite į lininį arba medvilninį rankšluostį, bulves suspauskite, kad paviršius būtų plokščias, apvyniokite skaudamą vietą ir šiltai apriškite. Atsigulkite į lovą, šiltai užsiklokite, kad bulvės ilgiau neatvėstų. Nuimkite kompresą tik bulvėms visiškai atvėsus. Bulvių kompresas puikiai gydo strėnų gėlą, kosulį, bronchitą, anginą.
Bulves skausmui malšinti galite panaudoti ir kitu būdu. Sutarkuokite apie 1 kg bulvių, tarkius truputį nuspauskite ir sudėkite ant dvigubai sulenktos medžiagos. Taip paruoštą kompresą uždėkite ant skaudamos vietos, pridenkite sausos medžiagos sluoksniu ir šiltai apriškite. Atsigulkite į lovą, šiltai užsiklokite. Kompresą galite palaikyti ir per naktį.

Tarkuotų bulvių kompresai panaikina ir pabrinkimus po akimis. Kompresus reikia uždėti ant patinusių vietų 2 kartus per dieną, ryte ir vakare, palaikyti 10–15 minučių.

Ant skaudamų vietų patariama dėti šviežių kopūstų arba krienų lapų, prieš tai juos sulamdžius arba subraižius šakute. Tik, prieš dėdami kompresą, patikrinkite, kaip šie lapai veikia jūsų odą, nes neretai jie sukelia alergiją. Jei uždėjus lapus pradeda peršėti odą, juos tuoj pat nuimkite.
Juodųjų ridikų kompresai tinka skausmui malšinti. Sutarkuokite juodųjų ridikų, tyrę sukrėskite tarp dviejų lininio ar medvilninio audinio sluoksnių, uždėkite ant skaudamos vietos, pridenkite sausos medžiagos sluoksniu ir šiltai apriškite. Nuimkite kompresą vos pradėjus peršėti odai. Juodųjų ridikų tyrės kompresas veiksmingai gydo ir prienosinių ančių uždegimą (sinusitą).

Populiariausi universalūs kompresai

* Universali gydomoji priemonė – svogūnai. Jų kompresai dedami sergant šlapimo pūslės uždegimu, kosint, sergant angina, bronchine astma, gydant išijo (sėdimojo nervo uždegimo) skausmą, podagrą ir reumatą, skaudant ausį arba sergant vidinės ausies uždegimu, sutrikus skrandžio veiklai. Laikomi 1–2 val. arba kol atvės. Plonais griežinėliais supjaustykite svogūnus, sudėkite į plono audinio maišelį ir užriškite. Keptuvę iki pusės pripilkite vandens, uždenkite dangčiu ir įjunkite viryklę. Svogūnų maišelį uždėkite ant dangčio, iš abiejų pusių pašildykite. Dar karštą kompresą uždėkite ant gydomosios vietos, šiltai apriškite ir atsigulkite.

* Garstyčių kompresais gydoma daugybė negalavimų, juos galima dėti ant kaklo, blauzdų, krūtinės, pėdų, plaštakų. Jie rekomenduojami kosint, sergant bronchitu, prienosinių ančių uždegimu (sinusitu), inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais, inkstų akmenlige. Į litrą šilto vandens suberkite 3–4 šaukštus garstyčių miltelių, gerai išmaišykite, suvilgykite lininio audinio skiautę, išgręžkite ir uždėkite ant gydomos kūno vietos. Po 10–15 minučių kompresą nuimkite, drungnu vandeniu nuplaukite garstyčių likučius, odą patepkite aliejumi arba riebiu kremu.

* Nuo seno kompresams naudojama ir varškė. Šie kompresai pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, mažina karščiavimą ir greitai malšina skausmą. Varškės kompresai dedami sergant artritu, reumatu, nuo sumušimų ar patempimų, nuo nudegimų, įvairių uždegimų ir patinimų. Kompresą ruoškite taip: plonu sluoksniu sutepkite varške lininio audeklo vieną pusę, uždėkite išteptąja puse ant gydomos vietos, pridenkite sauso audinio sluoksniu ir šiltai apriškite. Palaikykite, kol varškė sudžius (apie 1 valandą), arba per naktį. Šaltu vandeniu sudrėkinę sudžiūvusią varškę, galite ją vėl panaudoti kompresui.

Naktiniai kompresai sąnariams

* Liaudies medicinos žinovai artritui gydyti pataria nakčiai naudoti alyvuogių aliejuje sumirkytos vatos kompresą. Šis kompresas gydo artritą ir veiksmingai malšina skausmus.

* Patinusiems sąnariams gydyti ir uždegimui slopinti galite dėti vaisių arba obuolių acto kompresus (jei oda jautri, actą truputį atskieskite šiltu vandeniu). Kompresą šiltai apriškite ir palaikykite per naktį.

* Medaus kompresai skaudamiems sąnariams tinka, kai nėra uždegimo. Prieš miegą skaudamą sąnarį plonai užtepkite pašildytu medumi, apvyniokite lininiu audeklu ir šiltai apriškite. Kompresą palaikykite per naktį.

* Sumaišykite 50 ml alavijų sulčių, 100 g medaus ir pusę stiklinės degtinės. Malšindami sąnarių skausmą šį mišinį naudokite gydomiesiems kompresams nakčiai.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/18924-raudoneliai-ne-tik-puikus-prieskonis.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/18924-raudoneliai-ne-tik-puikus-prieskonis.html 18924 Fri, 23 Aug 2024 12:13:17 +0300 native-yes

Raudonėliais retkarčiais maistą gardina kone visi, besisukiojantys virtuvėje. Jie nepakeičiami gaminant pomidorų padažus, raudonėliais taip pat galima paskaninti mėsos, jūros gėrybių, varškės patiekalus, sriubas. Nuo seniausių laikų žinomos ir gydomosios raudonėlių savybės.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Paprastasis raudonėlis – notrelinių šeimos daugiametis augalas, augantis pamiškėse, krūmuose, kirtimuose, šlaituose ir pievose. Žmonės jį taip pat augina darželiuose kaip prieskoninį, vaistinį, dekoratyvinį ir medingą augalą. Raudonėliai žydi visą vasarą. Vaistams vartojama antžeminė jų dalis (žolė). Pirmųjų metų augalai pjaunami vasaros pabaigoje, kitais augimo metais galima pjauti jau du kartus: pirmą kartą – birželio pabaigoje–liepos pradžioje, antrą – rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Išdžiūvusi žaliava tinka vartoti vienus metus.

Vertingosios savybės

Paprastieji raudonėliai seniai žinomi ir plačiai vartojami vaistiniai augalai. Manoma, kad visų pirma jų antpilais ir nuovirais pradėta gydyti virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimus. Raudonėlių preparatai pasižymi antiseptiniu, uždegimą ir skausmą mažinančiu, raminamuoju poveikiu. Jie skatina prakaito, šlapimo ir tulžies skyrimąsi. Raudonėlių preparatai geriami apetitui žadinti, virškinimui gerinti esant nepakankamai skrandžio ir žarnyno sekrecijai, sergant cholecistitu ir tulžies takų ligomis, enterokolitu (plonosios ir storosios žarnos uždegimu), lydimu vidurių užkietėjimo ir dujų kaupimosi.

Kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai raudonėliai vartojami gydant ūminį ir lėtinį bronchitą, plaučių uždegimą. Jie gerina sutrikusios centrinės nervų sistemos veiklą, ramina, gerina nuotaiką, vartojami nuo nemigos, galvos skausmų, esant padidėjusiam nerviniam jautrumui. Raudonėlių preparatais gydomos odos ligos, išbėrimai, furunkulai, pūlingos žaizdos, jie tinka sausiems ir drėgniems kompresams sergant sąnarių ligomis, reumatu, iš jų ruošiamos aromatinės vonios.

