https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/24016-sendina-ne-metai-o-neryztingumas.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/24016-sendina-ne-metai-o-neryztingumas.html 24016 Wed, 01 Jul 2026 09:12:33 +0300 native-yes

Klaidinga manyti, kad sulaukus vyresnio amžiaus yra normalu jausti nuovargį, mažai judėti, nieko nenorėti, nebekurti planų, teisinantis senatve. Kaip dėl to nukenčiame ir ką daryti, kad ir sulaukus brandaus amžiaus gyvenimas būtų visavertis?

Dalia VALENTIENĖ

Amžėjimas dažnai apipinamas stereotipais. Specialistai tvirtina, kad nuovargį, silpnumą, nenorą judėti, užsidarymą namuose pernelyg dažnai laikome „normaliu“ senatvės reiškiniu. Pasak psichologinės terapijos konsultantės Renatos Kaušiūtės, taip manydami dar labiau kenkiame gerai savijautai ar net atveriame duris lėtinėms ligoms. „Vyresnio amžiaus žmogui ypač svarbu ne tik fizinė sveikata, bet ir aplinkinių požiūris. Jei žmogus nuolat girdi, kad silpnumas, nuovargis ar nenoras kur nors eiti yra normalu jo amžiaus žmogui, ilgainiui jis tuo patiki. O patikėjęs pradeda atsisakyti gyvenimo“, – sako R. Kaušiūtė.

Judėti – ne tik jaunystės privilegija

Vienas pavojingiausių mitų – kad vyresniame amžiuje reikia kuo daugiau ilsėtis. Iš tiesų saikingas judėjimas yra viena svarbiausių geros savijautos sąlygų. Įvairių sričių gydytojai dažnai pabrėžia, kad fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės džiaugiasi ilgesne gyvenimo trukme ir geresne gyvenimo kokybe. Gydytojai pastebi, kad, stiprinant raumenis ir kaulus, vyresniame amžiuje mažėja kritimų bei traumų tikimybė, o tai reiškia, kad žmogus ilgiau geba pasirūpinti savimi. Be to, medikų teigimu, reguliariai mankštinantis stabilizuojasi kraujospūdis, pagerėja kraujotaka ir sumažėja cholesterolio kiekis. Atlikti medicininiai tyrimai atskleidžia, kad reguliarus judėjimas padeda išvengti pažintinių funkcijų silpnėjimo, demencijos ir Alzheimerio ligos arba tai atitolinti. Fiziškai aktyvūs senjorai rečiau atsiduria socialinės izoliacijos spąstuose, juos rečiau vargina nerimas bei depresija.

Pasaulio sveikatos organizacija vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoja per savaitę bent 2,5–5 valandas vidutinio intensyvumo fizinės veiklos, pavyzdžiui, spartaus pasivaikščiojimo, važiavimo dviračiu, šiaurietiškojo ėjimo. Taip pat patariama 2 kartus per savaitę atlikti jėgos, lankstumo ir pusiausvyros pratimus.

Kai „normalu“ tampa „neverta“

Be abejo, organizmas su metais keičiasi: sumažėja energijos, judesiai tampa lėtesni, atsargesni, o sveikatos problemų atsiranda vis daugiau. Tačiau nuolatinis silpnumas, apatija ar nenoras judėti nėra neišvengiama senatvės dalis.

Po nenoru ką nors veikti dėl to, kad esi „per senas“, pasak psichologinės terapijos konsultantės R. Kaušiūtės, neretai slepiasi visai kitos priežastys: vienišumas, depresija, baimė pargriūti, lėtinės ligos, miego sutrikimai ar net elementarus motyvacijos trūkumas. Kai niekas nepasiūlo pagalbos, nepaskatina išeiti į lauką, susitikti su kitais, žmogus pradeda manyti, kad gyvenimas jau baigiasi. „Pavojingiausia yra tai, kad šis procesas vyksta tyliai, toji tariama negalia ateina nepastebimai.

Žmogus po truputį atsisako veiklų, kurias anksčiau mėgo, nustoja skambinti draugams, vaikščioti į kiną, teatrą, renginius. Vis rečiau išeina iš namų. Galiausiai ima tikėti, kad jam daug ko daryti jau nebeverta. Čia labai svarbus yra artimųjų vaidmuo. Kartais nė nepastebime, kaip „iš rūpesčio“ pradedame riboti savo garbaus amžiaus sulaukusių tėvų savarankiškumą: „neik vienas“, „tau bus per sunku“, „pailsėk“, „kam tau to reikia“. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip rūpinimasis, tačiau ilgainiui žmogus gali pasijusti viskam per silpnas. Dar skaudžiau, kai artimieji apskritai nustoja tikėti vyresnio žmogaus galimybėmis: nebekviečia kartu keliauti, dalyvauti šeimos veiklose, nebesitaria priimant šeimai svarbius sprendimus. Tarsi žmogus su amžiumi prarastų teisę būti visavertis gyvenimo dalyvis.

Pavojingiausia senatvėje – prarasti jausmą, kad esi reikalingas. Kai žmogus nebesijaučia reikalingas, motyvacija gyventi silpnėja. O iš tikrųjų dažnai užtenka labai nedaug – paskatinimo, nuoširdaus dėmesio, pasiūlymo kartu pasivaikščioti ar priminimo, kad žmogus vis dar gali daug daugiau, nei pats mano“, – dalijasi mintimis terapinės psichologijos konsultantė.

Todėl, anot pašnekovės, labai svarbu leisti vyresniems artimiesiems išlikti aktyvia šeimos dalimi. „Nereikėtų vengti prašyti patarimo ar pasidalinti patirtimi, derėtų įtraukti tėvus į pokalbius, kartu planuoti šventes, leisti pasirūpinti anūkais. Net maži dalykai grąžina žmogui suvokimą, kad jis vis dar yra svarbus“, – sako R. Kaušiūtė.

Niekada nevėlu pradėti kažką naujo

Dažnai girdime istorijas apie žmones, kurie vyresniame amžiuje pradėjo keliauti, sportuoti, mokytis kalbų, atrado naujų pomėgių. Tokie pavyzdžiai primena paprastą tiesą – žmogaus galimybės nesibaigia sulaukus tam tikro gimtadienio.

Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi sugrįžti į mokymosi procesą – studijuoti universitetuose, prisijungti prie mokymosi visą gyvenimą programų, lankyti kalbų ar psichologinius kursus, atrasti naujus laisvalaikio pomėgius, šokius, piešimą. Jie tai daro ne iš pareigos, o iš noro augti, keistis, išpildyti svajones, kurioms kadaise galbūt nebuvo laiko ar galimybių.

„Vyresniame amžiuje žmogui ypač svarbu neprarasti jausmo, kad tavęs dar kas nors laukia, ką nors nori nuveikti, patirti ar išmokti. Dažnai manoma, kad svajonės, tikslai, nauji pomėgiai yra jaunų žmonių privilegija, tačiau psichologiniu požiūriu tai labai svarbu bet kuriame amžiuje. Kai žmogus turi dėl ko atsikelti ryte, jo emocinė būsena tampa stabilesnė, mažėja vienišumo ir beprasmybės jausmas. Net ir nedideli planai, pavyzdžiui, išmokti naudotis telefonu, pradėti piešti, daugiau keliauti, auginti gėles, lankyti šokių ar mankštos užsiėmimus, suteikia gyvenimui prasmės ir motyvacijos. Mokymasis ir naujos veiklos aktyvina smegenis, gerina atmintį, padeda išlaikyti dėmesio koncentraciją. Be to, žmogus jaučiasi galintis, reikalingas sau pačiam ir aplinkiniams“, – dėsto pašnekovė.

