<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:georss="http://www.georss.org/georss">
<channel>
<title>SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.</title>
<link>https://www.savaite.lt/</link>
<language>lt</language><item>
<title>Savaitės horoskopas: liepos 6 – 12 d.</title>
<link>https://www.savaite.lt/savaitesgidas/horoskopai/24040-savaites-horoskopas-liepos-6-12-d.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/savaitesgidas/horoskopai/24040-savaites-horoskopas-liepos-6-12-d.html</pdalink>
<guid>24040</guid>
<pubDate>Sun, 05 Jul 2026 16:08:32 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/186888549_m.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/186888549_m.jpg" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/186888549_m.jpg" style="display:block;margin-left:auto;margin-right:auto;" alt=""></a></p> <p>Gali keistis politiniai ir ekonominiai sprendimai. </p> <p><br></p> <p>Šią savaitę pasaulyje gali stiprėti informacijos, prekybos, transporto, ekonomikos ir vidaus politikos temos, o po liepos 9 dienos daugiau dėmesio gali būti skiriama senų sprendimų peržiūrai, deryboms ir anksčiau kilusių klausimų sprendimui.</p> <p><br></p> <p>Jupiteris ir toliau stiprina šeimos, būsto, socialinio saugumo ir gyventojų gerovės temas, todėl valdžios institucijos gali dažniau kalbėti apie ilgalaikius ekonominius sprendimus. Venera gali sušvelninti dalį įtampos, skatindama daugiau kultūrinių iniciatyvų, diplomatinių susitikimų, kūrybos ir bandymų ieškoti kompromisų, nors emocijų viešojoje erdvėje gali netrūkti.</p> <p><br></p> <p>Lietuvoje gali padaugėti diskusijų apie ekonomiką, mokesčius, viešuosius finansus ir valstybės prioritetus. Gali būti peržiūrimi anksčiau priimti sprendimai, daugiau dėmesio sulauks dokumentai, derybos ir vieši valdžios pareiškimai, todėl kai kurie procesai gali trumpam sulėtėti. Bendrai stiprus Jupiteris išlaiko palankų bendrą ekonominį foną.</p> <p><br></p> <p>Palankesnė savaitė gali būti Vėžiui, Žuvims, Mergelei, Skorpionui ir Jaučiui, nes svarbiausios planetos stiprina jų augimo, santykių, profesinės veiklos ir finansinio stabilumo temas. Daugiau galimybių taip pat gali atsiverti Dvyniams ir Ožiaragiui. Daugiau kantrybės gali prireikti Avinui, Liūtui ir Šauliui. Vandeniui ir Svarstyklėms. Savaitė atrodo vidutinė, ji gali atnešti ir naujų galimybių, ir situacijų, kurios skatins peržiūrėti planus bei svarbius gyvenimo sprendimus.</p> <p><br></p> <p><b>Avinas </b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali pareikalauti daugiau dėmesio finansiniam stabilumui, pajamoms ir ilgalaikiams materialiniams tikslams. Marsas skatins ryžtingai ginti savo interesus, tačiau svarbu vengti impulsyvių pirkinių ar emocinių finansinių sprendimų. Saulė padės lengviau užmegzti naudingus ryšius, greičiau rasti reikalingą informaciją ir sėkmingiau spręsti kasdienius profesinius klausimus. Jupiteris kartu su Merkurijumi ragins dar kartą peržiūrėti šeimos, būsto ar ilgalaikių investicijų planus, nes dabar galima pastebėti tai, kas anksčiau buvo praleista.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera sustiprins romantikos, kūrybiškumo ir širdies reikalų temas, todėl savaitė gali atnešti daugiau gražių emocijų, tačiau skatins neidealizuoti žmonių ir situacijų. Turintiems antrąją pusę verta daugiau dėmesio skirti bendroms pramogoms, vaikams ar veikloms, kurios suartina. Merkurijus gali sugrąžinti senus šeimos pokalbius arba neišspręstas emocines temas, todėl kantrybė dabar bus didelė stiprybė. Vienišiems Avinams gali atsinaujinti sena simpatija arba atsirasti netikėta pažintis, kuri iš pradžių atrodys gana neįprasta.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti gerklei, kaklui, virškinimo sistemai ir emocinei pusiausvyrai. Marsas suteiks daugiau fizinės energijos, tačiau kartu gali skatinti organizmo įtampą, jei nepaisysite poilsio poreikio. Saturnas primins, kad ilgalaikė savijauta prasideda nuo kokybiško miego, reguliaraus režimo ir vidinės ramybės. Daugiau laiko gamtoje, mažesnis informacinis krūvis ir ramesnis gyvenimo tempas padės išlaikyti gerą savijautą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Jautis</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali būti viena aktyvesnių pastarojo laikotarpio savaičių, nes Marsas stiprins ryžtą, iniciatyvą ir norą greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus. Saulė skatins daugiau dėmesio skirti pajamoms, finansiniam stabilumui ir atsakingam išteklių valdymui, todėl gali tekti priimti svarbius materialinius sprendimus. Jupiteris ir Merkurijus padės rasti naudingos informacijos, atnaujinti senus susitarimus arba sėkmingiau užbaigti anksčiau pradėtus darbus. Venera gali paskatinti naudingas pažintis, trumpas išvykas ar derybas, kurios ateityje atneš apčiuopiamos naudos.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera skatins daugiau šiltų pokalbių, nuoširdaus bendravimo ir noro dažniau parodyti dėmesį artimiesiems. Merkurijus gali sugrąžinti seniai neaptartas temas arba žmogų iš praeities, todėl verta neskubėti vertinti situacijų vien pagal pirmą įspūdį. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki bendroms išvykoms, šeimos susitikimams ir atviriems pokalbiams apie ateities planus. Vienišiems Jaučiams nauja pažintis gali užsimegzti per kasdienį bendravimą, kelionę, mokymus arba socialinius tinklus.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti galvos sričiai, kaklui, nervų sistemai ir bendrai organizmo energijai. Marsas suteiks daugiau jėgų, tačiau kartu gali skatinti skubėjimą ir polinkį pervargti, jei nepaliksite laiko poilsiui. Saturnas primins, kad geriausių rezultatų duoda nuoseklūs įpročiai, reguliarus miegas ir pastovus dienos ritmas. Daugiau judėjimo gryname ore, kokybiškas poilsis ir subalansuota mityba padės išlaikyti gerą savijautą bei vidinę pusiausvyrą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Dvyniai</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir fin</b><b>ansai </b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali būti reikšminga finansinių sprendimų ir asmeninių prioritetų srityje. Saulė stiprins pasitikėjimą savimi ir padės drąsiau imtis iniciatyvos, tačiau Merkurijus ragins neskubėti priimti galutinių sprendimų dėl pinigų ar naujų įsipareigojimų. Jupiteris gali atnešti galimybių padidinti pajamas arba atrasti naujus uždarbio šaltinius, jei remsitės ilgalaike strategija, o ne momentinėmis emocijomis. Marsas skatins daugiau laiko skirti pasiruošimui, planavimui ir darbams, kurių rezultatai pasimatys kiek vėliau.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera gali suteikti daugiau lengvumo bendraujant, todėl bus paprasčiau užmegzti naujas pažintis ar sustiprinti jau esamus ryšius. Merkurijus gali sugrąžinti senus pokalbius, nebaigtus santykių klausimus ar žmogų, su kuriuo ryšys buvo nutrūkęs. Turintiems antrąją pusę svarbu daugiau kalbėtis apie bendras vertybes, finansus ir ateities planus, nes tai padės išvengti nereikalingų nesusipratimų. Vienišiems Dvyniams savaitė gali atnešti netikėtą pažintį per draugus, kelionę, mokymus arba aktyvesnį bendravimą.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti nervų sistemai, miego kokybei, pečiams ir kvėpavimo sistemai. Marsas gali skatinti vidinę įtampą, todėl svarbu neperkrauti savęs darbais ir skirti laiko poilsiui. Saturnas primins, kad ilgalaikė gera savijauta priklauso nuo pastovaus režimo, kokybiško miego ir emocinės pusiausvyros. Daugiau judėjimo gryname ore, mažesnis informacinis krūvis ir sąmoningas atsipalaidavimas padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę būseną visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Vėžys</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali būti viena palankiausių pastaruoju metu, nes Jupiteris suteiks daugiau pasitikėjimo savo sprendimais, o Venera padės lengviau pelnyti kitų palankumą ir palaikymą. Saulė skatins daugiau dėmesio skirti pasiruošimui, strategijai ir darbams, kurie kol kas dar nėra matomi aplinkiniams, tačiau ateityje gali duoti gerų rezultatų. Merkurijus gali paskatinti peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus, grįžti prie senų projektų ar neišspręstų finansinių klausimų, kuriuos dabar pavyks sutvarkyti sėkmingiau. Savaitė palanki ilgalaikiam planavimui, profesinių ryšių stiprinimui ir sprendimams, kurie kurs didesnį stabilumą ateityje.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera sustiprins jūsų žavesį, emocinį jautrumą ir norą daugiau laiko skirti artimiausiems žmonėms. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki atviriems pokalbiams, bendroms išvykoms ir santykių stiprinimui per nuoširdų dėmesį vienas kitam. Merkurijus gali sugrąžinti senus prisiminimus ar neišspręstas emocines situacijas, tačiau dabar atsiras daugiau išminties jas suprasti ir paleisti. Vienišiems Vėžiams gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kuris nuo pat pirmųjų pokalbių sukels pasitikėjimo ir artumo jausmą.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti virškinimo sistemai, skrandžiui, limfinei sistemai ir emocinei pusiausvyrai. Merkurijus gali skatinti didesnį jautrumą stresui, todėl svarbu nepersikrauti informacija ir skirti laiko poilsiui. Saturnas primins, kad geriausi rezultatai pasiekiami laikantis reguliaraus režimo, kokybiškai ilsintis ir neskubant. Daugiau laiko gamtoje, lengvesnis maistas ir ramesnis gyvenimo tempas padės išlaikyti gerą savijautą bei vidinę harmoniją visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Liūtas</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali paskatinti daugiau dėmesio skirti ilgalaikiams tikslams, profesiniams ryšiams ir naujų galimybių paieškai. Saulė padės lengviau užmegzti naudingas pažintis, bendradarbiauti su kolektyvu ir sulaukti palaikymo iš žmonių, kurie gali prisidėti prie jūsų sėkmės. Jupiteris ir Merkurijus skatins dar kartą įvertinti ilgalaikius planus, todėl kai kurios senesnės idėjos ar projektai gali vėl tapti aktualūs. Marsas ragins atsakingai vertinti santykius su vadovybe ir vengti skubotų sprendimų profesinėje srityje.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera gali sustiprinti jūsų žavesį, norą labiau pasirūpinti savimi ir parodyti aplinkiniams geriausias savo savybes. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki daugiau laiko praleisti kartu, atviriau kalbėti apie jausmus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Merkurijus gali sugrąžinti prisiminimus ar neišspręstas emocines situacijas, todėl svarbu negrįžti prie senų nuoskaudų, o ieškoti supratimo. Vienišiems Liūtams gali atsirasti netikėta pažintis, kuri prasidės lengvai, tačiau ilgainiui gali tapti reikšmingesnė.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti širdžiai, kraujotakai, nugarai ir nervų sistemai. Marsas gali skatinti didesnį darbo tempą ir įtampą, todėl svarbu nepersistengti ir laiku atgauti jėgas. Saturnas primins, kad organizmui dabar ypač naudingi reguliarus poilsis, kokybiškas miegas ir nuoseklus dienos režimas. Daugiau judėjimo, buvimas gryname ore ir mažesnis emocinis krūvis padės išlaikyti gerą savijautą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Mergelė</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali iškelti karjeros, profesinio augimo ir svarbių sprendimų temas į pirmą planą. Saulė skatins drąsiau siekti užsibrėžtų tikslų, o jūsų pastangos gali būti labiau pastebėtos ir įvertintos nei įprastai. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti anksčiau užmegztus profesinius ryšius, senus projektus arba pasiūlymus, kurie dabar gali pasirodyti ypač naudingi. Venera padės sulaukti daugiau palaikymo iš draugų, kolegų ar bendraminčių, todėl nebijokite priimti pagalbos ir dirbti komandoje.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera skatins daugiau laiko skirti draugams, bendraminčiams ir žmonėms, su kuriais sieja bendri tikslai bei vertybės. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki kalbėtis apie ateities planus, bendras svajones ir tai, ko abu tikitės iš santykių. Merkurijus gali sugrąžinti seną pažintį arba atnaujinti ryšį su žmogumi, su kuriuo bendravimas buvo nutrūkęs. Vienišoms Mergelėms nauja pažintis gali užsimegzti per draugų ratą, renginį, bendrą veiklą arba socialinius tinklus.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti nervų sistemai, virškinimui, kraujotakai ir bendrai organizmo energijai. Saulė skatins aktyvesnį gyvenimo tempą, todėl svarbu nepamiršti reguliariai ilsėtis ir neperkrauti savęs papildomais įsipareigojimais. Saturnas primins, kad geriausią savijautą padeda išlaikyti pastovus dienos režimas, kokybiškas miegas ir subalansuota mityba. Daugiau judėjimo, buvimas gamtoje ir mažesnis emocinis stresas padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę pusiausvyrą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Svarstyklės</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali atverti daugiau galimybių profesiniam augimui, naujoms žinioms ir veiklai, kuri ilgainiui padės sustiprinti jūsų pozicijas. Saulė skatins drąsiau plėsti akiratį, ieškoti naujų bendradarbiavimo krypčių ir nebijoti išeiti iš įprastos komforto zonos. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti ankstesnius karjeros pasiūlymus, profesinius kontaktus arba nebaigtus projektus, kuriuos dabar pavyks įvertinti brandžiau. Venera padės sustiprinti jūsų autoritetą, todėl jūsų pastangos gali sulaukti didesnio įvertinimo nei tikėjotės.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera skatins daugiau dėmesio skirti pagarbai, pasitikėjimui ir emociniam brandumui santykiuose. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki kalbėtis apie bendrą ateitį, profesinius planus ir tai, kaip geriau palaikyti vienas kitą kasdienybėje. Merkurijus gali sugrąžinti seną pažintį arba neišspręstą pokalbį, todėl dabar verta daugiau klausytis ir neskubėti daryti išvadų. Vienišoms Svarstyklėms gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kurį sutiksite profesinėje aplinkoje, kelionėje arba per bendrus interesus.