Dėmesio: paprastųjų raudonėlių preparatų negalima vartoti]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/16941-kad-kraujagysles-butu-stipresnes.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/16941-kad-kraujagysles-butu-stipresnes.html 16941 Fri, 29 Dec 2023 20:56:57 +0200 native-yes

Net penktadalį visų ligų sudaro kraujotakos ligos. Kraujagyslės, kaip ir širdis, dirba be poilsio visą žmogaus gyvenimą, todėl jas būtina nuolat stiprinti.

Remigija Zinkevičienė

Vaistai iš jūsų virtuvės

Kraujagysles veiksmingai stiprina, išvalo ir praplečia krapų sėklų antpilas: 2 šaukštelius krapų sėklų užpilkite 300 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

* Veiksminga kraujagyslių stiprinimo priemonė – krienų šaknų nuoviras: sutarkuokite 250 g krienų šaknų, užpilkite juos 3 litrais verdančio vandens, pavirkite 20 minučių ant mažos ugnies, paskui nukoškite. Gerkite nuoviro po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

* Nuo seniausių laikų žinoma, kad česnakai stiprina, valo ir minkština kraujagyslių sieneles. Juose esančios medžiagos, ypač aliuminis, selenas, germanis, stiprina visas žmogaus organizmo gleivines, tarp jų ir tas, kurios dengia kraujagyslių vidų. Liaudies medicinos žinovai pataria 1–2 česnako skilteles suvalgyti vakarieniaujant arba česnakais paskaninti vakarines salotas.

Galite vartoti ir česnakų mišinio su medumi: sutarkuokite 250 g česnakų, suberkite į stiklainį, įdėkite 350 g skysto medaus, gerai išmaišykite ir palikite tamsioje vietoje savaitę. Vartokite mišinio po šaukštą 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Naudinga vartoti česnakų ir citrinų sulčių mišinio: sutarkuokite 300 g česnakų, suberkite į stiklainį, užpilkite 3 citrinų sultimis. Stiklainį apriškite marle. Prieš vartojimą mišinį pamaišykite ir gerkite jo po šaukštelį, išmaišytą virinto vandens stiklinėje, 3 kartus per dieną.

Kraujagysles stiprinantis maistas

Jei kraujagyslės silpnos, dažnai trūkinėja, kuo dažniau valgykite vyšnių, slyvų, miško uogų, obuolių, avokadų, datulių bei kitų šviežių ar džiovintų citrusinių vaisių. Patariama kasdien suvartoti po šaukštą sėmenų ar alyvuogių aliejaus, kuriame gausu vitamino E, stiprinančio ir minkštinančio kraujagysles. Aliejaus nebūtina išgerti vienu kartu – jį galima suvartoti su salotomis ar kitais patiekalais. Be to, šių rūšių aliejuje gausu žarnyno darbą gerinančių antioksidantų.

Riešutuose esantys nesotieji riebalai stiprina kraujagysles ir gerina kraujotaką. Patariama per savaitę suvalgyti nors kelis graikinių riešutų branduolius bei keletą migdolų – jie minkština kraujagysles.

Pasak Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkų, sveikų žmonių kraujagysles veiksmingai sustiprina kasdien vartojamas nedidelis kiekis kartaus juodojo šokolado. Taip pat valgykite riebių žuvų, nes žuvų taukai valo ir stiprina kraujagysles. Rytais patariama valgyti grikių, avižinių ir perlinių kruopų košių, rupaus malimo duonos su sėlenomis. Vartokite rūgštaus pieno produktų, kuriuose gausu kraujagyslių sieneles stiprinančio kalcio. Be to, svarbu, kad kefyre ir jogurtuose gausu bifidobakterijų, kurios padeda žarnyne išlaikyti sveiką mikroflorą.

Lygiomis dalimis sumaišykite ridikų sultis ir medų. Gerkite mišinio po šaukštą 2 kartus per dieną mėnesį. Tokį gydymą galite kartoti 2 ar 3 kartus per metus.

Kraujagysles stiprinantys vitaminai

Kad kraujagyslių sienelės išliktų stiprios, valgykite kuo daugiau produktų, kuriuose yra daug vitamino P (rutino) ir vitamino C. Vitamino P yra daug citrusinėse kultūrose, arbatžolėse, špinatuose, morkose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, grikiuose, kopūstuose, lapinėse salotose, pomidoruose, vynuogėse. Vitamino C daug yra erškėčių uogose, juoduosiuose serbentuose, citrusinėse kultūrose, šermukšniuose, šaltalankiuose, saldžiosiose paprikose, petražolėse, svogūnų laiškuose, kopūstuose, daržovių lapuose ir stiebuose.

Valgykite lapinių salotų, nes jose yra daug vitaminų, kurie stiprina kraujagyslių sieneles. Kraujagyslėms taip pat reikalingas vitaminas A, kurio gausu žuvies taukuose, svieste, kiaušinių tryniuose, menkių kepenyse, piene, grietinėje, grietinėlėje, fermentiniuose sūriuose, raudonos ir oranžinės spalvos daržovėse. Reikalingas ir vitaminas E, kurio gausu nerafinuotuose aliejuose, kviečių daiguose, pomidoruose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojoje, kiaušinių tryniuose, žirniuose, špinatuose, salotose, petražolėse, erškėčių uogose.

Vaistiniai augalai

* Medetkų antpilas: 2 šaukštelius susmulkintų vaistinių medetkų žiedų užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą. Stiprindami ir valydami kraujagysles antpilo gerkite po pusę stiklinės 2 ar 3 kartus per dieną. Be to, vaistinių medetkų antpilas padeda gydyti širdies ligas, lėtina padažnėjusį širdies ritmą ir stiprina širdies raumenį.

* Sukatžolių antpilas: šaukštą susmulkintos paprastųjų sukatžolių žolės užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą, paskui nukoškite. Stiprindami ir valydami kraujagysles bei gydydami širdies ligas, gerkite antpilo po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.

* Dobilų antpilas: 40 g dobilų žiedų užpilkite puse litro degtinės arba spirito ir palikite 10 dienų, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po šaukštą (su vandeniu) pusvalandį prieš valgį, o vakare – prieš miegą. Taip gydykitės mėnesį, padarykite 10 dienų pertrauką, ir gydymą, jei reikės, pakartokite.

* Melisų arbata: šaukštą vaistinių melisų užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 15–20 minučių pritraukti, paskui nukoškite. Gerkite arbatos po 2–3 puodelius per dieną. Be to, melisų arbata normalizuoja širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, ramina ir gerina miegą. Vaistinių melisų arbata galima gydytis ir ilgesnį laiką.

Mankšta kraujagyslėms

Kraujagysles stiprinti padeda ir specialus pratimas. Jis naudingas visiems, neturi jokių kontraindikacijų, jį daryti gali net sunkūs ligoniai, o tiems, kurie jaučiasi sveiki, šis pratimas užkerta kelią galimoms ligoms.

Taigi atsigulkite ant nugaros (pasirinkite kietą paviršių), pakelkite rankas ir kojas į viršų (kad jos būtų grindims statmenos) ir greitai purtykite kartu pėdas ir plaštakas. Tokie vibruojantys judesiai privers kapiliarus dažniau susitraukinėti ir aktyviau stumti kraują. Pagerėjus kraujo apytakai kapiliaruose, ji pagerės ir visame organizme. Atliekant tokį pratimą kasdien, sveikatos būklė pastebimai pagerėja. Be šio specialaus pratimo, kas rytą bent 10 minučių pasimankštinkite.

Pasirinkite tokius pratimus, kuriuos labiau mėgstate ir kuriuos padaryti leidžia sveikata: saikingas fizinis krūvis kraujagyslėms tiesiog būtinas. Būkite kuo aktyvesni fiziškai. Plaukioti ir vaikščioti nekenkia netgi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Nejudrus gyvenimo būdas – pikčiausias kraujagyslių priešas.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11786-gydytoja-nerimo-ir-itampos-laikotarpi-pades-iveikti-vaistazoles.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11786-gydytoja-nerimo-ir-itampos-laikotarpi-pades-iveikti-vaistazoles.html 11786 Fri, 06 May 2022 16:00:00 +0300 native-yes

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.

„Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą. Yra aiškus ryšys tarp žmogaus psichikos būklės ir negalavimų paūmėjimo. Depresija ir nerimas prie to stipriai prisideda. Kaip sakoma, didelės dalies ligų atsiradimo ir paūmėjimo priežasčių reikia ieškoti žmogaus psichinėje ir emocinėje savijautoje “, - teigia E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Įtampa ir nerimas neigiamai veikia bendrą žmonių savijautą. Esant stresui, chroniškos ligos paūmėja. Ypač tai jaučia žmonės, turintys problemų su širdimi ir kraujotaka. „Bet kuris konfliktas – tai didžiulis stresas.“ Kariniai veiksmai sukelia žmogui didžiulio nerimo ir baimės jausmą. Todėl svarbu kontroliuoti emocijas ir saugoti nervų sistemą. „Prasta psichinė būklė persiduoda į kūną. Ypatingai veikia imunitetą, antinksčius, žarnyną, širdies ir kraujagyslių sistemą. Psichika įtakoja net molekulinį ląstelių lygį, turi poveikį kalcio, gliukozės, cholesterolio apykaitai ir gali sukelti sisteminį uždegimą“, - sako Šeimos gydytoja.

Moksliniame žurnale AMA Network Open, kurį leidžia JAV medicinos asociacija, paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad suaugusieji, kenčiantys nuo reguliaraus streso, net 30 procentų dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei patiria infarktą arba insultą. Gydytoja E. Nevardauskaitė-Rudzikienė patvirtina, kad psichosocialoginiai faktoriai patenka į miokardo infarkto rizikos veiksnių trejetuką.

Siekiant mažinti streso ir įtampos galimus padarinius, E. Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į augalinės kilmės preparatus. Vaistažolių ekstraktai, turintys anksiolitinį ir antidepresinį poveikį, skirtingai nei cheminiai preparatai, veikia organizmą švelniai, nesukelia pripratimo, mieguistumo, vangumo.

Kokias vaistažoles reikėtų rinktis?

„Efektyviausiomis vaistažolėmis, skirtomis kovoti su stresu ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, išlieka valerijonas, sukatžolė ir gudobelė. Graužininė gudobelė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, flavanoidų, fenolinių rūgščių, polifenolių, aminų, terpenoidų, raugų ir jų junginių. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.

Didina širdies raumens atsparumą deguonies stygiui, gerina širdies vainikinę kraujotaką, kraujo apytaką smegenyse, mažina pulsą, atpalaiduoja periferines kraujagysles, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ramina centrinę nervų sistemą. Visa tai patvirtina daug mokslinių tyrimų“, - konstatuoja Šeimos gydytoja.

Anot jos, gudobelės ekstraktas gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui ir baimei, dusuliui, jaučiant greitą, širdies plakimą, sunkumą ir diskomfortą krūtinės ląstos srityje.

E. Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomenduoja dar vieną fitopreparatą – paprastąją sukatžolę. „Moksliniais tyrimais yra įrodytas sukatžolės nervų sistemą raminantis poveikis. Net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja.

Ši vaistažolė slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, turi teigiamą poveikį kraujospūdžio mažinimui, širdies permušimams, plečia širdies vainikines arterijas, todėl pagrindinis žmogaus organas geriau aprūpinamas deguonimi. Sukatžolės sudėtyje esantis alkaloidas leonurinas tausoja širdies raumenį. Taip pat šis fitopreparatas mažina galvos skausmą ir svaigimą“, - pasakoja gydytoja.

Apie sukatžolę reikėtų pagalvoti esant nerimui, epizodiškai pakylant arteriniam kraujo spaudimui, širdies neurozei, krūtinės anginai.

Dar viena naudinga vaistažolė – vaistinis valerijonas, mažinantis raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retinantis širdies ritmą, turintis analgetinį poveikį, kai skauda galvą ar raumenis. Dar vienas svarbus valerijono poveikis – GABA receptorių aktyvinimas ir nerimo mažinimas, skatina serotonino, melatonino, dopamino gamybą organizme. Jo dėka galima nusiraminti ir nesunkiai užmigti.

Vaistažolių kombinacija efektyviausia

Pasak E. Nevardauskaitės-Rudzikienės, gudobelės, sukatžolės ir valerijono kombinacija leidžia pagerinti atsparumą stresui, širdies ir kraujotakos veiklą, ypač nervinės įtampos metu. Kombinuota sąveika tarp skirtingų žolinių preparatų padidina jų terapinį efektyvumą.

Ypač vaistažolių efektyvus poveikis atsiskleidžia naudojant fitopreparatus, pagamintus tinktūros pavidalu, kai jos sujungiamos etanolio dėka. Etanolis vaistažolių tinktūrose yra puikus tirpiklis, leidžiantis išsaugoti milžinišką kiekį aktyvių medžiagų. Būtent tokia forma yra patikrinta ir laiko ir mokslo.

„Etanolis lengvai pereina pro ląstlelių membranas, ištraukia augaluose esančias veikliąsias medžiagas ir pagerina jų patekimą į kraujotaką“, - teigia gydytoja.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11534-jei-galunes-sala-ne-tik-ziema.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11534-jei-galunes-sala-ne-tik-ziema.html 11534 Sat, 09 Apr 2022 08:02:00 +0300 native-yes

Viduramžių Anglijos įstatymuose buvo punktas, leidžiantis sutuoktinių skyrybas, jei vieno iš sutuoktinių kojos ir rankos nuolat šąla. Seniau šis organizmo fiziologinis trūkumas buvo prilyginamas neištikimybei. Šiuo sutrikimu dažniau skundžiasi moterys, o pagrindinė negalavimo priežastis – kūno kraujotakos sutrikimai.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Galūnių šalimo priežastys

Sveiko žmogaus kojos ir rankos turi būti šiltos ir sausos. Kai kuriems žmonėms kojos ir rankos šąla nepriklausomai nuo metų laiko. Kojų ir rankų temperatūra dažniausiai būna žemesnė, negu viso kūno. Žiemą net ir nedideli šalčiai šiems žmonėms sukelia kamuojančius, maudžiančius kojų ir rankų pirštų skausmus. Tai požymis, jog reikia kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti sveikatą, nes šią būseną gali sukelti ir sunkesnės ligos. Jei kojų ir rankų šalimą sukelia tam tikros priežastys, jas reikia pašalinti, o jei nėra konkrečios ligos, reikia padaryti viską, kad jaustumėtės geriau. Šąlančias galūnes, pasitarę su gydytoju, galite pabandyti gydyti ir liaudies medicinos siūlomomis priemonėmis.

Dažniausia negalavimo priežastis – kraujotakos sistemos sutrikimai. Galūnės gali šalti, kai susiaurėja arterijos – tuomet į kojas ir rankas patenka mažiau kraujo, todėl jos nuolat šąla. Nuolat šąlančios kojos ir rankos taip pat galimas požymis, jog sutriko kapiliarų kraujotaka.

Dažna šąlančių kojų ir rankų priežastis gali būti ir Reino sindromas, tai yra kraujagyslių spazmai, rankų ir kojų kraujotakos sutrikimai.

Arterijos gali susiaurėti ir dėl nuovargio, nerimo arba streso. Esant stresinėms situacijoms kraujas plūsteli į galvą, tuomet į galūnes jo patenka mažiau. Bet tai ne problema, galima pakeisti aplinką, nusiraminti ir vėl kraujotaka bus normali – sušils rankos ir kojos.

