https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5460-savaites-kalendorius-vieno-zymiausiu-fotomenininku-netektis-namibijos-nepriklausomybe-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5460-savaites-kalendorius-vieno-zymiausiu-fotomenininku-netektis-namibijos-nepriklausomybe-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5460 Sat, 21 Mar 2020 11:25:08 +0200 native-yes

GIMĖ AKIRA KUROSAVA

1910 m. kovo 23 d. Tokijuje gimė japonų kino režisierius Akira Kurosava. Buvo jauniausias aštuonių vaikų šeimoje. Nuo mažumės labai mėgo piešti. Įgijęs meninį išsilavinimą, nuo 1936 m. dirbo dailininku-apipavidalintoju kino studijoje. Netrukus išbandė jėgas kaip kino režisierius. Iš pradžių kūrė trumpametražius filmus. 1950 m. pasirodė pirmasis šedevru pripažintas A. Kurosavos filmas „Rasiomonasׅ“. Iš viso per 57 karjeros metus režisierius sukūrė 30 vaidybinių filmų, daugeliui jų scenarijus rašė pats. Laimėjo daug prestižinių apdovanojimų. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje nugrimzdo į didžiulę kūrybinę krizę ir, kaip pats vėliau prisipažino, galvojo apie savižudybę, bet pajėgė atsitiesti. A. Kurosava laikomas vienu įtakingiausių visų laikų režisierių. Mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. Tokijuje.



Prieš 30 metų

PASKELBTA NAMIBIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ

1990 m. kovo 21 d. paskelbta pietvakarinėje Afrikos dalyje esančios Namibijos nepriklausomybė nuo Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Ši šalis, esanti Atlanto vandenyno pakrantėje, sausumoje ribojasi su Angola, Zambija, Botsvana ir PAR. 825 tūkst. kv. km ploto šalyje gyvena apie 2,6 mln. žmonių (apie 6 proc. – baltieji), apie pusę jų yra ovambų tautybės. Sostinėje Vindhuke – apie 350 tūkst. gyventojų. Seniausi šalies teritorijos gyventojai buvo bušmėnai, vėliau čia atėjo kitos afrikiečių gentys, o XIX a. pradėjo kurtis baltieji kolonizatoriai.

1890 m. beveik visa Namibija atiteko Vokietijai ir tapo jos kolonija – Pietvakarių Afrika. Čiabuvių maištus vokiečiai žiauriai nuslopino. Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiajai Britanijai pavaldžios Pietų Afrikos Sąjungos (nuo 1961 m. – PAR) pajėgos užėmė Namibiją. Pietų Afrika kontroliavo šalį iki pat 1990-ųjų. Namibija – vaizdingos gamtos ir didelio turizmo potencialo šalis, čia daug nacionalinių parkų. Šalis turi daug naudingųjų iškasenų (aukso, deimantų, urano, gamtinių dujų), didelius žvejybos išteklius, bet Namibija vis dar yra neturtinga agrarinė valstybė.



Prieš 80 metų

GIMĖ ANTANAS ŠURNA

1940 m. kovo 27 d. Kaune gimė aktorius Antanas Šurna. 1958–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vėliau joje dėstė. Dirbo aktoriumi Kauno, Šiaulių dramos teatruose. Nuo 1965 m. – Jaunimo dramos teatro aktorius, 1992–1997 m. – šio teatro vadovas. Kine debiutavo 1963 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“.

Vaidino daugelyje Arūno Žebriūno, Almanto Grikevičiaus, Marijono Giedrio, Raimondo Vabalo, Algimanto Puipos, Henriko Šablevičiaus, Gyčio Lukšo, Sauliaus Vosyliaus ir kitų kino bei televizijos režisierių filmų, daugeliui žiūrovų ypač įsiminė labai įtaigūs Herkaus Manto (filme „Herkus Mantas“), Tėvo (filme „Moteris ir keturi jos vyrai“), Kaminsko (filme „Riešutų duona“), Benjamino Kordušo (filme „Benjaminas Kordušas“), Antano Šepučio (televizijos seriale „Giminės“) vaidmenys. A. Šurna 1973–2012 m. pelnė aukštų apdovanojimų. Mirė 2014 m. gegužės 19 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Nuotraukoje – A. Šurna filme „Herkus Mantas“.



Prieš 110 metų

MIRĖ NADARAS

1910 m. kovo 21 d. Paryžiuje mirė vienas žymiausių visų laikų fotomenininkų, taip pat oreivis, žurnalistas, rašytojas, karikatūristas Nadaras (tikr. Gasparas Feliksas Turnašonas). Gimė Paryžiuje 1820 m. balandžio 6 d. Studijavo mediciną Lione, bet galiausiai pasirinko darbą žiniasklaidoje, rašė straipsnius, piešė karikatūras, taip pat dirbo teatre. 1854 m. kartu su broliu atidarė fotografijos saloną, daugiausia fotografavo žymius literatūros, meno atstovus, politikus, verslininkus, visuomenės veikėjus.

Vengė to meto portretinei fotografijai būdingo saldumo, perdėto pozavimo, prašmatnių dekoracijų, retušavimo. Siekė kuo didesnio natūralumo, bandė atskleisti fotografuojamo asmens charakterį. Taip pat nukreipdavo objektyvą į architektūros objektus, sumontavo fotoaparatą oro baliono gondoloje ir vienas pirmųjų darė aerofotografijas. Buvo aistringas oreivis. Paliko unikalią seriją Paryžiaus peizažų ir katakombų nuotraukų. Mirė likus dviem savaitėms iki 90-ojo jubiliejaus.
Prieš 110 metų



Prieš 60 metų

ŽUDYNĖS ŠARPVILYJE

1960 m. kovo 21 d. Šarpvilio miestelyje, esančiame tarp Pietų Afrikos Respublikos Fanderbeilparko ir Ferenigingo miestų, Gautengo provincijoje (tuo metu tai buvo Transvalio provincijos teritorija), įvyko kruvinas policijos pareigūnų susirėmimas su juodaodžiais. Tądien nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių išėjo į Šarpvilio gatves, protestuodami prieš apskaitos knygelių juodaodžiams įvedimą. Šias apartheido politiką vykdžiusios valdžios įvestas knygeles turėjo turėti visi juodaodžiai, dirbantys ar ieškantys darbo miestuose.

Knygelėse buvo nurodomi asmens duomenys, socialinis statusas, privalėjo būti darbdavių arba darbo biržos darbuotojų parašai. Baltiesiems šalies gyventojams panašios knygelės nebuvo įvestos, todėl juodaodžiai jautėsi diskriminuojami. Žmonės pradėjo svaidyti į policijos pareigūnus akmenis, o policininkai šaudė į orą, sulaikė kelis protestuotojus. Galiausiai minia išsivaikščiojo, bet netrukus gyvenvietėje pasklido gandas, esą policijos viršininkas netrukus turi paskelbti specialų pareiškimą.

Minia vėl susirinko prie policijos būstinės. Valdžia pabandė protestuotojus įbauginti – virš jų galvų praskrido karo lėktuvų eskadrilė. Juodaodžiai vėl ėmė svaidyti akmenis, o policininkai šį kartą pradėjo šaudyti į minią. Nuo kulkų žuvo 69 žmonės (tarp jų – 8 moterys ir 10 vaikų), daugiau kaip 180 protestuotojų buvo sužeista. Žudynes Šarpvilyje pasmerkė Jungtinės Tautos. Po šio kruvino incidento baltųjų ir juodaodžių santykiai Pietų Afrikoje labai pablogėjo.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5421-savaites-kalendorius-nauja-jav-valstija-katastrofa-varsuvoje-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5421-savaites-kalendorius-nauja-jav-valstija-katastrofa-varsuvoje-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5421 Sat, 14 Mar 2020 10:14:05 +0200 native-yes

Prieš 200 metų

MEINAS TAPO JAV VALSTIJA

1820 m. kovo 15 d. Meinas, esantis pačiame šiaurės rytų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pakraštyje, Atlanto vandenyno pakrantėje, pasienyje su Kanada, tapo 23-iąja šalies valstija. Jos plotas – 91,6 tūkst. kv. km, gyventojų skaičius – 1,3 mln. Valstijos sostinė – Ogasta (gyvena 19 tūkst. žmonių), o didžiausias miestas – Portlandas (66 tūkst. gyventojų). Į indėnų gyvenamas žemes Meino teritorijoje pirmieji europiečiai atsikėlė 1607 m. Iki 1820-ųjų Meinas buvo Masačusetso valstijos dalis. Tai miškingiausia JAV dalis (miškai užima net 84 proc. valstijos teritorijos). Meinas pirmauja JAV pagal prancūzakalbių gyventojų skaičių (5,3 proc.). Valstijoje išplėtota naudingųjų iškasenų gavyba, žvejyba, medienos apdirbimo ir baldų pramonė, čia užauginama daugiausia bulvių šalyje.



