https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/patarimu-muge/24015-kaimynyste-pamirstas-saugumo-rezervas-istikus-dienai-x.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/24015-kaimynyste-pamirstas-saugumo-rezervas-istikus-dienai-x.html 24015 Wed, 01 Jul 2026 09:08:14 +0300 native-yes

Karo ar kitos didelės krizės metu gyventojų saugumą lemia ne tik valstybės institucijų pasirengimas. Ne mažiau svarbu, ar žmonės pažįsta vieni kitus, pasitiki vieni kitais ir yra pasirengę veikti kartu. Stipri bendruomenė tampa pirmąja pagalbos linija.



Ramutė ŠULČIENĖ

Kas nutiktų, jei kelioms dienoms dingtų elektra, mobilusis ryšys ar internetas? Kas padėtų vienišam senjorui, neįgaliajam ar šeimai su mažais vaikais? Ištikus krizei svarbų vaidmenį atlieka įvairios tarnybos, tačiau nemažai situacijų pirmiausia tenka spręsti patiems žmonėms ir artimiausiai jų aplinkai.

„Bendruomeniškumas nėra tik socialinė vertybė ar malonus kasdienio gyvenimo aspektas. Karo ar kitos didelės krizės akivaizdoje jis tampa praktiniu išlikimo įrankiu“, – neabejoja Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Kokie svarbūs per krizę yra žmonių tarpusavio ryšiai ir gebėjimas susitelkti, Lietuva jau yra patyrusi ne kartą. Ne tik dieną X bendruomenė tampa reikšminga atrama. COVID-19 pandemijos metu daugelyje vietovių gyventojai rūpinosi vienišais senjorais, vežė jiems maistą ir vaistus, padėjo spręsti kasdienius rūpesčius. Po audrų ar kitų stichinių nelaimių kaimynai drauge tvarkė padarinius, dalijosi technika, informacija ir pagalba. Gaisrų ar kitų nelaimių ištiktose gyvenvietėse žmonės rinko paramą, organizavo talkas ir padėjo nukentėjusiesiems atsitiesti. Šios patirtys parodė, kad sudėtingomis aplinkybėmis vienas svarbiausių išteklių yra žmonių gebėjimas veikti kartu.

Žmonės šalia – didžiausias turtas

Kalbant apie bendruomeniškumą, dera suprasti, kad jis neapsiriboja vien oficialiai veikiančiomis organizacijomis. Bendruomenės gali būti ir formalios, ir neformalios. Formalios bendruomenės – tai asociacijos, bendruomenių centrai ar kitos organizacijos, turinčios vadovus, narių ir vykdančios veiklą. Tačiau ne mažiau svarbios yra ir neformalios bendruomenės – gatvių kaimynai, daugiabučių gyventojai, sodininkų bendrijų nariai, tėvų grupės, bičiulių ar savanorių tinklai.

Ištikus krizei kasdienę pagalbą dažnai lemia būtent šie kasdieniai ryšiai. Net ir veikiant oficialioms institucijoms, daug praktinių problemų žmonės sprendžia tiesiog padėdami vieni kitiems, pavyzdžiui, pasidalydami informacija, pasirūpindami kaimynais ar suteikdami reikalingą pagalbą. Vis dėlto bendruomenių organizacijos turi ypatingą reikšmę, nes jos padeda šiuos ryšius kurti ir palaikyti.

Šiandien Lietuvoje veikia apie 2 tūkst. vietos bendruomenių organizacijų. Pasak E. Juozapavičienės, toks tinklas yra didelis šalies pranašumas. „Apie 2 tūkst. veikiančių vietos bendruomenių organizacijų rodo, kad Lietuvoje egzistuoja platus pilietinės visuomenės tinklas, apimantis miestus, miestelius ir kaimus. Tai – didžiulis potencialas stiprinti vietos atsparumą ir savitarpio pagalbą. Tačiau vien organizacijų skaičius dar negarantuoja jų pajėgumo veikti per krizes. Svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė – ar vietos bendruomenių organizacijos turi aktyvių narių, lyderių, finansinių ir organizacinių išteklių, pasižymi veiklos tęstinumu“, – pabrėžia pašnekovė.