Pasak jos, labai svarbu suprasti, kad emocinė savijauta ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. „Aktyvesni, socialiai įsitraukę ir pomėgių turintys vyresni žmonės dažniau daugiau juda, rečiau užsidaro namuose, lengviau palaiko bendravimą su kitais. Tai mažina depresijos riziką, nerimą, padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą. Smalsumas, noras mokytis, atrasti naujų veiklų ar įgyvendinti senas svajones dažnai tampa viena labiausiai psichikos sveikatą palaikančių atramų senatvėje“, – patikina specialistė.



Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23873-kai-dietos-neveikia-ka-apie-organizma-gali-isduoti-svorio-augimas.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23873-kai-dietos-neveikia-ka-apie-organizma-gali-isduoti-svorio-augimas.html 23873 Thu, 11 Jun 2026 08:52:52 +0300 native-yes

Drabužiai tampa ankštesni, svarstyklės rodo vis didesnius skaičius, nors mityba ir gyvenimo būdas, regis, nepasikeitė. Tokiose situacijose daugelis pirmiausia pradeda valgyti mažiau, atsisako saldumynų ar ieško naujos dietos. Vis dėlto specialistai primena, kad ne visada svorio augimą lemia vien persivalgymas ar fizinio aktyvumo trūkumas – kartais tai gali būti susiję su sulėtėjusia ar sutrikusia medžiagų apykaita.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad medžiagų apykaita glaudžiai susijusi su tuo, kaip organizmas panaudoja energiją, reguliuoja hormonų veikla ir kaupia riebalinį audinį.

„Jei svoris auga nepaisant mitybos pokyčių ar mažesnio maisto kiekio, verta įvertinti ne tik gyvenimo būdą, bet ir medžiagų apykaitos procesus organizme“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, svorio pokyčius gali lemti atsparumas insulinui, skydliaukės veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas, tam tikros lėtinės ligos ar vartojami vaistai. Įtakos turi ir miego trūkumas, nuolatinis stresas bei sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Medžiagų apykaitos sutrikimai dažnai pastebimi ne iš karto

Anot gydytojos, medžiagų apykaitos pokyčiai ilgą laiką gali vystytis nepastebimai. Dalis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį tik į augantį svorį, nors organizmas dažnai siunčia ir daugiau signalų.

„Dažnai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka, mieguistumu, sunkumais susikaupti ar padidėjusiu alkio jausmu. Taip pat gali didėti liemens apimtis, atsirasti stipresnis potraukis saldumynams“, – sako M. Varkalienė.

Dalis simptomų dažnai tiesiog priskiriami stresui ar intensyviam gyvenimo ritmui, todėl medžiagų apykaitos sutrikimai ilgą laiką lieka nepastebėti.

Viena didžiausių priežasčių – atsparumas insulinui, kai organizmas nebe taip efektyviai jį panaudoja. Dėl to didėja rizika kauptis riebaliniam audiniui, atsiranda didesni gliukozės svyravimai, dažnesnis alkio jausmas.

Svorio pokyčiams įtakos gali turėti ir sutrikusi skydliaukės veikla, ypač hipotirozė, kai sulėtėja medžiagų apykaita. Taip pat svarbūs hormonų pusiausvyros pokyčiai, susiję su lėtiniu stresu ar kitomis endokrininėmis ligomis.

Organizmas dažnai siunčia ir kitus signalus

Pasak specialistės, medžiagų apykaitą stipriai veikia ir kasdieniai įpročiai. Miego trūkumas bei ilgalaikis stresas gali apsunkinti svorio kontrolę, nes organizme keičiasi alkio ir sotumo reguliavimo procesai.

„Ilgalaikis stresas taip pat gali būti susijęs su padidėjusiu kortizolio kiekiu, kuris siejamas su didesniu riebalų kaupimu pilvo srityje“, – aiškina „Antėja“ gydytoja.

Tuo tarpu mažas fizinis aktyvumas ilgainiui mažina energijos sąnaudas ir didina antsvorio bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.

Kodėl dietos dažnai neduoda rezultatų?

Norėdami kuo greičiau numesti svorio žmonės dažnai renkasi itin griežtas dietas, drastiškai sumažina kalorijų kiekį arba atsisako ištisų maisto produktų grupių. Tačiau tokie sprendimai dažniausiai nėra ilgalaikiai.

„Jei neįvertinamos tikrosios svorio augimo priežastys, vien mitybos ribojimas ne visada duoda norimą rezultatą“, – sako M. Varkalienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vertinant svorio pokyčius svarbu ne tik mityba ar fizinis aktyvumas, bet ir bendra organizmo būklė bei medžiagų apykaitos rodikliai.

Kokie tyrimai padeda ieškoti priežasčių?

Jei svoris didėja be akivaizdžių gyvenimo būdo pokyčių, verta įvertinti galimas medžiagų apykaitos problemas. Tokiais atvejais dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti gliukozės apykaitą, cholesterolio rodiklius, skydliaukės funkciją bei kitus svarbius organizmo rodiklius. Prireikus gali būti vertinamas ir insulino kiekis, vitamino D koncentracija ar kiti su medžiagų apykaita susiję rodikliai.

Pasak gydytojos, svarbu vertinti ne pavienius rodiklius, o bendrą organizmo būklę. Būtent todėl dažnai rekomenduojami kompleksiniai medžiagų apykaitos tyrimai, padedantys tiksliau suprasti, kokie procesai vyksta organizme ir kas gali trukdyti sėkmingai kontroliuoti svorį.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23814-lietuvoje-parduodamu-elektroniniu-cigareciu-skysciuose-draudziamos-medziagos.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23814-lietuvoje-parduodamu-elektroniniu-cigareciu-skysciuose-draudziamos-medziagos.html 23814 Thu, 04 Jun 2026 08:32:09 +0300 native-yes

Nors Lietuvoje parduodamų elektroninių cigarečių skysčių sudėtyje negali būti cukraus ar saldiklių, šių cigarečių skysčiuose vis dar galima rasti įvairių draudžiamų medžiagų. Tai parodė ne pelno siekiančios organizacijos eksperimentas.

Kaip pranešė portalas „Delfi“, eksperimento metu buvo ištirta skirtingų prekės ženklų elektroninių cigarečių, įsigytų įvairiose Vilniaus regiono elektroninių rūkalų parduotuvėse ir degalinėse, skysčių sudėtis.

Iš viso buvo įsigyta po 10 vienetų dešimties skirtingų prekės ženklų elektroninių cigarečių. Kiekviena iš jų buvo supakuota į atskirą pakuotę, o 10 vieno prekės ženklo elektroninių cigarečių buvo supakuota į dėžutes. Visi pavyzdžiai buvo nusiųsti į nepriklausomą Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiančią cheminės analizės „Resolian“ laboratoriją, kuri ištyrė šių cigarečių skysčių sudėtį, siekiant nustatyti saldiklių ir saldų skonį bei aromatą suteikiančių junginių kiekį.

Identifikuojant analites buvo įtraukti ne tik saldikliai ir saldaus skonio stiprikliai, bet ir junginiai, suteikiantys saldų aromatą. Ypatingas dėmesys atkreiptas į neotamą – itin stiprų sintetinį saldiklį ir skonio stipriklį, kuris yra net iki 13 tūkst. kartų saldesnis už cukrų.

Laboratorinės tyrimo išvados, su kuriomis susipažino „Delfi“, atskleidė, kad ištyrus dešimties skirtingų rūšių elektroninių cigarečių skysčių sudėtį, aštuoniuose iš jų buvo aptikta advantamo, dviejuose – neotamo.

Tyrimas parodė, kad visuose tirtuose elektroninių cigarečių skysčiuose buvo aptikta tiek dirbtinių saldiklių, tiek skonį ir saldumo pojūtį formuojančių aromatinių medžiagų. Tarp jų – neotamas, advantamas, sukralozė, etilmaltolis, vanilinas ir eugenolis.