Prieš 40 metų

LĖKTUVO KATASTROFA VARŠUVOJE

1980 m. kovo 14 d. Varšuvoje įvyko oro transporto kompanijos LOT lėktuvo „Il-62“ katastrofa. Laineris, kuriame buvo 10 įgulos narių ir 77 keleiviai (Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečiai) skrido iš Niujorko į Varšuvą. Pradėjus leistis, lėktuvo įgula pastebėjo, kad tinkamai neveikia važiuoklės išleidimo sistema, ir paprašė leidimo pakilti, kad apsuktų antrą ratą. Tačiau vos po pusės minutės įvyko rimtas vieno iš reaktyvinių variklių gedimas – subyrėjo variklio velenas ir turbinos diskas, o nuolaužos lėktuvo gale prakirto orlaivio valdymo sistemą. Nevaldomas laineris rėžėsi į žemę, visi 87 žmonės žuvo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nelaimę galėjo lemti ne viena priežastis. Pirmiausia, pats sovietų gamybos lėktuvas „Il-62“ techniškai nebuvo itin vykęs, lenkų pilotai jį vadino skraidančiu karstu. Tačiau dar labiau prie nelaimės prisidėjo komunistinės Lenkijos valdžios godumas: siekdama taupyti lėšas ir gauti kuo daugiau valiutinių įplaukų iš transokeaninių skrydžių, ji nurodė nesiųsti variklių, kad būtų atliktas kapitalinis remontas, į jų gamyklą Sovietų Sąjungoje ir remontuoti juos pačioje Lenkijoje, taip pat nepagrįstai prailgino leistiną variklių eksploatavimo laiką. Galiausiai tai baigėsi katastrofa.



Prieš 40 metų

MIRĖ ĖRICHAS FROMAS

1980 m. kovo 18 d. Lokarne (Šveicarijoje) mirė psichologas, sociologas, filosofas humanistas Ėrichas Fromas. Gimė 1900 m. kovo 23 d. Frankfurte prie Maino (Vokietijoje) religingų žydų šeimoje. Ir tėvas, ir mama buvo užaugę rabinų šeimose. Tėvai vertėsi prekyba. Ėrichas, baigęs žydų gimnaziją, įstojo į Heidelbergo universitetą, studijavo filosofiją, sociologiją ir psichologiją. Vos 23-ejų apgynė daktaro disertaciją. Tobulinosi Berlyno psichoanalizės institute. 35 metus vertėsi psichoterapijos praktika. Dirbdamas su daugybe klientų, analizavo biologines ir socialines žmogaus psichikos raidos subtilybes. Tyrinėjo Zigmundo Froido psichoanalizės metodą, iš dalies jį vertino kritiškai, sukūrė neofroidizmo koncepciją. Gilinosi į visuomenės raidą, laisvės suvokimą, vyro ir moters santykius, sukūrė originalią meilės teoriją, parašė iki šiol labai populiarias knygas „Bėgimas nuo laisvės“, „Sveikoji visuomenė“, „Psichoanalizė ir religija“, „Žmogus sau“ ir kt. 1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, Ė. Fromas iš pradžių emigravo į Šveicariją, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), apsigyveno Niujorke, dėstė Kolumbijos universitete. Buvo kairiųjų politinių pažiūrų, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. 1950–1965 m. gyveno ir dirbo Meksikoje, vėliau grįžo į JAV, o 1974 m. įsikūrė Šveicarijoje.



Prieš 220 metų

SPROGO BURLAIVIS

1800 m. kovo 17 d. Livorno (Italijoje) uosto reide katastrofą patyrė Didžiosios Britanijos karališkojo karinio jūrų laivyno linijinis laivas „HMS Queen Charlotte“, taip pavadintas monarcho Jurgio III žmonos, karalienės Šarlotės garbei. Tai buvo gana naujas, vos prieš dešimtmetį pastatytas, galingas karo laivas, turėjęs 891 jūrininko komandą, ginkluotas net 100 penkių skirtingų kalibrų artilerijos pabūklų ir jau spėjęs dalyvauti ne viename jūrų mūšyje su Prancūzijos karo laivais. Nelaimės dieną laivo vadas ir daugelis karininkų buvo krante, kur derino bendrus veiksmus su austrų karine vadovybe. Tuo metu laive kilo gaisras. Jį komanda net dvi valandas didvyriškai bandė numalšinti, bet galiausiai užsidegė parako triumas ir įvyko sprogimas. Žuvo 673 žmonės.



Prieš 90 metų

MIRĖ MICHAILAS VILFRIDAS VOINIČIUS

1930 m. kovo 19 d. Niujorke mirė bibliografas, antikvaras, revoliucionierius Michailas Vilfridas Voiničius. Gimė bajorų šeimoje Telšiuose 1865 m. gruodžio 31 d. Mokėsi Telšiuose, Šiauliuose, Vilniuje, Suvalkuose. Maskvoje baigė farmacijos studijas. Įsitraukė į socialdemokratų veiklą, buvo kalinamas, ištremtas į Sibirą. Sugebėjo pabėgti iš tremties, pasiekė Angliją, apsigyveno Londone, vertėsi antikvarinių knygų prekyba. Vedė airių rašytoją Etelę Lilianą Bul. Pora persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorke atidarė antikvariatą. Iš Italijos įsigijo XV a. nežinoma kalba, unikalia abėcėle parašytą manuskriptą, vėliau gavusį Voiničiaus rankraščio pavadinimą. Šis manuskriptas, dabar saugomas Jeilio universitete, iki šiol nėra iššifruotas.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5357-savaites-kalendorius-sen-gotardo-tunelis-zemes-drebejimas-maroke-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5357-savaites-kalendorius-sen-gotardo-tunelis-zemes-drebejimas-maroke-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5357 Sat, 29 Feb 2020 09:27:57 +0200 native-yes

Prieš 140 metų

BAIGTAS SEN GOTARDO TUNELIS

1880 m. vasario 29 d. Alpių kalnuose baigta Sen Gotardo geležinkelio tunelio, sujungusio Italiją su Šveicarija, statyba. Abiejų valstybių inžinieriams ir darbininkams, 1872 m. pradėjusiems statybos darbus, teko labai sunkiomis sąlygomis iškirsti 15 km ilgio tunelį. Daugybė skeptikų manė, kad šis itin sudėtingas projektas žlugs. Tuo metu, neturint tikslių matavimo prietaisų, buvo itin sunku pasiekti, kad šiaurinė ir pietinė kryptys susijungtų, bet galiausiai pavyko tai padaryti tiksliai. Tunelio statybos darbai prilygo 14,7 tonų aukso vertei ir nusinešė daugiau nei 180 darbininkų gyvybes. 1980 m. netoliese buvo atidarytas automobilių tunelis, o 2016-aisiais – naujas geležinkelio tunelis.



Prieš 210 metų

GIMĖ POPIEŽIUS LEONAS XIII

1810 m. kovo 4 d. Karpineto Romano mieste (Italijoje, netoli Romos) aristokratų šeimoje gimė 256-asis Romos katalikų popiežius Leonas XIII (pasaulietinis vardas – Vinčencas Džoakinas Rafaelė Luidžis Pečis). Studijavo universitetuose Viterbe ir Romoje, 1836 m. tapo teologijos mokslų daktaru. Dirbo popiežiaus diplomatinėje tarnyboje. 1846 m. tapo vyskupu, 1853 m. – kardinolu. 1878-aisiais buvo išrinktas popiežiumi. Buvo itin veiklus ganytojas, išleido net 88 enciklikas (daugiau nei bet kuris kitas popiežius), aktyviai rėmė katalikų misijas pasaulyje, ragino rūpintis paprastais darbininkais, siekti kuo didesnio socialinio teisingumo. Savo veikla prisidėjo prie politinės krikščioniškosios demokratijos srovės formavimosi. Vykdė liberalias Bažnyčios reformas. Vadovavo pasaulio katalikams daugiau nei ketvirtį amžiaus. Mirė Romoje 1903 m. liepos 20 d., sulaukęs garbingo 93 metų amžiaus.



Prieš 140 metų

GIMĖ IVARAS KROIGERIS

1880 m. kovo 2 d. Kalmare (Švedijoje) verslininko šeimoje gimė pramonininkas, inžinierius, vienas turtingiausių XX a. pirmosios pusės pasaulio žmonių Ivaras Kroigeris. Baigęs statybos inžinerijos studijas, dirbo Afrikoje, Indijoje, Amerikoje, vadovavo stambiems statybos projektams. 1912 m. jo įmonė pastatė garsiąją naująją Stokholmo rotušę ir olimpinį stadioną. Iš tėvo paveldėjęs degtukų fabriką, sukūrė tikrą degtukų gamybos imperiją. Teikdamas paskolas įvairių šalių vyriausybėms, mainais gavo degtukų gamybos monopolio teisę įvairiose Europos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (taip pat ir Lietuvoje; I. Kroigeriui priklausė Kaune veikęs degtukų fabrikas „Liepsna“). Švedų koncernas tiekė pasaulio rinkai 75 proc. degtukų. Taip pat verslininkas turėjo celiuliozės ir popieriaus gamyklų tinklą, valdė didžiulius miškų plotus, kontrolinį korporacijos „Ericsson“ akcijų paketą. Jo valdyto turto vertė prilygtų maždaug 40 mlrd. eurų. 1932 m. kovo 12 d. 52-ejų verslininkas rastas nusižudęs (ar nužudytas) savo bute Paryžiuje. Mirties aplinkybės – miglotos.