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti inkstams, hormonų pusiausvyrai, nugarai ir nervų sistemai. Saulė skatins aktyvesnį gyvenimo tempą, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio. Saturnas primins, kad nuoseklūs kasdieniai įpročiai dabar bus daug naudingesni nei trumpalaikiai bandymai greitai pagerinti savijautą. Reguliarus judėjimas, pakankamas vandens kiekis ir kokybiškas miegas padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę būseną visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Skorpionas</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali paskatinti daugiau dėmesio skirti bendriems finansams, investicijoms, mokesčiams ir ilgalaikiams finansiniams sprendimams. Saulė skatins gilintis į svarbias detales ir priimti sprendimus tik gerai įvertinus visas aplinkybes. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti anksčiau atidėtus planus, susijusius su mokymais, kelionėmis, teisiniais reikalais ar bendradarbiavimu su užsieniu, todėl dabar atsiras galimybė juos sėkmingai tęsti. Venera padės sustiprinti profesinį autoritetą, todėl jūsų darbas gali sulaukti didesnio įvertinimo arba atsirasti naujų karjeros perspektyvų.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera skatins daugiau pagarbos, brandumo ir atsakomybės santykiuose, todėl bus lengviau kartu spręsti svarbius gyvenimo klausimus. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki atviriems pokalbiams apie bendrą ateitį, profesinius tikslus ir finansinius planus. Merkurijus gali sugrąžinti senus nesutarimus ar nebaigtas diskusijas, tačiau dabar bus daugiau galimybių rasti kompromisą. Vienišiems Skorpionams gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kurį sutiksite profesinėje aplinkoje, kelionėje arba mokymų metu.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti hormonų pusiausvyrai, kepenims, virškinimo sistemai ir emocinei būsenai. Marsas skatins aktyvų gyvenimo tempą, tačiau kartu primins nepersistengti ir nepamiršti reguliaraus poilsio. Saturnas ragins laikytis nuoseklaus dienos režimo, nes dabar organizmas jautriau reaguos į pervargimą ir miego trūkumą. Daugiau laiko gamtoje, lengvesnė mityba ir sąmoningas streso mažinimas padės išlaikyti gerą savijautą bei vidinę pusiausvyrą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Šaulys</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali išryškinti bendradarbiavimo, partnerystės ir svarbių susitarimų reikšmę profesinėje srityje. Saulė skatins daugiau tartis, ieškoti kompromisų ir priimti sprendimus kartu su žmonėmis, kurie gali prisidėti prie jūsų sėkmės. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti anksčiau atidėtus finansinius, teisinius ar bendrų projektų klausimus, kuriuos dabar pavyks išspręsti išmintingiau. Venera gali atverti naujų galimybių per mokymus, keliones, užsienio ryšius arba bendradarbiavimą su žmonėmis iš kitų miestų ar šalių.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Santykiai šią savaitę gali tapti viena svarbiausių gyvenimo sričių, nes daugiau dėmesio skirsite pasitikėjimui, nuoširdumui ir bendriems ateities planams. Venera skatins daugiau romantikos, šilumos ir noro kartu patirti naujų įspūdžių. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki kelionėms, bendram poilsiui ir pokalbiams, kurie padės dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšį. Vienišiems Šauliams gali užsimegzti pažintis su žmogumi iš kitos aplinkos, kelionės metu arba per mokymus, kuri greitai gali tapti reikšminga.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti hormonų pusiausvyrai, kepenims, klubų sričiai ir bendrai organizmo energijai. Marsas skatins daugiau dirbti ir būti aktyviems, todėl svarbu laiku sustoti ir nepamiršti poilsio. Saturnas primins, kad emocinė ramybė ir reguliarus gyvenimo ritmas dabar turės didelę įtaką jūsų savijautai. Daugiau judėjimo, kokybiškas miegas ir subalansuota mityba padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę būseną visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Ožiaragis</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali pareikalauti daugiau dėmesio kasdieniams darbams, darbo kokybei ir atsakomybėms, kurios ilgainiui lems jūsų profesinius rezultatus. Saulė skatins daugiau bendradarbiauti, ieškoti patikimų partnerių ir nebijoti priimti pagalbos, kai jos prireiks. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti ankstesnius bendradarbiavimo pasiūlymus, klientus arba nebaigtus projektus, kuriuos dabar pavyks sėkmingai užbaigti. Venera gali atnešti palankių sprendimų finansų, investicijų ar bendrų išteklių srityje, jei neskubėsite ir viską kruopščiai įvertinsite.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Santykiuose gali būti daugiau atvirumo, pasitikėjimo ir noro spręsti tai, kas ilgą laiką buvo atidėliojama. Venera skatins didesnį emocinį artumą, todėl bus lengviau kalbėtis apie jausmus ir bendrus ateities planus. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki stiprinti tarpusavio ryšį, daugiau laiko praleisti kartu ir ieškoti kompromisų. Vienišiems Ožiaragiams gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kuris iš karto patrauks savo brandumu, atsakingumu ir patikimumu.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti virškinimo sistemai, žarnynui, sąnariams ir bendrai organizmo ištvermei. Marsas skatins aktyvesnį gyvenimo tempą, todėl svarbu nepamiršti reguliaraus poilsio ir neleisti kauptis nuovargiui. Saturnas primins, kad geriausią savijautą padeda išlaikyti nuoseklus dienos režimas, kokybiškas miegas ir subalansuota mityba. Daugiau judėjimo, buvimas gryname ore ir mažesnis emocinis krūvis padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę pusiausvyrą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Vandenis</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali paskatinti daugiau dėmesio skirti kūrybiniams projektams, saviraiškai ir veiklai, kurioje galite atskleisti savo stipriausias savybes. Saulė skatins ieškoti nestandartinių sprendimų, todėl dabar gali gimti idėjos, kurios ateityje atneš profesinės naudos. Jupiteris ir Merkurijus gali padėti peržiūrėti kasdienius darbo procesus, sugrįžti prie anksčiau atidėtų užduočių ir rasti efektyvesnius jų sprendimo būdus. Venera gali pagerinti bendradarbiavimą su partneriais, klientais ar kolegomis, todėl svarbių rezultatų lengviau pasieksite, veikdami kartu.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera skatins daugiau dėmesio skirti antrajai pusei, artimiausiems žmonėms ir tarpusavio supratimui. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki atviriems pokalbiams, bendroms veikloms ir santykių stiprinimui per mažus kasdienius dėmesio ženklus. Merkurijus gali sugrąžinti senus nesutarimus ar nebaigtus pokalbius, tačiau dabar atsiras daugiau galimybių juos išspręsti ramiai ir brandžiai. Vienišiems Vandeniams gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kuris išsiskirs savo nuoširdumu, šiluma ir noru kurti ilgalaikį ryšį.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti nervų sistemai, kraujotakai, blauzdoms ir bendrai energijos pusiausvyrai. Marsas gali skatinti didesnį fizinį aktyvumą, tačiau kartu primins nepersistengti ir neignoruoti nuovargio signalų. Saturnas ragins laikytis nuoseklaus dienos režimo, skirti daugiau laiko kokybiškam poilsiui ir emocinei pusiausvyrai. Reguliarus judėjimas, pakankamas miego kiekis ir mažesnis informacinis krūvis padės išlaikyti gerą savijautą visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><b>Žuvys</b></p> <p><br></p> <p><b>Darbas ir finansai</b></p> <p><br></p> <p>Ši savaitė gali paskatinti daugiau dėmesio skirti namams, šeimai ir ilgalaikiam finansiniam saugumui. Saulė skatins ieškoti didesnio stabilumo, todėl svarbūs profesiniai sprendimai gali būti priimami galvojant apie ateitį, o ne tik apie greitą rezultatą. Jupiteris ir Merkurijus gali sugrąžinti anksčiau pradėtus kūrybinius projektus, idėjas ar veiklas, kurios dabar gali atnešti daugiau naudos nei tikėjotės. Venera padės lengviau atskleisti savo talentus, todėl savaitė palanki kūrybai, saviraiškai ir veiklai, kuri teikia džiaugsmą bei gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.</p> <p><br></p> <p><b>Santykiai ir emocijos</b></p> <p><br></p> <p>Venera stiprins romantiką, šilumą ir norą daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis. Turintiems antrąją pusę savaitė palanki bendram poilsiui, atviriems pokalbiams ir santykių stiprinimui per nuoširdų dėmesį vienas kitam. Merkurijus gali sugrąžinti senus prisiminimus, nebaigtas meilės istorijas ar pokalbius, todėl dabar atsiras daugiau galimybių viską išspręsti brandžiai ir ramiai. Vienišoms Žuvims gali užsimegzti pažintis su žmogumi, kuris iš karto patrauks savo nuoširdumu, jautrumu ir panašiu požiūriu į gyvenimą.</p> <p><br></p> <p><b>Sveikata ir savijauta</b></p> <p><br></p> <p>Daugiau dėmesio gali tekti skirti virškinimo sistemai, skrandžiui, limfinei sistemai ir emocinei pusiausvyrai. Marsas skatins daugiau energijos skirti namų ir kasdieniams reikalams, todėl svarbu nepamiršti reguliariai pailsėti ir neperkrauti savęs rūpesčiais. Saturnas primins, kad ilgalaikę gerą savijautą kuria nuoseklus dienos režimas, kokybiškas miegas ir emocinė ramybė. Daugiau laiko gamtoje, lengvesnė mityba ir sąmoningas streso mažinimas padės išlaikyti gerą fizinę bei emocinę būseną visos savaitės metu.</p> <p><br></p> <p><i>Horoskopą parengė Egidijus Gubinas.</i></p>]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Kauno rajone veikianti Žalioji gamtos mokykla: vieta, kurioje auga ne tik žinios</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24039-kauno-rajone-veikianti-zalioji-gamtos-mokykla-vieta-kurioje-auga-ne-tik-zinios.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24039-kauno-rajone-veikianti-zalioji-gamtos-mokykla-vieta-kurioje-auga-ne-tik-zinios.html</pdalink>
<guid>24039</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 14:18:39 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783077542_dsfsefwef.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783077542_dsfsefwef.jpg" alt="Kauno rajone veikianti Žalioji gamtos mokykla: vieta, kurioje auga ne tik žinios" title="Kauno rajone veikianti Žalioji gamtos mokykla: vieta, kurioje auga ne tik žinios" /></div><br /><br /><b>Šiandien vis daugiau tėvų ieško mokyklos, kurioje svarbios ne tik žinios, bet ir visuminis vaiko ugdymas, daugiau judėjimo, užuot ilgai sėdėjus suole, emocinė gerovė, savarankiškumas, kūry-biškumas, ryšys su kitais ir gamta, sveikas mikroklimatas. Tokią ugdymo kryptį pasirinko Žalioji gamtos mokykla Kauno rajone. Čia ugdymas grindžiamas socialine ekologija, vertybėmis, taikia komunikacija. Siekiama, kad ugdymas būtų prasmingas, vaikai augtų smalsūs, atsakingi, geban-tys mokytis visą gyvenimą. Gyvenimo geriausia mokytis pačiu gyvenimu.</b><br /><br /><u>Partnerių turinys</u><br /><br />Mokyklos ugdymo pagrindas – inte-gruotas mokymasis. Čia pasaulis nesu-skaidomas į atskirus dalykus ar 45 minučių pamokas. Žinios įgyjamos įgyvendinant projektus, stebint gamtą, tyrinėjant, ku-riant, vaidinant, keliaujant, sprendžiant kasdienes situacijas. Akademinių dalykų temos persipina, todėl vaikai ne tik įsime-na faktus, bet ir supranta jų prasmę.<br /><br />Visi konfliktai yra sprendžiami. Nuti-kusios situacijos įrašomos į elgesio skolų sąsiuvinį ir atėjus laikui jos gvildenamos. Atsiprašyti niekas nėra skubinamas, kiekvienam padedama suprasti situaci-jos dedamąsias, ir tik gerai įsisąmoninus įvyksta atsiprašymas. Vaikai kiekvieną pertrauką būna gryname ore, smegenys gauna pakankamai deguonies.<br /><br />Svarbi ugdymo dalis – aktyvus žai-dimas. Tai natūralus mokymosi būdas, padedantis ugdyti komandinio darbo įgūdžius, vaizdumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai ieškoti sprendi-mų. Daug dėmesio skiriama mokymuisi savireguliacijos būdu – vaikai mokosi pažinti emocijas, suprasti savo poreikius, valdyti dėmesį, planuoti veiklą, prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Finansinio raš-tingumo mokomasi naudojant mokyklos pinigus ,,žgmukus“. Vertinti, įsivertinti taip pat naudojama mokyklos valiuta<br /><br />„žgmukai“. Juos vaikai pelno atlikdami užduotis, rodydami bendruomeniškumą, atsakomybę, iniciatyvumą, vertybėmis grįstą elgesį.<br /><br />Visuomenėje, išskyrus ugdymo įstai-gas, žmonės nėra graduojami ir skirstomi pagal amžių. Todėl užaugę vaikai nesu-pranta kitų amžiaus žmonių poreikių, ypatumų, o tapę tėvais yra silpnai em-patiški savo vaikams. Bendruomenėse, darbovietėse susitinkame ir veikiame su įvairaus amžiaus žmonėmis. Vienas iš šios mokyklos išskirtinumų, kad vaikai ugdo-mi mišrioje amžiaus grupėje. Tokia grupė primena mažą bendruomenę ar išplėstinę šeimą, kurioje kiekvienas gali mokytis ne tik iš mokytojo, bet ir vienas iš kito.<br /><br />Jaunesnieji mokosi stebėdami vyres-niuosius, o vyresnieji ugdosi tėvystės įgū-džius, atsakomybę, lyderystę, gebėjimą padėti kitiems. Toks bendradarbiavimas vyksta natūraliai, be konkurencijos, sti prina bendruomeniškumą, pasitikėjimą savimi, atspindi natūralią visuomenę, ku-rioje kasdien bendrauja įvairaus amžiaus, gebėjimų žmonės.<br /><br />Kadangi vaikai vystosi nevienodai, mišraus amžiaus grupėse daugiau dė-mesio skiriama individualiai kiekvieno pažangai, o ne lyginimuisi su bendraam-žiais. Tai stiprina mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.<br /><br />Ugdymo kokybę įmanoma pasiekti, kai su klase vienu metu dirba penki ugdytojai, o ne vienas mokytojas. Mokytojas moko, o motyvavimo, elgesio klausimai yra men-torių darbo sritis.