Problema, kai kūno galūnių atšalimas gali būti sunkesnių ligų požymis. Kojos ir rankos gali šalti dėl širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligų, cukrinio diabeto, aterosklerozės ir anemijos. Galūnės gali šalti, kai kraujyje yra sumažėjęs hemoglobino kiekis. Šiais nemaloniais pojūčiais neretai skundžiasi moterys, sergančios įvairiomis ginekologinėmis ligomis.

Sausos ir šaltos kojos – galimų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų bei galvos smegenų pakitimų požymiai. Drėgnos ir šaltos kojos – požymis, jog gali būti sutrikusi skrandžio ir žarnyno bei skydliaukės veikla.

Tinkama mityba

Jei dažnai šąla kojos ir rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, rinkitės lengvai virškinamus produktus, kuriuose yra daug vitaminų A, C, E ir PP bei geležies: valgykite daug liesos, raudonos mėsos kartu su vaisiais ir daržovėmis, ypač raudonos ir violetinės spalvos, nes jos ypač naudingos kraujagyslėms. Labai naudinga valgyti grikių košės, kurioje gausu kapiliarus stiprinančio rutino. Daug geležies yra ir kiaušinių tryniuose, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, kurios padeda geriau įsisavinti geležį.

Šaltuoju metų laiku patariama valgyti riebių jūrų žuvų, nes jos pagerina organizmo kraujotaką. Sustiprinsite organizmą valgydami moliūgų, melionų, migdolų, granatų, bananų, citrusinių vaisių.

Vaistiniai augalai

* Nuolat šąlančiomis galūnėmis besiskundžiantiems žmonėms naudinga nuolat gerti imbierų arbatos, jos galima gerti ryte, dieną ir vakare prieš miegą. Ruošiant arbatą reikiamas imbiero kiekis priklauso nuo individualių poreikių. Vienai arbatos porcijai paruošti dažniausiai prireikia 1–2 cm ilgio šviežios imbiero šaknies. Jei ruošdami arbatą vartosite sausus imbiero miltelius, jų prireiks 2–3 šaukštelių. Reikiamą kiekį tarkuotos imbiero šaknies užpilkite karštu (80–85 oC temperatūros) vandeniu, uždenkite ir palikite 5–10 min. pritraukti. Sausus imbiero šaknų miltelius reikia palikti pritraukti ilgiau, apie 20–30 minučių.

* Jei nuolat šąla galūnės, naudinga gerti vaistinių augalų mišinio: susmulkinkite ir lygiomis dalimis sumaišykite smiltyninių šlamučių žiedų ir kiaulpienių šaknų: 2 šaukštelius žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 7–8 min. ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite valandą, paskui nukoškite. Gerkite nuoviro po 1/4 stiklinės 2–3 kartus per dieną mėnesį, paskui darykite 2 savaičių pertrauką ir gydymą, jei reikės, pakartokite.

* Spiritinis pipirų antpilas: susmulkinkite 2 aitriųjų pipirų ankštis ir suberkite į butelį, įberkite po šaukštą garstyčių miltelių ir rupios druskos. Mišinį užpilkite puse litro degtinės ir palikite, kol antpilas paraus. Jei nuolat šąla galūnės, šiuo antpilu įtrinkite jas prieš naktį. Palaukite, kol antpilas nudžius, tada apsimaukite vilnones kojines ir eikite miegoti. Taip gydykitės, kol pasijusite geriau.

Vandens procedūros

Prieš miegą kojas pamirkykite šilto vandens vonelėje su pipirais. Ši vonelė pagerins kraujotaką ir sušildys kojas.

Jei grįžote namo ledinėmis kojomis, pamerkite jas į šalto vandens ir kvapiųjų rozmarinų arba aitriųjų paprikų ekstrakto vonelę. Pagerės kojų kraujotaka ir jos greitai sušils.

Į karšto vandens vonelę įberkite po šaukštą čiobrelių ir raudonėlių, 2 šaukštus susmulkintų imbierų šaknų arba maltų juodųjų pipirų. Tokiose vonelėse šąlančias kojas mirkykite 10–15 minučių.

Prieš miegą naudinga padaryti kontrastinio vandens voneles kojoms: į vieną vonelę įpilkite 30–35 oC vandens, o į kitą šalto 12–15 oC vandens. Kojas pirmiausia 5 minutes pamirkykite šilto vandens vonelėje, paskui 10 sekundžių – šalto vandens vonelėje. Pakartokite procedūrą 3–5 kartus. Paskutinį kartą kojas įmerkite į šaltą vandenį, paskui jas šiltai užklokite.

Kojų ir rankų mankšta

* Nuolat šąlantiems žmonėms ypač svarbu judėti. Jei dažnai šąla kojos ir rankos, prisiverskite kasdien pasimankštinti bent po 10–15 minučių. Labai naudinga plaukioti baseine, važiuoti dviračiu, lipti laiptais, kasdien pasivaikščioti gryname ore.

* Jei dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau pajudinti kojų pėdas, kojų pirštus. Rankų pirštais paspaudykite guminį kamuoliuką.

* Atsigulkite ant nugaros ir keletą minučių „pavažiuokite dviračiu“. Paskui dešinės kojos pėdą uždėkite ant kairės kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite užkeltos kojos pėdą. Masažuokite apie 2 minutes. Paskui tokį pat masažą atlikite ir kitai kojai.

* Du kartus per dieną masažuokite kojas kildami nuo pėdų iki klubų kraujotaką stimuliuojančiais tepalais, augaliniais arba eteriniais (geriausia rozmarinų) aliejais.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11374-citrinos-puikus-vaistas-ne-tik-persalus.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11374-citrinos-puikus-vaistas-ne-tik-persalus.html 11374 Sun, 20 Mar 2022 08:02:00 +0200 native-yes

Žiemą, kai mūsų soduose ir laukuose nėra šviežių vaisių, uogų ir vaistažolių, maistui ir gydymui patariama vartoti daugiau citrusinių vaisių, ypač citrinų, kuriose vitamino C yra daugiausia. Citrinos gali sumažinti daugybės ligų simptomus.

Remigija ZINKEVIČIŪTĖ

Gydomosios savybės

Citrinų vaisiuose gausu citrinų ir obuolių rūgščių, cukraus, pektinų, flavonoidų, kalio, vitaminų C, P bei B grupės vitaminų, karoteno, aurapteno, biakangelicino, bergamotino, kumarinų. Citrinų žievelėse taip pat yra daug vitaminų, mikroelementų ir eterinių aliejų.

Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad citrinos gerai malšina troškulį, stiprina skrandį, gerina virškinimą, gydo kirmėlių sukeltas ligas. Citrinų antpilas buvo laikomas puikiu priešnuodžiu. Citrinų kauliukais buvo laisvinami viduriai bei gydomas hemorojus.

Citrinos stiprina organizmo imunitetą, jungiamuosius audinius, plaukus ir nagus, gerina virškinimą, kraujo apytaką ir medžiagų apykaitą, stiprina kraujagysles, jaunina organizmą, stabdo dantenų kraujavimą, degina riebalus ir padeda numesti svorio. Liaudies medicina citrinomis gydo skorbutą, geltą, vandenligę, tulžies pūslės bei šlapimtakių akmenligę, hemorojų, tuberkuliozę, skrandžio gleivinės uždegimą, reumatą, radikulitą, podagrą, anginą. Citrinomis veiksmingai mažinamas karščiuojančių ligonių troškulys.

Citrinos vartojamos ir padidėjus kepenims. Vakare tris supjaustytus griežinėlius citrinos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite per naktį. Ryte antpilą nukoškite ir išgerkite nevalgę.

Dėmesio: jei skrandžio sulčių rūgštingumas yra padidėjęs, citrinų patariama vartoti saikingai.