Prieš 60 metų

ŽEMĖS DREBĖJIMAS MAROKE

1960 m. vasario 29 d. Maroke, Atlanto vandenyno pakrantėje, esantį Agadyro uostamiestį ir jo apylinkes supurtė stiprus žemės drebėjimas. Vos 15 sekundžių trukusios stichijos metu daugelis miesto pastatų buvo sugriauti. Žuvo apie 15 tūkst. žmonių, daugybė buvo sužeisti, 35 tūkst. liko be pastogės. Sugriuvo net daugybę negandų atlaikiusi XVI a. statyta tvirtovė. Drebėjimo sukeltas cunamis dar labiau sugriovė uosto rajoną. Gelbėti sužeistuosius buvo labai sunku, tvyrojo tam metų laikui neįprastas 35–40 laipsnių karštis. Kilo didžiulis epidemijų pavojus, išgyvenusieji buvo evakuoti, o virš griuvėsių buvo skleidžiamos dezinfekcinės priemonės, taip pat barstomi žiurkių nuodai (daugybė graužikų iš sugriuvusios miesto kanalizacijos pasklido po griuvėsius, graužė lavonus). Į pagalbą Maroko gelbėtojams ir kariškiams atskubėjo gausios prancūzų ir amerikiečių pajėgos.



Prieš 120 metų

MIRĖ HENRIKAS BUKAUSKIS

1900 m. kovo 1 d. Stokholme mirė 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, antikvaras, bibliofilas Henrikas Bukauskis. Gimė dvarininkų šeimoje Kaukliuose (Pasvalio r., netoli Pušaloto) 1836 m. sausio 6 d. Baigęs Šiaulių gimnaziją, įstojo į Maskvos universitetą, studijavo teisę. Prasidėjus sukilimui, įstojo į Boleslovo Dluskio vadovaujamą būrį, vėliau buvo vieno svarbiausių sukilimo vadų, kunigo Antano Mackevičiaus adjutantu. Kautynėse prie Papilės sužeistas. Sukilėliams pralaimint, sugebėjo pasiekti Švediją, apsigyveno Stokholme, įsteigė antikvariatą. Rinko polonistinę ir lituanistinę medžiagą (taip pat knygas ir įvairius daiktus, išgabentus iš Lietuvos į Švediją per XVII–XVIII a. karus), leido katalogus. Buvo vienas garsiojo Šiaurės muziejaus steigėjų. Daug knygų ir eksponatų padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui ir Jogailaičių bibliotekai, taip pat Šveicarijos Rapersvilio mieste įsteigtam Lenkų muziejui (iš jo daug eksponatų tarpukariu buvo pervežti į Varšuvą, bet pražuvo per karą 1939 m.). 1900-aisiais parėmė lietuvių skyrių Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Palaidotas Stokholme, vėliau palaikus planuota perkelti į Pušalotą arba Krokuvą. Galiausiai jie perlaidoti Rapersvilyje, greta Lenkų muziejaus įkūrėjo, iš Lietuvos kilusio grafo Vladislovo Pliaterio kapo.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5290-savaites-kalendorius-k-donelaicio-mirtis-atrastas-plutonas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5290-savaites-kalendorius-k-donelaicio-mirtis-atrastas-plutonas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5290 Sat, 15 Feb 2020 10:27:43 +0200 native-yes

Prieš 240 metų

MIRĖ KRISTIJONAS DONELAITIS

1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (dab. Čistyje Prudy, Rusijos Karaliaučiaus sritis) mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, liuteronų pastorius Kristijonas Donelaitis. Gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose (netoli Gumbinės, dab. Gusevas), valstiečių šeimoje. Mokyklą ir universitetą baigė Karaliaučiuje. Studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą. Dirbo Stalupėnų (dab. Nesterovas) mokyklos mokytoju ir choro vadovu. 1743 m. buvo įšventintas liuteronų pastoriumi ir iki mirties dirbo Tolminkiemyje, pastatė bažnyčią, kleboniją, našlių namus. Darbas buvo nelengvas: parapijoje ne visada sutardavo lietuviai ir vokiečiai, sunku buvo rasti bendrą kalbą su valdžia, dvarininkais. Laisvalaikiu K. Donelaitis kūrė muziką, konstravo barometrus ir kitus instrumentus, o galiausiai atsidėjo rašymui. Kūrė eilėraščius, pasakėčias, vertė į lietuvių kalbą giesmes, o svarbiausiu jo darbu tapo poema „Metai“, kurioje vaizduojamas Mažosios Lietuvos valstiečių gyvenimas.



Prieš 90 metų

ATRASTAS PLUTONAS

1930 m. vasario 18 d. Louelio observatorijoje (JAV, Arizonos valstija) dirbęs astronomas Klaidas Viljamas Tombas atrado Plutoną – dangaus kūną, daug dešimtmečių laikytą tolimiausia Saulės sistemos planeta. Kad ji egzistuoja, astronomai numanė dar XIX a. Pavadinimą naujai planetai pasiūlė vienuolikmetė anglų moksleivė Venecija Berni. Jos senelis, Oksfordo universiteto bibliotekininkas, paklausė anūkės, kaip ji pavadintų naują, dar bevardę, planetą. Smalsi mergaitė, besidominti mitologija, atsakė, kad tiktų senovės romėnų pomirtinio pasaulio, požemių dievo Plutono vardas, nes „naujoji planeta yra labai toli nuo Saulės, ir ten tikriausiai tamsu ir šalta“. Idėja pasiekė mokslininkus, ir planeta buvo pavadinta Plutonu. Galiausiai 2006 m. Prahoje vykusio pasaulinio astronomų kongreso dalyviai, remdamiesi įvairiais kriterijais, nusprendė, kad Plutonas nėra visavertė, bet didžiausia Saulės sistemos nykštukinė planeta.



Prieš 100 metų

MIRĖ ROBERTAS PIRIS

1920 m. vasario 20 d. Vašingtone mirė Arkties tyrinėtojas Robertas Edvinas Piris. Gimė 1856 m. gegužės 6 d. Kresone (JAV, Pensilvanijos valstija). Baigęs mokyklą pasirinko tarnybą JAV kariniame laivyne. Atsidūrė tropinėje Panamoje, tačiau R. E. Pirio gyvenimo tikslu tapo atšiaurios Arkties tyrinėjimai. 1886 m. pradėjo keliones į Grenlandiją, bendravo su vietos gyventojais eskimais, išmoko iš jų gyventi atšiaurioje gamtoje. Iš viso Grenlandijoje su pertraukomis E. Piris praleido apie 15 metų. Čia gimė jo duktė (keliautojas dar turėjo sūnų). E. Piris rengė ekspedicijas vieną po kitos į įvairius Arkties regionus. Per vieną kelionę jis apšalo kojas, teko amputuoti aštuonis pirštus, tačiau net ir tai nesustabdė tyrinėtojo. 1908–1909 m. E. Piris surengė ekspediciją, per kurią kartu su bendražygiais šunų kinkiniais 1909 m. balandžio 6 d. pirmasis pasiekė Šiaurės ašigalį (tiesa, jo konkurentas Frederikas Kukas teigė, kad R. E. Piris išvis nepasiekė ašigalio, o pats F. Kukas esą tai padarė dar 1908 m.). 1911 m. JAV kongreso sprendimu R. E. Piriui suteiktas kontradmirolo laipsnis ir paskirta valstybinė pensija.



Prieš 290 metų

MIRĖ POPIEŽIUS BENEDIKTAS XIII

1730 m. vasario 21 d. Romoje mirė 245-asis Katalikų bažnyčios popiežius Benediktas XIII (tikrasis vardas – Pietras Frančeskas Vinčencas Marija Orsinis). Gimė 1649 m. vasario 2 d. Apulijos Gravinoje (Italija), hercogo šeimoje. Tapo vienuoliu dominikonu. Aukšta kilmė leido sparčiai daryti bažnytinę karjerą, vos 23-ejų jis tapo kardinolu. 1724 m. mirus popiežiui Inocentui XIII, konklava ilgai negalėjo išrinkti popiežiaus. Galiausiai juo išrinktas kardinolas Orsinis. Jis buvo asketiško gyvenimo būdo šalininkas, gyveno kukliai, Popiežius centrinėje Italijoje uždraudė lošimus, bet panaikino draudimą rūkyti. Jis dažnai nesilaikė bažnytinio ceremonialo ir tuo glumino aplinkinius. Buvo prastas administratorius, valdžios gijas perdavė asmeniniam sekretoriui, o šis iššvaistė didelę dalį Vatikano iždo. Popiežius persišaldęs susirgo ir mirė 81-erių.