<br /><br />Ugdydami mentoriai tarsi prožektoriu-mi apšviečia mokinio stipriąsias puses ir kuria jam tinkamą ugdymo aplinką, kad tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleisti. Vaikai mokosi pasiner-dami į dalykus, kurie juos įtraukia. Yra vertinamas ir pripažįstamas vidinis vaiko mokymasis, ne visada matomas plika aki-mi ar greituoju būdu nepamatuojamas.<br /><br />Daug ugdymo vyksta už mokyklos ribų. Kartą per mėnesį organizuojami pa-tirtiniai žygiai, edukacinės išvykos, kurių metu vaikai mokosi orientuotis gamtoje, dirbti komandoje, pažinti aplinką, išban-do įvairias profesijas.<br /><br />Mokykla pastebi, kad geriausių rezul-tatų pasiekiama, kai tėvus ir mokytojus vienija glaudus bendradarbiavimas. Kas mėnesį vyksta tėvų saviugdos vakarai. Kelis kartus per mėnesį tėvai gauna iš ugdytojų pasidžiaugimo žinučių jų vaiku. Laiške faktų kalba parašoma, kur ir kaip pasireiškė jų vaiko vertingos savybės.<br /><br />Žaliojoje gamtos mokykloje rūpinama-si vaikų visuminiu ugdymu. Neuromoks-lininkai pabrėžia, kad sveikam smegenų vystymuisi būtina tiesiogiai patirti gamtą per saulę, vėją, lietų, šaltį ir kitus gamtos reiškinius. Aktyvumo poreikis tenkina-mas kasdien: jie sportuoja natūralioje aplinkoje, stiprina kūną ir lavina koordi-naciją judėdami įvairiais paviršiais. Gam-toje besimokantys vaikai tampa tvirtesni, smalsesni, sveikesni, atsparesni stresui, ugdosi gebėjimą įvertinti riziką ir stipri-na imunitetą. Gamta moko kantrybės, atsakomybės, pagarbos gyvybei, padeda suprasti gamtos ciklus ir prisitaikyti prie pokyčių. Tik pažindamas gamtą vaikas iš-moksta ją mylėti ir saugoti. Čia gamta yra visavertė ugdymo aplinka, mokytoja ir erdvė, kurioje vaikas auga fiziškai, emo-ciškai, intelektualiai ir dvasiškai.<br /><br />Tai mokykla šeimoms, kurios myli gam-tą, ieško ne tik kokybiško ugdymo, bet ir vaikystės, kupinos atradimų, patyrimų, tikro mokymosi individualiu tempu.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Bekofeinių kavų įkūrėja Viktorija: kokią kavą gėrė Jonas Basanavičius?</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24038-bekofeiniu-kavu-ikureja-viktorija-kokia-kava-gere-jonas-basanavicius.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24038-bekofeiniu-kavu-ikureja-viktorija-kokia-kava-gere-jonas-basanavicius.html</pdalink>
<guid>24038</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 14:10:55 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783077139_cocoparisienne-coffee-2714970_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783077139_cocoparisienne-coffee-2714970_1920.jpg" alt="Bekofeinių kavų įkūrėja Viktorija: kokią kavą gėrė Jonas Basanavičius?" title="Bekofeinių kavų įkūrėja Viktorija: kokią kavą gėrė Jonas Basanavičius?" /></div><br /><br /><b>Ar kava gali būti be kofeino ir net be pačių kavos pupelių? Naujausiame „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Švarūs miestai“ epizode žiūrovai kviečiami pažvelgti į pamirštas lietuviškas tradicijas ir atrasti tvarią alternatyvą kasdieniam kavos ritualui.</b><br /><br /><u>Partnerių turinys</u><br /><br />Laidos vedėja Akvilė Žirgulytė šįkart susitinka su bekofeinių „Dvaro kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko, kuri iš laukinių augalų ir vietinių žaliavų gamina gilių, kiaulpienių bei kitų augalų kavą. Tai ne tik gėrimas, bet ir istorija apie paveldą, šeimą bei sąmoningą pasirinkimą.<br /><br /><b>Kava be kavos: tradicija, kuri sugrįžta<br /></b><br />Viktorijos kelias prasidėjo dar vaikystėje, vasaromis pas močiutę kaime, kur gamta buvo neatsiejama kasdienybės dalis.<br /><br />„Mes eidavome žoliauti, rinkti, pažinti. Buvo toks natūralus suvokimas, kad viskas yra panaudojama – nuo pradžios iki galo“, – pasakoja ji.<br /><br />Šiandien tas pats principas virsta šiuolaikišku produktu – gėrimais, kurie primena kavą, tačiau yra gaminami iš vietinių, dažnai laukinių ingredientų: gilių, kiaulpienių šaknų, lubinų ar cikorijų.<br /><br /><b>Skonis, gimstantis iš gamtos ir mokslo<br /></b><br />Kiekvienas puodelis – tai ne tik receptas, bet ir nuolatinis eksperimentas. Gilių kavos gamyba priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl procesas kasmet kinta.<br /><br />„Kiekvieni metai yra skirtingi. Turime testuoti, kiek virti, kiek skrudinti, kad išgautume tinkamą skonį ir pašalintume taninus“, – aiškina Viktorija.<br /><br />Rezultatas – netikėtas ir daugiasluoksnis skonis, kuris stebina net pirmą kartą ragaujančius.<br /><br />„Užuodžiu kažką panašaus į kakavą… gal riešutus? Bet iš skonio niekada nepasakyčiau, kas tai yra“, – stebisi laidos vedėja Akvilė degustacijos metu.<br /><br /><b>Istorija puodelyje: nuo akmens amžiaus iki tarpukario<br /></b><br />Viktorijos kuriami gėrimai – ne naujovė, o sugrįžimas prie senųjų tradicijų. Pasak jos, tokie ingredientai kaip gilės ar kiaulpienės buvo naudojami dar akmens amžiuje.<br /><br />„Laužavietėse randama skrudintų gilių, kiaulpienių, varnalėšų pėdsakų. Tai buvo lengvai prieinami ir maistingi ištekliai“, – pasakoja V. Gorbatenko.<br /><br />Ši tradicija išliko ir gerokai vėliau. Tarpukario Lietuvoje kava dažnai reiškė visai ne kavos pupeles.<br /><br />„Žmonės sakydavo: einam kavos, bet tai būdavo cikorijų ar gilių kava. Net tokios asmenybės kaip Jonas Basanavičius beveik nevartojo kavos pupelių“, – pabrėžia Viktorija.<br /><br /><b>Tvarumas, kuris prasideda nuo pasirinkimo<br /></b><br />Be kultūrinės vertės, tokie gėrimai turi ir aiškų aplinkosauginį pranašumą. Vietinės žaliavos leidžia sumažinti transportavimo poveikį ir išvengti intensyvios žemdirbystės.<br /><br />„Viską turime čia, Baltijos regione – nereikia gabenti iš tolimų šalių. Tai reiškia mažesnes CO₂ emisijas“, – sako Viktorija.<br /><br />Ji taip pat atkreipia dėmesį į platesnį poveikį:<br /><br />„Gerdami tokias kavas išvengiame miškų kirtimo plantacijoms ir socialinių įtampų, susijusių su globalia kavos rinka.“<br /><br /><b>Rietave – dėmesys rūšiavimui ir gyventojų švietimui<br /></b><br />Laidoje taip pat lankomasi Rietave, kur su ekologe kalbama apie rūšiavimo situaciją savivaldybėje. Pasak jos, gyventojams jau sudarytos visos sąlygos rūšiuoti atliekas – individualių namų savininkai naudojasi stiklo ir pakuočių konteineriais, o daugiabučių gyventojams įrengtos modernios pusiau požeminės aikštelės.<br /><br />Vis dėlto, anot specialistės, vien infrastruktūros neužtenka.<br /><br />„Gyventojams dar trūksta aiškios informacijos, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Jos yra daug, tačiau žmogui ne visada lengva ją surasti“, – sako ji.<br /><br />Laidoje primenama ir viena dažniausių rūšiavimo klaidų – gyventojai vis dar mano, kad pakuotes būtina kruopščiai išplauti. Specialistai pabrėžia, jog pakanka pašalinti maisto likučius ar skysčius – plauti jų nebūtina.<br /><br /><b>UAB „Klaipėdos rajono energija“: tvarumas prasideda nuo atsakingo energijos naudojimo<br /></b><br />Trečiojoje laidos dalyje dėmesys skiriamas šilumos ūkiui ir energijos vartojimui. UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktorius Marius Žilius pasakoja, kad įmonės veikla apima ne tik šilumos tiekimą Vėžaičiuose, bet ir kasdienę pagalbą Klaipėdos rajono seniūnijoms – kelių priežiūrą, želdinių tvarkymą, paviršinių lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą bei kitus infrastruktūros darbus.<br /><br />Kalbėdamas apie energijos efektyvumą, jis pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai vyksta modernizuojant šilumos sistemas, tačiau ne mažiau svarbi ir pačių pastatų renovacija.<br /><br />„Rajono valdžia investuoja į efektyvesnes šilumos sistemas, tačiau pastato renovacija dažnai kainuoja daugiau nei naujo katilo įrengimas, todėl šis procesas vyksta lėčiau“, – sako M. Žilius.<br /><br />Anot jo, patikimas šilumos tiekimas ypač svarbus ligoninėms, mokykloms ir darželiams, todėl tokiose įstaigose visuomet pasirūpinama rezerviniais katilais.<br /><br />Laidoje kalbama ir apie gyventojų atsakomybę saugant aplinką. Pasak M. Žiliaus, nepaisant gerėjančios atliekų surinkimo infrastruktūros, rajone vis dar pasitaiko pamiškėse išmestų padangų, plastiko ar statybinių atliekų.<br /><br />„Norėčiau palinkėti sąmoningumo – galvokime ne tik apie save, bet ir apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Taip pat būkime atsakingi energijos vartotojai ir taupykime ten, kur galime“, – ragina jis.<br /><br /><b>Daugiau nei gėrimas<br /></b><br />Šios kavos – tai ne tik alternatyva kofeinui, bet ir kvietimas keisti požiūrį į vartojimą, tradicijas bei ryšį su aplinka.<br /><br />„Kartais nesinori kofeino, bet norisi išlaikyti patį ritualą – susėsti, pabūti kartu, išgerti kavos“, – sako Viktorija.<br /><br />Laida „Švarūs miestai“ rodoma kiekvieną šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir kviečia žiūrovus atrasti, kaip net paprasčiausi kasdieniai pasirinkimai – nuo to, ką geriame, kaip rūšiuojame atliekas iki to, kaip naudojame energiją – gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Aviacijos pasiekimų lobynas</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24037-aviacijos-pasiekimu-lobynas.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24037-aviacijos-pasiekimu-lobynas.html</pdalink>
<guid>24037</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 14:02:54 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076496_11.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783076428_mrf-logo.png" type="image/png" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076496_11.jpg" alt="Aviacijos pasiekimų lobynas" title="Aviacijos pasiekimų lobynas" /></div><br /><br /><b>Pasaulio ir Lietuvos aviacijos istoriją pasakojantys autentiški eksponatai, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir Šaltojo karo laikų karinės aviacijos techninė įranga, pilotų ekipuotė, Sovietų Sąjungoje gaminti naikintuvai ir sraigtasparniai, aviacinis radaras ir prožektorius… Vardyti, ką pamatytume apsilankę Įstros aviacijos muziejuje, būtų galima labai ilgai, bet niekas apie ekspoziciją nepapasakos įdomiau už jo įkūrėją – kolekcininką ir pilotą Virmantą Puidoką. </b><br /><br /><audio controls id="a0b4b4a413e03800cfc4dc0f093c839b" src="https://www.savaite.lt/uploads/files/2026-07/1783076635_aviacija.mp3"></audio><br /><br /><b>– Kada ir kaip prasidėjo Aviacijos muziejaus istorija?<br /></b><br />– 2016 m. jis buvo įkurtas, bet iš tiesų muziejaus veikla prasidėjo anksčiau, daugiau nei prieš 25 metus, kai legendinis Lietuvos lakūnas akrobatas Vytautas Lapėnas į Įstros aerodromą atgabeno pirmus senuosius karinius orlaivius. Nelabai supratome ir Vyto klausinėjome, kam to reikia, – mums atrodė, kad tai tėra metalo laužas. Bet jis jau tuomet tikėjo, kad žmonės važiuos žiūrėti orlaivių. Ir buvo teisus. Kai pamačiau, kad iš tiesų yra jais besidominčių, kilo mintis atidaryti muziejų. Vis dėlto neprisiskiriu nuopelnų, kad aš jį sugalvojau, nes daug galvoti nereikėjo, užteko tęsti Vyto pradėtus darbus. Tai buvo unikalus žmogus. Matydavau jį skraidantį, kai tapo neįgalus, neteko dalies kairės kojos ir kairės rankos pirštų – daugelis sveikų pilotų taip gerai neskraidė... Apie V. Lapėną galėčiau daug pasakoti, o muziejuje turime nemažai su jo gyvenimu susijusių eksponatų. Jis daug nuveikė ruošdamas pilotus Lietuvai, ir man teko jo pamokų gauti, jis mokė ne tik lietuvius, bet treniravo ir Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo rinktinę, mūsų šalyje suorganizavo Europos akrobatinio skraidymo čempionatą, surengė ne vieną didelę aviacijos šventę. Į jas susirinkdavo daug žmonių, Įstros aerodromas buvo mėgstamas ir lankomas. Ir mes stengiamės tą dvasią išsaugoti ir palaikyti.<br /><br />Iš pradžių įrengėme tik lauko ekspoziciją: į vieną vietą suvežėme turimus naikintuvus Su-15, MiG-21, MiG-23, mokomąjį lėktuvą L-29 ir du sraigtasparnius Mi-2 ir Mi-8. Tuo metu kai kas pasišaipydavo: „Koks čia muziejus?..“ Bet pamatėme, kad žmonės atvažiuoja, kad jiems įdomu, ir atsirado motyvacija plėstis. Įrengėme vidaus ekspoziciją: pirmą salę, skirtą Lietuvos tarpukario ir sovietmečio aviacijos istorijai, mūsų šalies pilotų nuveiktiems darbams, po to antrą su eksponatais iš viso pasaulio. Ekspoziciją pildome, esame pradėję restauruoti dar vieną didelį lauko eksponatą – karinį orlaivį Su-22. Galimybės neleidžia darbo atlikti taip, kad jis galėtų skristi, bet surinkti jį ir išsaugoti tai, kas išliko, tikiuosi, pavyks. Pernai pavyko surasti ir įsigyti aviacinį prožektorių, tiesa, didelis, apie 1 m skersmens, prietaisas buvo labai prastos būklės. Iš pradžių atrodė, kad jis skirtas karo tikslams – surasti ore lėktuvą ir jį apšvietus numušti. Bet surinkta informacija atskleidė, kad prožektorius naudotas laikiniems aerodromams – lauko aikštelėms apšviesti. Kadaise jis buvo montuojamas ant automobilio UAZ važiuoklės, tad teko surasti ir restauruoti seną šio modelio automobilį. Ir ne bet kokį, o su istorinio automobilio valstybiniais numeriais. Prireikė įsigyti ir maitinimui naudotą benzininį generatorių. Visa tai sukomplektavus naujas eksponatas papildė lauko ekspoziciją.<br /><br />Po truputį muziejus auga, žmonių daugėja, tik kartais būna liūdnoka, kai atvažiuoja labai jauni žmonės ir ne visi žino apie mūsų didvyrius Steponą Darių ir Stasį Girėną. Tada suprantu, kad reikia kalbėti, pasakoti, tai yra mano misija. Nuolat ieškau galimybių kolekcijas papildyti, keisti – vieni daiktai atkeliauja, kiti išeina pailsėti. Viską darome savo rankomis ir lėšomis. <br /><br /><b>– Papasakokite apie tuos eksponatus, kurie jums reikšmingiausi.