Ukrainos pamokos

Kad bendruomeniškumas yra ne tik graži vertybė, bet ir realus saugumo veiksnys, parodė Ukrainos patirtis. Ukrainos atsparumas Rusijos agresijai ir karui nustebino politikus, ekspertus ir visuomenes visame pasaulyje. Iki 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios didelio masto invazijos buvo manoma, kad Kyjivo užėmimas yra neišvengiamas ir įvyks per kelias valandas. Taip neįvyko. Vėliau daugelis tyrėjų pabrėžė nacionalinės vienybės ir centrinės valdžios atsparumo svarbą, tačiau šalia to yra ir kitų veiksnių, kuriuos išryškino Ukrainos tyrėjų ir tarptautinių ekspertų grupė.

2022 m. atliktas tyrimas „Kas lėmė Ukrainos atsparumą Rusijos invazijai: vietos savivaldos vaidmuo“ parodė, kad atspariausios buvo nebūtinai turtingiausios ar didžiausios bendruomenės. Daug svarbiau buvo tai, ar jose veikė stiprūs bendradarbiavimo tinklai, ar gyventojai pasitikėjo vietos lyderiais ir ar buvo įpratę spręsti problemas kartu.

Esantys ypač reikšmingi pasirodė vadinamieji jungiamieji centrai – verslo, jaunimo ar bendruomenių centrai, kurie taikos metu kuria ryšius tarp žmonių, o ištikus krizei tampa informacijos ir pagalbos šaltiniais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didelę reikšmę turėjo bendruomenių ryšiai su aplinkinėmis savivaldybėmis. Tos Ukrainos savivaldybės, kurios dar iki karo buvo sukūrusios bendradarbiavimo tinklus, galėjo greičiau keistis informacija, koordinuoti pagalbą ir dalytis ištekliais.

Trys atsparumo ramsčiai

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad bendruomenės atsparumą lemia ne vien materialiniai ištekliai. Analizuodami Ukrainos patirtį, jie išskyrė vadinamąjį socialinį kapitalą – žmonių tarpusavio ryšius, pasitikėjimą ir gebėjimą veikti kartu.

Pirmasis ramstis – tarpusavio pagalba. Krizės metu reikšmę turi ne tik tai, ar žmogus gali sulaukti pagalbos, bet ir tai, ar jis tiki, kad jos sulauks. Toks pasitikėjimas stiprina žmonių psichologinį atsparumą, mažina paniką ir padeda lengviau susidoroti su netikrumu.

Antrasis ramstis – socialiniai ryšiai. Bendruomenėse, kuriose žmonės pažįsta vieni kitus, lengviau perduoti informaciją, organizuoti pagalbą ir greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Karo metu tai gali lemti ne chaosą, o koordinuotus veiksmus.

Trečiasis ramstis – bendradarbiavimas. Tyrimas parodė, kad atspariausios buvo tos bendruomenės, kuriose dar iki karo veikė bendradarbiavimo tinklai ir buvo įprasta problemas spręsti drauge. Tai apima vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų, savanorių grupių ir pačių gyventojų gebėjimą veikti išvien.

Nuo pažinčių iki pagalbos tinklų

Ar Lietuvos žmonės suvokia, kaip svarbu iš anksto puoselėti bendruomeninius ryšius? E. Juozapavičienės teigimu, dalis bendruomenių puikiai supranta vietos ryšių svarbą ir jau dabar aktyviai organizuoja susitikimus, bendras veiklas, bendradarbiauja su seniūnijomis, savivaldybėmis ir kitais partneriais.
Visgi padėtis vietovėse – nevienoda. „Vienur bendruomeninis gyvenimas – labai aktyvus, žmonės noriai įsitraukia į bendras veiklas, kitur juntamas aktyvių gyventojų trūkumas. Nemažai kur bendruomeninius ryšius silpnina gyventojų senėjimas, migracija ir mažėjantis įsitraukimas. Todėl negalima manyti, kad bendruomenių atsparumas susiformuos savaime – jį reikia nuolat stiprinti ir puoselėti“, – tvirtina Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė.

E. Juozapavičienė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais apskritai vis daugiau dėmesio skiriama bendruomenių vaidmeniui didinant visuomenės atsparumą krizėms. „Pamažu pradedama suprasti, kad pasirengimas krizėms nėra vien valstybės institucijų užduotis. Ukrainos patirtis parodė, kad sudėtingomis aplinkybėmis labai svarbi tampa ir vietos žmonių tarpusavio pagalba. Todėl bendruomeniniai ryšiai turi būti kuriami iš anksto, o ne tada, kai krizė jau prasidėjo“, – teigia pašnekovė.