Kaip skelbta, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas pranešė ketinantis iš naujo teikti siūlymą uždrausti vienkartines elektronines cigaretes.

Parlamentaras teigė, kad paskutinį kartą siūlymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės paprašius jį atsiimti dėl galimų valstybės biudžeto praradimų, jeigu pataisos būtų priimtos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ryškus elektroninių cigarečių vartojimo augimas ne tik tarp suaugusių, bet ir paauglių. Todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su skoniais.

Taip pat nuo 2024 m. lapkričio nuspręsta uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu jame bus cukraus ar saldiklių.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23808-gydytoja-kai-ranka-prie-maisto-tiesiasi-ne-del-alkio-problema-slypi-ne-vien-valioje.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23808-gydytoja-kai-ranka-prie-maisto-tiesiasi-ne-del-alkio-problema-slypi-ne-vien-valioje.html 23808 Wed, 03 Jun 2026 11:24:36 +0300 native-yes

Maistas žmogui gali būti ne tik energijos šaltinis, bet ir būdas trumpam nusiraminti – ypač tada, kai valgoma ne dėl alkio, o dėl streso, nerimo, nuovargio, kaltės ar noro save apdovanoti. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė sako, kad pasikartojantis emocinis valgymas neturėtų būti vertinamas kaip paprastas valios trūkumas – tai sudėtingas reiškinys, kuriame susipina psichologiniai, biologiniai ir fizinės sveikatos veiksniai. Kodėl toks valgymas ilgainiui gali tapti ne tik emocine, bet ir fizinės sveikatos problema – ir kada verta ieškoti pagalbos?

„Valgome tam, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir gautų jam reikalingų medžiagų. Tačiau jei valgyti pradedame tam, kad nuslopintume neigiamas emocijas ar pamalonintume save skanesniu kąsneliu, jau galime kalbėti apie emocinį valgymą. Žmonės dažnai patys labai gerai atpažįsta tokius momentus: „Visa diena buvo sumauta, nusipelniau torto gabalėlio“ arba „Šiandien buvo tiek daug streso, man reikia ko nors skanaus nusiraminti“, – sako R. Mazaliauskienė.

Pavienis valgymas dėl emocijų dar nereiškia sutrikimo ar ligos, tačiau problema prasideda tada, kai toks elgesys kartojasi ir tampa įprastu atsaku į stresą, nuovargį, vienišumą, nerimą ar kaltę.

„Kalbant apie valgymą, labai svarbu suprasti, kad čia veikia daug skirtingų procesų, ir jų pagrindas yra biologinis. Viena vertus, turime homeostatinį valgymą – valgymą tam, kad išgyventume. Kita vertus, labai svarbi yra atlygio sistema, kurioje dalyvauja dopaminas, susijęs su laukiamu malonumu ir jo siekiu, taip pat kitos smegenyse veikiančios medžiagos“, – aiškina psichiatrė-psichoterapeutė.

Pasak jos, valgymo elgesiui reikšmės turi ir vykdomosios funkcijos – gebėjimas planuoti, sustoti, reguliuoti impulsus ir priimti sprendimus. Svarbus ir genetinis polinkis, kuris, kaip rodo tyrimai, gali lemti 40–70 proc. žmogaus svorio.

„Matome labai sudėtingą biologinį mechanizmą, daugybę smegenų sričių ir daug veikiančių medžiagų. Todėl charakteris gal kiek ir veikia, tačiau daugelis su mityba bei svoriu susijusių mechanizmų yra už mūsų „charakterio“ veikimo ribų“, – sako R. Mazaliauskienė.

Būtent todėl vien raginimas „susiimti“ dažnai nepadeda. Jei maistas tampa pasikartojančiu būdu tvarkytis su emocijomis, o žmogus vis dažniau jaučia kaltę, gėdą ar prarastą kontrolę, problema paprastai yra platesnė nei vien disciplina ar įpročių trūkumas.

Kada emocinė problema tampa fizine

Ilgainiui emocinis valgymas gali tapti ne tik psichologine, bet ir fizinės sveikatos problema. Pasak R. Mazaliauskienės, kai maistu reguliuojama įtampa ar nemalonios emocijos, dažnai suvartojama daugiau kalorijų, dažniau pasirenkamas daug angliavandenių turintis maistas.

„Emocinis valgymas turi poveikį daugeliui organizmo sistemų. Visų pirma gaunamas pernelyg didelis kalorijų kiekis, kuris nugula kūne. Dažnai užkandžiaujama nemažai angliavandenių turinčiu maistu, o tai turi įtakos gliukozės apykaitai. Pradžioje tai gali būti nepastebima, nes organizmas kurį laiką kompensuoja patiriamą žalą, tačiau vėliau pokyčiai tampa akivaizdūs“, – teigia gydytoja.

Tokie pokyčiai gali reikšti augantį kūno svorį, prastėjančius metabolinius rodiklius, didėjantį gliukozės kiekį kraujyje ar kitus sutrikimus. Kai svorio augimas tampa reikšmingas, vienas paprasčiausių pradinių orientyrų yra kūno masės indeksas, arba KMI: 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, o 30 kg/m² ir daugiau – nutukimą. Savo KMI galima pasitikrinti ir savarankiškai.

Nutukimas šiandien medicinoje vertinamas ne kaip išvaizdos ar valios problema, o kaip lėtinė liga. Lietuvoje nutukimu serga maždaug kas ketvirtas suaugęs žmogus, o antsvoris ir nutukimas siejami su didesne įvairių organų sistemų ligų rizika. Jie gali didinti 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, obstrukcinės miego apnėjos, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę.

Nutukimas taip pat siejamas su platesne komplikacijų našta – nuo metabolinių sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų. Todėl tai, kas iš pradžių gali atrodyti kaip emocinis sunkumas ar „nesusitvarkymas su stresu“, ilgainiui gali tapti labai konkrečia fizinės sveikatos problema.

Uždaras ratas: stresas, valgymas ir kaltė

Kai dėl emocinio valgymo ima keistis kūnas ar blogėti sveikatos rodikliai, žmogus dažnai patiria naują stresą. Pasak R. Mazaliauskienės, antsvoris ir nutukimas išlieka vienomis labiausiai stigmatizuojamų su fizine sveikata susijusių būklių, todėl dalis žmonių pradeda vengti socialinių situacijų, riboti veiklas, slėpti savo kūną ar dar griežčiau save kaltinti. Kiekvienas epizodas, kai žmogui nepavyksta „susilaikyti“, gali vėl sukelti kaltę ir gėdą. Taip susiformuoja ydingas ratas.

„Tai gali vesti į tolesnį problemos augimą, nes toliau taikomas tas pats tvarkymosi mechanizmas – emocinis valgymas. Jis vėl stiprina kaltės, gėdos jausmus, nerimą, ir taip užsisuka ydingas ratas. Nutraukti jį sunku, todėl psichologinė ar psichoterapinė pagalba čia gali būti naudinga“, – pažymi gydytoja.

Kada verta kreiptis pagalbos

Pasak gydytojos, pagalbos verta ieškoti tada, kai emocinis valgymas tampa pasikartojančiu būdu tvarkytis su jausmais, kai žmogui vis sunkiau sustoti, kai po valgymo dažnai kyla kaltė, gėda ar savęs kaltinimas, o pats elgesys ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį ir į platesnį emocinį foną – nerimą, prislėgtą nuotaiką, miego sutrikimus, santykių sunkumus ar jausmą, kad maistas tapo pagrindiniu nusiraminimo šaltiniu.

„Reikėtų kalbėti ne tik apie psichologinę ar psichoterapinę, bet ir apie psichiatrinę pagalbą. Emocinis valgymas gali būti susijęs su diagnostikos kriterijus atitinkančiomis nerimo ar depresinėmis būsenomis. Net jei jis prasidėjo kaip reakcija į stresą ar negebėjimą tvarkytis su kasdienio gyvenimo sunkumais, kažkuriuo metu visa tai gali tapti jau psichikos sutrikimo dalimi“, – aiškina R. Mazaliauskienė.