<br /></b><br />– Turiu surinkęs trijų skrydžio per Atlantą misijų artefaktus. Unikalūs yra S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanika“ gabenti vokai. Lakūnai gabeno pirmą pašto siuntą iš Niujorko į Kauną ir tų vokų šiek tiek išliko. Kaip – istorija nutyli... Kai kas, matyt, buvo išgrobstyta, kai kas parvežta į Lietuvą, kai kas liko dabartinėje Lenkijoje. Kiekvieno didele retenybe tapusio eksponato keliai skirtingi. Esu radęs informacijos, kad nedidelę dalį, manau, iki šimto vokų, S. Darius laikė ne pašto maiše, o švarko kišenėje. Septintu numeriu pažymėtą voką man pavyko surasti. Tiesa, tokių relikvinių eksponatų nelaikau viešoje ekspozicijoje dėl saugumo. Visų pirma, juos reikia saugoti nuo ultravioletinių spindulių, nes popierius yra popierius, ir tik vesdamas edukacijas atnešu parodyti žmonėms. Bet grįžkime prie vėlesnių misijų. 1935 m., praėjus dvejiems metams po S. Dariaus ir S. Girėno žūties, Atlantą perskrido lakūnas Feliksas Vaitkus. Jis taip pat gabeno paštą, ir kolekcijoje turiu voką iš šios misijos su F. Vaitkaus parašu ir antspaudu. Trečioji misija vyko jau dabartiniais laikais, 2003 m. du Lietuvos pilotai, Gintautas Staniulis ir a. a. Viktoras Ramonas, paminėdami „Lituanikos“ skrydžio 70-ąsias metines, nedideliu dvimotoriu orlaiviu nuskrido į Ameriką, dalyvavo šventėje ir grįžo. Jie taip pat gabeno vokus. Kadangi abu pilotus pažinojau, kelis gavau dovanų iš G. Staniulio. <br /><br />Yra įvairių tarpukario Lietuvos aviacijos eksponatų – jaunoje valstybėje aviacija labai sparčiai vystėsi, buvo daug žymių lakūnų ir konstruktorių. Vienas jų – Antanas Gustaitis, konstravęs ANBO lėktuvus. Muziejuje yra net keletas eksponatų, susijusių su 63 numeriu, – šiuo vardiniu savo sukonstruotu orlaiviu skraidė brigados generolas A. Gustaitis, turiu jo detalę, tai iš tiesų yra unikalu. <br /><br /><b>– Ekspozicijoje galima pamatyti daug techninės įrangos. <br /></b><br />– Yra daug įvairių radijo ryšio priemonių, daugybė lėktuvų kabinų prietaisų – ir sudėtingiausių, ir senovinių, ir naujų. Pavyko surinkti nemažą juodųjų dėžių kolekciją, turime katapultavimosi krėslus, du yra iš amerikietiškų naikintuvų F-100. Kadangi visa sena amerikiečių informacija prieinama, pavyko pagal krėslų numerius surasti lėktuvo nuotrauką, ji taip pat eksponuojama. Su aviacijos istorija susijusi iš viso pasaulio surinkta įvairiausių šalių aviacinių durklų kolekcija. Tai buvo ne ginklai, o karininkų aviatorių paradinės uniformos puošybos elementas (tiesa, dabar jau atgyvenęs). Mūsų kaimynai lenkai turėjo net du skirtingus paradinių durklų variantus, Lietuva, deja, neturėjo savo tokio durklo – kūrė jį, bet sukurti nespėjo. Užtat muziejuje yra su mūsų istorija susijusi Lietuvos oro skautų peiliukų kolekcija, ant jų išgraviruotos datos: 1932, 1934 metai, kai kurių miestų pavadinimai, yra netgi Panevėžys. Peiliukai buvo vaikų ir paauglių, kurie domėjosi aviacija ir įstodavo į oro skautus, išskirtinumo ženklas. Turime karinių pilotų originalios aprangos eksponatų ir labai retą legendinių tarpukario lėktuvų ANBO eskadrilės paradinio kostiumo repliką. Jį muziejaus ekspozicijai paskolino pilotas G. Staniulis, pilotę padovanojo aviacijos entuziasto a. a. Arvydo Šabrinsko (jis vadovavo klubui „ANBO eskadrilė“, atkūrusiam legendinį lėktuvą) sūnus Tomas Šabrinskas.<br /><br /><b>– Sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma surinkti po kruopelytę tiek informacijos, ją susieti...<br /></b><br />– Tam reikia tik laiko ir kantrybės. Informacijos yra daug, reikia jos ieškoti, rasti ir išsaugoti. Nors šis kelias ir buvo ilgas, man jis nebuvo sunkus, buvo malonus. Dar maloniau, jei man pavyksta rasti sąsajų tarp aviacijos ir meno, praplėsti aviacijos rėmus – tame pačiame pastate žmona Irena yra įkūrusi Porceliano galeriją. Mūsų tikslas nėra turėti lėkščių ar puodelių kolekciją – man labai svarbūs istoriniai momentai ir turime su jais susijusių unikalių eksponatų. <br /><br />Turiu dar daug sumanymų, planuose – virtuali tarpukario aviacijos nuotraukų kolekcija. Per daugybę metų esu surinkęs daugiau nei 1 tūkst. nuotraukų, tarp jų yra ir labai unikalių, netgi tokių, kurių nenorėjau turėti... Tai sudužusių orlaivių nuotraukos, aš jų vengiu, bet vienas žmogus penkias nuotraukas tiesiog įsiūlė. Nusipirkau, informacijos nebuvo jokios, pažiūrėjęs iš karto nieko neatspėjau, kas jose, bet žiemos vakarais tyrinėdamas su lupa atradau vieną, antrą, trečią detalę ir paaiškėjo, kad tai pačios pirmosios S. Dariaus ir S. Girėno žūties nuotraukos... Patys eksponatai dabar susiranda mane – aš jų jau nebeieškau, pasikliaunu likimu. <br /><br /><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076428_mrf-logo.png" rel="highslide" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783076428_mrf-logo.png" alt='Aviacijos pasiekimų lobynas' title='Aviacijos pasiekimų lobynas' /></a><br /><br />Projektą „Muziejai – technikos istorijos sergėtojai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 2520 Eur.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Meteoritai – Visatos pasiuntiniai</title>
<link>https://www.savaite.lt/ar-zinai-kad/verta-zinoti/24036-meteoritai-visatos-pasiuntiniai.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/ar-zinai-kad/verta-zinoti/24036-meteoritai-visatos-pasiuntiniai.html</pdalink>
<guid>24036</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 13:57:45 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076150_88563958_l.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076186_vidas-dobrovolskas.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783076079_mrf-logo.png" type="image/png" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076150_88563958_l.jpg" alt="Meteoritai – Visatos pasiuntiniai" title="Meteoritai – Visatos pasiuntiniai" /></div><br /><br /><b>Kosmose skraido daugybė įvairiausių objektų, bet vieninteliai, kuriuos mes, Žemėje gyvenantys žmonės, galime iš arti pamatyti ir net pačiupinėti, yra meteoritai. Fantastinių kūrinių autoriams jie yra įkvėpimo šaltinis, o mokslininkams – vertingi radiniai, padedantys pažvelgti į tolimą praeitį. Apie meteoritų kilmę ir tyrimus, keliamus pavojus ir galimą naudą kalbamės su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.</b><br /><br /><audio controls id="dc27ad2e3ffe9e64195e7f0ce481d173" src="https://www.savaite.lt/uploads/files/2026-07/1783076256_meteoritai.mp3"></audio><br /><br /><b>– Kokie dangaus kūnai tampa meteoritais?<br /></b><br />– Meteoritais vadinami nežemiškos kilmės objektai, kurie atmosferoje nesuirę pasiekia mūsų planetos paviršių – trumpai tariant, nukrinta į Žemę. Savo sudėtimi jie gali būti labai įvairūs, įprasčiausios yra dvi rūšys – pirmieji sudaryti iš uolienų ir vadinami akmeniniais, antrieji – iš metalų, vadinami geležiniais. Meteoritų dydis labai skiriasi: mažiausi gali būti matuojami milimetrais (dažniausiai tai yra didesnio meteorito likučiai arba skeveldros), ekstremaliai dideli sveria tonas. Pavadinimai meteoritams suteikiami išimtinai pagal geografinius vietovardžius – arčiausiai kritimo vietos esančių miestų, miestelių ar kalnų pavadinimus. Skirtingai nei kiti kosminiai objektai, jie nėra vadinami atradėjų pavardėmis. <br /><br /><b>– Kaip aptinkami į Žemę atkeliaujantys meteoritai?<br /></b><br />– Paprasčiausias būdas aptikti meteoritą – pamačius, kur jis krinta, nukeliauti į tą vietą ir rasti skeveldras. Kitas būdas yra remtis istoriniais šaltiniais, metraščiais ar kitais dokumentais, kuriuose aprašomi senovėje žmonių matyti meteoritai – tokie įvykiai visada buvo kruopščiai fiksuojami – ir tuomet bandyti toje teritorijoje ieškoti tikintis, kad lydės sėkmė. Bet prieš kelis šimtus metų nukritę objektai gali būti susimaišę ir pasimetę tarp žemiškų akmenų... Šiuo metu Žemėje meteoritų lengviausia rasti ir daugiausia surenkama Antarktidos ekspedicijose. Kodėl? Priežastis lengvai nuspėjama: ant sniego ar ledo gulintys akmenys ir metalo gabalai labai krinta į akis.<br /><br /><b>– Bet tai nereiškia, kad Antarktida yra jų traukos vieta?<br /></b><br />– Meteoritai gali pataikyti į Žemę bet kurioje vietoje, nėra teritorijos, kur jie kristų dažniau ar rečiau, – tikimybė beveik visur vienoda. Tai yra atsitiktinis Žemės susidūrimas su nedidele klaidžiojančia kosmine uoliena: jei mūsų planetą palygintume su važiuojančiu automobiliu, meteoritas būtų musė, nespėjusi pralėkti pro šalį ir kaktomuša atsitrenkusi į priekinį stiklą. Kadangi didesnę planetos paviršiaus dalį sudaro vanduo, daugumos meteoritų netenkame jūrose ir vandenynuose. Manoma, kad kasmet į Žemę pataiko nuo 3–4 iki 10 meteoritų, bet apsiribojant tais, kurie nukrinta tik į sausumą, kasmet lieka 2–3.<br /><br />Bendras meteoritų srautas kosminėje erdvėje nei didėja, nei mažėja, nors žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį gali susidaryti įspūdis, kad jų daugėja: dabar visi turime telefonus, labai greitai galime nufotografuoti ir nufilmuoti, yra ir įvairiausių stebėjimo kamerų, tad pastebėti meteoritus tapo daug paprasčiau. Bet jei pažvelgtume į kelių dešimtmečių, o juo labiau 50–100 metų laikotarpio vidurkį, jų skaičius yra stabilus. Mūsų šalis šiame kontekste neišsiskiria: moksliniai šaltiniai mini 4 meteoritus, per pastaruosius 150 metų pataikiusius į Lietuvos teritoriją. Paskutinis ir didžiausias nukrito 1933 m. netoli Žemaitkiemio miestelio Ukmergės rajone. Nuo smūgio jis subyrėjo, visi surinkti jo gabalai svėrė beveik 40 kg. Šiek tiek anksčiau, 1929 m., netoli Anykščių nukrito Andrioniškio meteoritas. Jis buvo gerokai mažesnis, surinkti tik keli kilogramai jo nuolaužų. 1908 m. meteoritas buvo nukritęs Akmenės apylinkėse, rasta apie kilogramą jo fragmentų, bet kur tie gabaliukai vėliau dingo, neaišku, galbūt atsidūrė įvairiuose pasaulio muziejuose. Mano žiniomis, Lietuvoje jų neturime.<br /><br /><b>– Taigi meteorito kelias vien kryčiu į Žemę nesibaigia. Kur jie galiausiai nukeliauja?<br /></b><br />– Galiausiai jų kelionė baigiasi vienokiame ar kitokiame muziejuje, kad visuomenė galėtų su jais susipažinti, o patys muziejai galėtų jais keistis. Mokslininkai šiuos kosminius objektus turi labai trumpą laiką. Jų sudėties, struktūros tyrimams paprastai yra paimami tik gabalėliai. Šiais laikais tam užtenka kelių gramų ar net dar mažesnio dydžio fragmentų. Išskirtiniais atvejais labai dideli meteoritai, tokie kaip, pavyzdžiui, Namibijoje rastas pats didžiausias Žemėje, sveriantis 60 t, atkasami ir paliekami kaip turistinės traukos objektai. <br /><br /><b>– Kuo meteoritai įdomūs ir svarbūs mokslininkams? <br /></b><br />– Jie mokslininkams suteikia galimybę pažvelgti į Saulės sistemos formavimosi pradžią. Planetų, įskaitant ir Žemę, uolienų struktūra per visą geologinę istoriją labai smarkiai keitėsi: jos lydėsi, tirpdavo, ataušdavo, vėl lydėsi… O meteoritai – tai likučiai medžiagos, nepatekusios į planetų sudėtį, nes jų kilmės šaltinis yra asteroidai. Jie (ar bent jų dauguma) niekada nebuvo didelių kosminių objektų sudėtyje, tokių pokyčių nepatyrė ir jų medžiaga struktūriškai nepakito. Taigi meteoritai – vienintelis būdas tyrinėti tuos objektus, iš kurių formavosi planetos. Štai todėl jie yra tokie svarbūs. Žemėje aptinkamiems meteoritams tirti galime naudoti pačius geriausius instrumentus, kuriuos turime laboratorijose: nuo itin galingų mikroskopų, leidžiančių nagrinėti pavienius atomus, iki prietaisų, skirtų atlikti itin detalią cheminę analizę. <br /><br />Kita vertus, kai meteoritai nukrinta, juos iš dalies užteršia mūsų planetos medžiagos. Kuo ilgiau toks objektas praguli žemėje, tuo labiau jį gali paveikti vanduo, temperatūrų svyravimai, o jei jis suskilęs, per mikroįtrūkimus į vidų gali prasiskverbti tiek organinių, tiek neorganinių junginių. Nors labai patogu, kai meteoritai nemokamai atkeliauja į Žemę, vis dėlto juos tyrinėdami ne visada galime gauti tikrus, neiškreiptus duomenis. Pati tiksliausia ir detaliausia informacija prieinama tuomet, kai kosminiai aparatai keliauja į asteroidus ir ten arba vietoje tyrinėja uolienų sudėtį arba saugiai supakuotus kapsulėse mėginius atgabena į Žemę. <br /><br /><b>– Kai taip praplečiamos tyrimų galimybės, kokios dar informacijos šie dangaus kūnai suteikia? <br /></b><br />– Visų pirma meteoritai padėjo atsakyti į vieną svarbų klausimą, susijusį su Žemės raida ir evoliucija, – sužinoti vandens kilmę mūsų planetoje. Maždaug iki XX a. vidurio ar net antrosios pusės vyravo kelios konkuruojančios hipotezės, aiškinančios, kodėl Žemėje vandens yra tiek daug: galbūt jį atgabeno kometos, o gal meteoritai, o gal pačioje besiformuojančioje Žemėje jo buvo pakankamai. Bet galų gale XXI a. kosminiais aparatais atlikti tyrimai šių ginčų neužbaigė, bet bent jau gerokai apribojo. Žemės ir kometose esančio vandens cheminės analizės palyginimas leido nustatyti, kad vanduo į mūsų planetą pateko ne iš šių dangaus kūnų. Pagrindinė dalis vandens maždaug lygiomis dalimis yra meteoritų atgabentas ir pačioje Žemėje buvęs vanduo. Jei kometos ir prisidėjo, tai ne daugiau kaip 10 proc.<br /><br />Dar vienas labai svarbus ar net svarbiausias klausimas – tai gyvybės atsiradimas Žemėje. Ko gero, aišku, kad gyvi organizmai su meteoritais neatkeliavo. Bet meteoritai atgabeno pagrindines gyvybei reikalingas medžiagas, tokias kaip aminorūgštys ir kiti sudėtingi organiniai junginiai. Kadangi Žemei susiformavus jos paviršius buvo lavos vandenynas, sudėtingi organiniai junginiai, jei jų tuo metu ir buvo, dėl labai aukštos temperatūros suiro. Tik planetai pakankamai atvėsus, kai susidarė kieta pluta, o temperatūra tapo gerokai žemesnė nei 100 °C ir paviršiuje galėjo būti skysto vandens, organiniai junginiai galėjo išlikti, taigi juos kas nors turėjo atgabenti. <br /><br />Nors jau XX amžiuje meteorituose buvo aptikta aminorūgščių, tarp mokslininkų vyko ginčas: vieni sakė, kad jos atsiradusios pačiuose meteorituose, kiti tą atsiradimą ginčijo ir teigė, kad tai žemiškos kilmės aminorūgštys, kurios per ilgą laiką įsismelkė į meteoritus. Ir tik per pastaruosius 5–10 metų, kai kosminiais aparatais iš asteroidų (iš jų, kaip minėjome, atskyla į Žemę nukritę meteoritai) atskraidinta mėginių, atlikus tyrimus juose rasta aminorūgščių – visų, kurių yra gyvuose organizmuose, ir dar daugybė kitų. Taip galų gale įrodyta, kad daugumą sudėtingų organinių junginių, kurie vėliau buvo reikalingi gyvybei atsirasti, į Žemę atgabeno meteoritai arba asteroidai. <br /><br /><b>– Vadinasi, meteoritai atsakingi už gyvybės atsiradimą. O ar galėtų jie prisidėti prie jos praradimo?