Prieš 80 metų

TOMO IR DŽERIO DEBIUTAS

1940 m. vasario 20 d. ekranuose pirmą kartą pasirodė garsiojo animacinių filmų ciklo „Tomas ir Džeris“ herojai. Istoriją apie katiną Tomą, kuris nuolat bando pagauti tuose pačiuose namuose gyvenanti peliuką Džerį (o kartais jie vienas su kitu pradeda elgtis itin draugiškai), sukūrė garsūs animatoriai Viljamas Hana ir Džozefas Barbera. 1940 m. žiemą pasirodžiusi pirmoji serija vadinosi „Katinas gauna spyrį“. 1941–1956 m. „Tomas ir Džeris“ net šešis kartus pelnė prestižinį „Oskaro“ apdovanojimą. Dabar rodant šiuos filmukus iš senų serijų įvairūs televizijos kanalai dažniausiai iškerpa tariamai rasistinius epizodus (pavyzdžiui, kai po sprogimo personažų veidai tampa juodi, o lūpos pastorėja) arba vietas, kuriose veikėjai rūko.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5255-savaites-kalendorius-b-pasternako-gimimas-r-dekarto-mirtis-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5255-savaites-kalendorius-b-pasternako-gimimas-r-dekarto-mirtis-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5255 Sat, 08 Feb 2020 08:01:00 +0200 native-yes

Prieš 130 metų

GIMĖ BORISAS PASTERNAKAS

1890 m. vasario 10 d. Maskvoje, dailininko ir pianistės šeimoje, gimė poetas ir rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Borisas Pasternakas. Būsimasis literatas studijavo teisę, o vėliau filosofiją Maskvos universitete, studijas tęsė Vokietijoje. 1913 m. jis paskelbė pirmuosius eilėraščius spaudoje, o 1914 m. išėjo pirmasis poezijos rinkinys „Dvynys debesyse“. Rusijoje į valdžią atėjus bolševikams, 1921 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Anglijoje. Ne tik pats kūrė, bet ir vertė į rusų kalbą V. Šekspyro, F. Šilerio, J. V. Gėtės ir kitų autorių kūrinius. Grįžęs į Sovietų Sąjungą, 1936 m. apsigyveno Maskvos priemiestyje Peredelkine. Buvo du kartus vedęs, susilaukė dviejų sūnų. 1958 m. už romaną „Daktaras Živaga“ B. Pasternakui skirta Nobelio literatūros premija, bet valdžia privertė jos atsisakyti dėl romano „antitarybinio pobūdžio“. 1960 m. gegužės 30 d. rašytojas mirė nuo plaučių vėžio. 1988 m. B. Pasternako sūnus Jevgenijus Stokholme atsiėmė tėvui skirtą Nobelio premijos medalį.



Prieš 370 metų

MIRĖ RENĖ DEKARTAS

1650 m. vasario 11 d. Stokholme mirė prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Renė Dekartas. Teisėjo sūnus gimė Lajė (Prancūzija) 1596 m. kovo 31 d. Kai berniukui buvo vos metai, mirė mama. Renė auklėjimu rūpinosi močiutė. Berniukas mokėsi jėzuitų mokykloje, vėliau studijavo teisę Puatjė, o persikėlęs į Paryžių užsiėmė matematiniais tyrimais. 1617 m. viską metęs R. Dekartas įstojo į kariuomenę, dalyvavo Trisdešimties metų karo mūšiuose Nyderlanduose bei Vokietijoje. Grįžęs į Prancūziją tęsė mokslinę veiklą. Persekiotas dėl laisvamaniškų pažiūrų, apkaltintas erezija, todėl teko pasitraukti į Nyderlandus. Čia jis gyveno du dešimtmečius. Su tarnaite susilaukė dukters Fransinos, bet mažylė mirė penkerių. 1649 m. pakviestas Švedijos karalienės Kristinos persikėlė į Stokholmą, tačiau greitai susirgo ir mirė nuo pneumonijos (kita versija – buvo nunuodytas). Vėliau jo palaikai buvo pervežti į Prancūziją ir palaidoti Paryžiuje. Svarbiausia R. Dekarto mokslinio palikimo dalis – filosofiniai veikalai. Taip pat jis paliko reikšmingų matematikos, fizikos ir kitų mokslo sričių darbų. Viena žinomiausių jo minčių – „Mąstau – vadinasi, esu.“



Prieš 70 metų

MIRĖ RAFAELIS SABATINIS

1950 m. vasario 13 d. Adelbodeno kurorte Šveicarijoje mirė nuotykinio žanro kūriniais garsėjęs rašytojas Rafaelis Sabatinis. Operos dainininkų sūnus gimė 1875 m. balandžio 29 d. Jezyje (Ankonos provincija, Rytų Italija). Jo tėvas buvo italas, o motina – anglė. Vaikystę berniukas praleido pas senelius Anglijoje. Rafaelis puikiai mokėjo italų ir anglų kalbas. Aštuonerių jis atsidūrė Portugalijoje, Porto mieste, kur tėvai įkūrė muzikos mokyklą, ir išmoko portugalų kalbą, o išsiųstas mokytis į Šveicariją – dar ir prancūzų bei vokiečių kalbas. Tapęs poliglotu, 1892 m. R. Sabatinis apsigyveno Liverpulyje, kur dirbo vertėju, o vedęs persikėlė į Londoną. 1899 m. jis pradėjo spausdinti nuotykių apsakymus žurnaluose, o 1904 m. pasirodė pirmoji knyga. Pirmojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo britų karinėje žvalgyboje. R. Sabatinį labiausi išgarsino nuotykių romanai ir beletrizuotos iškilių žmonių biografijos: „Kapitono Blado odisėja“, „Kolumbas“, „Viešpaties šunys“, „Skaramušas“ bei kiti. Daug R. Sabatinio kūrinių buvo ekranizuoti.



Prieš 150 metų

GIMĖ JONAS SMILGEVIČIUS

1870 m. vasario 12 d. Šoniuose (Plungės r., prie Alsėdžių) gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas, verslininkas, visuomenininkas Jonas Smilgevičius. Mokėsi Mintaujos (Jelgavos) ir Liepojos gimnazijose, studijavo Karaliaučiaus universitete, baigė Berlyno Humboltų universitetą. Dirbo Rusijos imperijos žemės ūkio ministerijoje Sankt Peterburge, dėstė žemės ūkio mokykloje, vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Įsigijo Užvenčio (Kelmės r.) dvarą, jį išpuoselėjo, sukūrė pavyzdinį ūkį su veislinių galvijų bandomis, tabako plantacija, malūnu, lentpjūve, plytine. Bendradarbiavo spaudoje, skatino pažangų ūkininkavimą. Buvo aktyvus visuomenininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys, vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje 1917 m. organizatorių. Išrinktas Lietuvos tarybos nariu, kartu su kitais signatarais pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios aktą. Buvo Steigiamojo Seimo narys, Lietuvos banko tarybos narys. Kelių komercinių bankų, verslo įmonių steigėjas. Mirė Kaune 1942 m. rugsėjo 27 d., palaidotas Užventyje.



Prieš 70 metų

ĮKURTA ŠTAZI

1950 m. vasario 8 d. Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR, Rytų Vokietija) sovietų MGB pavyzdžiu įkurta VDR valstybės saugumo ministerija, labiau žinoma trumpiniu Štazi (Stasi). Pirmuoju jos vadovu tapo vokiečių komunistas, sovietų saugumo agentas Vilhelmas Caiseris, Antrojo pasaulinio karo metais tardęs vokiečių belaisvius. Štazi glaudžiai bendradarbiavo su sovietų MGB (vėliau – KGB). Pagrindinis tarnybos taikinys buvo savo šalies piliečiai bei demokratiška kaimyninė Vokietijos Federacinė Respublika (VFR). Štazi persekiojo, tardė, kalino tikrus ir tariamus valdžios oponentus, nepatikimus, į Vakarus bandžiusius bėgti asmenys. Per 90 tūkst. etatinių darbuotojų ir šimtai tūkstančių agentų sekė milijonus šalies piliečių – nuo moksleivių iki pensininkų, veikė užsienyje (vienos sėkmingiausių operacijų – VFR kontržvalgybos vadovo užverbavimas 1954 m., Bundestago narių papirkimas ir politinės įtakos darymas, agento infiltravimas į artimą VFR kanclerio Vilio Branto aplinką). 1989 m. gruodį Štazi panaikinta, bet jos darbuotojai spėjo sunaikinti nemažai bylų.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5221-savaites-kalendorius-pripetes-miesto-ukrainoje-ikurimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5221-savaites-kalendorius-pripetes-miesto-ukrainoje-ikurimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5221 Sat, 01 Feb 2020 11:49:51 +0200 native-yes

Prieš 50 metų

ĮKURTAS PRIPETĖS MIESTAS

1970 m. vasario 4 d. Ukrainoje, Kijevo srityje, įsteigtas Pripetės miestas Černobylio atominės elektrinės statytojams ir darbuotojams gyventi. Jis įkurtas to paties pavadinimo upės pakrantėje, 3 km nuo elektrinės, 111 km nuo Kijevo. 1986 m. mieste gyveno 49,4 tūkst. žmonių. Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, 1986 m. balandžio 26 d. gyventojai buvo priversti palikti visą savo turtą (butus, asmeninius daiktus) ir evakuoti. Atlikus dalinę dezaktyvaciją, šiuo metu į Pripetę organizuojamos ekskursijos. Dalis evakuotų Pripetės gyventojų buvo apgyvendinti už 50 km naujai pastatytame Slavutyčo mieste.