Tokiais atvejais, anot gydytojos, pagalba turėtų būti kompleksinė. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti atpažinti emocinio valgymo mechanizmus, mokytis kitų savireguliacijos būdų, dirbti su gėda, kaltės jausmu ar santykiu su kūnu. Psichiatro pagalbos gali reikėti tuomet, kai kartu pasireiškia depresija, nerimo sutrikimai ar kitos būklės, kurioms gydyti gali būti reikalingi ir vaistai.

Nutukimas – liga, kurią reikia gydyti kompleksiškai

Jei emocinis valgymas jau susijęs su antsvoriu ar nutukimu, vien psichologinės pagalbos taip pat gali nepakakti. Tokiu atveju kalbama apie lėtinę ligą, kurios gydymas neturėtų apsiriboti bendrais patarimais mažiau valgyti ir daugiau judėti.

„Šiuolaikinis požiūris į nutukimą sako, kad tai yra lėtinė liga, reikalaujanti kompleksinio gydymo. Psichologinė pagalba ir psichoterapija yra naudingos tvarkantis su psichologiniais veiksniais, kurie lemia emocinį valgymą, tačiau pats nutukimas gydomas ir kitomis priemonėmis. Jos apima gyvenimo būdo pokyčius, fizinį aktyvumą, mitybos įpročių keitimą, o medikamentinis gydymas taip pat yra tarp priemonių, kurios rekomenduojamos ir turi mokslu pagrįstą efektyvumą, kurių veiksmingumas mažinant kūno svorį ir padedant kontroliuoti alkį yra pagrįstas moksliniais tyrimais“, – teigia R. Mazaliauskienė.

Daliai pacientų, atitinkančių aiškius medicininius kriterijus, gali būti skiriami ir GLP-1 receptorių agonistai. Jie veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus, padeda mažinti alkio jausmą, stiprinti sotumo pojūtį ir lengviau kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį. Šios klasės vaistai klinikinėje praktikoje naudojami jau apie du dešimtmečius, tad sukaupta reikšminga jų taikymo patirtis.

„Tokiu atveju rekomenduotinas medikamentinis nutukimo gydymas kartu su gyvenimo būdo pokyčiais ir psichosocialine pagalba, kuri apima psichoterapiją bei kitas panašias priemones. Labai svarbu paminėti, kad kriterijai, kuriais remiantis skiriamas medikamentinis gydymas, yra aiškūs ir apima tiek kūno masės indekso vertinimą, tiek su nutukimu susijusias komplikacijas“, – sako gydytoja.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23750-jei-nuolat-vargina-sloga-ar-kosulys-priezastis-gali-buti-visai-ne-persalimas.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23750-jei-nuolat-vargina-sloga-ar-kosulys-priezastis-gali-buti-visai-ne-persalimas.html 23750 Wed, 27 May 2026 00:02:50 +0300 native-yes

Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes.

„Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams.

Per daug sterili aplinka vaikystėje taip pat gali lemti, kad organizmas ima reaguoti į nekenksmingas medžiagas kaip į pavojingas. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei vienas iš tėvų yra alergiškas, vaikui padidėja tikimybė paveldėti šį polinkį.

„Simptomai gali pasireikšti įvairiose organizmo sistemose. Kvėpavimo sistemai būdingi požymiai yra sloga, kosulys, dusulys, čiaudulys, nosies užgulimas ar niežėjimas. Akių simptomai apima paraudimą, ašarojimą, jautrumą šviesai, niežulį ir patinimą. Odos reakcijos dažniausiai pasireiškia bėrimais, niežuliu ar patinimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar viduriavimas“, – teigia R. Šėrienė.

Dažną kankina įkvepiamieji alergenai

Dažniausi įkvepiamųjų alergenų sukeliami simptomai yra rinitas, akių paraudimas, ašarojimas, niežulys, patinimas, sausas kosulys, švokštimas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, krūtinės spaudimas, gerklės perštėjimas, taip pat gali pasireikšti nuovargis ir galvos skausmas.

„Šie simptomai turėtų kelti susirūpinimą tuomet, kai jie trukdo kasdienei veiklai, ilgai tęsiasi, atsiranda komplikacijų arba nepadeda vaistai. Įkvepiamieji alergenai, patekę per kvėpavimo takus, dažniausiai sukelia lokalius simptomus, tokius kaip alerginė sloga, čiaudulys, akių niežėjimas ir ašarojimas, kosulys ar bronchų astmos priepuoliai. Reakcija dažnai būna greita, tačiau gali būti ir lėtinė“, – dėsto medikė.

Pavojinga net gyvybei

Tuo tarpu maisto alergenai, patekę per virškinamąjį traktą, sukelia virškinamojo trakto ar sisteminius simptomus: burnos ir gerklės niežėjimą ar patinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą, taip pat odos reakcijas, tokias kaip dilgėlinė ar egzema. Reakcija gali pasireikšti per kelias minutes arba užtrukti iki kelių valandų ar net parų.

„Maisto alergija daug dažniau sukelia gyvybei pavojingą sisteminę reakciją – anafilaksiją, pasireiškiančią staigiu kraujospūdžio kritimu, dusuliu ar sąmonės netekimu. Taip pat pastebima, kad žmonės, alergiški žiedadulkėms, gali reaguoti į tam tikrus maisto produktus dėl panašios baltymų struktūros. Įkvepiamieji alergenai dažniau sukelia ilgalaikius, sezoninius ar lėtinius simptomus, o maisto alergija paprastai pasireiškia aiškiu ir staigiu atsaku pavartojus konkretų produktą“, – pasakoja R. Šėrienė.

Anot jos, maisto alergijos gali pasireikšti ne tik virškinimo sutrikimais, bet ir odos ar net bendros savijautos pokyčiais, nes tai yra imuninės sistemos reakcija, galinti paveikti ne tik virškinamąjį traktą, bet ir odą, kvėpavimo takus bei bendrą organizmo būklę.

Skirtingi alergenai veikia vienu metu

Gydytoja pasakoja, kad alergijos gali būti ir mišrios – tai alerginės būklės, kai imuninė sistema vienu metu reaguoja į kelis skirtingus alergenus (pavyzdžiui, ir žiedadulkes, ir maistą) arba pasireiškia skirtingais imuniniais mechanizmais.

Simptomų priežastį nustatyti gali būti sudėtinga, nes keli alergenai gali veikti kartu ir sukelti reakciją, nors atskirai jos nesukelia, taip pat gali vykti kryžminės reakcijos, kai imuninė sistema supainioja panašius baltymus (pavyzdžiui, beržo žiedadulkės ir obuoliai, morkos ar lazdyno riešutai), simptomai gali būti labai skirtingi ir persidengiantys tarp kvėpavimo takų, odos ir virškinimo sistemų, o dar reakcijos kartais būna lėtos ir pasireiškia tik po kelių valandų ar net dienų.

„Alergijos priežasčių nustatymui iš kraujo dažniausiai rekomenduojami specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų tyrimai, kurie leidžia tiksliai nustatyti, kokiems alergenams organizmas yra jautrus. Šiuolaikinė diagnostika apima tiek pavienių alergenų tyrimus, tiek išsamius molekulinius paketus, leidžiančius nustatyti alergijas maistui, įkvepiamiems alergenams, naminiams gyvūnams, pelėsiui ir vabzdžių nuodams“, – teigia „Antėja“ gydytoja.