Pasak E. Juozapavičienės, bendruomenės dažnai būna sukaupusios vertingų vietos žinių, kurių neturi nė viena institucija. Jos geriausiai pažįsta gyventojus, žino vietos problemas, turimus išteklius ir tuos žmones, kuriems pagalbos reikėtų pirmiausia. Vis dėlto šios žinios dažnai lieka neformalios ir priklauso nuo kelių aktyvių žmonių iniciatyvos. Todėl svarbu skatinti bendruomenių organizacijas kartu su seniūnijomis ir savivaldybėmis kurti aiškesnius vietos ryšių, išteklių ir tarpusavio pagalbos tinklus.

Dideli lūkesčiai ir mažos investicijos

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovės manymu, vietos bendruomenės vis dar pernelyg dažnai matomos kaip renginių organizatorės ar projektų vykdytojos, nors jų vaidmuo – gerokai įvairesnis. Iš bendruomenių tikimasi, kad jos telks žmones, stiprins pilietiškumą, mažins socialinę atskirtį ir prisidės prie visuomenės atsparumo didinimo. Tačiau kartu dažnai pamirštama, kad tam reikia ne tik noro, bet ir žmonių, laiko bei išteklių. „Pasitikėjimas tarp žmonių, vietos lyderiai ir pagalbos tinklai neatsiranda savaime. Jiems reikia laiko, darbo ir investicijų. Vietos bendruomenių potencialas nebus išnaudotas, jei valstybė, savivalda ir verslas ir toliau tikėsis, kad vis didesnius uždavinius galima įgyvendinti vien entuziazmo ir savanorystės pagrindu“, – pabrėžia pašnekovė.

E. Juozapavičienės teigimu, investicijos į bendruomenes yra investicijos į visuomenės atsparumą. „Kai ateina diena X, bendruomeniškumas dažnai pasireiškia atsparumu. Todėl svarbiausias klausimas nėra tai, ar galime sau leisti investuoti į bendruomenes. Svarbiausias klausimas – ar galime sau leisti to nedaryti“, – dėsto Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė.

Patikimos kaimynystės link

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė tvirtina, kad pasirengimas krizei prasideda nuo labai paprastų dalykų: „Savo kaimynų pažinojimas, jų kontaktinių duomenų turėjimas ne tik telefone, bet ir užrašų knygutėje, žinojimas, su kokiais iššūkiais ar specialiais poreikiais jie gali susidurti, yra labai praktiški dalykai, kurie prisideda prie stipresnės bendruomenės kūrimo.“

Pasak pašnekovės, bendruomenėse verta iš anksto aptarti artimiausių priedangų vietas, patikrinti jų adresus LT72 žemėlapyje, susitarti dėl informacijos perdavimo būdų nutrūkus ryšiui, žinoti, kas galėtų pasirūpinti vienišais ar vyresnio amžiaus kaimynais, kas informuotų atsakingas tarnybas, jei name gyvena asmuo su judėjimo negalia, kas prireikus galėtų atrakinti rūsio duris ar padėti pasiekti priedangą. Svarbu iš anksto aptarti ir tai, kaip būtų palaikomas ryšys su žmonėmis, kurie gyvena vieni ar kuriems gali būti sunkiau gauti informaciją.

I. Dirmaitė ragina atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausius bendruomenės narius. Jos teigimu, krizės akivaizdoje dažniausiai didžiausią riziką patiria vieniši senjorai, žmonės su negalia, taip pat vaikai ar paaugliai, jei tuo metu šalia nėra tėvų, bei užsieniečiai. Pastariesiems gali būti sunkiau suprasti oficialius perspėjimus ar nurodymus. „Supraskime, kad nelaimės atveju galime būti vienintelė pagalba savo kaimynui arba kaimynas – mums. Todėl verta iš anksto žinoti, kam mūsų aplinkoje pagalbos gali prireikti pirmiausia“, – pabrėžia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visada pavyksta įtikinti žmones vykdyti oficialius nurodymus. Jei asmuo atsisako evakuotis ar eiti į priedangą, nereikėtų su juo konfliktuoti ar bandyti priversti jį jėga. Tokiais atvejais svarbiausia informuoti atsakingas tarnybas apie gyventoją, kuris liko savo namuose.