Prieš 130 metų

GIMĖ POVILAS PLECHAVIČIUS

1890 m. vasario 1 d. Bukančiuose (Mažeikių r.) gimė Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Povilas Plechavičius. Maskvoje baigė gimnaziją ir komercijos institutą, vėliau mokėsi Orenburgo kavalerijos karo mokykloje. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo tris kartus sužeistas. 1918 m. kartu su broliu, taip pat karininku Aleksandru Plechavičiumi grįžo į Lietuvą. Subūrė Žemaičių rinktinę ir kovojo su bolševikais, bandžiusiais užgrobti valdžią Lietuvoje. Tapo Sedos, Mažeikių karo komendantu, vėliau kovojo su bermontininkais, lenkais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Užėmė įvairias pareigas Lietuvos kariuomenėje, 1926 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje. Tų pačių metų gruodžio 26 d. buvo vienas iš valstybės perversmo, leidusio ateiti į valdžią Antanui Smetonai, vadovų. 1927–1929 m. – kariuomenės štabo viršininkas. Išėjęs į atsargą ūkininkavo. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į Vokietiją, 1941-aisiais vėl grįžo į Lietuvą. 1944 m. įkūrė Vietinę rinktinę. Atsisakęs vykdyti nacių reikalavimą perduoti rinktinės dalinius vokiečiams, gegužės 15 d. buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau laikytas Dancige (Gdanske), Klaipėdoje. Antrosios sovietų okupacijos pradžioje išvyko į Vokietiją, atsidūrė britų okupacinėje zonoje. Sovietai planavo pagrobti P. Plechavičių ir išvežti į Sovietų Sąjungą. 1949 m. P. Plechavičius pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje. Mirė Čikagoje 1973 m. gruodžio 19 d.



Prieš 90 metų

GIMĖ VYTAUTAS RAUDELIŪNAS

1930 m. vasario 2 d. Padaliuose (Kaišiadorių r.) turtingų ūkininkų šeimoje gimė teisės istorikas Vytautas Raudeliūnas. Mokėsi Padalių pradžios mokykloje, Kaišiadorių gimnazijoje. 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Irkutske baigė kūno kultūros technikumą, o Almatoje (Kazachstane) – kūno kultūros institutą ir pradėjo teisės studijas. Sportiškas vyras pasižymėjo kaip lengvaatletis. 1958-aisiais grįžo į Lietuvą. Tęsė teisės studijas Vilniaus universitete, dirbo treneriu. Vėliau dirbo Ekonomikos institute, Vilniaus universiteto Teisės fakultete, Kultūros ministerijoje, Kultūros, filosofijos ir meno institute. Daug metų tyrinėjo Lietuvos teisės istoriją, dirbo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos archyvuose, parengė reikšmingų istorijos šaltinių publikacijų, mokslinių straipsnių. Buvo vienas aktyviausių Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo proceso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ organizatorių ir dalyvių. Mirė 2002 m. gegužės 4 d. Vilniuje, palaidotas Paparčiuose (Kaišiadorių r.).



Prieš 20 metų

ŽUDYNĖS ČEČĖNIJOJE

2000 m. vasario 5 d. Čečėnijos sostinės Grozno priemiestyje Rusijos pajėgos surengė civilių gyventojų žudynes. Tuo metu vyko Antrasis Čečėnijos karas. Artėjant rusų pajėgoms, daugelis priemiesčio gyventojų pasitraukė, bet apie 2 tūkst. liko namuose. 1999 m. gruodį priemiestį pradėjo apšaudyti aviacija ir artilerija, žuvo 75 gyventojai. Vasario 5 d. įžengė Rusijos milicijos specialiosios paskirties dalinio (OMON) pareigūnai iš Sankt Peterburgo ir Riazanės. Milicininkai plėšikavo ir surengė žudynes, jų aukomis tapo 26 gyventojai, tarp jų – 11 vyresnių nei 60 metų žmonių, devintą mėnesį nėščia moteris, metukų vaikas. Rusijos teisėsauga kaltųjų taip ir nenubaudė, tik pripažino, kad buvo vykdoma „specialioji operacija“. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė kaltais OMON pareigūnus.



Prieš 70 metų

MIRĖ JANAS BULHAKAS

1950 m. vasario 4 d. Gižycke (Lenkijoje) mirė fotografas Janas Bulhakas. Gimė 1876 m. spalio 6 d. Astašyne (Baltarusijos Gardino srities Kareličų rajone). Mokėsi gimnazijoje Vilniuje, studijavo filosofiją Jogailos universitete Krokuvoje. Pradėjo domėtis fotografija, mokėsi fotografuoti (iš pradžių – savarankiškai, vėliau baigė kursus Drezdene, Vokietijoje). 1912 m. įkūrė fotografijos studiją Vilniuje. Daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos teritorijų kultūros vertybėms, vietovaizdžiams, pastatams, du kartus (1912–1919 ir 1944 m.) nuosekliai nufotografavo daugybę Vilniaus miesto objektų. Tai tapo dokumentiniais įrodymais, kokią žalą miestui padarė 1944-ųjų vasarą vykusios sovietų kovos ir kiek paveldo pastatų buvo galima (dažnai – gana nesunkiai) atstatyti, bet sovietų valdžia juos nugriovė. Tarpukariu J. Bulhakas vadovavo Vilniuje veikusiai Fotografijos mėgėjų draugijai, dėstė Stepono Batoro universitete, parašė kelias knygas apie fotografiją, atsiminimų, novelių, eilėraščių, parengė fotografijos albumų. Dalyvavo net 174 tarptautinėse parodose. Nemažai negatyvų buvo prarasta karo metais. J. Bulhako kūrybinis palikimas – neįkainojamas, perteikiantis ne tik praeities vaizdus, bet ir dvasią.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5154-savaites-kalendorius-aktore-a-gardner-brazilijos-krantuose-issilaipine-ispanai-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5154-savaites-kalendorius-aktore-a-gardner-brazilijos-krantuose-issilaipine-ispanai-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5154 Sat, 18 Jan 2020 09:27:37 +0200 native-yes

Prieš 30 metų

MIRĖ AVA GARDNER

1990 m. sausio 25 d. Londone mirė viena garsiausių amerikiečių aktorių Ava Gardner. Gimė Grabtaune (Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Karolinos valstijoje) fermerių šeimoje 1922 m. gruodžio 24 d. Baigusi mokyklą, įgijo sekretorės specialybę. 1941 m. pradėjo aktorės karjerą ir suvaidino daugiau nei šešiose dešimtyse filmų. Buvo labai ryški aktorė, o daugeliui vyrų tapo svajonių moterimi, savo epochos grožio etalonu. Buvo vadinama seksualiausia būtybe pasaulyje. Karjeros viršūne tapo filmai „Kilimandžaro sniegynai“ (vaidino su aktoriumi Gregoriu Peku) ir „Mogambo“ (su Klarku Geiblu). Aktorės gyvenimas buvo audringas, ji tris kartus ištekėjo ir išsiskyrė. A. Gardner sutuoktiniais buvo aktorius Mikis Runis, džiazo muzikantas Artis Šo ir dainininkas Frankas Sinatra.



Prieš 520 metų

ATRASTA BRAZILIJA

1500 m. sausio 26 d. ispanų keliautojo Visentės Janjeso Pinsono vadovaujamos ekspedicijos dalyviai pasiekė dabartinės Brazilijos krantus. Šis jūrininkas jau turėjo įspūdingos kelionių patirties: 1492 m. vadovavo „Niñai“ – vienam iš trijų Kristupo Kolumbo ekspedicijos narių, atradusių, Ameriką laivų (jo brolis Martinas Alonsas Pinsonas vadovavo laivui „Pinta“). 1499 m. V. J. Pinsonas leidosi į naują ekspediciją Pietų Amerikos krantų link. Laivas pateko į audrą, o jai pasibaigus netrukus pasiekė pakrantę dabartinės Brazilijos Pernambuko valstijos teritorijoje. V. J. Pinsonas čia pastatė kelis kryžius ir paskelbė, kad atrasta žemė prijungiama prie Ispanijos valdų. Tęsdamas kelionę, jūrininkas tyrė Amazonės žiotis, šiaurės rytinę Pietų Amerikos pakrantę, pasiekė Orinoko upės žiotis, Tobago salą. Grįžęs į tėvynę, keliautojas sužinojo, kad jo aptikta Brazilijos pakrantė pagal Tordesiljaso sutartį negali priklausyti Ispanijai ir atiteks Portugalijai.