Nepakeičiamos peršalus

* Liaudies medicinos žinovai pataria kiekvieną žiemą pasiruošti citrinų sviesto, saugančio nuo peršalimo ligų: citriną (su žievele) minutę palaikykite verdančiame vandenyje, palikite atvėsti, paskui sumalkite ir sumaišykite su 100 g sviesto bei 1–2 šaukštais medaus. Citrinos sviestą laikykite šaldytuve. Sumuštinių su citrinų sviestu valgykite gresiant peršalimams ar gripui.

* Skaudančią gerklę skalaukite gydomuoju mišiniu: į pusės citrinos sultis įberkite šaukštelį rupios druskos, ištirpinkite ir mišinį praskieskite puse puodelio šilto virinto vandens.

* Jei skauda gerklę, kartais pakanka 10–15 min. pakramtyti citrinos skiltelę su žievele, paskui apie valandą reikia nieko nevalgyti ir negerti, kad aktyviosios medžiagos nenustotų veikti. Taip gydykitės kas 3–4 valandas.

Tinka ir skausmui malšinti

* Norėdami numalšinti galvos skausmus, smilkinius patepkite keliais citrinų sulčių lašais. Jei turite bent pusvalandį laisvo laiko, galvos skausmą malšinkite taip: ant kaktos uždėkite citrinų skiltelių, po kojomis pakiškite pagalvėlę ir pagulėkite tamsioje vėsioje patalpoje. Kojos turėtų būti pakeltos aukščiau kūno.

* Sąnarių skausmui malšinti sumalkite 4 citrinas ir 3 česnakų galvutes. Tyrę supilkite į 3 litrų talpos stiklainį ir užpilkite 2 litrais šalto virinto vandens. Indą sandariai uždenkite, apsukite juoda medžiaga ir palikite šaldytuve 5 paras, reguliariai pakratykite. Malšindami sąnarių skausmus, šio mišinio gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną 20 min. prieš valgį 1–2 mėnesius.

Citrinos grožio procedūroms

* Citrinos yra antiseptikai, todėl jų sultimis naikinkite spuogus: nedideliame kiekyje citrinos sulčių suvilgykite vatos tamponėlį, juo „prideginkite“ spuogus. Procedūra kartais nelabai maloni (gali dilgčioti), tačiau veiksminga. Procedūrą geriausia atlikti vakare prieš miegą.

* Citrinomis patariama tepti raukšles: sumaišykite citrinų sulčių ir aliejaus (lygiomis dalimis). Jei šiuo mišiniu veido odą trinsite rytais ir vakarais, netrukus ji taps lygi ir švelni.

* Veido kaukė raukšlėtai, su pigmentinėmis dėmėmis arba strazdanomis odai: natūralų jogurtą sumaišykite su pusės citrinos sultimis, mišiniu masažuojamaisiais judesiais įtrinkite odą, palaikykite, kol išdžius, paskui kaukę nuplaukite šiltu vandeniu.

* Citrinų sultys veiksmingai minkština sukietėjusią alkūnių ir kojų odą. Sukietėjusias odos vietas reikia trinti kelias minutes.

* Citrinos žievele (su trupučiu minkštimo) trinkite nagus, nagai sustiprės ir pradės blizgėti.

* Norėdami pagražinti plaukus, juos perplaukite vandeniu su citrinų sultimis. Taip skalauti ypač naudinga šviesius plaukus, nes citrinų sultys jiems suteikia ypatingą blizgesį. Be to, citrinų sultys minkština vandenį, todėl taip išskalauti plaukai tampa lyg šilkiniai.

Gydomieji mišiniai su citrinomis

* Gydomasis tepalas su citrinomis: šaukštą citrinų sulčių, po 100 g alavijų lapų tyrelės ir glicerino (iš vaistinės) sumaišykite į vienalytę masę. Šiuo tepalu gydykite nušalimus, nudegimus, pragulas, trofines opas. Tepalą laikykite sandariame inde šaldytuve.

* Žarnyno valymas: į stiklinę šilto virinto vandens supilkite pusės citrinos sultis, įdėkite šaukštelį medaus, viską gerai išmaišykite. Šio gėrimo gerkite pusvalandį prieš valgį ar prieš miegą kasdien mėnesį.

* Svorio mažinimas: šaukštelį ramunėlių žiedų ir 2 citrinos skilteles užpilkite puse stiklinės verdančio vandens. Indą uždenkite, šiltai apriškite ir palikite per naktį, ryte tik atsikėlę nukoškite ir išgerkite mažais gurkšneliais.

* Hipertenzijos gydymas: sumalkite citriną su žievele, 2 dalis citrinų tyrės sumaišykite su 1 dalimi cukraus. Mišinio vartokite po šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį.

* Tulžies akmenligės gydymas: sumaišykite lygiomis dalimis citrinų ir juodųjų ridikų sulčių bei alyvuogių aliejaus. Gerkite mišinio po šaukštą ryte nevalgę 1–2 mėnesius, kol sveikata pagerės.

* Šlapimo skyrimąsi veiksmingai skatinantis mišinys: sutarkuokite 2–3 citrinas ir 150 g krienų, gerai išmaišykite. Vartokite mišinio po šaukštelį 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

* Mišinys sergant prostatos adenoma: sumaišykite lygiomis dalimis citrinų ir salierų sulčių bei medaus. Mišinio vartokite po 2 šaukštus 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11094-salierai-prieskonis-maistas-ir-vaistas.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11094-salierai-prieskonis-maistas-ir-vaistas.html 11094 Sat, 19 Feb 2022 08:02:00 +0200 native-yes

Salierais įvairias ligas gydė jau antikos laikais. Persai salierus vadino šventąja Dievų dovana, padedančia išgydyti šimtus ligų. Apie šios daržovės naudą sveikatai itin daug kalbama ir šiais laikais.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Gydomosios savybės

Salierai didina organizmo tonusą, fizinį ir protinį darbingumą, skatina skrandžio sulčių skyrimąsi, palankiai veikia nervų sistemą, stiprina regėjimą, turi antiseptinių savybių. Ši daržovė gerina virškinimą, ją ypač tinka vartoti, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Salierai aktyvina inkstų veiklą, lytinių liaukų funkciją, gydo uždegimus, laisvina vidurius. Salieruose esantys organiniai junginiai stiprina ir maitina širdies raumenį. Salierų patariama vartoti sergantiesiems cukriniu diabetu bei turintiesiems antsvorio. Jie naudingi sergant neuroze, sutrikus miegui.

Medžiagos, esančios salieruose, tirpina ataugas, mažina druskų kaupimąsi organizme, šalina šlakus ir šlapimo rūgštį. Daug šių daržovių patariama vartoti sergantiesiems artritu, reumatu, podagra, šlapimo pūslės, inkstų, kepenų ligomis. Salieruose yra tonizuojančių medžiagų, kurios apsaugo organizmą nuo onkologinių ligų ir padeda normalizuoti organizmo medžiagų apykaitą. Nuo senų laikų salierų šaknys ir sėklos vartojamos kaip šlapimo skyrimąsi skatinantis vaistas.
Salierai dažnai naudojami ir kulinarijoje. Jų dedama į sriubas, salotas, troškinius, padažus, jais gardinami garnyrai, kiaušinių patiekalai, ant grotelių kepama mėsa.

Dėmesio: salierų negalima valgyti nėščioms ir kūdikius maitinančioms moterims, sergantiesiems lėtiniu inkstų uždegimu. Prieš gydantis salierų preparatais, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Salierų antpilai ir nuovirai

Sergant gastritu: 30–40 g susmulkintų salierų šaknų užpilkite litru verdančio vandens, uždenkite ir palikite 8 val., paskui nukoškite. Gerkite antpilo po 2 šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.