Dažniausios klaidos bandant savarankiškai nustatyti alergijos sukėlėjus yra simptomų painiojimas su peršalimu ar infekcijomis, nes sloga, kosulys ar akių perštėjimas gali būti tiek alergijos, tiek virusinės ligos požymiai. Taip pat dažnai ignoruojamos kryžminės reakcijos, kai esant alergijai beržo žiedadulkėms organizmas gali reaguoti į tam tikrus vaisius, pavyzdžiui, obuolius ar morkas, nors tikrasis alergenas yra žiedadulkės.

„Dar viena klaida – lėto tipo alerginių reakcijų neįvertinimas, kai simptomai pasireiškia ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų, todėl neteisingai nustatomas alergijos sukėlėjas“, – priduria medikė.

BNs inf.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23717-kodel-vyrai-vengia-gydytoju-kai-kurie-organizmo-pokyciai-vystosi-tyliai.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23717-kodel-vyrai-vengia-gydytoju-kai-kurie-organizmo-pokyciai-vystosi-tyliai.html 23717 Fri, 22 May 2026 07:06:00 +0300 native-yes

Daugelis vyrų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda aiškūs simptomai ar pablogėja savijauta. Tačiau dalis organizmo pokyčių ilgą laiką vystosi nepastebimai ir nesukelia jokio ryškaus diskomforto. Specialistai pabrėžia, kad net ir gerai besijaučiantys, fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti sveikatos sutrikimų, apie kuriuos dar nežino.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas sako, kad nemažai ligų vystosi tyliai, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų.

„Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto, inkstų pažaidos ar kitų komplikacijų riziką“, – teigia gydytojas.

Fizinis aktyvumas neapsaugo nuo visų ligų

Pasak E. Šivicko, gera fizinė forma dar nereiškia, kad organizme nevyksta nepageidaujami pokyčiai.

„Aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, tačiau jis neapsaugo nuo visų ligų. Net ir fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas“, – aiškina gydytojas.

Dažniausiai nepastebimai vystosi tie sutrikimai, kurie progresuoja palaipsniui ir nesukelia skausmo. Tai gali būti padidėjęs kraujospūdis, lipidų ar gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas, mažakraujystė ar tam tikrų vitaminų bei mikroelementų stoka.

„Pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio žmogus nejaučia, tačiau kraujagyslėse ilgainiui gali formuotis ateroskleroziniai pakitimai. Padidėjęs kraujospūdis taip pat dažnai nesukelia jokių simptomų, bet didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo riziką“, – sako E. Šivickas.

Į kai kuriuos simptomus vyrai linkę numoti ranka

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad tam tikri kasdieniai simptomai gali būti susiję su vidiniais organizmo disbalansais, nors dažnai jie nurašomi nuovargiui ar stresui.

„Jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miego kokybė, atsiranda nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikos svyravimai, verta pagalvoti apie platesnį sveikatos įvertinimą“, – teigia gydytojas.

Pasak jo, nuolatinis nuovargis gali būti susijęs su mažakraujyste, skydliaukės funkcijos sutrikimais, gliukozės apykaitos pokyčiais, lėtiniu uždegimu, depresija ar miego sutrikimais. Tuo metu sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai kartais gali būti ankstyvas kraujagyslių, metabolinių ar hormoninių sutrikimų ženklas.

Hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik fizinę būklę

E. Šivickas pabrėžia, kad hormonai turi didelę įtaką vyro energijai, miegui, nuotaikai, raumenų masei ir bendrai savijautai.

„Dažniausiai kalbama apie testosteroną, tačiau ne mažiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis. Testosterono sumažėjimas gali pasireikšti sumažėjusiu libido, erekcijos sutrikimais, nuovargiu, prastesne nuotaika ar raumenų masės mažėjimu“, – pasakoja gydytojas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad šie simptomai nebūtinai reiškia hormonų stoką. Juos gali lemti ir miego trūkumas, antsvoris, lėtinės ligos, depresija, alkoholis, tam tikri vaistai ar ilgalaikis stresas.

„Sunerimti verta tada, kai simptomai yra nauji, progresuoja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju svarbiausia ne pradėti savarankiškai vartoti papildus ar hormoninius preparatus, o kreiptis į gydytoją ir atlikti tikslingą ištyrimą“, – sako specialistas.

Kokius tyrimus verta atlikti profilaktiškai?

Profilaktinių tyrimų apimtis priklauso nuo žmogaus amžiaus, rizikos veiksnių ir jau turimų ligų, tačiau tam tikri tyrimai dažnai naudingi daugeliui vyrų.

„Profilaktiškai dažnai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, gliukozės lygio (nevalgius) tyrimą, lipidogramą, kreatininą bei kepenų fermentų tyrimus. Esant nuovargiui ar kitoms indikacijoms gali būti tikslinga įvertinti feritiną, vitaminą B12 ar vitaminą D“, – vardija E. Šivickas.

Jis taip pat primena apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas: širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei storosios žarnos vėžio prevencines programas.

„Šios programos svarbios todėl, kad leidžia ieškoti ligų dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Nustačius padidėjusią riziką galima laiku imtis tolimesnio ištyrimo, gyvensenos korekcijos ar gydymo“, – pabrėžia gydytojas.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23684-kai-sveikas-gyvenimo-budas-tampa-nasta-specialiste-ivardijo-zenklus-kad-persistengete.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23684-kai-sveikas-gyvenimo-budas-tampa-nasta-specialiste-ivardijo-zenklus-kad-persistengete.html 23684 Tue, 19 May 2026 08:54:08 +0300 native-yes

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu.

„Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo būdo pakeitimas organizmui sukelia stresą, o vietoje geresnės savijautos žmogus gali pajusti nuovargį, dirglumą, miego sutrikimus ar energijos trūkumą“, – sako ji.

Kodėl organizmo valymai gali apgauti?

Viena dažniausių tendencijų, su kuria vaistininkei tenka susidurti, yra tikėjimas, kad organizmą reikia nuolat išvalyti. Tam pasirenkamos įvairios arbatos, kokteiliai, badavimas ar itin griežti mitybos režimai. Anot vaistininkės, sveikas organizmas turi natūraliai veikiančias sistemas, padedančias pašalinti nereikalingas medžiagas, todėl pažadas greitai išvalyti toksinus sukuria klaidingus lūkesčius.

„Žmonės tikisi, kad po kelių dienų specialaus režimo jausis lengvesni, energingesni ir sveikesni. Tačiau labai dažnai trumpalaikis svorio sumažėjimas būna susijęs ne su realiais ilgalaikiais pokyčiais, o su skysčių netekimu ar net raumenų masės mažėjimu. Toks efektas nėra tvarus“, – paaiškina L. Stočkutės-Plytnikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad panašiai klaidinantis gali būti ir įsitikinimas, jog dauguma negalavimų kyla dėl rūgštinės organizmo aplinkos, todėl ją būtina šarminti. Tačiau organizmo pusiausvyra yra kur kas sudėtingesnė.

Griežtas planas gali išsekinti

Vaistininkė pabrėžia, kad itin ribojant maistą ar staiga keičiant režimą, organizmui gali pradėti trūkti svarbių maistinių medžiagų. Jei žmogus gauna per mažai energijos ar baltymų, gali imti mažėti raumenų masė, prastėti bendra savijauta, atsirasti silpnumas. L. Stočkutė-Plytnikė sako, kad griežti planai dažnai gali baigtis vadinamuoju jojo efektu, kai po ribojimų žmogus grįžta prie ankstesnių įpročių ir prarastas svoris sugrįžta.

„Kai baigiasi griežtas planas, žmonės dažnai grįžta prie senų įpročių. Organizmas, patyręs trūkumą, ima kaupti energiją, todėl rezultatas gali būti priešingas nei tikėtasi. Be to, tokie režimai retai padeda sukurti ilgalaikius įpročius“, – pastebi ji.

Staigūs mitybos pokyčiai gali paveikti ir žarnyno mikrobiomą, ypač jei racione sumažėja skaidulų bei įvairių produktų. Dėl to gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pilvo pūtimas, diskomfortas.