Prieš 160 metų

GIMĖ ANTONAS ČECHOVAS

1860 m. sausio 29 d. Taganroge (Rusijos Rostovo srityje) krautuvininko šeimoje gimė rašytojas Antonas Čechovas. Mokėsi Taganrogo gimnazijoje. Tėvo parduotuvė bankrutavo, ir Antonui tekdavo užsidirbti duonai, dirbant korepetitoriumi. Baigęs gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Lėšų stigo, todėl ėmė bendradarbiauti spaudoje, rašė apsakymus, humoreskas. Baigęs studijas, dirbo apskrities gydytoju, o visą laisvą laiką skyrė kūrybai. Ši greitai išpopuliarėjo. 1892 m. rašytojui pavyko nusipirkti dvarelį netoli Maskvos ir labiau atsidėti literatūrai. Bene žymiausi jo kūriniai – apsakymai „Žmogus futliare“, „Dvikova“, „Namas su mezoninu“, „Dama su šuniuku“, dramos „Žuvėdra“, „Dėdė Vania“, „Trys seserys“, „Vyšnių sodas“. Rašytojas užsiėmė filantropine veikla: nemokamai gydė valstiečius, rūpinosi švietimu, mokyklų statyba, kelių tiesimu, parama skurstantiesiems. 1901 m. vedė aktorę Olgą Kniper, vaikų neturėjo. Susirgo tuberkulioze, gydėsi kurortuose. Mirė vos 44-erių Badenveileryje (Vokietijoje) 1904 m. liepos 15 d.



Prieš 290 metų

MIRĖ PETRAS II

1730 m. sausio 30 d. Maskvoje, sulaukęs vos keturiolikos, mirė Rusijos imperatorius Petras II. Garsiojo imperatoriaus Petro I anūkas, caraičio Aleksejaus ir vokiečių kunigaikštytės Šarlotės Kristinos fon Braunšveig-Volfenbiutel sūnus imperatoriumi buvo paskelbtas 1727 m., vos vienuolikos, po to, kai mirė Petro I antroji žmona imperatorė Jekaterina I. Petras II buvo pernelyg jaunas, todėl visa valdžia atsidūrė kelių aukštų pareigūnų, tokių kaip Aleksandras Menšikovas, rankose. Šis didikas vadovavo Aukščiausiajai slaptajai tarybai, priešmirtine Jekaterinos I valia turėjusiai padėti Petrui II valdyti šalį, kol jam sukaks šešiolika metų. Valstybės institucijos veikė inertiškai, stiprėjo didikų grupuočių įtaka, degradavo kariuomenė, buvo grobstomos iždo lėšos. Galbūt paaugęs Petras II būtų perėmęs valdžią į savo rankas, bet tai buvo nelemta: 1730 m. sausį Maskvoje, stebėdamas karių paradą, Petras II smarkiai persišaldė ir atgulė į ligos patalą, o po paros mirė. Naująja Rusijos valdove tapo Petro I dukterėčia Ana.



Prieš 20 metų

LĖKTUVO KATASTROFA AFRIKOJE

2000 m. sausio 30 d. šalia Dramblio Kaulo Kranto didmiesčio Abidžano įvyko oro linijų kompanijos „Kenya Airways“ lainerio „Airbus A310-304“ katastrofa. Lėktuvu iš Abidžano į Kenijos sostinę Nairobį su tarpiniu nusileidimu Lagose (Nigerijoje) skrido 169 keleiviai (daugiausia Nigerijos ir Kenijos piliečių) ir 10 įgulos narių. Dėl blogų oro sąlygų skrydis buvo atidėtas pusvalandžiui. Pilotams pagaliau gavus leidimą kilti, orlaivis išriedėjo į kilimo taką. Praėjus mažiau nei minutei nuo pakilimo į orą įvyko nelaimė: lėktuvas už 2,8 kilometro nuo oro uosto staiga ėmė leistis, rėžėsi į Gvinėjos įlankos bangas ir subyrėjo. Valtimis atskubėję vietos žvejai ištraukė iš vandens 12 išgyvenusių žmonių, bet du iš jų netrukus mirė nuo patirtų sužeidimų. Iš 179 lėktuve buvusių žmonių išgyveno 10. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimę sukėlė klaidingi lainerio daviklių rodmenys, lėmę netinkamus pilotų veiksmus.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5120-savaites-kalendorius-karas-nigerijoje-katastrofiskas-zemes-drebejimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5120-savaites-kalendorius-karas-nigerijoje-katastrofiskas-zemes-drebejimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5120 Sat, 11 Jan 2020 08:00:00 +0200 native-yes

Prieš 50 metų

BAIGĖSI KARAS NIGERIJOJE

1970 m. sausio 15 d. Nigerijoje baigėsi 1967-aisiais prasidėjęs karas tarp Biafros regiono separatistų ir vyriausybinių pajėgų. Pietrytinių, naftos turtingų, šalies provincijų žmonės (daugiausia krikščionys), nepatenkinti vyriausybės (daugiausia musulmonų) politika, neteisingu iš naftos eksporto gaunamų lėšų paskirstymu, demokratinių laisvių ribojimu, sukilo ir 1967 m. gegužės 30 d. paskelbė Biafros Respublikos nepriklausomybę. Nigerijos policija ir kariuomenė per pustrečių metų paskandino Biafrą kraujyje – žuvo apie 2 mln. regiono gyventojų ir apie 200 tūkst. vyriausybinių pajėgų karių ir pareigūnų. 1970 m. sausio 13 d. Biafros vyriausybė kapituliavo. Visgi separatistinės nuotaikos Biafros regione gyvos iki šiol.



Prieš 140 metų

GIMĖ JONAS KRIKŠČIŪNAS-JOVARAS

1880 m. sausio 12 d. (kartais nurodomos ir kitos datos) Kalniškiuose (Šiaulių r.) gimė poetas, knygnešys, daraktorius Jonas Krikščiūnas, žinomas Jovaro pseudonimu. Tėvai buvo neturtingi, bet stengėsi vaikus mokyti. Kai Jonui buvo šešeri, tėvas iš knygnešių įsigijo elementorių. Knygos, pasak paties poeto, jam tapo geriausiais draugais visam gyvenimui. Vaikystėje Jonas piemenavo. Susipažino su knygnešiais, jiems talkino ir nuo 1896 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904-aisiais pats buvo knygnešys. Gabendamas knygas vos nepakliuvo į žandarų rankas, buvo peršautas. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Savo eiles ir straipsnius pasirašė įvairiais slapyvardžiais (Laukinis, Gaivalas, Silpnutis, Surūdijusi Plunksna, o nuo 1905 m. dažniausiai – Jovaras). Jo eilėraščiai labai išpopuliarėjo, dalis tapo dainomis. Vien 1906–1914 m. pasirodė aštuonios eilėraščių rinktinės. Poetas taip pat slapta, vėliau legaliai mokė vaikus, rinko tautosaką – užrašė dainų, pasakų, patarlių, mįslių. 1907–1908 m. lankėsi Sankt Peterburge pas ten besimokančius lietuvių studentus. Grįžęs mokėsi Šiauliuose. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ūkininkavo tėviškėje, turėjo didelę biblioteką (ja naudojosi aplinkinių kaimų gyventojai). 1945-aisiais apsigyveno Šiauliuose, kur ir mirė 1967 m. sausio 21 d., sulaukęs 87-erių.



Prieš 10 metų

KATASTROFIŠKAS ŽEMĖS DREBĖJIMAS

2010 m. sausio 12 d. Haitį supurtė galingas, 7 balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo šalia sostinės Port o Prenso. Aukų skaičius siekė daugiau kaip 222 tūkst., sužeistųjų – 311 tūkst. Tarp žuvusiųjų buvo šalies katalikų arkivyskupas, politinės opozicijos lyderis ir kiti žymūs žmonės. Sugriauta dešimtys tūkstančių pastatų, be stogo virš galvos liko apie 3 mln. gyventojų. Tai buvo milžiniškas smūgis vargingiausiai Vakarų pusrutulio šaliai. Humanitarinę pagalbą Haičiui skyrė daugelis pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva, o 37 šalys atsiuntė gelbėtojų.