Stiprėjame veikdami kartu

Jei vietos bendruomenė nėra aktyvi, I. Dirmaitė pataria ieškoti kitų bendrystės tinklų – savanoriškų organizacijų, bendruomenių centrų ar senjorų klubų. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių veikla. Čia žmonės ne tik įsitraukia į pagalbą kitiems, bet ir įgyja civilinės saugos, pirmosios medicinos pagalbos bei pirmosios psichologinės pagalbos žinių.

„Žinojimas padeda nesutrikti iššūkių akivaizdoje ir prisideda prie visuomenės atsparumo didinimo. Siekiame, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų nelaimės atveju gebėtų ne tik pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, bet ir padėti šalia esantiems žmonėms. Dauguma mūsų mokymų gyventojams yra nemokami, o registruotis į juos galima Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje redcross.lt“, – aiškina pašnekovė.

Mūsų šalyje taip pat veikia daugiau kaip 77 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus senjorų klubai, vienijantys beveik 2 tūkst. narių. Pasak I. Dirmaitės, čia užsimezgę ryšiai dažnai peržengia klubų veiklas ir tampa reikšminga atrama kasdienybėje – žmonės palaiko vieni kitus, padeda spręsti problemas ir žino, į ką kreiptis prireikus pagalbos.

Ką galime padaryti jau šiandien?

• Pažinti savo aplinką – susipažinti su kaimynais, žinoti, kas gyvena šalia ir kam gali reikėti pagalbos.
• Stiprinti tarpusavio ryšius – dalyvauti bendruomenės veikloje, bendruose susitikimuose, talkose ir pan.
• Turėti kontaktų tinklą – atnaujinti svarbių žmonių kontaktinius duomenis, pasirūpinti bent keliais alternatyviais ryšio būdais.
• Atkreipti dėmesį į pažeidžiamus gyventojus – žinoti, kur gyvena vieniši senjorai, žmonės su negalia ar kiti, kuriems gali prireikti pagalbos.
• Susitarti dėl veiksmų krizės atveju – aptarti galimas susibūrimo vietas, informacijos perdavimo ir tarpusavio pagalbos būdus.
• Įgyti praktinių žinių – išklausyti pirmosios pagalbos, civilinės saugos, pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymus.
• Kurti partnerystę – palaikyti ryšius su seniūnija, savivaldybe, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kaimyninėmis bendruomenėmis.



Projektą „Visuomenės jungtys“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23992-kai-lauke-30-laipsniu-karscio-kaip-namuose-pasigaminti-nekaloringus-ir-skanius-ledus.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23992-kai-lauke-30-laipsniu-karscio-kaip-namuose-pasigaminti-nekaloringus-ir-skanius-ledus.html 23992 Mon, 29 Jun 2026 12:06:51 +0300 native-yes

Kai vasarą norisi kažko šalto ir saldaus, bet kartu – palaikyti fizinę formą, gerą savijautą ir neapsunkinti piniginės, nebūtina rinktis pirmų pasitaikiusių parduotuvinių ledų. Greitą, gaivų ir lengvesnį desertą galima pasigaminti namuose – tereikia sulčių, kelių paprastų priedų ir šaldiklio.

Maisto tinklaraštininkė Roma Labžentė sako, kad tokie ledai gali būti daug geresnė alternatyva įprastiems grietininiams desertams, o jų skonius galima susikurti patiems – nuo saldžių ar tropinių iki gaiviai rūgščių.

„Puikiai pamenu, kaip vaikystėje prašiau mamos, kad nupirktų naminiams ledams formeles su pagaliukais. Naudodavome ne tik sultis, bet ir įvairiausias uogas iš sodo. Užaugę tokius paprastus receptus dažnai pamirštame“, – pastebi ji.

R. Labžentės spėjimu, taip yra todėl, kad šiandien šaltų desertų pasirinkimas yra itin platus – užsukus į parduotuvę kur kas paprasčiau į krepšelį įsidėti jau paruoštą porciją.

„Bet, kai pradedi skaityti ledų etiketes, dažnai bent pusė ingredientų skamba nepažįstamai. Tada ir įvyksta lūžis, kai ir suaugę prisimename naminius ledus: jei atsiranda laisva minutė, šaldome sultis su uogomis ir mėgaujamės sveikatai palankesniais skanėstais“, – sako receptų kūrėja.

Kaip sultims suteikti ledų tekstūrą?