* Sergant reumatu, podagra, gydant sąnarių skausmą: šaukštą susmulkintų salierų šaknų užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite 4 val., paskui nukoškite. Gerkite antpilo po 2 šaukštus 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

* Sergant dermatitu: 2 šaukštus džiovintų arba 4 šaukštus šviežių susmulkintų salierų lapų (kartu su stiebu) suberkite į termosą, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palikite pusvalandį, paskui nukoškite. Sergantiesiems alerginiu dermatitu, kurį sukėlė maisto produktai ar vabzdžių įgėlimai, gerkite šio antpilo po pusę stiklinės 4 kartus per dieną arba po stiklinę 2 kartus per dieną. Šio antpilo galite gerti ir prieš, ir po valgio.

* Sergant cukriniu diabetu: 20 g susmulkintų salierų lapų (arba šaknų) užpilkite stikline vandens, pavirkite 15 min. (šaknis – pusvalandį) ant mažos ugnies, palikite atvėsti, paskui nukoškite. Nuoviro gerkite po 3 šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gydomosios salierų sultys

Salierų sultys žvalina organizmą, gerina protinį ir fizinį pajėgumą. Salierų sulčių patariama gerti nutukusiems ir neuroze sergantiems žmonėms. Salierų sulčių patariama gerti sergant prostatos uždegimu, dermatitu, nefritu ar šlapimo pūslės akmenlige. Salierų sulčių gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

* Imunitetui ir organizmui stiprinti: salierų sultis atskieskite šaltu virintu vandeniu santykiu 1:10. Šio gėrimo gerkite po pusę stiklinės prieš valgį savaitę, paskui padarykite 2 dienų pertrauką ir gydymą, jei reikės, pakartokite.

* Norėdami apsisaugoti nuo peršalimo ir virusinių ligų, gerkite salierų sulčių po 1–2 šaukštelius 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

* Jei kamuoja neurozės ir nemiga, gerkite šviežių salierų sulčių po 1–2 šaukštelius 3 kartus per dieną 20 min. perieš valgį.

* Sudirgusios nervų sistemos stiprinimas: sumaišykite lygiomis dalimis salierų sulčių ir skysto medaus. Mišinio gerkite po 8 šaukštelius 3 kartus per dieną savaitę.

* Sergant artritu: sumaišykite lygiomis dalimis salierų ir petražolių šaknų sulčių. Gerkite sulčių mišinio po 2 šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.

* Lengviau bus pakelti vasaros kaitrą, jeigu ryte ir dieną tarp valgymų išgersite šiek tiek šviežiai išspaustų salierų sulčių.

Salierų sėklos

* Vyresnio amžiaus moterims patariama 4 kartus per metus kurį laiką pagerti salierų sėklų nuoviro: pusę šaukštelio salierų sėklų užpilkite stikline verdančio vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite 9–10 val., paskui nukoškite. Gerkite nuoviro po šaukštą 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

* Sėklų antpilas šlapimui varyti: šaukštelį salierų sėklų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite atvėsti, paskui nukoškite. Antpilo gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3–4 kartus per dieną.

* Sėklų nuoviras sergant inkstų akmenlige: 2 šaukštelius salierų sėklų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite pusvalandį ant mažos ugnies, palikite atvėsti, nukoškite. Nuoviro gerkite po 3 šaukštus 2 kartus per dieną.

Sveikatai ir grožiui

* Sergantiesiems seborėja, seborėjine egzema, baltme, plinkant salierų šaknų ir lapų sultimis trinkite gydomas vietas po 10–20 min. kas antrą dieną. Taip gydykitės 10–20 kartų, kol savijauta pagerės. Gydymą galite pakartoti po 2–3 mėnesių pertraukos.

* Sergant uždegiminėmis odos ligomis: pusę stiklinės susmulkintų salierų lapų užpilkite actu, užberkite pusę šaukštelio druskos. Taip paruoštų lapų kompresus panaudokite gydant uždegimines odos ligas.

* Odos pūlines žaizdas ir opas gydykite šviežiais salierų lapais, salierų šaknų tyrele arba salierų lapų tyrele, sumaišyta lygiomis dalimis su sviestu.

* Jei ant odos dažnai iškyla pūliniai, gerkite tokio salierų šaknų antpilo: šaukštą susmulkintų salierų šaknų užpilkite 300 ml šalto virinto vandens ir palikite 4 val., paskui nukoškite. Gerkite antpilo po šaukštą 3 kartus per dieną.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11045-izulnusis-skylenis-o-ne-baravykas-grybu-karalius.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/11045-izulnusis-skylenis-o-ne-baravykas-grybu-karalius.html 11045 Sun, 13 Feb 2022 08:03:00 +0200 native-yes

Mūsų dienomis susirgę vartojame daugybę naujų vaistų, tačiau domėjimasis vaistiniais augalais vis dar neslopsta. Pastaruoju metu auga susidomėjimas liaudies medicinoje žinomu vienu įspūdingiausių grybų – įžulniuoju skyleniu, dar vadinamu juoduoju beržo grybu arba čaga. Nuvykę pasivaikščioti po mišką, namo galite grįžti ir su laimikiu – žiemą ant nuplikusių medžių kamienų šiuos grybus kur kas lengviau pamatyti.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Atrodo tarsi sudegusi mediena

Juoduosius beržų grybus virškinamojo trakto uždegimams ir navikams gydyti senovėje naudojo šiaurės vakarų Europos, Sibiro, Korėjos ir Kanados gyventojai. Kelis šimtmečius siekiančią šių grybų istoriją patvirtina radinys: 3 200 m aukštyje tarp Austrijos ir Italijos, po ledynu, buvo rastas mumifikuotas žmogaus kūnas, kurio krepšyje tebegulėjo 3 rūšių grybai, tarp jų – ir įžulnusis skylenis.

Šie grybai priklauso šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimai, kurioje iš viso yra apie 100 grybų rūšių. Įžulniųjų skylenių sporos sudygsta pažeistose beržo žievės vietose. Paprastai tokie medžiai auga drėgnose, pelkėtose vietose. Šie grybai gali įsitaisyti ne tik ant beržų, bet ir ant alksnių, skroblų, šermukšnių, tačiau vaistiniams tikslams tinka tik parazituojantys ant beržų. Juodojo beržo grybo gumbai būna melsvai juodos spalvos, sutrūkinėjusiu paviršiumi, iki 38 cm skersmens, 12–14 cm storio, panašūs į apdegusią medieną.

Atvirkščiai nei daugelis jų giminaičių, įžulnieji skyleniai neskuba augti: kol jie susiformuoja ir įgyja gydomųjų savybių, praeina 7–10 metų. Šie grybai lengvai ištveria ekstremalias klimato sąlygas, o ant medžio gali augti 20 ir daugiau metų, kol galiausiai pražudo savo šeimininką.

Tokie grybai gali užaugti ir gana dideli. Pasitaiko egzempliorių, sveriančių 5 ir daugiau kilogramų. Juodojo beržo grybo forma dažniausiai būna netaisyklinga, ji priklauso nuo įtrūkių, per kuriuos pasklido infekcija, skaičiaus ir gylio.

Beržo grybą galima nusipjauti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia tai padaryti, kai nėra lapijos – rudenį arba žiemą. Be to, tuo metu grybas laikomas biologiškai aktyviausiu. Grybo nuo kamieno plikomis rankomis tikrai nepavyks nuplėšti – tam reikės kirvuko ar pjūklo. Negalima grybo pjauti nuo nudžiūvusio medžio, taip pat nuo apatinės kamieno dalies – jame bus mažai naudingų medžiagų.

Medicininiais tikslais beržų grybai naudojami tiek žali, tiek ir džiovinti. Parsinešę grybą namo pirmiausia nupjaukite viršutinį jo sluoksnį su įtrūkiais ir įaugusiomis medžio žievės dalimis. Ruošiniams naudojama šviesiai ruda ar oranžinė vidurinė dalis. Ji supjaustoma ne didesniais kaip 10 cm gabalėliais ir džiovinama džiovyklėje ar orkaitėje ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Džiovinti šie grybai turi kvėpuoti, todėl laikomi ne stiklainyje ar plastikinėje maisto dėžutėje, bet popieriniuose maišeliuose arba kartoninėse dėžėse. Vertingąsias savybes, kaip ir daugelis vaistingųjų augalų, beržų grybai išsaugo 2 metus.