Prieš 30 metų

MICHAILO GORBAČIOVO VIZITAS LIETUVOJE

1990 m. sausio 11 d. Lietuvoje, tuo metu dar buvusioje Sovietų Sąjungos dalimi, lankėsi SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa. Lietuvoje vyko tautinis atgimimas, daugelis gyventojų siekė atkurti nepriklausomybę. Didžiulį nerimą Kremliui sukėlė tai, kad savarankiškumo siekė ne tik Sąjūdžio šalininkai, bet ir daug Lietuvos komunistų. 1989 m. gruodžio 20 d. įvykusio suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. M. Gorbačiovą Vilniaus oro uoste pasitiko atsiskyrusios Lietuvos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas ir Kremliui ištikimos Tarybų Sąjungos komunistų partijos platformos lyderis Mykolas Burokevičius. Tuo pat metu Katedros aikštėje vyko didžiulis (apie 250 tūkst. žmonių) Sąjūdžio surengtas mitingas. Su jo dalyviais M. Gorbačiovas atsisakė susitikti ir padėjo gėlių prie Vladimiro Lenino paminklo Lukiškių aikštėje (čia jį pasitiko prosovietinio „Jedinstvo“ judėjimo atstovai). Vėliau jis nuvyko į Kuro aparatūros gamyklą, kur susitiko su darbininkais. Vakare vyko susitikimas su inteligentija Spaudos rūmuose. Antrą vizito dieną M. Gorbačiovas lankėsi Šiauliuose ir Briduose, o trečią susitiko su SSRS karinių dalinių karininkais ir Komunistų partijos atstovais. SSRS lyderiui nepavyko pakeisti lietuvių tautos nuostatos – jau kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.



Prieš 70 metų

MIRĖ ADOLFAS SABALIAUSKAS

1950 m. sausio 14 d. Kaune mirė kunigas, tautosakininkas, vertėjas, publicistas Adolfas Sabaliauskas, žinomas Žalios Rūtos slapyvardžiu. Gimė 1873 m. rugsėjo 3 d. Krikščiuose (Biržų r.). Penkerių liko be mamos, bet tėvas sugebėjo išleisti Adolfą į mokslus. Mokėsi Papilyje, Šiauliuose, studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune, metus klausė paskaitų Fribūro universitete Šveicarijoje. Kunigavo Liepojoje, Nemunėlio Radviliškyje, Pušalote, Kaune ir kitur. Bendradarbiavo spaudoje, rašė eiles, rinko tautosaką. 1910 m. susipažino su suomiu tautotyrininku Augustu Robertu Niemiu. Beveik metus praleido Suomijoje, išmoko suomiškai, išvertė į lietuvių kalbą epą „Kalevala“ ir kitus kūrinius. 1919-aisiais buvo suimtas bolševikų, kalintas. Tarpukariu dirbo karo ligoninės, karo policijos mokyklos, kariuomenės kapelionu, lydėdavo į egzekucijos vietą nuteistuosius mirties bausme.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5087-savaites-kalendorius-a-kamiu-mirtis-asuano-uztvankos-statybos-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5087-savaites-kalendorius-a-kamiu-mirtis-asuano-uztvankos-statybos-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5087 Sat, 04 Jan 2020 10:38:39 +0200 native-yes

Prieš 60 metų

MIRĖ ALBERAS KAMIU

1960 m. sausio 4 d. Vilblevene (Prancūzijos Burgundijos regione) žuvo rašytojas ir filosofas Alberas Kamiu. Gimė Šiaurės Afrikoje, Alžyre, to meto Prancūzijos kolonijoje, 1913 m. lapkričio 7 d. Tėvas, išeivis iš Elzaso, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Mondovi mieste (dabar – Dreanas) prižiūrėjo vyno rūsius, o beveik kurčia ispanų kilmės mama rūpinosi vaikais. Kai Alberui tebuvo vieni, tėvas žuvo Pirmajame pasauliniame kare. Septyniolikmečiam A. Kamiu buvo diagnozuota tuberkuliozė.

Labai gabus mokslams jaunuolis savo mokytojo dėka gavo stipendiją ir studijavo filosofiją Alžyro universitete. Dirbo mokytoju, automobilių atsarginių dalių pardavėju, meteorologo asistentu. 1934 m. vedė, 1936-aisiais įkūrė teatro trupę, dirbo žurnalų redakcijose. Buvo kairiųjų, anarchistinių politinių pažiūrų. 1940 m. su šeima persikėlė į Prancūziją, kur netrukus užklupo Antrasis pasaulinis karas. A. Kamiu dalyvavo antinaciniame pasipriešinime.

Rašytojas priklausė egzistencializmo srovei, kūryboje pabrėžė pamatinį žmogaus ir jį supančio pasaulio konfliktą, individą gaubiantį beviltiškumą ir absurdą, manė, kad jam galima pasipriešinti protestais, maištu ir kūryba. Parašė romanų, novelių, pjesių, apybraižų, filosofinių esė. 1957 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Po trejų metų žuvo automobilio katastrofoje, sulaukęs vos 46-erių.



Prieš 60 metų

PRADĖTA STATYTI ASUANO UŽTVANKA

1960 m. sausio 9 d. Egipte, ant Nilo upės kranto, pradėti Asuano hidroelektrinės statybos darbai. Egipto vyriausybė siekė turėti patikimą elektros energijos šaltinį bei, įrengus užtvanką ir 5 250 kv. km ploto Nasero marias, reguliuoti galingus Nilo potvynius. 2 100 MW galios elektrinę projektavo ir ją statyti padėjo specialistai iš Sovietų Sąjungos. 3,6 km ilgio užtvanka kyla į viršų net 111 m. 1967-aisiais pradėjusi veikti hidroelektrinė tuomet buvo šešta pagal galingumą pasaulyje. Tuomet ji tiekė pusę, dabar – 15 proc. Egipte sunaudojamos elektros energijos. Visgi jos statyba sukėlė ir daug socialinių bei ekologinių problemų. Įrengiant marias, buvo iškeldinta apie 90 tūkst. žmonių, užlieta daugybė archeologinių paminklų. Derlingas dumblas, padengdavęs upės slėnį potvynių metu, dabar lieka aukščiau užtvankos, o į Nilo deltą patenka vis daugiau jūros vandens. Upėje labai sumažėjo žuvų.



Prieš 70 metų

ŽUVO KAZYS JAKUBĖNAS

1950 m. sausio 8 d. Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo (manoma, buvo nužudytas sovietų saugumo darbuotojų) poetas, vertėjas, politinis disidentas Kazys Jakubėnas. Gimė 1908 m. vasario 10 d. Kaušiškėse (Biržų r.). Mokėsi pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje, priklausė socialistinio jaunimo organizacijai „Žiežirba“, taip pat įsitraukė į aušrininkų gretas. 1928-aisiais įstojo į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), bet vos baigęs du kursus buvo suimtas ir įkalintas už pasikėsinimą nužudyti ministrą Augustiną Voldemarą (iš tiesų nusikaltime nedalyvavo). 1931 m. išleistas į laisvę, tačiau vėliau, 1933–1935 ir 1937 m., vėl kalintas. 1936-aisiais grįžo tęsti studijų. Vėliau dirbo baldų dirbtuvėje, Alytaus tuberkuliozės sanatorijoje.

1940 m. pasveikino sovietų okupantus eilėraščiu „Negrįš ta diena, kur praėjo“, bet jau netrukus nusivylė naująja valdžia. Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo gelbėjant žydus. 1946-aisiais buvo suimtas sovietų okupantų, nuteistas už „antitarybinę agitaciją“, išvežtas į Karagandos lagerius Kazachstane. Prie represijų prieš K. Jakubėną aktyviai prisidėjo Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Petras Cvirka. Poetas grįžo į Lietuvą, tačiau jo kūryba nebuvo spausdinama. Jo knygos pasirodė 1929–1941 m. ir jau po mirties, nuo 1957-ųjų K. Jakubėnas rašė apie gimtąjį kraštą, socialinę nelygybę, laisvės troškimą, taip pat kūrė satyrines eiles, eilėraščius vaikams, vertė į lietuvių kalbą prancūzų ir rusų rašytojų kūrybą. Manoma, kad 41 metų poetas buvo nukankintas saugumo darbuotojų (pagal oficialią versiją, mirtinai sušalo žvarbią naktį netoli Rasų kapinių).



Prieš 410 metų

ATRASTI JUPITERIO PALYDOVAI

1610 m. sausio 7 d. italų astronomas ir matematikas Galileo Galilėjus (1564–1642), savo paties sukonstruotu teleskopu tyrinėdamas visatos platybes, aptiko tris, o kovo 2 d. – ir ketvirtąjį Jupiterio palydovus – Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Tiesa, pats astronomas juos vadino Medičių žvaigždėmis, taip norėdamas pagerbti galingą Italijos didikų Medičių giminę. Dabar visuotinai žinomus Jupiterio palydovų pavadinimus dar 1614 m. pasiūlė vokiečių astronomas Simonas Marijus, bet galutinai jie įsitvirtino tik XIX a. Beje, S. Marijus dalį palydovų pastebėjo dar 1609-aisiais, tačiau apie šį atradimą nepaskelbė, todėl atradėjo šlovė atiteko tai padariusiam G. Galilėjui. Jupiterio palydovams vardai buvo išrinkti pasitelkus senovės graikų mitologiją. Visi šie keturi didieji palydovai (be jų, yra ir mažesnių) – labai įdomūs. Pavyzdžiui, Ganimedas savo skersmeniu didesnis už Merkurijų, Ijo yra daugybė veikiančių vulkanų, o Europoje gali būti rasta gyvybės formų.