Kai sveikatingumas tampa nerimo šaltiniu

Vaistininkė pastebi, kad kai kuriais atvejais sveikos gyvensenos taisyklės ima užgožti kasdienį gyvenimą. Tuomet žmogus pradeda nuolat galvoti apie maistą, jausti kaltę po kiekvieno nukrypimo nuo plano ir skirstyti pasirinkimus į „gerus“ bei „blogus“.

„Riba peržengiama tada, kai sveikatingumas tampa ne pagalba sau, o nuolatiniu spaudimu. Jei žmogus atsisako socialinių susitikimų dėl maisto, jaučia kaltę po kiekvieno nusižengimo, siekia neįmanomo tobulumo ir gyvena nusižengimo, bausmės bei naujos pradžios cikle, tai jau gali būti ženklas sustoti“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.

Kūnas siunčia signalus

Persistengus su griežtais planais ar per intensyviu režimu, organizmas gana greitai pradeda siųsti įspėjamuosius ženklus. Tai gali būti nuolatinis nuovargis, prastesnė miego kokybė, dažnesni peršalimai, raumenų ir sąnarių skausmai, traumos, nuotaikos svyravimai ar dingusi motyvacija judėti.

„Jei vietoje geresnės savijautos žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, prastai miega, tampa irzlesnis, dažniau serga ar nebenori daryti to, kas anksčiau atrodė naudinga, reikėtų peržiūrėti savo režimą“, – pabrėžia vaistininkė.

Kai kuriais atvejais per didelis fizinis ir emocinis krūvis gali paveikti ir hormoninę pusiausvyrą – moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, vyrams sumažėti libido. Tokie pokyčiai rodo, kad organizmui reikia ne dar griežtesnio plano, o daugiau poilsio ir stabilumo.

Geriau mažiau, bet nuosekliai

Pasak L. Stočkutės-Plytnikės, savijautai dažniausiai daugiau naudos duoda ne kraštutinumai, o paprasti ir nuoseklūs įpročiai. Subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis, reguliarus, bet ne alinantis judėjimas, kokybiškas miegas ir streso valdymas dažnai yra veiksmingesni nei trumpalaikiai iššūkiai.

Ji taip pat primena, kad fizinis aktyvumas nebūtinai turi reikšti intensyvias treniruotes – kartais pakanka spartesnio pasivaikščiojimo ar aktyvių pertraukų darbo metu.

„Sveikesnis gyvenimo būdas neturi būti drastiškas. Geriau pradėti nuo mažų, realistiškų pokyčių, kuriuos galima išlaikyti ilgą laiką. Pakankamai miego, daugiau daržovių, vanduo, reguliarus judėjimas ir laikas be ekranų gali atrodyti labai paprasti, bet būtent jie dažnai turi didžiausią naudą“, – sako vaistininkė.

Ji priduria, kad svarbiausia – rinktis tokį ritmą, kuris padeda jaustis geriau, o ne kelia dar daugiau įtampos.

„Sveikata yra ne tik fizinė būklė. Tai ir emocinė bei psichologinė pusiausvyra. Jei sveikatingumo taisyklės pradeda trukdyti gyventi, verta sustoti ir paklausti savęs, ar jos tikrai padeda“, – apibendrina L. Stočkutė-Plytnikė.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23662-aukstas-kraujospudis-ka-daryti-kai-skaiciai-nedziugina.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23662-aukstas-kraujospudis-ka-daryti-kai-skaiciai-nedziugina.html 23662 Fri, 15 May 2026 10:20:23 +0300 native-yes

Pasaulinė hipertenzijos diena – priminimas atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių bei labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Apie arterinės hipertenzijos pavojus, rizikos veiksnius ir prevenciją pasakoja profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas.

Arterinė hipertenzija – liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujo spaudimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. hipertenzija visame pasaulyje sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų asmenų. Ši liga dažnai vadinama „tyliąja žudike“ ir, pasak prof. M. Miglino, šis niūrus pavadinimas jai suteiktas visiškai pelnytai.

„Arterinė hipertenzija yra klastinga būklė, kuri dažniausiai veikia nepastebimai. Žmogus gali jaustis puikiai: nieko neskauda, nėra akivaizdžių simptomų, jokių signalų. Tačiau ši tyla apgaulinga. Diena po dienos aukštas kraujospūdis tyliai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį), skatina aterosklerozės vystymąsi, didina trombozės riziką ir verčia širdį bei inkstus dirbti su nuolatine perkrova“, – pasakoja jis.

Rizikos veiksniai, kaip aiškina specialistas, tradiciškai skirstomi į dvi grupes – nepakeičiamus ir tuos, kuriuos galime (ir turime) kontroliuoti.

„Nepakeičiami veiksniai yra genetinis polinkis (hipertenzija šeimoje), amžius ir lytis: vyrai dažniau serga jauno ir vidutinio amžiaus, o moterys, priešingai, iki menopauzės turi tam tikrą hormoninę apsaugą, tačiau vėliau rizika pasiveja vyrus. Keičiami veiksniai: druskos vartojimas, antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis stresas, miego trūkumas ir obstrukcinė miego apnėja bei rūkymas ir didesnis alkoholio kiekis“, – sako jis.

Kodėl hipertenzija „jaunėja“?

Profesorius pastebi liūdną tendenciją – pastaraisiais metais aukštas kraujospūdis vis dažniau nustatomas 20–35 metų žmonėms. Tam, pasak jo, įtakos turi šiuolaikinis gyvenimo būdas: ilgos valandos prie ekranų, mažas fizinis aktyvumas, dažnai vartojamas greitasis ir stipriai perdirbtas maistas, gausiai prisotintas druskos, cukraus ir kenksmingų riebalų.

„Prie to prisideda ir nuolatinis skaitmeninis stresas, foninis nerimas, miego sutrikimai. Daug jaunų žmonių vartoja energinius gėrimus ir kitus stimuliatorius, kurie laikinai pakelia spaudimą, o ilgainiui išderina natūralius kraujospūdžio reguliavimo mechanizmus“, – pabrėžia jis.

Specialistas įspėja, kad ankstyva hipertenzija ypač pavojinga, nes sunkios komplikacijos – insultas, infarktas ar inkstų pažeidimas – gali ištikti dar darbingo amžiaus žmogų.

Gyvenimo būdo pokyčiai: nuo ko pradėti?

Svarbiausia, anot prof. M. Miglino, nepradėti nuo visko iš karto ir nepasiduoti panikai: „Rinkitės pokyčius, kuriuos galėsite išlaikyti ilgus metus. Pastovumas kur kas svarbiau už trumpalaikį tobulumą.“

Druska – vienas paprasčiausių pirmųjų žingsnių. Specialistas rekomenduoja nuimti druskinę nuo stalo, dažniau gaminti namuose ir atidžiai skaityti maisto produktų etiketes. Ne mažiau svarbi ir mityba – patariama rinktis DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) arba Viduržemio jūros regiono tipo mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių, žuvies, riešutų, ankštinių daržovių, visagrūdžių produktų ir sveikųjų riebalų.

„Teigiamą poveikį kraujospūdžiui turi ir reguliarus judėjimas – 30–40 minučių spartaus ėjimo beveik kasdien duoda tikrai geresnius rezultatus nei įvairūs papildai. Taip pat svarbu valdyti svorį – net 5–10 proc. kūno masės sumažinimas reikšmingai pagerina kraujospūdžio rodmenis“, – pasakoja jis.

Galiausiai, anot profesoriaus, ne mažiau svarbu kokybiškas miegas ir pakankama miego trukmė bei streso valdymas. Jei kraujospūdis viršija normos ribas ir esant ramybės būsenos yra aukštesnis nei 140/90 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kada prireikia vaistų?