<br /></b><br />– Taip, bet ne prie visos gyvybės, tik prie sudėtingų jos formų. Tiksliau būtų kalbėti ne apie meteoritus, bet apie didesnius objektus, nuo kurių jie atskilo, – asteroidus. Geriausiai visiems žinoma istorija apie dinozaurų išnykimą, kai maždaug prieš 65 mln. metų Žemė susidūrė su, kaip dabar manoma, 10–20 km dydžio asteroidu. Smūgis buvo toks stiprus, kad į atmosferą išmestų dulkių kiekis daugybei metų užstojo Saulės spinduliuotę, temperatūra planetos paviršiuje nukrito ir taip atšalo, kad didžioji dalis gyvybės rūšių, įskaitant dinozaurus, išnyko. <br /><br />Yra daugybė įrodymų, kad Žemėje yra įvykęs ne vienas toks masinis rūšių išnykimas, bet kalbant apie gyvybę apskritai, asteroidai nepajėgtų jos sunaikinti, nes paprasčiausi gyvi organizmai sugeba išlikti. Ne tik mikroorganizmai: iš dinozaurų istorijos žinome, kad tuo metu jau buvo atsiradę maži – pelių dydžio – žinduoliai. Būdami šiltakraujai jie sugebėjo ištverti atšalimo laikotarpį. Taip, viena vertus, meteoritai ir asteroidai gali kelti pavojų sudėtingų gyvybės rūšių išlikimui, bet, kita vertus, dezinfekuoti planetos jie nepajėgtų. Šiuo metu nėra tokio dydžio asteroidų, kurie susidūrę su Žeme sugebėtų sukelti katastrofą, galinčią pražudyti net bakterijas ir mikroorganizmus. <br /><br /><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076186_vidas-dobrovolskas.jpg" alt="Meteoritai – Visatos pasiuntiniai" title="Meteoritai – Visatos pasiuntiniai" /><br /><br />Kita vertus, dabar kosminė erdvė stebima teleskopais, visi potencialiai pavojingi asteroidai yra atrasti, jų orbitos tiksliai žinomos, tad bent kelis šimtmečius į priekį tokią pasaulio pabaigos tikimybę galime atmesti. Žinoma, meteoritai, kurie už asteroidus yra daug mažesni, galbūt gali kelti nedidelį regioninį pavojų – sugriauti ar apgadinti pavienius namus, bet tai nėra globalaus masto grėsmė, tarkim, visam miestui, jau nekalbant apie ištisas valstybes. <br /><br /><b>– O žmogui? Ar yra tikimybė patirti tokį susidūrimą?<br /></b><br />– Meteoritai yra pataikę į namus, automobilius, bet istoriškai patvirtintas ir dokumentuotas yra vienintelis atvejis, kai meteoritas sužeidė žmogų. Laimei, apsieita be tragiškų pasekmių. 1954 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Alabamoje, maždaug 4 kg meteoritas pataikė į namą, pramušė stogą ir, atšokęs nuo sienos ar baldo, atsitrenkė į kambaryje buvusią Ann Hodges. Moteriai po tokio susidūrimo liko nemaža kraujosruva, bet dėl to ji pateko į istorijos puslapius. Nors žinoma pasakojimų, kad senovėje meteoritai yra pražudę žmonių ar net ištisų miestų, jokių tvirtesnių įrodymų nėra.<br /><br /><b>– Ar apie meteoritus jau sužinojome visa, kas įmanoma?<br /></b><br />– Kalbamės apie meteoritus kaip apie savotišką pavojaus šaltinį Žemei ir galbūt mūsų civilizacijai, bet yra ir praktinis, netgi, sakyčiau, komercinis jų pritaikymas. Mūsų planetos paviršiuje labai mažai aukso, platinos ar kitų retųjų elementų, nes per ilgą geologinį laiką sunkūs elementai nugrimzdo link Žemės centro ir juos pasiekti labai sunku. O meteoritai – tai kosminių objektų, kurie buvo labai nedideli, kelių dešimčių, galbūt iki 100 km, skersmens, likučiai, ir juos sudaranti medžiaga nespėjo susimaišyti. Todėl brangiųjų ir retųjų metalų koncentracija meteorituose gali būti kelias dešimtis kartų didesnė nei Žemės paviršiuje. Dabar jau pradedama galvoti apie asteroidų kasybą, siunčiant į juos kosminius aparatus ir vietoje išgaunant iridį, platiną, auksą ir kitus brangius išteklius. Kol kas šis būdas komerciškai dar neapsimoka, nes kosminiai skrydžiai nėra atpigę tiek, kad tai atsipirktų: auksas iš asteroido būtų dešimtis ar net šimtus kartų brangesnis už kasamą Žemėje. Bet jau atsiranda pirmieji startuoliai, kuriantys idėjas, kaip tai paversti realybe, ir planuojantys per artimiausius penkerius metus atlikti vadinamuosius demonstracinius skrydžius. Nedideli kosminiai aparatai keliaus iki Žemei artimų asteroidų, nusileis jų paviršiuje ir bandys išgauti bent mikroskopinius kiekius brangiųjų metalų. Tai sulaukia įvairių vertinimų, bet tikimasi, kad ne anksčiau nei šio amžiaus viduryje ar antrojoje jo pusėje pasiteisins komercinė retųjų elementų gavyba asteroiduose. Tad meteoritai ir asteroidai yra ne tik katastrofų, bet ir finansinės naudos šaltinis.<br /><br /><b>Kosminių akmenų klasifikavimas<br /></b><br />Kuo skiriasi asteroidas, meteoras ir meteoritas? Asteroidai yra iš metalų ar uolienų sudaryti objektai, kurių daugiausia aptinkama tarp Marso ir Jupiterio esančioje srityje, vadinamoje asteroidų žiedu. Jie susidarė formuojantis pačiai Saulės sistemai. Labai maži asteroidai yra vadinami meteoroidais. Meteorai ir meteoritai – tai nuo kometų, asteroidų ar planetų nuskilę gabalai, kurie pasiekia kitą planetą, pavyzdžiui, Žemę. Jiems įlėkus į atmosferą ir nuo didžiulio greičio bei karščio užsiliepsnojus, jie vadinami meteorais. Nors dauguma šių atklydėlių atmosferoje išgaruoja, kai kurie ją sėkmingai perskrodžia ir nukrinta ant žemės – tuomet jie vadinami meteoritais.<br /><br /><b>Meteoritai užšalusiame žemyne<br /></b><br />JAV Nacionalinio mokslo fondo remiama Antarktidos meteoritų paieškos programa ANSMET (Antarctic Search for Meteorites) kartu su NASA Džonsono kosminiu centru (Johnson Space Center) yra pagrindinės institucijos, atsakingos už Antarktidoje rastų meteoritų surinkimą ir saugojimą. Nuo 1976 m. ANSMET ekspedicijos Transantarktiniuose kalnuose aptiko ir surinko daugiau kaip 23 tūkst. meteoritų. Šie mėginiai tapo neįkainojamu informacijos šaltiniu, padedančiu mokslininkams tirti ankstyvąją Saulės sistemos istoriją, asteroidų sandarą ir planetų, įskaitant Žemę, formavimąsi. Tarp Antarktidoje rastų meteoritų yra ir retų Mėnulio bei Marso kilmės pavyzdžių.<br /><br /><b>Kaip prognozuojami meteorų lietūs?<br /></b><br />Kad pamatytume meteoritus, lankome muziejus, o kad pasigrožėtume, kaip kosminės uolienos virsta krintančiomis žvaigždėmis, niekur vykti nereikia – pakanka tinkamu metu pakelti akis į naktinį dangų stebint vieną iš reguliariai pasikartojančių meteorų lietų. <br /><br />Kai kosminė uoliena įskrieja į Žemės atmosferą didesniu nei 51 km/sek. greičiu, dėl trinties su oru ji smarkiai įkaista ir pradeda lydytis ir garuoti, o ją supančios dujos ima švytėti. Taip susiformuoja įsimintinas per dangų akimirkai nusidriekiantis šviesos pėdsakas. <br /><br />Meteorų lietų galima numatyti labai tiksliai. Jis prasideda, kai Žemė kerta vienos ar kitos kometos orbitą. Aplink Saulę skrieja tūkstančiai kometų, o kelios iš jų kerta mūsų planetos orbitą. Artėdamos prie Saulės šios kometos šyla ir savo kelyje barsto nuolaužas – smilteles, akmenukus ir uolienas. Krisdamos į Žemės atmosferą šios dalelės sukelia meteorų lietų.<br /><br />Tokie susidūrimai su kometų nuolaužomis įvyksta keliskart per metus. Šių reginių trukmė skiriasi priklausomai nuo meteorų srauto. Dauguma jų tęsiasi porą savaičių, bet didžiausio aktyvumo laikotarpis, kai Žemė kerta tankiausią liekanų sritį, gali trukti vos 1–2 valandas. Šie reginiai būna įspūdingiausi vidury nakties per meteorų lietaus piką. Jei dangus giedras ir pasiseka pamatyti daug meteorų, gali susidaryti įspūdis, kad dauguma jų lekia iš vieno dangaus skliauto taško. Jis vadinamas radiantu. Pagal tai, iš kurio taško krinta meteorų lietus, astronomai parenka jo pavadinimą.<br /><br />Pavyzdžiui, Delta Akvaridų meteorų srauto radiantas yra netoli Vandenio Delta žvaigždės, Vandenio žvaigždyne. Geriausias laikas stebėti šį srautą – liepos pabaiga, o pats įspūdingiausias reginys būna liepos 30 d. naktį. Meteorų lietūs patrauklūs tuo, kad jais galima grožėtis net neturint jokios astronominės įrangos. Tiesa, nereikia tikėtis, kad visi Akvaridai bus vien Vandenio žvaigždyne, esančiame žemai pietuose, – verčiau dairytis po visą dangaus skliautą ir tikėtis sėkmės. Meteorų lietų geriausia stebėti iš plačios atviros vietos, kad matytųsi kuo daugiau dangaus. Svarbu ir tai, kad greta būtų kuo mažiau dirbtinės šviesos šaltinių.<br /><br /><b>Įspūdingiausi ir ryškiausi meteorų lietūs 2026 m.<br /></b><br />Šiemet bus ne viena proga pasiimti termosą arbatos, išeiti į lauką ir, apsigobus šilta antklode, pasigėrėti tviskančiais šuorais nakties danguje.<br /><br />Delta Akvaridai<br /><br />Liepa–rugpjūtis<br />Didžiausias aktyvumas: liepos 30 d.<br />Skirtingai nuo daugelio kitų meteorų lietų, astronomai negali tiksliai pasakyti, kuri kometa paliko šias dulkes. Šį silpną meteorų lietų paprastai geriausia stebėti liepos pabaigoje. Tiesa, šiemet jį gali gerokai užgožti beveik pilnas Mėnulis.<br /><br />Perseidai<br /><br />Rugpjūčio vidurys<br />Didžiausias aktyvumas: rugpjūčio 13 d.<br />Perseidai – įspūdingiausias Šiaurės pusrutulyje matomas meteorų lietus su radiantu Persėjo žvaigždyne. Didžiausio aktyvumo laikotarpiu per valandą galima pamatyti 50–100 perseidų. Šie ryškūs meteorai juda greitai ir dažnai palieka ištęstas linijas, kurios matomos kelias sekundes net išnykus pačiam meteorui.<br /><br />Leonidai<br /><br />Lapkričio vidurys<br />Didžiausias aktyvumas: lapkričio 17 d.<br />Leonidų meteorų lietus, krintantis iš Liūto žvaigždyno, kartais būna įspūdingas, bet gali ir nuvilti. 2026 m. giedrame ir tamsiame danguje per valandą turėtų būti matoma iki 15 meteorų. Žinoma, jei nesutrukdys rudeniniai debesys.<br /><br />Geminidai<br /><br />Gruodžio vidurys<br />Didžiausias aktyvumas: gruodžio 14 d.<br />Iš Geminidų galima tikėtis įspūdingo reginio, pretenduosiančio į geriausio 2026 m. meteorų lietaus titulą: jo intensyvumas sieks iki 150 meteorų per valandą. Geminidai paprastai būna ryškūs, o ir pilnėjantis pusmėnulis ne itin trukdys juos stebėti. Tiesa, Lietuvoje tokiu metu dažniausiai būna debesuota.<br /><br /><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783076079_mrf-logo.png" rel="highslide" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783076079_mrf-logo.png" alt='Meteoritai – Visatos pasiuntiniai' title='Meteoritai – Visatos pasiuntiniai' /></a><br /><br />Projektą „Nuo mikroskopo iki teleskopo“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 4000 Eur.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – praeities pažinimo pamokos</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24035-gyvosios-archeologijos-dienos-kernaveje-praeities-pazinimo-pamokos.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24035-gyvosios-archeologijos-dienos-kernaveje-praeities-pazinimo-pamokos.html</pdalink>
<guid>24035</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 13:50:40 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075725_viduramziu-mieste-visada-buvo-budeliai.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783075625_mrf-logo.png" type="image/png" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075725_viduramziu-mieste-visada-buvo-budeliai.jpg" alt="„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – praeities pažinimo pamokos " title="„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – praeities pažinimo pamokos " /></div><br /><br /><b>Kopdami piliakalnių šlaitais į aukštas jų viršūnes, nuo kurių į tolius kadaise žvelgė pilių kuorai, ar vaikštinėdami senamiesčių gatvėmis nejučiomis susimąstome: kaip žmonės čia gyveno prieš šimtus ir tūkstančius metų? Kaip jie atrodė, rengėsi ir puošėsi? Ką ir kaip jie dirbo? Ką valgė, gėrė ir kokiomis pramogomis skaidrindavo savo kasdienybę? Atsakyti į šiuos klausimus padeda eksperimentinė archeologija ir jos entuziastus jau daugelį metų kiekvieną liepą suburiantis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. </b><br /><br /><audio controls id="91a1c8b7596d2f58c091f11d05c59f49" src="https://www.savaite.lt/uploads/files/2026-07/1783075907_kernave.mp3"></audio><br /><br /><u>Manvydas Vitkūnas</u><br /><br /><b>Sukūrė gamta ar žmogus?<br /></b><br />Pažinti senąją praeitį padeda mokslininkų sukaupti duomenys – rašytinių šaltinių analizė, architektūros ir dailės paveldas, ypač archeologinių tyrimų duomenys. Ilgą laiką archeologiniai radiniai dažniausiai buvo gana nebylūs muziejų eksponatai. Tačiau ilgainiui imta domėtis ne tik pačiais daiktais kaip artefaktais, liudijančiais praeitį, bet ir būdais, kaip jie buvo padaryti. Taip dar XVIII a. buvo žengti pirmieji žingsniai į eksperimentinę archeologiją. Pavyzdžiui, Europoje nuo seno ginčytasi, kaip atsirado akmeniniai ir titnaginiai kirviai. Daug kas sakė, kad tai „žaibo iškrovos vaisiai“, „perkūnijos strėlės“, – taigi, gamtos, o ne žmogaus kūriniai. Kiti tvirtino, kad tai buvo senovės žmonių darbo įrankiai ir ginklai. Ir štai vokiečių teologas ir mokslininkas Andrėjas Albertas Rodė ėmėsi eksperimento – apie 1715 m. iš titnago gabalo pagamino titnaginį kirvį ir taip įrodė, kad tokie senoviniai dirbiniai yra sukurti žmonių, o ne gamtos. <br /><br />Buvo eksperimentuojama ir su pačiais archeologiniais radiniais, pavyzdžiui, sausinamose pelkėse randamais bronzos amžiaus bronziniais ragais. Vienas airių eksperimentatorius Robertas Bolas taip stengėsi, kad galiausiai susigadino plaučius, susirgo ir mirė. Kiti movė ant medinių kotų akmeninius kirvius ir bandė kirsti medžius: sausą medį nukirsti buvo labai sunku, o su drėgnu medžiu sekėsi visai neblogai. Tikras eksperimentinės archeologijos proveržis įvyko Skandinavijoje. 1874 m. Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusiame archeologų suvažiavime buvo pademonstruotas pastatas, pastatytas naudojant tik rekonstruotus akmeninius kirvius. <br /><br /><b>Pažinimas per eksperimentą<br /></b><br />Danai eksperimentinės archeologijos lyderių pozicijų neužleido ir XX a. 1964 m. etnologo Hanso Olės Hanseno iniciatyva netoli Roskildės miesto buvo įkurta Leirės eksperimentinė gyvenvietė, kurioje 43 ha plote rekonstruotos skirtingų epochų stovyklavietės bei gyvenvietės: akmens amžiaus stovykla, geležies amžiaus kaimas, X a. vikingų turgavietė ir XIX a. kaimo sodybos. Mokslininkai iki šiol čia atlieka unikalius bandymus: degina geležies amžiaus namų rekonstrukcijas, kad suprastų, kokius pėdsakus palieka gaisrai, bando senovinius žemės dirbimo įrankius, tyrinėja senosios keramikos, tekstilės gamybą, metalų lydymą ir kitus amatus. Vasaros mėnesiais centre apsigyvena savanoriai, neretai – netgi šeimos, kurios tam tikrą laiką gyvena visiškai izoliuotos nuo šiuolaikinių technologijų: dėvi rekonstruotus drabužius, gamina maistą ant ugnies, miega ant žolinių demblių, prižiūri senųjų veislių naminius gyvūnus ir taip padeda tyrinėti praeities kasdienybę. <br /><br />Vėliau panašių eksperimentinės archeologijos gyvenviečių buvo įkurta Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse. O eksperimentinės archeologijos festivaliai dabar vyksta dešimtyse pasaulio valstybių – nuo Lietuvos ar Latvijos iki Kanados ir Pietų Korėjos.<br /><br />XX a. II pusėje Lietuvoje taip pat būta pavienių eksperimentinės archeologijos bandymų, tačiau tik amžių sandūroje ši veikla ėmė labiau populiarėti. Pirmasis iki šiol neišsikvepiantis šios veiklos židinys mūsų šalyje yra Kernavė, kur nuo 1999 m. vyksta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“. Nuo 2002 m. kurį laiką šventės vykdavo ir Šiauliuose, prie Žaliūkių malūno. Dabar panašių renginių yra ir daugiau: Apuolėje, Alytuje, Kaukuose, Trakuose bei kitur, kur rengiamos gyvosios istorijos šventės. Visgi svarbiausias eksperimentinės archeologijos židinys yra Kernavė. Čia, itin gražioje ir Lietuvai reikšmingoje istorinėje vietovėje, garsėjančioje savo archeologinių paminklų kompleksu ir pelnytai pavadinamoje Lietuvos Troja, jau beveik pusšimtį metų vykdomi nuoseklūs archeologiniai tyrinėjimai. Sukaupta unikali archeologinė medžiaga leidžia geriau pažinti daugelį Lietuvos praeities puslapių. Žengti pirmuosius žingsnius 1999 m. vykusio pirmojo festivalio rengėjams šviesaus atminimo muziejininkams Jonui Vitkūnui, Sauliui Vadišiui, iki šiol šia veikla aktyviai užsiimantiems archeologams Daivai ir Aleksejui Luchtanams bei daugeliui kitų labai padėjo Lenkijos Biskupino archeologinės vietovės muziejaus ten rengiamų panašių švenčių pavyzdys. <br /><br />Dabar Kernavėje galima pamatyti daugybės senovės amatų, technologijų, įvairių kasdienio gyvenimo veiklų rekonstravimą. Nuo titnago skaldymo ir akmeninio kirvio gręžimo ar gludinimo iki bronzos liejimo, nuo senosios juvelyrikos iki tekstilės, nuo akmens amžiaus lipdytinės keramikos iki dailių žiestų Viduramžių puodų, nuo odos apdirbimo iki kibirkštis skeliančių kalvių darbo. Visko nė neišvardysi – tai reikia pamatyti.<br /><br />Ar tai tik pramoga ir būdas šios šventės dalyviams kelioms dienoms pabėgti iš XXI a. į pasirinktą praeities epochą? Ir taip, ir ne. Vieni šventės dalyviai į savo darbą labiau žvelgia kaip į dar ne tokį drąsų bandymą ką nors atkurti ar pavaizduoti „taip, kaip buvo senovėje“. Jiems tai – lyg pasibuvimas su praeitimi. Kiti eksperimentuoja labai atsakingai ir giliai, kelia tikslus skrupulingai atkurti vieną ar kitą praeities technologiją. Daugelį profesionaliausių Lietuvos archeologijos eksperimentatorių vienija D. Luchtanienės vadovaujamas Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“. Atliekami ir nuodugnūs eksperimentinės archeologijos tyrimai, kuriuose viskas kruopščiai fiksuojama, rengiamos publikacijos, leidžiamas tęstinis leidinys „Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija“. Su eksperimentine archeologija susipažįsta ir archeologijos specialybės studentai. <br /><br /><b>Šiųmetė tema – „Spalvinga praeitis“<br /></b><br />Greta amatininkų, gyvosios archeologijos dienose Kernavėje visada smagu išvysti ir čia besisukiojančius personažus iš praeities – karius ir budelius, elgetas ir juokdarius, gyvulių augintojus, maisto gamintojus, žolininkus ir kitus senovės gydymo būdų žinovus, monetų kalėjus, senųjų žaidimų bei kitų pramogų dalyvius ir daugelį kitų. Kiekvienas jų sėmėsi labai daug žinių, skyrė marias laiko ir darbo, kad pats pabandytų perprasti praeitį ir savo žiniomis pasidalytų su kitais. Tarkime, stebėdami karių pasirodymus, žiūrovai retai susimąsto, kiek darbo ir jėgų prireikė, kad būtų atkurta jų apranga ir šarvuotė, išmokta naudotis ginklais, kiek apsidaužyta pirštų ir prasiskelta galvų, kol išmokta parodyti tai, kaip atrodė senoji baltų karyba. Ir taip yra su kiekviena veikla, kurią bando atkurti senovės mylėtojai, kviečiantys kartu leistis kelionėn į praeitį. Šventė neįsivaizduojama ir be muzikavimo senaisiais instrumentais, dainų, šokių, daugybės edukacijų dideliems ir mažiems.<br /><br />Šiemet Kernavė vėl kviečia į „Gyvosios archeologijos dienas“, kurios vyks liepos 4–6 d. Šių metų festivalio tema – „Spalvinga praeitis“. Bus bandoma atskleisti ir parodyti, koks ryškus buvo mūsų protėvių pasaulis. Nuo natūraliais pigmentais dažytų genčių rūbų iki simboliais margintų karių skydų bei vėliavų – šiemet spalvos padės ryškiau pajusti praeities dvasią.<br /><br /><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075625_mrf-logo.png" rel="highslide" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783075625_mrf-logo.png" alt='„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – praeities pažinimo pamokos ' title='„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – praeities pažinimo pamokos ' /></a><br /><br />Projektą „Gyva tradicija: liaudies amatai šiandien“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 5000 Eur.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Voldemaras Chlebinskas: „Gyvenimo be baleto neįsivaizdavau“</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/tikrosistorijos/24034-voldemaras-chlebinskas-gyvenimo-be-baleto-neisivaizdavau.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/tikrosistorijos/24034-voldemaras-chlebinskas-gyvenimo-be-baleto-neisivaizdavau.html</pdalink>
<guid>24034</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 13:44:41 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075434_mixcollage-03-jul-2026-01-42-pm-9530.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783075243_mrf-logo.png" type="image/png" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075434_mixcollage-03-jul-2026-01-42-pm-9530.jpg" alt="Voldemaras Chlebinskas: „Gyvenimo be baleto neįsivaizdavau“" title="Voldemaras Chlebinskas: „Gyvenimo be baleto neįsivaizdavau“" /></div><br /><br /><b>Nenumaldoma laiko tėkmė nepajėgi ištrinti iš baleto gerbėjų atminties vieno talentingiausių ir daugybę vaidmenų atlikusio Voldemaro Chlebinsko meistriškumo. Bemaž 50 metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje žymiausių baletmeisterių pastatymuose įgyta profesinė patirtis – ne juokas! </b><br /><br /><audio controls id="7f974462c0445268a383d3efb8ad34b3" src="https://www.savaite.lt/uploads/files/2026-07/1783075555_chlebinskas.mp3"></audio><br /><br /><u>Giedrė MILKEVIČIŪTĖ </u><br /><br /><b>– Repeticijos, vaidmenys daugybėje spektaklių, kurį laiką – ir baleto trupės direktoriaus pareigos – tai tik biografijos štrichai. O juk meilė baletui matuojama jausmais ir prisiminimais. Ji įprasmino jūsų gyvenimo kelią, kuris prasidėjo Šiauliuose, tęsėsi Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, o vėliau – teatre. Atsisveikinęs su teatru, ryšių su baletu nepraradote? <br /></b><br />– Kaipgi prarasti ryšį su vieta, kuri buvo didelė mano gyvenimo dalis? Kur patirta ir džiaugsmo, ir repeticijų bei trenažo iki devinto prakaito. Jei nešokavau, tai konsultuodavau kitus artistus, drąsindavau jaunimą. O kai baigiau karjerą ir užvėriau teatro duris, išeidamas į tą vadinamąjį užtarnautą poilsį, negalėjau tverti nesidomėdamas, kokius spektaklius kuria mūsiškiai ir atvykėliai choreografai.<br /><br /><b>– Šį sykį ilgesnio pokalbio susitikome bene po penkiolikos metų. Žvelgiu į jus, ir man regis, kad jūsų pasas šiek tiek meluoja…<br /></b><br />– Nemeluoja tas mano pasas: štai jau ir „autoritetas“ šioks toks užaugęs, nes baigęs baleto solisto karjerą kiek apsileidau, nesimankštinau pakankamai… Antra vertus, neišvengiau ir kai kurių sveikatos akibrokštų – juk įtampos ir traumų šokant baletą buvo nemažai. Kai kuriuos kritimus atliekant šuolius pamenu iki šiol. Mano gyvenime per septynis dešimtmečius daug kas pasikeitė: netekau ne tik tėvų, bet ir jaunesnio brolio Roberto, sesuo Stefanija jaučiasi labai blogai, o 2021 metai man buvo ypač sunkūs, nes tuomet ne tik atsisveikinau su teatru, bet ir netekau paties brangiausio žmogaus – mamos...<br /><br /><b>– Kiek žinau, nuolat domitės baleto premjeromis, lankotės generalinėse repeticijose.<br /></b><br />– Jeigu teatras pakviečia, niekada nepraleidžiu. Deja, mes, scenos veteranai, neturime jokių lengvatų pirkdami bilietus. Visada buvau gana kritiškas ir sau, ir kitiems, tad prisipažinsiu, jog ne kiekvienas naujas baleto pastatymas, nepaisant to, ar jį statė savas choreografas, ar atvykėlis, man patinka.<br /><br /><b>– Paskiausias šio sezono pastatymas – klasikinis baletas „Pakita“, dedikuotas Lietuvos baleto 100-mečiui. Ar jus sužavėjo baletmeisterio žymaus prancūzų choreografo Manuelio Legri pastangos šokio kalba atverti ir savaip įprasminti scenoje neeilinę meilės istoriją?<br /></b><br />– Labai patiko, nes tai – klasika, kurios statytojai nesugadino kai kuriais šiuolaikiniais choreografijos triukais. Antra vertus, choreografas M. Legri, ilgą laiką buvęs Paryžiaus nacionalinės baleto trupės primarijus, mūsų teatre jau yra statęs A. Adamo „Korsarą“, o „Pakita“ – jo pirmasis istorinis baletas, kuriame jis pats yra šokęs. Tiek statytojus, tiek atlikėjus ir, žinoma, publiką įtraukė XIX a. Sevilijoje vykstanti romantiška gražuolės šokėjos Pakitos ir prancūzų pulkininko Liusjeno meilės istorija. Gal ne visos spektaklio dekoracijos ar scenos drabužiai patiko, bet tai jau skonio reikalas. Pastatymo lygis labai aukštas, nes jame pulsuoja ir grožis, ir aistra, ir gyvybingas šokis. Labai gerą įspūdį paliko ir tai, kad šalia puikių baleto solistų dalyvauja ir visas būrys jaunųjų M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokėjų.<br /><br /><b>– Grįžkime į jūsų kelio pradžią. Gimėte Šiauliuose, vėliau gyvenote Kaune. Šokis jus žavėjo nuo mažens, o tėvelių paskatintas išvykote mokytis į Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Papasakokite apie savo tėvelius, kokioje šeimoje augote?<br /></b><br />– Augau meniškoje ir ypač muzikalioje šeimoje. Tėtis dirbo Šiaulių „Elnio“ fabrike, bet puikiai grojo akordeonu, gražiai dainuodavo, o mama dirbo vaistininke, taip pat grojo akordeonu, dalyvavo saviveikloje. Beje, galiu pasigirti, kad ji viena pirmųjų moterų Lietuvoje vairavo automobilį „Pobeda“. Kai giminės susirinkdavo į kokią nors šeimos šventę, dainos skambėdavo toli. Aš buvau judrus, smalsus, nenuorama, mėgau vaidinti, šokti, tad mama nuvedė į kultūros rūmuose veikusį klasikinio šokio būrelį, kuriam vadovavo Ona Gerasimovienė. Buvau vienas tarp mergaičių. Vaikystėje didžiulį įspūdį padarė į Šiaulius iš Vilniaus atvežtas baleto spektaklis „Peras Giuntas“. Tada ir panorėjau pats šokti baletą didelėje scenoje. <br /><br />O prie to, kad įstojau į vadinamąją Čiurlionkę sostinėje, prisidėjo tėvo brolis, mano dėdė Antanas, kuris gyveno Vilniuje. Jis ir sužinojo apie menų mokyklą, kuri rengia ir profesionalius baleto šokėjus. 1964 metais kaip koks našlaitėlis atsiradau Vilniuje, apsigyvenau internate. Tuomet viename kambaryje gyveno septyniolika būsimų talentų, tad pasitaikydavo visokių nuotykių – buvo smagu.<br /><br /><b>– Bene svarbiausias jūsų baleto mokytojas buvo garsusis baleto solistas ir pedagogas Vaclovas Sasnauskas, o aktoriniam talentui daug davė aktorius Stasys Petraitis. Kokią svarbiausią pamoką ar patarimą iš savo mokytojų išsinešėte į didžiąją sceną?<br /></b><br />– V. Sasnauskas pabrėždavo, kad pamatas personažui sukurti yra choreografija, bet tam reikia kruopščiai atlikti technikos elementus. Jis buvo labai reiklus, principingas, bet didelės meilės man nerodė, nes tuomet neturėjau baleto solistui reikiamų duomenų, bet dirbau stropiai, buvau išskirtinai muzikalus ir išraiškingas. Kartais tie baleto mokslai neapsieidavo ir be ašarų... Bet aktorinio meistriškumo pamokose atsigriebdavau. Juk scenoje viską reikia atlikti vienu metu: būti ir šokėju, ir personažu. <br /><br /><b>– Koks buvo jūsų pirmasis spektaklis Lietuvos operos ir baleto teatre?<br /></b><br />– Mano debiutas įvyko senojo J. Basanavičiaus gatvėje buvusio teatro scenoje. Nepamenu, kokioje operoje mums, kordebaleto naujokams, teko šokti. Teko ilgokai luktelėti, kol buvau pripažintas baleto solistu. Džiaugiuosi, kad man teko matyti, kaip šoko pirmasis profesionalus baleto artistas ir baletmeisteris Bronius Kelbauskas, veteranai Henrikas Kunavičius, Aliodija Ruzgaitė, Vytautas Kudžma ir daugelis kitų. O ką jau kalbėti apie mano kartos baleto solistus...<br /><br /><b>– Valdai, priminkite, kuris iš choreografų pirmiausia pastebėjo jūsų talentą šokti charakterinius vaidmenis. Jums pavyko ne tik legendinis graikas Zorba ar Toreodoras iš „Karmen“, bet ir fėja Karabos iš „Miegančiosios gražuolės“ bei visokios raganos. <br /></b><br />– Mano charakterio savybes pastebėjo ne vienas žymus choreografas, o bene labiausiai vertino baletmeisteris Elegijus Bukaitis, pakvietęs mane šokti balete „Spragtukas“. Šis vaidmuo man pelnė baleto konkurso laureato vardą.<br /><br /><b>– Žaltys Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“, taip pat graikas Zorba, Espada „Don Kichote“, Aleksejus Kareninas balete „Ana Karenina“, Pinčiukas „Velnio nuotakoje“ – vaidmenų sąrašas ilgas... O kokie vaidmenys jums pačiam labiausiai patiko?