Juoduosius beržų grybus nesunku supainioti su naudingų savybių neturinčiais medžio augliais, kurių išorė ir vidus yra šviesūs, paviršius lygus, o vidus primena medieną, taip pat su tikrosiomis pintimis. Jos nuo juodgrybių skiriasi pilkšva spalva, lygiu paviršiumi, forma primena kanopą, o viršus ir apačia yra skirtingos tekstūros. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo „tapatybės“, geriau nerizikuoti ir palikti jį toliau augti. Išbandyti beržo grybo arbatą galima ir nenuėjus į mišką – paruoštos vartoti žaliavos ar arbatos galima įsigyti iš žolininkų ar verslininkų, prekiaujančių įvairiais papildais.

Neretai žmonės klausia, ar beržo grybą sodyboje galima užsiauginti patiems. Galima, tačiau tai užtruks. Grybo sporos įterpiamos į beržo kamieno įtrūkius ir maždaug po 4 metų tose vietose išauga atauga. Esant palankioms sąlygoms, grybas vystosi 10–20 metų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos, jau kuriasi net beržo grybų ūkiai. Vienas toks jau veikia ir Estijoje.

Unikali sudėtis

Pasak daugybę metų iš beržų grybų arbatas gaminančio žolininko Bernedino Marčiaus, gydant šiuo grybu buvo laikomasi principo „panašus gydo panašų“. Kadangi beržų grybai iš esmės yra navikiniai dariniai, besimaitinantys kito augalo syvais, dažniausiai jais ir buvo gydomi navikai. Šie grybai taip pat naudoti virškinamojo trakto augliams gydyti, juodgrybių preparatų būdavo skiriama sergant skrandžio gleivinės uždegimu, taip pat imunitetui stiprinti, miegui gerinti.

Juoduosiuose beržų grybuose kaupiasi ir didelės melanino atsargos, todėl jie veikia kaip natūrali apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Gydomaisiais tikslais dažniausiai buvo naudojamas iš šių grybų tinktūros paruoštas gėrimas, tačiau kartais grybas buvo tiesiog prispaudžiamas prie sužeistos kūno vietos ar naviko.

„Juodieji beržų grybai mūsų organizmui – labai naudingi, – tikina žolininkas. – Vargu ar yra kokių nors mineralų ir veikliųjų medžiagų, kurių jie neturėtų, – šiuose grybuose randama daug antioksidantų, B grupės vitaminų, vitamino D, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, cinko, seleno, rubidžio, cezio ir kt. Beržo grybe galima aptikti daugiau nei 200 žmogui naudingų medžiagų, todėl jį, o ne baravyką pagrįstai galima vadinti grybų karaliumi. Šie juodgrybiai šarmina organizmą, padeda atgauti jėgas, stabdo senėjimą, skaidrina sąmonę.“

Šių grybų nauda sveikatai įrodyta atlikus eksperimentinius tyrimus su gyvūnais ir klinikinius tyrimus su pacientais. Šiuolaikiniais tyrimais dar kartą patvirtinta, kokį galingą gydomąjį poveikį jie turi. Juodieji beržų grybai vis dažniau tiriami kaip galima priemonė nuo vėžio. Dar 1958 m. mokslininkai jame atrado didelę koncentraciją biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali neigiamai paveikti navikinių ląstelių vystymąsi, sulėtindamos įvairių vėžio rūšių, ypač krūties, plaučių, kepenų ir gimdos, vystymąsi. Beržų grybų ekstraktą patariama vartoti pacientams, kurių mažas skrandžio rūgštingumas, ir kaip tonizuojamąją priemonę sergant navikinėmis ligomis.

Kaip vartoti grybą?

Tradiciškai iš beržo grybo ruošiama ištraukas, tinktūras, nuovirus, arbatas. Gydymo kurso metu būtina laikytis kai kurių mitybos apribojimų, pavyzdžiui, visai atsisakyti arba vartoti gerokai mažiau mėsos, ypač riebios, patiekalų. Racione neturėtų būti konservų, aštraus ir sūraus maisto, alkoholio. Pravartu būtų atsikratyti įpročio rūkyti. Leidžiama po nedaug valgyti žuvų, kiaušinių ir duonos, košių, daržovių ir vaisių, gerti raugintų pieno produktų. Gydymas trunka 3–5 mėnesius su savaitės ar trijų mėnesių pertraukomis. Kai kurie vadinamieji gydūnai beržų grybus pataria vartoti laikantis tokios schemos: gerti jų preparatus mėnesį, paskui daryti mėnesio pertrauką ir taip pakaitomis gydytis pusmetį ar metus.

Puodeliui arbatos pakanka šaukštelio kavamale susmulkinto beržo grybo miltelių. Užpylus verdančiu vandeniu, kad pritrauktų, reikėtų palaikyti 10–15 minučių. Jei naudojami stambesni gabaliukai, juos geriausia plikyti termose ir palaikyti bent 3 valandas, o geriausia – visą parą. Gabaliukus iš naujo užpilti galima tris kartus. Tokia arbata – malonaus skonio ir aromato, su vanilės ir riešutų prieskoniu.

Svarbu pažymėti, kad, kaip ir bet kuris supermaistas, beržų grybai nėra toksiški ir faktiškai neturi šalutinio poveikio, todėl jokių vartojimo apribojimų nėra. Labai retai pasitaiko individualus šio produkto netoleravimas. Vartoti beržų grybus gali įvairaus amžiaus žmonės, įskaitant ir vaikus.

Kaip ruošti gėrimus su beržų grybais?

* Ištrauka. Kad grybas suminkštėtų, 4 valandas laikykite jį užpylę šaltu vandeniu. Tada grybą susmulkinkite, užpilkite šiltu virintu vandeniu (50 °C) santykiu 1: 5. Laikykite 2 dienas, tada išspauskite ir praskieskite vandeniu, kuriame grybas buvo mirkytas.

Tokią ištrauką vartokite 3–4 kartus per dieną po 1 stiklinę 30 minučių prieš valgį,. Užpilą galima laikyti šaldytuve iki 4 dienų. Gydymo kursas – mėnuo su 2 savaičių pertrauka.

* Tinktūra. Pusę puodelio sausų susmulkintų grybų užpilkite 1 l degtinės ir 2 savaites palikite stikliniame inde tamsioje vietoje. Vartojama sergant onkologinėmis ligomis, sąnarių ir stuburo ligomis. Geriama po desertinį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Tinktūra galima įtrinti skaudamas vietas.

* Nuoviras. Beržo grybą sumalkite kavamale, užplikykite vandeniu santykiu 1:10 (pavyzdžiui, ½ puodelio miltelių reikia 2 litrų vandens). Užkaiskite mišinį emaliuotame puode ir trumpai pavirkite ant silpnos ugnies. Nuovirą perkoškite ir gerkite mažomis porcijomis.

Arbatos ruošimo būdai

* Vieną arbatinį šaukštelį susmulkinto grybo užpilkite virintu vandeniu ir 5 minutes palikite pritraukti. Perkoškite ir gerkite kaip įprastą žolelių arbatą. Žaliavą galima naudoti pakartotinai.

* 4–5 nedidelius grybo gabalėlius (apie 1 cm dydžio) užpilkite 1 l verdančio vandens, pavirkite 15 minučių ir dar palikite pastovėti iki 3 valandų. Nukoškite ir gerkite – kuo ilgiau grybas plikomas, tuo sodresnis arbatos skonis, be to, toks gėrimas duoda daugiau naudos.

* Susmulkintą grybą užpilkite virintu vandeniu santykiu 1:5. Kad geriau pritrauktų, arbatą supilkite į termosą. Gerkite praėjus 2 valandoms po pusę stiklinės prieš valgį.