Prieš 140 metų

GIMĖ BRONIUS KAZYS BALUTIS

1880 m. sausio 5 d. Seirijuose (Lazdijų r.) gimė Lietuvos diplomatas Bronius Kazys Balutis. Mokėsi Vymyslino (Lenkijoje) mokytojų seminarijoje, vėliau baigė Pskovo (Rusijoje) matininkų mokyklą. 1905 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), dirbo žemėlapių leidykloje kartografu, baigė teisės mokslus, buvo aktyvus Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas. 1919-aisiais dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje kaip Amerikos lietuvių delegacijos narys. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo Politikos departamento direktoriumi. Vadovavo Lietuvos delegacijai, pasirašiusiai Suvalkų sutartį su Lenkija. 1928-aisiais buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru JAV.

Nuo 1934 m. tapo Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Juo buvo iki pat mirties, net Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, nes Didžioji Britanija nepripažino okupacijos. B. K. Balutis diplomatinėmis priemonėmis rūpinosi, kad būtų išsaugota Lietuvos ambasada Londone ir kad Anglijoje saugotos Lietuvos aukso atsargos nebūtų perduotos Sovietų Sąjungai, taip pat buvo aktyvus Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės narys. Sovietai konfiskavo Lietuvoje buvusį diplomato turtą. Sulaukęs 87-erių, B. K. Balutis mirė Londone 1967 m. gruodžio 30 d.]]> https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5053-savaites-kalendorius-ignalinos-ae-uzdarymas-c-sugiharos-gimimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html https://www.savaite.lt/savaitesgidas/kalendorius/5053-savaites-kalendorius-ignalinos-ae-uzdarymas-c-sugiharos-gimimas-ir-kiti-svarbus-ivykiai.html 5053 Sat, 28 Dec 2019 10:24:24 +0200 native-yes

Prieš 10 metų

UŽDARYTA IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ

2009 m. gruodžio 31 d. uždarytas antrasis (paskutinis) Ignalinos atominės elektrinės blokas. Jėgainės statybos pradėtos 1974 m. Greta išaugo Sniečkaus miestas (nuo 1992 m. Visaginas). 1983 m. pradėjo veikti pirmasis, o 1987 m. – antrasis elektrinės blokas. Buvo pradėtos ir trečiojo bloko statybos, bet 1986 m., įvykus didžiulei avarijai analogiškus reaktorius naudojusioje Černobylio atominėje elektrinėje, jas nuspręsta sustabdyti. Ignalinos atominė elektrinė buvo svarbiausia elektros energijos tiekėja šalyje (pavyzdžiui, 1993 m. pagamino 88,1 proc. visos Lietuvoje sunaudotos elektros energijos). Elektrinėje dirbo daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių. Į jos saugumą buvo daug investuojama, bet RBMK tipo reaktoriai vis vien laikyti nesaugiais. Galiausiai, atsižvelgiant į įvairių tarptautinių institucijų bei organizacijų nuomonę ir užsitikrinus finansinę paramą, elektrinę nuspręsta uždaryti. Pirmasis jėgainės blokas sustabdytas 2004 m., antrasis – 2009 m.



Prieš 120 metų

GIMĖ ČIJUNĖ SUGIHARA

1900 m. sausio 1 d. Mino mieste (Honšiū sala, Japonija), mokesčių inspekcijos tarnautojo šeimoje gimė japonų diplomatas, žydų gelbėtojas nuo holokausto Čijunė Sugihara. Baigė Tokijo Vasedos universitetą. Dvejus metus tarnavo kariuomenėje. Nuo 1924 m. priimtas į Japonijos užsienio reikalų ministeriją. Dirbo diplomatinį darbą Kinijoje, Suomijoje. 1939 m. kovą–1940 m. rugpjūtį buvo Japonijos konsulas Kaune. Savavališkai, pažeisdamas vadovybės instrukcijas, diplomatas išdavė 6 tūkst. ar net daugiau vizų Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos žydams. Gavę vizas tūkstančiai žmonių išvyko į užsienį ir taip išsigelbėjo nuo artėjančio holokausto. Išduoti daugybę vizų (per dieną buvo viršijama mėnesio norma) Č. Sugiharai padėjo žmona. Nuo 1940 iki 1944 m. jis dirbo Japonijos konsulatuose Prahoje, Karaliaučiuje, Bukarešte. Karo pabaigoje sovietų sulaikytas, kartu su šeima uždarytas į internuotųjų asmenų stovyklą. 1947 m. grįžo į Japoniją ir pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, dirbo įvairiose įmonėse. 1985 m. Č. Sugiharai suteiktas pasaulio tautų teisuolio vardas. Mirė 1986 m. liepos 31 d. Kamakuroje (Japonija).



Prieš 100 metų

GIMĖ AIZEKAS AZIMOVAS

1920 m. sausio 2 d. Petrovičių miestelyje (Rusija, Smolensko sritis), žydų tautybės malūnininkų šeimoje, gimė būsimasis garsus amerikiečių rašytojas fantastas ir mokslo populiarintojas Aizekas Azimovas. 1923 m. šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke ir įkūrė konditerijos parduotuvę. Baigęs studijas Kolumbijos universitete A. Azimovas dirbo chemiku karinėje laivų statykloje. 1942 m. vedė, susilaukė dviejų vaikų (vėliau su žmona išsiskyrė, vedė antrą kartą). 1948 m. apgynė biochemijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1949 m. dėstė Bostono universitete, tapo profesoriumi, tuo pat metu aktyviai užsiėmė kūrybine veikla. Išgarsėjo kaip rašytojas fantastas (pirmąjį šio žanro kūrinį parašė 1939 m.). Taip pat buvo itin produktyvus mokslo populiarintojas. Jo darbštumas neįtikėtinas – A. Azimovas parašė per penkis šimtus knygų! Rašytojas mirė nuo AIDS, širdies ir inkstų nepakankamumo 1992 m. balandžio 2 d. Niujorke. ŽIV jis buvo užkrėstas atsitiktinai, atliekant chirurginę operaciją.



Prieš 90 metų

MIRĖ VILHELMAS MAIBACHAS

1929 m. gruodžio 29 d. Štutgarte (Vokietija) mirė vokiečių automobilių konstruktorius ir pramonininkas Vilhelmas Maibachas. Jis gimė 1846 m. vasario 9 d. Heilsbrone (Badenas-Viurtembergas), staliaus šeimoje. Vienuolikos tapo našlaičiu. Augo techninio ugdymo profilio internatinėje mokykloje. Nuo penkiolikos metų dirbo mašinų gamybos įmonėje Roitlingene. Susipažino su inžinieriumi ir automobilių pramonininku Gotlybu Daimleriu ir tapo jo padėjėju. Juodu kartu kūrė vidaus degimo variklius. Vėliau V. Maibachas pramonininko Emilio Jelineko užsakymu pradėjo konstruoti automobilius „Mercedes“ ir rūpinosi jų gamyba. 1909 m. V. Maibachas kartu su sūnumi Karlu įkūrė kompaniją „Maybach Motorenbau GmbH“, kuri gamino liukso klasės automobilius, taip pat variklius šarvuočiams bei tankams, transmisijas ir kitus techninius mazgus. 1916 m. V. Maibachui suteiktas Štutgarto universiteto garbės daktaro laipsnis. Kompanija „Maybach“, gaminusi vienus iš brangiausių pasaulyje automobilių, gyvavo iki 2013 m., kai dėl patiriamų nuostolių buvo uždaryta, o nuo 2015 m. vėl atgimė kaip „Mercedes-Maybach“.



Prieš 440 metų

MIRĖ VALERIJONAS PROTASEVIČIUS

1579 m. gruodžio 31 d. Vilniuje mirė vyskupas, Lietuvos švietėjas Valerijonas Protasevičius. Jis gimė 1505 m. Šuškove (netoli Kraisko, dab. Baltarusija, Minsko sritis), bajorų šeimoje. 1532–1544 m. buvo Lenkijos karaliaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos sekretoriumi. Vėliau dirbo Žygimanto Augusto kanceliarijoje Vilniuje. Dvasininkas sparčiai kilo bažnytinės hierarchijos laiptais, 1549 m. tapo Lucko, 1556 m. – Vilniaus vyskupu. Labai aktyviai įsitraukė į kontrreformaciją, kovojo su protestantizmu, puoselėjo katalikiškąjį švietimą. Pasikvietė į Vilnių jėzuitus, įkūrė jų kolegiją. Rūpinosi gauti valdovo Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII privilegijas Vilniaus universitetui, kuris buvo įsteigtas 1579 m. Atnaujino Vilniaus katedrą, surengė iškilmingą Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimą. Katedroje ir pats atgulė amžinojo poilsio.]]>