R. Labžentės vertinimu, be daugeliui nesuprantamų priedų, didžiausias blogis pirktiniuose leduose yra cukrus. Ji pamini, kad cukraus yra ir sultyse, bet jis yra natūralus – iš vaisių ir uogų.

„Todėl gaminant ledus iš sulčių papildomai cukraus dėti nereikia. Be to, svarbus ir kainos aspektas – ar matėte, kiek šiandien kainuoja ledai? Namuose pasigaminti bus ne tik pigiau, bet ir paprasčiau kontroliuoti, kokios sudėties ir skonio desertą valgysite“, – pažymi R. Labžentė.

Ji neslepia, kad šaldytos sultys daug kam vis dar siejasi su kietu beskoniu ledo gabalu, kuris mažai kuo primena ledus. Todėl, jei per 30 laipsnių karštį norisi ne tik atsigaivinti, bet ir pasimėgauti minkštesne tekstūra bei tikrų ledų pojūčiu, vien sulčių gali nepakakti.

Pasak R. Labžentės, naminiams ledams galima suteikti kur kas daugiau skonio ir maistingumo: sultis sumaišyti su graikišku jogurtu, kokosų kremu, įdėti kreminės varškės, vaisių gabaliukų, uogų, smulkintų riešutų, naminės uogienės, įberti chia sėklų, apipilti ledus kokybišku šokoladu.

Pašnekovė pamini, kad, šaldant ledus namuose, sultis geriausia maišyti su pieno produktų baze. Pavyzdžiui, graikišku ar natūraliu jogurtu, kremine varške be priedų, kokosų kremu ar pienu.

„Žinoma, ledams gaminti galima naudoti ir riebią grietinėlę ar pieną, tačiau, siekiant sveikatai palankesnio varianto, grietinėlę siūlyčiau aplenkti. Nors, kaip sakoma, su saiku galima visko. Dar puikiai tinka uogos ar bananas – juos galima švelniai sutrinti šakute ir sumaišyti su sultimis. Taip masė tampa minkštesnė. Pasirinkimų – itin daug, tereikia šiek tiek fantazijos“, – pastebi ji.

Nuo sulčių iki tikrų ledų: gaivūs receptai vasarai

R. Labžentės teigimu, pasigaminti skanius ledus namuose visai paprasta – tereikia nebijoti pridėti kelių ingredientų. Pavyzdžiui, pasirinkus ananasų nektarą, įdėjus kelis šaukštus kokosų kremo ir įbėrus kokosų drožlių, galima pasigaminti tropikais kvepiančius ledus.

„Lygiai tokia pat nuostabi kombinacija, kaip kokosas su ananasais, yra ir bananai su braškėmis. Bananą sutrinkite šakute, sumaišykite su bananų nektaru ir keliais šaukštais natūralaus jogurto. Įdėkite smulkiais kubeliais pjaustytų braškių. O, jeigu sušalusius ledus dar apliesite šokoladu ar apibarstysite smulkintais riešutais, bus iš viso tobula“, – receptu dalijasi maisto tinklaraštininkė.

R. Labžentė priduria, kad netrukus prasidės jos labai mėgstamų šilauogių sezonas. Anot jos, ypač gaivus derinys – kelios saujelės trintų šilauogių, kaktusų sulčių gėrimas, graikiškas jogurtas, šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės ir smulkintų mėtos lapelių.

„Variantų galima sugalvoti labai daug. Žmones visada skatinu rinktis tai, ką jau turi namuose, ir tik tada, jei kažko trūksta ar labai norisi, keliauti į parduotuvę. Jei neturite silikoninių ar plastikinių ledų formelių, masę galite šaldyti silikoninėse keksiukų formelėse, įsmeigę medinius pagaliukus – taip bus patogu išimti ir valgyti. Dar paprasčiau – ledus užšaldyti stiklinėse ar viename didesniame inde ir skanauti tiesiai iš jų“, – patarimais dalijasi receptų kūrėja.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23980-kaitra-trukdo-miegoti-eksperte-patare-kaip-paprastais-budais-vasara-apsaugoti-namus-nuo-karscio.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23980-kaitra-trukdo-miegoti-eksperte-patare-kaip-paprastais-budais-vasara-apsaugoti-namus-nuo-karscio.html 23980 Fri, 26 Jun 2026 10:58:46 +0300 native-yes

Sinoptikai ateinantį savaitgalį prognozuoja išties vasariškai karštą. Žadama, kad kai kur temperatūra perkops ir 30 laipsnių, o tai reiškia ne tik vasaros pramogas gamtoje, bet ir gerokai įkaitusius namus. Staiga pakilus oro temperatūrai, tai gali tapti nemenku iššūkiu. Laimei, sumažinti karštį patalpose galima keliais paprastais būdais, nereikalaujančiais nei sudėtingo pasiruošimo, nei ilgo pirkinių sąrašo.