Arbatos skonį galima pagerinti medumi, džiovintomis uogomis (pavyzdžiui, gudobelėmis, aronijomis, erškėtrožėmis) arba žolelėmis (mėtomis, čiobreliais, kraujažolėmis). Šią arbatą galima gardinti ir kardamonu ar cinamonu. Dienos norma – 200–400 ml arbatos. Ją gerti galima tiek karštą, tiek šaltą.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/10982-burokeliai-sveikatos-ir-ilgaamziskumo-saltinis.html https://www.savaite.lt/sveikata/liaudiesmedicina/10982-burokeliai-sveikatos-ir-ilgaamziskumo-saltinis.html 10982 Sun, 06 Feb 2022 08:02:00 +0200 native-yes

Apie gydomąsias burokėlių savybes ne kartą savo darbuose yra rašęs garsusis senovės graikų gydytojas Hipokratas. Ir šiais laikais burokėliai laikomi sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltiniu.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Burokėliai – unikali daržovė. Nuo kitų daržovių burokėliai skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė išlieka beveik nepakitusi iki naujo derliaus. Labai sveika valgyti jaunų burokėlių, nes juose yra ypač daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jei raudonųjų burokėlių šakniavaisių viduje matosi pailgos, baltos spalvos juostos, šiuose burokėliuose naudingųjų medžiagų žymiai mažiau. Burokėlių sultis geriausia spausti iš tamsios spalvos pailgų šakniavaisių, jie geriausiai tinka ir nevirtoms burokėlių salotoms ruošti.

Gydomosios savybės

Jau senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo vartojami kaip vaistinis, rečiau kaip maistinis augalas. Tais laikais žmonės valgydavo burokėlių lapus, o šaknis vartojo įvairioms ligoms gydyti. Senovės gydytojai burokėliais gydė tuberkuliozę, mažakraujystę, avitaminozę, vidurių užkietėjimą, vėžį, hipertenziją, kvėpavimo takų ligas ir kt. Lietuviai nuo seno burokėliais gydė skorbutą, avitaminozę, mažakraujystę, kepenų ligas, aterosklerozę, užkietėjusius vidurius.

Raudonuosiuose burokėliuose esanti ląsteliena ir organinės rūgštys gerina virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, gydo širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę, mažina kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Burokėlių organinės medžiagos skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą ir gerina kepenų darbą.

Burokėliuose esantis jodas aktyvina medžiagų apykaita, stabdo aterosklerozės vystymąsi, normalizuoja skydliaukės veiklą. Dietologai pataria dažniau burokėlių valgyti turintiesiems antsvorio. Šiose daržovėse esantys pektinai naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje ir šalina iš organizmo toksines medžiagas. Burokėlių ypač sveika vartoti senjorams norint išvengti galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, aterosklerozės ir hipertenzijos.

Dėmesio: burokėlių nepatariama vartoti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių akmenlige ir esant padidėjusiam kraujo krešumui. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, burokėlių sultis galima gerti tik pasitarus su gydytoju, nes jos dirgina gleivinę.

Raudonųjų burokėlių sultys

Negalima gerti šviežiai spaustų burokėlių sulčių, nes jos gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, net vėmimą. Jei norite išvengti šalutinio raudonųjų burokėlių sulčių poveikio, palikite jas 2–3 val. atvirame inde nusistoti, geriausia šaldytuve. Patariama išgerti tik du trečdalius viršutinės šių sulčių dalies. Grynas burokėlių sultis reikėtų pratintis gerti pamažu, iš pradžių per dieną išgerti tik po šaukštą sulčių, vėliau (per 2–3 savaites) šią normą reikėtų pamažu didinti. Sultis geriausia gerti truputį pašildytas, mažais gurkšneliais, ilgiau palaikant jas burnoje. Galite burokėlių sultis skiesti šaltu virintu vandeniu arba erškėtrožių uogų nuoviru.

* Sergant ateroskleroze raudonųjų burokėlių sulčių reikėtų gerti po trečdalį stiklinės 20–30 min. prieš valgį.

* Sergant mažakraujyste 3–4 savaites kasdien reikėtų gerti po stiklinę raudonųjų burokėlių sulčių. Naudinga valgyti ir virtų bei raugintų burokėlių.

* Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, sutrikus širdies ritmui, silpnėjant kaulams ir regėjimui, patariama stiklinėje burokėlių sulčių ištirpinti šaukštą medaus ir mažais gurkšneliais išgerti per dieną.

* Burokėlių sultys stiprina centrinę nervų sistemą ir padeda gydyti nemigą. Kamuojant nemigai, burokėlių sultis sumaišykite lygiomis dalimis su medumi. Gerkite po šaukštą 3–5 kartus per dieną.

Jei pablogėjo klausa, kasdien lašinkite į ausis po 3–4 lašus pašildytų burokėlių sulčių.

* Sergant hemorojumi: burokėlių sultis atskieskite šaltu virintu vandeniu santykiu 1:1 ir gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną kasdien 2–3 mėnesius.

* Sergant sloga į kiekvieną nosies šnervę reikėtų lašinti po 3–4 lašus pašildytų raudonųjų burokėlių sulčių keletą kartų per dieną. Galite burokėlių sultyse suvilgyti vatos tamponėlius ir po kelias minutes palaikyti nosies landose.

* Slogą galite gydyti ir tokiu mišiniu: sumaišykite šaukštelį burokėlių sulčių ir 3 šaukštelius skysto medaus. Mišinio lašinkite į nosį po 5 lašus 3–4 kartus per dieną.

* Nedidelių traumų gydymas: jei įsipjovėte ar nesmarkiai susižeidėte, ant žaizdos uždėkite burokėlių sultyse suvilgytą vatos tamponėlį ir apriškite. Burokėlių sultys gana greitai sustabdo kraujavimą. Ant žaizdų bei nedidelių opų galima dėti ir tarkuotų burokėlių kompresus.

Jei tinsta kojos, gerkite burokėlių sulčių, jos skatina šlapimo skyrimąsi ir laisvina užkietėjusius vidurius.

Gydomieji sulčių mišiniai

* Sergant hipertenzija reikia sumaišyti raudonųjų burokėlių sultis su medumi santykiu 1:2 ir į mišinį įspausti 1 citrinos sultis. Mišinio gerkite po pusę stiklinės valandą po valgio.

* Kraujui sustiprinti: sumaišykite lygiomis dalimis raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sulčių. Gerkite šio mišinio po 1–2 šaukštus kasdien prieš valgį 2–3 mėnesius.

* Artritui, podagrai gydyti: sumaišykite lygiomis dalimis raudonųjų burokėlių, morkų ir agurkų sulčių. Mišinio gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Šis sulčių mišinys padeda iš organizmo šalinti šlapimo rūgštį.

Artritą galite gydyti ir tokiu sulčių mišiniu: 90 ml burokėlių sulčių, 250 ml morkų sulčių ir 150 ml salierų sulčių. Sulčių mišinio gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną.

* Tulžies pūslei, kepenims, inkstams valyti: sumaišykite raudonųjų burokėlių, morkų ir agurkų sulčių santykiu 3:10:3. Mišinio gerkite po 1–1,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

* Išsekusiam organizmui stiprinti: sumaišykite 40 ml raudonųjų burokėlių ir 60 ml morkų sulčių. Išsekusiesiems po sunkių ligų šio sulčių mišinio patariama gerti po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.

* Sergant skrandžio ligomis reikia sumaišyti po 50 ml raudonųjų burokėlių, griežčių, bulvių ir spanguolių sulčių ir įdėti medaus (pagal skonį). Mišinio gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną.

Galvos skausmą malšinantis mišinys: 150 ml burokėlių sulčių, 270 ml morkų sulčių ir 120 ml granatų sulčių. Gerkite po pusę stiklinės keletą kartų per dieną.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.]]>