Jei po 3–6 mėnesių sąžiningų gyvenimo būdo pokyčių spaudimas išlieka aukštas arba rizika iš pradžių yra labai didelė, vaistai, specialisto teigimu, tampa būtini.

„Dažnai kartu su hipertenzija aptinkamas ir padidėjęs cholesterolis. Šiuolaikinis gydymas remiasi fiksuotais deriniais – politabletėmis (SPC), kai vienoje tabletėje būna dvi ar trys veikliosios medžiagos, skirtos ir kraujospūdžiui, ir cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Tai patogiau, efektyviau ir smarkiai padidina tikimybę, kad žmogus gydymą tęs“, – sako jis.

Hipertenzija – lėtinė būklė. Profesorius pabrėžia, kad ją galima puikiai suvaldyti, bet ne išgydyti kartą ir visiems laikams. „Savavališkai nutraukus vaistus dažnai įvyksta „atšokimo efektas“ – spaudimas vėl pakyla, o tai padidina insulto riziką. Todėl gydymas turi būti ilgalaikis“, – pabrėžia jis.

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį namuose?

Prof. M. Miglinas atkreipia dėmesį, kad daugelis kraujospūdį matuoja neteisingai, todėl rezultatai būna nepatikimi. Anot jo, svarbu laikytis kelių esminių taisyklių.

„Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite. Sėdėkite tiesiai, rankos atrama – širdies lygyje, kojos nesukryžiuotos, pėdos – ant grindų. Matavimo metu nekalbėkite ir nejudėkite. Kraujospūdį matuokite du kartus, darydami 1–2 minučių pertrauką, ir užrašykite vidurkį. Venkite matuoti išgėrę kavos, parūkę ar pilna šlapimo pūsle. Siektinos vertės: gydytojo kabinete <140/90 mmHg, namuose – <130/80 mmHg“, – aiškina jis.

Esminiai specialisto patarimai ligai sėkmingai suvaldyti

● Tapkite aktyviu savo sveikatos partneriu. Reguliariai stebėkite ne tik kraujospūdį, bet ir inkstų funkciją (aGFG) bei albumino kiekį šlapime (albumino ir kreatinino santykį) – šie rodikliai parodo žalą anksčiau, nei atsiranda simptomai.
● Vaistus vartokite sistemingai, geriausia kasdien tuo pačiu metu.
● Būkite kantrūs. Stabilus rezultatas ateina po kelių mėnesių rutinos.
● Pasitikėkite mokslu. Šiuolaikiniai preparatai (SGLT2 inhibitoriai, politabletės) ne tik sumažina spaudimą, bet ir suteikia papildomą organų apsaugą – saugo širdį, inkstus ir kraujagysles nuo ankstyvo senėjimo.

„Hipertenzija – ne nuosprendis, o aiškus kvietimas keistis. Kuo anksčiau ir sąmoningiau į tai atsakysite, tuo daugiau sveikų, energingų ir kokybiškų gyvenimo metų turėsite“, – sako prof. M. Miglinas.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23609-greita-sypsena-turkijoje-kodel-gali-tekti-moketi-du-kartus.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23609-greita-sypsena-turkijoje-kodel-gali-tekti-moketi-du-kartus.html 23609 Fri, 08 May 2026 09:36:27 +0300 native-yes

Greitai, pigiai ir su „holivudine“ šypsena vos per savaitę – tokie pažadai vilioja lietuvius rinktis odontologijos paslaugas užsienyje, ypač Turkijoje, kur gydymas dažnai pateikiamas kaip patrauklus „viskas įskaičiuota“ atostogų paketas. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik kainą ar estetinį rezultatą, bet ir gydymo eigą, tęstinumą bei ilgalaikę priežiūrą.

Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos, ypač išryškėja viena tendencija – praėjus kuriam laikui, pacientai gydymą tęsia jau Lietuvoje, dažnai pasitelkdami sveikatos draudimą.

„Pastaruoju metu vis dažniau matome atvejus, kai pacientai grįžta po gydymo užsienyje ir jiems prireikia sudėtingo bei ilgo taisomojo gydymo Lietuvoje. Tokios situacijos rodo, kad sprendimas rinktis pigesnes paslaugas ne visada pasiteisina“, – sako K. E. Karpova.

Jai pritaria ir „Meliva“ odontologijos klinikos gyd. periodontologas dr. Algirdas Puišys pridurdamas, kad praktikoje vis dažniau tenka taisyti netinkamai suplanuotą gydymą.

„Tai galima palyginti su namo remontu – vietoje to, kad būtų sutvarkytos konkrečios problemos, viskas nugriaunama iš esmės: pašalinami sveiki dantys, sumažinamas kaulas ir viskas pradedama iš naujo. Namo renovacijoje tai atrodo greičiau ir paprasčiau, bet kalbame ne apie daiktą, o apie žmogaus organizmą, todėl tokie sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – sako A. Puišys.

Svarbiausia – tinkamai suplanuotas gydymas

Pasak gyd. periodontologo, dažniausiai tenka susidurti su pacientais, kurie kreipiasi ne dėl komplikacijų, o iš esmės netinkamo gydymo ir jo pasekmių.

„Gydymas visada turi tam tikrą komplikacijų procentą, tai yra normalu, tačiau šiuo atveju kalbame ne apie tai – dažnai nesilaikoma pačių gydymo principų. Dėmesys skiriamas estetiniam rezultatui, bet ignoruojama medicininė pusė. Svarbu pabrėžti, kad Turkijoje yra ir labai aukšto lygio specialistų, tačiau jų paslaugos kainuoja panašiai kaip Lietuvoje, todėl pigesni pasiūlymai dažniausiai reiškia kompromisus gydymo kokybės sąskaita“, – tvirtina A. Puišys.

Anot jo, kokybiškas dantų gydymas vyksta etapais: pirmiausia pašalinamos infekcijos, gydomi dantys ir dantenos, tuomet atkuriama struktūra, o tik galiausiai pereinama prie protezavimo. Tuo tarpu dalyje užsienio klinikų šie etapai sutrumpinami arba visai praleidžiami.

„Matome atvejų, kai implantai dedami dar esant infekcijai, arba apskritai šalinami net sveiki dantys vien tam, kad būtų galima greitai sukurti estetinį rezultatą. Tai – trumpalaikis sprendimas, kuris po kelerių metų sukelia rimtų problemų“, – sako A. Puišys.

Pakartotinio gydymo gali prireikti ne iškart

Kai kuriais atvejais, defektai išryškėja ne iškart – kelerius metus pasidžiaugus tobula šypsena, pradeda kamuoti sveikatos problemos.

„Praėjus keleriems metams atsiranda uždegimai, kaulo nykimas, implantų problemos. Turėjome atvejį, kai po gydymo užsienyje pacientui teko pašalinti visus implantus, nes aplink juos buvo išsivystęs uždegimas. Vėliau sekė kelios operacijos – kaulo atkūrimas, naujų implantų įsriegimas, dantenų gydymas ir tik tada pakartotinis protezavimas. Jei pradinis gydymas kainavo apie 4 tūkst. eurų, galutinė suma Lietuvoje viršijo 30 tūkst. eurų“, – pasakoja A. Puišys.

Jis priduria, kad kai kuriais atvejais gydymas tampa itin sudėtingas: „Po kelerių metų tampa sudėtinga net nustatyti, kokie implantai buvo naudoti – nėra nei atstovų, nei detalių, nei galimybių juos tinkamai prižiūrėti ar pakeisti. Kartais paaiškėja, kad gamintojas nebeegzistuoja, todėl tolimesnis gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.“

Sprendimai šiandien lemia sklandų gydymą ateityje

BTA draudimo Žalų departamento direktorė pastebi, kad tokiose situacijose dažnai išryškėja ne tik gydymo, bet ir sprendimų priėmimo spragos.