Vienas veiksmingiausių būdų išvengti kaitros namuose yra sumažinti į kambarį prasiskverbiančių tiesioginių saulės spindulių kiekį. Užuolaidos ir žaliuzės padeda lengviau reguliuoti saulės šviesos patekimą į patalpas ir palaikyti malonią temperatūrą. Itin veiksmingos yra šviesai nepralaidžios žaliuzės – storesnis audinys leidžia apsaugoti namus tiek nuo karščio vasarą, tiek nuo šalčio žiemą.

„Šviesai nepralaidžios žaliuzės vertinamos ne tik dėl jų teikiamo privatumo ar galimybės sumažinti šviesą patalpose. Šios žaliuzės išsiskiria savo medžiaga, kuri leidžia sulaikyti orą tarp lango ir kambario, taip sukurdama izoliacinį sluoksnį, kuris mažina šilumos prasiskverbimą. Tai padeda namuose jaustis komfortiškiau: vasarą kambariai išlieka vėsesni, o žiemą šiltesni“, – sako IKEA interjero dizaino departamento vadovė Morta Bučinskienė.

Sulaikyti karštus saulės spindulius padeda ir ant palangių laikomi augalai, tai pat kambarių vėdinimas anksti ryte arba vėlai vakare – tada, kai kaitra nėra tokia intensyvi.

Tekstilė, kuri padeda reguliuoti temperatūrą

Jei vasariškas karštis trukdo kokybiškam miegui, daugiau komforto gali suteikti iš natūralių medžiagų pagaminti patalynės užvalkalai.

Tokios medžiagos kaip medvilnė, viskozė ir liocelis puikiai sugeria drėgmę, todėl miegant padės jaustis vėsiau. Linas itin laidus orui ir pasižymi termoreguliacinėmis savybėmis, kurios vasarą padeda neperkaisti, o žiemą nesušalti.

„Miego kokybę pagerinti gali ir čiužinio bei pagalvių užvalkalai, pagaminti iš temperatūrą reguliuojančių medžiagų. Verta pasidomėti ir ergonominėmis pagalvėmis – kai kurios turi vėsinančią pusę, kuri šiltomis naktimis suteikia gaivumo pojūtį“, – priduria M. Bučinskienė.

Karštomis dienomis būkite dėmesingi savo ir augintinių savijautai

Kaitriomis dienomis nepamirškite vėsintis ir gerti daug vandens, tai padės lengviau atkurti prakaituojant prarastus skysčius. Karštuoju sezonu patariama rinktis ledo kubeliais atvėsintus gėrimus ir lengvą, sveiką, neapsunkinantį maistą.

Perkaitus ar pasijutus prastai, verta prisiminti ir paprastus vėsinimosi ritualus, pavyzdžiui, prie kaklo odos ar kaktos srities priglausti atvėsintą rankšluostėlį ar į audinį įsuktą atšaldytą vandens buteliuką.

Labai svarbu nepamiršti ir mylimų augintinių. Karštu oru gyvūnams sunkiau reguliuoti savo kūno temperatūrą, todėl jiems būtina parūpinti šviežio vandens ir vietą pavėsyje. Tai ypač svarbu leidžiant laiką lauke. Į dubenėlį su vandeniu taip pat galima įdėti ledo kubelių, o atsigaivinimui pasiūlyti šaldytų skanėstų. Kaitroje augintinius taip pat gali atgaivinti drėgnas rankšluostis, vėsinantis kilimėlis ar kailio apipurškimas vandeniu.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23971-nuo-pinigai-dings-iki-nieko-nesukaupsi-3-mitai-apie-kaupima-ii-pensiju-pakopoje.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23971-nuo-pinigai-dings-iki-nieko-nesukaupsi-3-mitai-apie-kaupima-ii-pensiju-pakopoje.html 23971 Thu, 25 Jun 2026 11:19:37 +0300 native-yes

Galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas paskatino daugelį gyventojų iš naujo įvertinti savo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Tačiau finansų ekspertai pastebi, kad diskusijose dažnai dominuoja ne faktai, o mitai – nuo įsitikinimo, kad pinigus būtina atsiimti kuo greičiau, iki abejonių, ar sudėtinės palūkanos iš tiesų veikia. Kodėl šie įsitikinimai gali kainuoti brangiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Pasak ekspertų, priimant sprendimus dėl II pakopos kaupimo svarbu atsiriboti nuo emocijų ir viešojoje erdvėje sklandančių nuomonių, o pirmiausia įvertinti, kaip sistema veikia iš tikrųjų.