<br /></b><br />– Iš personažų labiausiai buvau susižavėjęs Kraso vaidmeniu iš baleto „Spartakas“, kurį šoko legendinis latvių baleto solistas Maris Liepa. Ir aš svajojau apie tokio tipo vaidmenį, deja, „Spartako“ pas mus niekas nepastatė. O balete „Romeo ir Džiuljeta“, kurį pastatė Nikolajus Bojarčikovas, man labai tiko ir patiko Tebaldo, Džuljetos brolio, vaidmuo. Žinomas baleto solistas Aleksandras Semionovas tuomet šoko Merkucijų, tad mūsų dvikova iš tiesų buvo įspūdinga. Pagrindinius vaidmenis šoko legendinė mūsų baleto pora Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė. <br /><br />Daugiausia kartų įvairių režisierių statytuose baletuose esu šokęs Kopelijų. „Kopelijos“ spektakliu ir baigiau savo ilgą buvimą teatro scenoje. Be šio įstabaus baleto, kurio choreografiją įgyvendino talentingasis baletmeisteris Martynas Rimeikis, neapsieinama ir dabar.<br /><br /><b>– Ryškus jūsų biografijos faktas – pagrindinis prancūzų lakūno Andrė vaidmuo režisieriaus Algirdo Dausos meniniame filme „Markizas ir piemenaitė“. Ką labiausiai prisimenate iš to filmavimo?<br /></b><br />– Būna gyvenime klaidų... (Juokiasi.) Bet tada, kai mane pakvietė vaidinti kine, labai norėjosi save išbandyti kitame amplua. Tačiau sekėsi sunkiai, o už tai, kad kai kas pavyko, esu dėkingas režisieriui, filmo partnerei aktorei Rasai Kirkilionytei, kuri vaidino mano mylimąją lietuvaitę Saulę, aktoriui Vladui Bagdonui bei kitiems. Esu vaidinęs ir kitų lietuviškų filmų epizoduose. Vis dėlto aktoriumi ir aistringu kino mėgėju netapau. Man labiau rūpi teatrų spektakliai, gera muzika.<br /><br /><b>– Šokote scenoje nuo 1971 metų. Kaip pavyko išsaugoti fizinę formą ir išvengti rimtų traumų?<br /></b><br />– Buvo tų traumų, kurios mano sveikatai tikriausiai atsiliepė, bet kuris gi baleto artistas jų išvengia?<br /><br /><b>– Ne paslaptis, kad teatro baleto trupėje bene 20 metų šoko ir jūsų sūnus Kipras Chlebinskas. Kokie buvo jūsų santykiai, kokių patarimų jam duodavote?<br /></b><br />– Kipras po mūsų skyrybų su balerina, vėliau tapusia baleto kritike, Skaidre Baranskaja augo su mama. Man tai buvo ganėtinai skaudu. Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad sūnus įstojo į tos pačios M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, paskui atėjo į teatrą ir jam puikiai sekėsi. O gražiai nuaugusiam Kiprui, atvirkščiai negu man, tekdavo romantiški vaidmenys. Kai susitikdavome teatre, bendraudavome vyriškai. Aš jį ne tik pagirdavau už jo sėkmingus vaidmenis, bet kartais ir pasibardavome. Mat man labai norėjosi, kad niekas nesakytų, jog Voldemaro Chlebinsko sūnus prastai šoka. 28-erių metų jis atsisveikino su teatru ir klasikiniu baletu, pasirinko tarptautinių santykių studijas. Kipras baigė politikos mokslus Vilniaus universitete, stažavosi tarptautinėse institucijose, o dabar darbuojasi komunikacijos ir renginių organizavimo srityje. Šiuo metu jis gyvena Kanuose, bendraujame internetu. Neseniai žinute pasveikinau jį su gimimo diena. <br /><br /><b>– Kas jums, atsisveikinus su teatru, labiausiai rūpi? Kuo gyvena jūsų šeima, kurią, kiek žinau, sukūrėte su baleto gerbėja Liucina?<br /></b><br />– Su Liucina esame kartu jau daugiau kaip dvidešimt metų. Daug kas klausia, ar ji ne balerina. Na, jos išoriniai duomenys tam būtų tikę, bet ji ilgą laiką dirbo „Dainavos“ restorano administratore. Mus jungia muzika, teatras ir tiesiog gyvenimas Viršuliškių devynaukščio paskutiniame aukšte. Liucina puikiai gamina, matyt, ne veltui egzistuoja posakis: „Per skrandį – į širdį.“ (Šypsosi.) Kartu pas mus nuo pustrečių metų gyvena ir jos anūkas Argus, dabar jam – trylika. Tad galima sakyti, kad jis yra ir mano anūkas. Vaikas gerai piešia, lanko pianino pamokas, plaukimo treniruotes.<br /><br /><b>– Valdai, o kas gyvenime pakeitė baletą ir tapo atgaiva sielai?<br /></b><br />– Baleto mano gyvenime niekas nepakeis. Jei tektų pradėti iš naujo, vėl šokčiau, o kaip pasisuktų asmeninė sėkmė, kurioje netrūko ir bohemos, nežinia. Mano pagrindinis poilsis yra žvejyba Asvejos ar Dubingių ežeruose. Tai žino visi mano draugai. <br /><br />Man brangus kiekvienas skambutis iš teatro. Kartais paskambina ilgą laiką baleto trupės mama vadinta Rūtelė Butvilienė, baleto solistas Genadijus Žukovskis su žmona Aleksandra. Džiugina savo talentu ir Kristina Gudžiūnaitė, Jonas Laucius, jaunieji solistai Edvinas Jakonis, Juozas Kertenis. Tad jiems ir kitiems talentams linkiu, kad traumos juos aplenktų ir gerų vaidmenų nepritrūktų.<br /><br /><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783075243_mrf-logo.png" rel="highslide" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783075243_mrf-logo.png" alt='Voldemaras Chlebinskas: „Gyvenimo be baleto neįsivaizdavau“' title='Voldemaras Chlebinskas: „Gyvenimo be baleto neįsivaizdavau“' /></a><br /><br />Projektą „Tie, kuriais sekame“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 15000 Eur.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Vitas Labutis: „Tarnauti kalbai reiškia tarnauti valstybei“</title>
<link>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24033-vitas-labutis-tarnauti-kalbai-reiskia-tarnauti-valstybei.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/idomybes/tarpkitko/24033-vitas-labutis-tarnauti-kalbai-reiskia-tarnauti-valstybei.html</pdalink>
<guid>24033</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 13:37:32 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783074940_1-parasas_.jpg" type="image/jpeg" />
<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783074908_mrf-logo.png" type="image/png" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783074940_1-parasas_.jpg" alt="Vytauto Kardelio nuotr." title="Vytauto Kardelio nuotr." /></div><br /><br /><b>Lietuvių kalbininkas, profesorius Vitas LABUTIS jau senokai nebedėsto studentams, tačiau ir šiandien sako, kad pedagoginis darbas visuomet buvo jo kelias. 1957 metais baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete būsimas profesorius pateko į derlingą dirvą ir joje visuomet puoselėjo meilę gimtajai kalbai.</b><br /><br /><audio controls id="12bd23912235a63ce5cf2070f004f927" src="https://www.savaite.lt/uploads/files/2026-07/1783075072_labutis.mp3"></audio><br /><br /><u>Viktorija PETKEVIČIŪTĖ</u><br /><br /><b>– Profesoriau, esate atsidavęs kalbininkas. Ar anksti pajutote trauką mūsų kalbos savitumui?<br /></b><br />– Visada ją jutau, nors iš tikrųjų man dar gimnazijoje geriausiai sekėsi ne tik kalba, bet ir matematika. Lietuvių kalba mane traukė nuo mažų dienų, nes skaičiau nepriklausomos Lietuvos laikraščius, man tai buvo įspūdinga.<br /><br />Maža to, iki šiol atsimenu, kaip mane mažą žavėdavo mamos posakiai, kurių ji turėjo daug gražių. Mes šeimoje buvome penki vaikai. Pastato kurį nors prie verdančio puodo ir liepia žiūrėti, kad puodas neišbėgtų. Na, vaikas prižiūri, o užvirus puodui pradeda šaukti: „Mama, puodas bėga!“ Mama šypsosi: „Durys uždarytos, neišbėgs.“ Štai kaip dvi žodžio reikšmes nemokyta moteris mokėjo sugretinti. Dar, būdavo, ateini pas mamą ir sakai, kad nori valgyti, tai pasiūlo duonos. „Nenoriu vienos duonos.“ Sako: „Pasiimk į vieną ranką vieną riekę, į kitą – kitą riekę, ir bus dvi duonos.“ Sugalvodavo gi!<br /><br /><b>– Jūsų knyga „Lietuvių kalbos sintaksė“ išleista tris kartus, esate parengęs ir prisidėjęs prie kitų leidinių. Taip pat surinkote ir tokį leidinį kaip Daukšių krašto žodynas. Kuo ypatingas šis jūsų kūrinys?<br /></b><br />– Na, tai nedidelis žodynėlis, prie jo dirbau priešokiu. Jame surinkti mano gimtojo krašto tarmės žodžiai, kurių nėra dabartinės kalbos žodyne. Daugelis iš jų – barbarizmai. Na, pavyzdžiui, ar žinote, kas yra brikas? Tai – ilgesnis vežimas, skolinys iš vokiečių kalbos. Daugiausia į žodyną surinktų žodžių išgirdau iš savo giminių, tėvų, kaimynų, kurie pas mus ateidavo. Juos, jau būdamas studentas, pamažu rinkau ir užsirašydavau. Norėčiau išleisti antrąjį šio žodyno leidimą ar papildymą, dabar krapštau Žuvinto palių (tarmiškai – raistas, šlapynė) vietovardžius, bet abejoju, ar jį parengsiu.<br /><br />Tiesa, kalbant apie tarmę, vienas profesorius, Zigmas Jankevičius, norėjo patraukti mane į dialektologus, kad aš rašyčiau diplominį darbą šia tema. Tačiau sužinojau, kad Juozas Senkus jau rašė disertaciją šia tema. Galvojau, ką aš ten naujo pasakysiu? Žinoma, apsirikau dėl to, kad niekas neišnagrinės tos temos taip smulkmeniškai, kaip iš to kampelio kilęs žmogus.<br /><br /><b>– Augote Liūliškio kaime Marijampolės apskrityje. Ar jums nebuvo baisūs ir ūkio darbai?<br /></b><br />– Tėvai nuo mažens ugdė discipliną, tad mūsų šeimoje vaikai anksti buvo įtraukiami į darbus. Taigi tekdavo rytą anksti keltis, gyvulius ginti ir viską daryti. Žinoma, norėjome ir pažaisti, palakstyti po laukus, bet viskas ribotai. Užtat išmokome gyventi ir dirbti.<br /><br /><b>– Tėvai vylėsi ir svajojo jus išleisti į mokslus?<br /></b><br />– Mano tėvai buvo mažaraščiai. Tėvas buvo išmokęs tik pasirašyti, o motina – beraštė. Bet pas mus gyveno dėdė Petras, jam esu labai dėkingas. Jis buvo šaulys, tarnavęs kariuomenėje, pulko raštininkas, labai gražiai ir taisyklingai rašė. Dėdė Petras ir išmokė mane skaityti anksti – tad į mokyklą nuėjau perskaitęs vyresniojo brolio vadovėlius. Pradžios mokyklą ėmiau lankyti dar nepriklausomoje Lietuvoje. O skaitydavau, atsimenu, viską. Gaudavome laikraščius „Trimitas“, „Karys“, kaimynai duodavo katalikiškus „Žvaigždę“, „Šaltinį“. Būtent šie leidiniai buvo mano ideologinių pažiūrų pradmenys.<br /><br /><b>– O pradėjus lankyti mokyklą patiko mokytis?<br /></b><br />– Patiko. Patekau į pramuštgalvių klasę, bet labai išradingų. Pats buvau labai tykus, ramus vaikas. Bet, prisiminęs mokyklą, būtinai noriu pabrėžti, kad už daug ką esu dėkingas savo geriems mokytojams, jei ko nors ir pasiekiau, tai jų dėka. Mokytojai Petras ir Albina Simanavičiai mokė mane pradžios mokykloje. Tėvai labai sunkiai gyveno, tad neįstengė leisti mokytis mūsų abiejų su vyresniuoju broliu. Reikėjo pasirinkti kurį nors vieną, sėkmė nusišypsojo man. Ne mažiau esu dėkingas savo kitiems mokytojams – Kazimierui Tauskui, mokytojai Onai Zabielskienei ir ypač – Jonui Kvedaraičiui, istorikui Jonui Naujokui, kuris mane paragino stoti būtent į Vilniaus universitetą.<br /><br /><b>– Minėjote, kad jums teko liudyti partizaninį karą. Ar išsaugojote daug prisiminimų iš to meto?<br /></b><br />– Tai – baisi istorija. Labai ryškiai atsimenu tuos įvykius. Skausmo buvo daug. Atsimenu, kaip žuvusius partizanus parveždavo į Gudelius, numesdavo aikštėj, išniekindavo. Mes, vaikai, eidavom per tą aikštę žiemą liudydami, kaip šunys drasko išmestus kūnus... Tai buvo toks stiprus emocinis smūgis, kad nusprendžiau: jokiu būdu su šita valdžia neisiu. Taip ir buvo.<br /><br />Atsimenu, kaip jau studijuojant pirmame kurse atsirado toks vienas drąsus iš Užpalių kilęs aukštaitis, pasikvietė mus keturis ir sako: „Vyrai, partizaninis karas baigiasi, partizanai pasmerkti žūti. Mes turim arba tapti atvirais rezistentais ir gauti kalėjimą, arba mokytis ir dirbti Lietuvos naudai „po uždanga“.“ Visi pasirinkome antrąjį kelią ir laikėmės lietuvybės.<br /><br /><b>– Buvote ilgametis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto darbuotojas. Ar lituanistika jums nuo pat pradžių buvo savas kelias?<br /></b><br />– Galbūt pradėsiu nuo to, kad pats baigiau fakultetą 1957 metais. Žinote, tais laikais studentus prieš baigiamuosius egzaminus skirstydavo į darbą. Nė vienas negalėjo būti nepaskirtas, nes Tarybų Sąjungoje bedarbių negalėjo būti. Atsiųsdavo tokius sąrašus, juose dažniausiai būdavo septynmetės mokyklos, lituanistų jose laukdavo. Tai aš pasirinkau Mokolų septynmetę mokyklą netoli savo gimtojo kaimo Marijampolėje. Atsimenu, atėjo skirstymo komisija ir mane pakvietė į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (dabar – Lietuvių kalbos institutas – red. past.) dirbti moksliniu darbuotoju. Tai buvo mano pirmoji darbovietė.<br /><br /><b>– Kaip ką tik baigusiam studijas – nemenka sėkmė?<br /></b><br />– Aš buvau tikrai apstulbęs, ir apskritai mano profesiniame kelyje netrūko detektyvinės nuotaikos. Ypač kai sužinojau, kad mane institutui rekomendavo ne kas kitas, o fakulteto komjaunimo organizacija. Daug kas stebėjosi – mane, ne komjaunuolį, nukreipė į mokslinį institutą. Ir, žinote, iki šiol yra paslaptis, kas konkrečiai ten suveikė ir kas mane į tą institutą įkišo.<br /><br /><b>– Tačiau nesipriešinote tokiam likimo posūkiui?<br /></b><br />– Žinoma, ne. Sutikau, tačiau iššūkiai tik prasidėjo. Paaiškėjo, kad jie mane prašė įsidarbinti, bet etato tai neturėjo. Teko eiti į Terminologijos komisiją su pažadu, kad pasimokęs galėsiu pereiti į Dabartinės kalbos skyrių. Aš tik išsižiojau, mat terminologijos nė nebuvau studijavęs ir nenutuokiau, kad toje srityje ką nors galėsiu nuveikti. Tačiau gavau labai patyrusią vadovę, terminologę Antanę Kučinskaitę. Ji buvo nuostabus, labai humaniškas žmogus, padėdavo man gauti katalikiškų knygų. Taigi su vadove vaikščiojome į Terminologijos komisiją ir labai džiaugiausi. <br /><br />Kodėl? Labai norėjau bendrauti su žmonėmis, o mano skyriuje visi tik vienu kitu žodžiu persimesdavo koridoriuje. Ir patekau į komisiją, kur teko svarstyti medicinos terminų žodyną. Buvo nuostabu. Tiesa, po dvejų metų išėjau į doktorantūrą ir man pasisekė, nes patekau pas Juozą Balčikonį. Pakliūti į jo mokyklą buvo mano svajonė.<br /><br /><b>– Disertaciją apsigynėte sėkmingai?<br /></b><br />– Ir čia neapsieita be intrigos. Mat profesoriai, geriausi lituanistai, po karo nuo bolševikų pabėgo į Ameriką. Teko ieškoti, kas sutiktų būti mano darbo oponentais. Istorikas, kalbininkas, Mokslų akademijos viceprezidentas Juozas Žiugžda neatsisakė, mat turėjome bendrumą – buvome baigę tą pačią pradžios mokyklą. Tuomet paskelbė laikraščiuose skelbimą, kada ginsiu disertaciją, ir šmaukšt – Žiugždą iššaukė į Maskvą, į kažkokį pasitarimą, ir mano darbo gynimas neįvyko. Aš gaunu sveikinimus, bet disertacijos tai dar nesigyniau. Gryna detektyvinė komedija! Reikėjo palaukti dar mėnesį, ir viskas baigėsi gerai.