„Matome, kad dalis pacientų sprendimą priima įvertinę tik kainą ar vizualinį rezultatą, tačiau ne visada pasidomi, kas įeina į gydymo planą, kokie etapai numatyti ir kaip bus užtikrinamas tęstinumas. Būtent šie aspektai vėliau lemia, ar gydymas bus sklandus, ar pareikalaus papildomų sprendimų“, – pažymi K. E. Karpova.

A. Puišys atkreipia dėmesį, kad svarbiausia suprasti patį gydymo principą, o ne skirti dėmesį galutiniam rezultatui.

„Burnos gydymas nėra vienkartinė procedūra – tai nuoseklus procesas, kuris prasideda nuo infekcijų pašalinimo ir tik tada pereina prie atkūrimo bei estetikos. Jei šie etapai praleidžiami, problemos neišnyksta – jos tiesiog atidedamos ir vėliau sugrįžta sudėtingesne forma“, – teigia A. Puišys.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23577-urologe-ispeja-slapimo-nelaikymas-nera-tik-amziaus-problema.html https://www.savaite.lt/sveikata/bkatidus/23577-urologe-ispeja-slapimo-nelaikymas-nera-tik-amziaus-problema.html 23577 Tue, 05 May 2026 13:16:39 +0300 native-yes

Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių, tačiau vis dar nutylimų sveikatos problemų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus moterys. Nors dažnai manoma, kad tai neišvengiama amžėjimo dalis, specialistai pabrėžia, kad toks požiūris klaidina ir neretai atitolina pagalbos paieškas. Ši būklė gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, riboti socialinį aktyvumą, keliones ar net paprasčiausias veiklas, todėl svarbu ją vertinti kaip gydytiną sutrikimą.

Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos urologės Jonės Verikaitės, šlapimo nelaikymas yra plačiai paplitęs ir su amžiumi dažnėjantis sutrikimas, tačiau jis neturėtų būti laikomas neišvengiama norma.

„Tai tikrai dažna problema – įvairių tyrimų duomenimis, su ja susiduria nuo kelių iki kelių dešimčių procentų moterų, o vyresniame amžiuje paplitimas dar labiau didėja“, – sako gydytoja.

Skirtingos priežastys – skirtingi simptomai

Gydytoja pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra vienalytė būklė – jis gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios tarpusavyje skiriasi tiek priežastimis, tiek simptomais. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti, su kokiu sutrikimu susiduria pacientė, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.

„Vienas dažniausių tipų yra įtampos sukeltas šlapimo nelaikymas, kai šlapimas nuteka fizinio krūvio metu – kosint, čiaudint ar keliant sunkesnius daiktus. Dažniausiai tai susiję su susilpnėjusiais dubens dugno raumenimis arba šlaplę uždarančio raumens (sfinkterio) funkcijos sutrikimu. Kita dažna forma – skubos šlapimo nelaikymas, kai atsiranda staigus, sunkiai valdomas noras šlapintis, o šlapimas nuteka dar nespėjus pasiekti tualeto“, – teigia J. Verikaitė.

Klinikinėje praktikoje neretai nustatomas mišrus šlapimo nelaikymas, kai pasireiškia abiejų tipų simptomai. Taip pat gali būti ir kitų formų, susijusių su nervų sistemos sutrikimais, šlapimo pūslės funkcijos pakitimais ar bendromis sveikatos būklėmis, kurios dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje.

Šiandien sprendimų gerokai daugiau

Pastaraisiais metais požiūris į šlapimo nelaikymą keičiasi – vis daugiau dėmesio skiriama ne vien simptomų slopinimui, bet ir funkcijos atkūrimui. Gydytoja pabrėžia, kad šiandien jau yra įvairių sprendimų, leidžiančių efektyviai mažinti simptomus ir gerinti moters savijautą.

„Svarbu tiksliai įvertinti simptomų pobūdį, jų dažnį, galimus provokuojančius veiksnius ir gretutines ligas, nes nuo to tiesiogiai priklauso gydymo pasirinkimas. Nustačius priežastį, dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas – derinami medikamentiniai, intervenciniai ar, esant poreikiui, chirurginiai metodai, taip pat gali būti taikoma ir reabilitacija“, – sako gydytoja.

Anot J. Verikaitės, dažniausiai pradedama nuo medikamentinio gydymo – skiriami vaistai, veikiantys šlapimo pūslės funkciją, pavyzdžiui, anticholinerginiai preparatai ar beta-3 agonistai, kurie padeda sumažinti skubos simptomus ir šlapimo nelaikymo epizodus.

„Jei medikamentinio gydymo nepakanka, gali būti taikomos ir intervencinės procedūros. Viena jų – botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslės raumenį, kurios efektyviai mažina dirglios pūslės simptomus. Esant įtampos šlapimo nelaikymui, tam tikrais atvejais taikomas ir chirurginis gydymas – minimaliai invazinės operacijos, kurių metu atkuriama šlaplės atrama ir pagerinama jos funkcija“, – teigia urologė.

Anot gydytojos, svarbios ir nemedikamentinės priemonės. Gyvensenos korekcija, tinkamas skysčių vartojimas, kofeino ribojimas ar rūkymo atsisakymas gali padėti sumažinti simptomus. O vienas efektyviausių pirmo pasirinkimo metodas yra dubens dugno raumenų stiprinimas.

Reabilitacija – svarbi gydymo dalis

Urologė sako, kad šiandien gydyme taikomos ir kompleksinės reabilitacijos priemonės, orientuotos į dubens dugno funkcijos stiprinimą. Tokios programos leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir spręsti pagrindines sutrikimo priežastis.

„Dubens dugno raumenų treniruočių efektyvumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais ir rekomenduojamas tarptautinėse gairėse. Papildomai gali būti taikomos ir šiuolaikinės technologijos – elektrostimuliacija, nervų stimuliacijos metodai ar kitos fizioterapinės procedūros, padedančios gerinti raumenų funkciją ir mažinti simptomus“, – teigia J. Verikaitė.

Tam tikrais atvejais, kai šlapimo nelaikymas susijęs su dubens organų nusileidimu, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniu žiedu – pesaru, kuris padeda atkurti dubens organų anatominę padėtį bei sumažinti simptomus. Tačiau urologė pabrėžia, kad šis metodas taikomas bendradarbiaujant su gydytojais ginekologais ir dažniausiai pasirenkamas, kai chirurginis gydymas nėra galimas ar rekomenduojamas.

„Svarbu suprasti, kad kiekvienas šlapimo nelaikymo atvejis yra skirtingas, todėl ir sprendimai turi būti parenkami individualiai. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį požiūrį – derinant dubens dugno raumenų stiprinimą, gyvensenos korekciją, medikamentinį gydymą ar, esant poreikiui, kitus intervencinius sprendimus, o vėliau ir reabilitaciją“, – sako gydytoja.

Gyvenimo kokybę galima susigrąžinti

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nors šlapimo nelaikymas dažnas, jis neturėtų būti ignoruojamas ar laikomas neišvengiamu amžiaus pokyčiu. Svarbiausia – įvertinti simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, papildomais tyrimais ir klinikiniu įvertinimu. Vienas paprasčiausių, bet informatyvių metodų yra šlapinimosi dienynas, padedantis tiksliau suprasti problemos pobūdį.

„Šlapimo nelaikymas nėra tik normalus amžėjimo procesas. Tai lėtinė būklė, kuri gali būti susijusi su įvairiais organizmo sutrikimais ir kurią reikia diagnozuoti bei gydyti“, – sako J. Verikaitė.

Pasak jos, šiandien svarbiausia yra ne tik gydyti simptomus, bet ir padėti moteriai atgauti pasitikėjimą savimi bei gyvenimo kokybę, nes tinkamai parinkti sprendimai leidžia tai pasiekti daugeliu atvejų.

BNS inf.]]>