<br /><br />Tada sugrįžau į institutą, kol galiausiai grįžau į universitetą dirbti, tiesa, į Kauno vakarinį fakultetą, po dvejų metų tapau Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Šešerius metus taip išvažinėjau traukiniu Vilnius–Kaunas.<br /><br /><b>– Minėjote, kad pedagoginis darbas visuomet buvo jūsų pašaukimas. Kokių savybių reikia turėti šioje srityje?<br /></b><br />– Pirmiausia, žinoma, kiekvienas dėstytojas turi būti savo valstybės patriotas. Ir patriotizmas nėra tik emocija. Iš tikrųjų patriotizmas yra ir tarnavimas tam, ką laikai šventu dalyku. Taigi, mano nuomone, kalbos dėstymas yra tarnavimas Tėvynei.<br /><br />Antras dalykas, kaip dėstytojas turi mylėti jaunimą ir sugebėti su juo bendrauti. Studentus reikia gerbti kaip žmones, kurie mąsto, negalima laikyti jų tik objektais, kuriems tereikia kalti žinias. Į studentą turi žiūrėti kaip į žmogų ir kaip žmogų jį ugdyti. Tai ir yra humanitarinio ugdymo pagrindas. Galiausiai man visada buvo brangus bendravimas su žmonėmis. <br /><br /><b>– Dirbote sovietmečiu, ar nebuvo sunku puoselėti lietuvybę tuo laikotarpiu?<br /></b><br />– Na, dirbdamas pedagoginį darbą, ypač aukštojoje mokykloje ir dėstydamas auditorijoje, turi labai daug laisvės. Yra programos, planai, bet niekas tavęs netikrina, kaip dėstai. Žinoma, sovietmečiu nedėstydavai ko nors antitarybinio, bet dalykiškai galėdavai pasirinkti tam tikrus akcentus. Tas noras, kad lituanistika visą laiką laikytųsi, nepasiduotų, taip pat vedė į priekį. Juk patyrėme rusinimą, net jei jis buvo užslopintas, bet vis tiek vyko.<br /><br /><b>– Kokiomis formomis tas rusinimas vyko?<br /></b><br />– Papasakosiu vieną tai iliustruojantį epizodą. Trečiame kurse rusų kalbą dėstė tokia dėstytoja iš Maskvos. Sykį lentoje užrašė rašinio temą didžiosiomis rusiškomis raidėmis: „Mūsų Tėvynės sostinė.“ Visi apstulbo – ką rašyti? Aš parašiau apie Vilnių, galvojau, kad būsiu vienas toks. Paskui bičiulio klausiu: „Apie ką rašei?“ Sako: „Žinoma, apie Vilnių, ką aš apie tą Maskvą rašysiu?“ Kaip paaiškėjo, iš keturiolikos studentų tik du parašė apie Maskvą. Visi kiti parodė, kad mūsų Tėvynė – Lietuva, o sostinė – Vilnius. Matot, kaip lyg visai netyčia tekdavo atskleisti, ką pasirenki.<br /><br /><b>– Kaip jūs paprastam žmogui apibūdintumėte savo vieną esminių mokslinių interesų – sintaksę?<br /></b><br />– Sintaksė yra bendrinės kalbos viršūnė, ji kalba apie sakinio, sakinių sandarą. Kaip aš vaizdžiai sakau, tai aukštoji matematika kalboje, tad labai paprastai paaiškinti nelengva. Universitete pradedama dėstyti leksika, fonetika, morfologija ir tik tada – sintaksė. Ji remiasi visomis kitomis sritimis. Šis mokslas yra labai sunkus, ne šiaip sau Lietuvoje turime labai mažai sintaksininkų.<br /><br />Bendrinės kalbos sintaksės pamatus padėjo Jonas Jablonskis, jo darbai apskritai yra vieni svarbiausių mūsų kalbai ir jos kultūrai. Pasinaudodamas proga paminėsiu Arnoldo Piročkino knygą „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“, išleistą pernai, jau po knygos autoriaus mirties. Buvau jos vienas iš redaktorių. Jos tikslas – išvalyti sovietizmus, kurių buvo daug pirmajame leidime.<br /><br /><b>– Šiandien vis labiau suprantam ir įvertiname gimtosios kalbos reikšmę ir vaidmenį. Kaip, jūsų akimis, visuotinai turėtume puoselėti savo kalbą?<br /></b><br />– Kaip sakė Jonas Jablonskis, „kalboje tauta pasisako, kas esanti“. Vadinasi, tautiškumas ir kalba yra labai susieti dalykai. Manau, kad pagrindas – laikytis Valstybinės kalbos įstatymo. Jame numatyta, kad turime teikti pirmenybę lietuvių kalbai. Negali būti kita kalba svarbesnė už lietuvių kalbą. Šiandien kai kuriose srityse lietuvių išstumia anglų kalba. Žinoma, ji tikrai reikalinga, ir kad jos moko – labai gerai. Bet jeigu nueini į parduotuvę, o ant prekės matai užrašyta tiktai angliškai? Kodėl dabar kiekvienas turi žinoti, kas ten užrašyta? Galima pateikti ir anglų kalba – niekas nedraudžia, bet ne pagrindinius užrašus. Lietuvių kalbai turime teikti pirmenybę, nes tai yra valstybinė kalba. O valstybinė kalba turi būti ginama. Juk dera prisiminti, kad laisvė be atsakomybės galiausiai virsta anarchija arba revoliucija. Reikia rūpintis savo kalbos kultūra ir neišleisti jos iš akių. Tam skirta nemažai knygų ir leidinių, tik, deja, jos yra vangiai skaitomos.<br /><br /><b>– Kodėl šiandien, kai daugelis nosis sukišę į telefonus, reiktų skaityti knygas?<br /></b><br />– Yra toks ne visai pagrįstas įsitikinimas, kad viską gali atstoti elektroninė erdvė. Tačiau knygų nereikia nurašyti. Pavyzdžiui, aš kompiuterio ir interneto atsisakiau, nebegaliu, nebepajėgiu. O knyga yra atsarga. Elektronines programas gali užblokuoti, gali sugadinti ar pradanginti koks nors įsivėlęs virusas, o knyga yra tvirta. Joje gali ir pasibraukti, ją bet kada atsiversti, pasižiūrėti, ką panorėjęs, ir be interneto. Internetas – tai trumpalaikė informacija, taip, greita, bet paviršutiniška. O knygose argumentai išdėstyti giliau. Galiausiai, internetas ar dirbtinis intelektas nesukurs kūrinių, kurie prilygtų Šekspyrui, Hugo, Dikensui, Dantei ir kitiems.<br /><br /><a href="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783074908_mrf-logo.png" rel="highslide" class="highslide"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/thumbs/1783074908_mrf-logo.png" alt='Vitas Labutis: „Tarnauti kalbai reiškia tarnauti valstybei“' title='Vitas Labutis: „Tarnauti kalbai reiškia tarnauti valstybei“' /></a><br /><br />Projektą „Tie, kuriais sekame“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 15000 Eur.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>M. Sinkevičius paskelbė savo ministrų kabineto sudėtį</title>
<link>https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24032-m-sinkevicius-paskelbe-savo-ministru-kabineto-sudeti.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24032-m-sinkevicius-paskelbe-savo-ministru-kabineto-sudeti.html</pdalink>
<guid>24032</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 11:05:11 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783065920_1782373874_photo_6305923.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783065920_1782373874_photo_6305923.jpg" alt="ELTA / Andrius Ufartas" title="ELTA / Andrius Ufartas" /></div><br /><br /><b>Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė penktadienį sudaręs Vyriausybę ir pateikęs prezidentui Gitanui Nausėdai ją patvirtinti. </b><br /><br />Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ nurodo M. Sinkevičius, prezidentui jis pateikė patvirtinti tokios sudėties Vyriausybę:<br /><br />finansų ministras – Taurimas Valys; <br /><br />susisiekimo ministras – Juras Taminskas;<br /><br />švietimo, mokslo ir sporto ministrė – Raminta Popovienė;<br /><br />kultūros ministras – Lukas Alsys;<br /><br />vidaus reikalų ministras – Martynas Katelynas;<br /><br />teisingumo ministrė – Rita Tamašunienė;<br /><br />ekonomikos ir inovacijų ministras – Edvinas Grikšas;<br /><br />socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Inga Ruginienė;<br /><br />krašto apsaugos ministras – Robertas Kaunas;<br /><br />aplinkos ministrė – Ieva Andriulaitytė;<br /><br />sveikatos apsaugos ministras – Linas Kukuraitis; <br /><br />žemės ūkio ministras – Kęstutis Mažeika;<br /><br />energetikos ministras – Lukas Savickas;<br /><br />užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys.<br /><br />„Konstitucija numato, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą, o valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Tai reiškia, kad Vyriausybė negali būti atskirų ministerijų rinkinys. Ji turi būti viena, vieninga politinė komanda, gebanti priimti geriausius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų rezultatus. Tikiu, kad subūriau būtent tokią komandą. Komandą, kuri pasiryžusi veikti ryžtingai, energingai ir kryptingai“, – įraše feisbuke rašo M. Sinkevičius.<br /><br />Anot jo, netrukus Seimui bus pateikta ir XXI-osios Vyriausybės programa.<br /><br />M. Sinkevičius rašo dėkojantis prezidentui už konsultacijas ir bendradarbiavimą formuojant ministrų kabinetą. <br /><br />„Man ir visai būsimai Vyriausybei prezidento nuomonė yra labai svarbi. Tikimės jo pritarimo ir paramos tiek naujos Vyriausybės sudėčiai, tiek ir ateityje jos darbams“, – nurodo jis.<br /><br />„Iš kiekvieno ministro tikiuosi drąsos, iniciatyvos ir gebėjimo keisti tai, kas neveikia. Lietuvai reikia ne biurokratinės inercijos, o naujo tempo. Iš visos Vyriausybės tikiuosi solidarumo, atsakomybės ir gebėjimo kalbėtis su žmonėmis“, – pridūrė paskirtasis premjeras.<br /><br /><b>Nurodė, kam skirs ypatingą dėmesį<br /></b><br />M. Sinkevičius aiškina, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs valstybės gynybos stiprinimui, nes, anot paskirtojo premjero, gyvename karo Europoje sąlygomis, todėl Lietuva turi būti stipri, pasirengusi, girdima ir patikima.<br /><br />„Vyriausybė supranta, kad turime saugoti finansinį stabilumą, tačiau kartu negalime leisti, kad regionai, šeimos, mokyklos, keliai, sveikatos paslaugos ar socialinė apsauga būtų palikti vien pažadams. Ieškosime sprendimų, kurie leistų investuoti į žmones ir kartu neišbalansuotų valstybės finansų“, – feisbuko įrašė nurodo jis.<br /><br />Taip pat paskirtasis premjeras žada, kad Vyriausybė rūpinsis regionais ir kasdieninėmis žmogaus gyvenimo problemomis. Esą ministrų kabineto sėkmė matuojama ne vien posėdžių salėse, o tuo, ar žmogus mažesniame mieste turi mokyklą, gydytoją, darbą, vaikų užimtumą, kokybiškas viešąsias paslaugas ir saugumo jausmą.<br /><br />„Šiandien pristatau ne vien pavardžių sąrašą. Pristatau komandą, su kuria prisiimu atsakomybę dirbti valstybei. Dar laukia Respublikos prezidento sprendimas ir Vyriausybės programos pristatymas Seimui, tačiau mano politinis įsipareigojimas jau šiandien yra aiškus: dirbsime tam, kad valstybė būtų saugesnė, sprendimai - greitesni, o žmonės savo kasdienybėje jaustų daugiau stabilumo ir pasitikėjimo“, – sako M. Sinkevičius.<br /><br /><b>Vyriausybių kaita – performavus koaliciją<br /></b><br />Kaip skelbta, šalies vadovas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį M. Sinkevičių paskyrė premjeru. <br /><br />M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą. Jos pristatymas parlamente numatytas antradienį. <br /><br />Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.<br /><br />Kaip numato Konstitucija, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.<br /><br />Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. <br /><br />Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.<br /><br />Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.<br /><br />ELTA inf.]]></content:encoded>
</item><item>
<title>Analizė: Rusijos dronai šnipinėjo NATO šalis nesulaukdami jokio atkirčio</title>
<link>https://www.savaite.lt/pasaulis/24031-analize-rusijos-dronai-snipinejo-nato-salis-nesulaukdami-jokio-atkircio.html</link>
<pdalink>https://www.savaite.lt/pasaulis/24031-analize-rusijos-dronai-snipinejo-nato-salis-nesulaukdami-jokio-atkircio.html</pdalink>
<guid>24031</guid>
<pubDate>Fri, 03 Jul 2026 11:01:08 +0300</pubDate>
<category>native-yes</category>

<enclosure url="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783065717_bt_real-mavic-2-7870679_1920.jpg" type="image/jpeg" />
<content:encoded><![CDATA[<div style="text-align:center;"><img src="https://www.savaite.lt/uploads/posts/2026-07/1783065717_bt_real-mavic-2-7870679_1920.jpg" alt="Analizė: Rusijos dronai šnipinėjo NATO šalis nesulaukdami jokio atkirčio" title="Analizė: Rusijos dronai šnipinėjo NATO šalis nesulaukdami jokio atkirčio" /></div><br /><br /><b>Rusija 18 mėnesių laikotarpiu vykdė dronų kampaniją prieš keliolika NATO valstybių, iš esmės nesulaukdama jokio atkirčio. Ji leido bepiločius orlaivius iš savo „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, arti kranto plaukiojančių krovininių laivų ir kitų, mažesnių laivų, parodė ketvirtadienį paskelbta analizė.</b><br /><br />Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) išnagrinėjo 144 incidentus 13-oje šalių nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario, teigiama ataskaitoje.<br /><br />Nors tikėtina, kad ne visi incidentai prasidėjo nuo Maskvos, ekspertai mato aiškų dėsningumą, teigiama analizės pranešime. Vakarų vyriausybės šių išvadų dar viešai nepatvirtino.<br /><br />Ataskaitoje teigiama, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vis labiau pasikliauja dronais žvalgybos informacijai rinkti, nes po to, kai iš visos Europos buvo išsiųsta daugybė Rusijos diplomatų, tradiciniai šnipinėjimo tinklai buvo suardyti.<br /><br />Joje teigiama, kad ši veikla taip pat buvo skirta išbandyti NATO narių pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, atskleidžiant Europos oro gynybos pažeidžiamumą, nes ji iš esmės tebėra orientuota į įprastines grėsmes.<br /><br /><b>Labiausiai nukentėjo Vokietija<br /></b><br />Analizė parodė, kad labiausiai nukentėjo Vokietija – joje užfiksuoti 58 incidentai, įskaitant šešis virš JAV oro pajėgų bazės Ramšteine ir prie Vokietijos ginkluotųjų pajėgų objektų Manchinge bei Noiburge prie Dunojaus.<br /><br />Antroje vietoje atsidūrė Belgija – čia užfiksuoti 25 incidentai, įskaitant veiklą netoli Kleine Brogelio oro bazės, kurioje, kaip manoma, saugomi JAV branduoliniai ginklai.<br /><br />Tyrimas parodė, kad šiek tiek mažiau nei pusė incidentų įvyko prie karinių objektų, ir šiek tiek mažiau nei 20 proc. – šalia civilinių oro uostų, kurių daugelis turėjo laikinai sustabdyti veiklą. Ketvirtis atvejų buvo susiję su kritine infrastruktūra, pavyzdžiui, uostais, energetikos bei pramonės objektais.<br /><br />ELTA, DPA inf.]]></content:encoded>
</item></channel></rss>