„Diskusijose apie II pakopą dažnai girdime daug skambių teiginių, tačiau ne visi jie atitinka realybę. Kai sprendžiame dėl savo ilgalaikio finansinio saugumo, svarbu remtis faktais, o ne gandais ar pavienėmis istorijomis. Todėl prieš priimant sprendimą verta suprasti, kaip veikia kaupimas, investavimas ir paveldėjimas, kokias teises turi kaupiantieji bei kokios gali būti ilgalaikės vieno ar kito pasirinkimo pasekmės“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Mitas Nr. 1: „Reikia kuo greičiau atsiimti pinigus, nes vėliau jų gali nebelikti“

Ekspertės teigimu, pastaruoju metu dalis gyventojų svarsto pasitraukti iš kaupimo baimindamiesi, kad ateityje sukauptų lėšų gali netekti.

„Viena dažniausių klaidingų prielaidų – kad delsiant priimti sprendimą sukaupti pinigai gali kažkur dingti ar jų tiesiog nebeliks. Tačiau II pakopoje sukauptos lėšos yra žmogaus turtas ir jos niekur nedingsta. O finansiniai sprendimai, priimti iš baimės ar skubos, retai būna patys geriausi. Svarbu įvertinti ne tik tai, kiek pinigų galima gauti šiandien, bet ir kokios vertės atsisakoma ateityje“, – sako L. Načajienė.

Anot jos, net ir nusprendus pasitraukti iš kaupimo, svarbiausia iš anksto žinoti, kur šios lėšos bus nukreiptos toliau.

„Jeigu pinigai po atsiėmimo tiesiog lieka sąskaitoje, žmogus netenka pagrindinės jų funkcijos – kurti ilgalaikę grąžą. Tuo metu laikant pinigus sąskaitoje jų vertę ilgainiui mažina infliacija. Todėl prieš priimant sprendimą verta atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau ir kaip jie prisidės prie būsimo finansinio saugumo“, – teigia ekspertė.

Mitas Nr. 2: „Sudėtinės palūkanos yra teorija – kiek besukaupsi, didelio skirtumo nebus“

Dar vienas dažnai girdimas argumentas – kad reguliarios įmokos ir investicijų grąža ilgainiui nesukuria reikšmingos sumos, todėl kaupti neapsimoka. Vis dėlto, pasak L. Načajienės, būtent laikas yra didžiausias investuojančio žmogaus sąjungininkas.

„Daugelis sudėtinių palūkanų efektą vertina tik teoriškai, nes jo nauda ryškiausiai atsiskleidžia po kelių dešimtmečių. Tačiau būtent dėl šio efekto investicijų grąža pradeda uždirbti papildomą grąžą, o sukaupta suma auga vis sparčiau. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo didesnė galutinio rezultato dalis susidaro ne iš įmokų, o iš investicinio prieaugio“, – aiškina ji.

Ekspertė pažymi, kad anksti nutraukus kaupimą prarandamos ne tik būsimos įmokos, bet ir potenciali investicijų grąža ateityje.

„Žmonės dažnai vertina tik šiandien matomą sąskaitos likutį, tačiau neįvertina, kiek ši suma galėtų užaugti per artimiausius 10, 20 ar 30 metų. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų suma, investuojama su vidutine 8 proc. metine grąža, per 20 metų galėtų išaugti iki daugiau nei 46 tūkst. eurų . Tai reiškia, kad po 30 metų ši suma siektų 100 tūkst. eurų. Būtent todėl ilgalaikiame kaupime svarbiausias veiksnys yra ne momentinė rinkos situacija, o laikas rinkoje“, – sako L. Načajienė.

Mitas Nr. 3: „Jeigu nesulauksiu pensijos, visi sukaupti pinigai tiesiog dings“

Pasak ekspertės, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad sukauptos II pakopos lėšos nėra jų turtas ir negali būti paveldimos.

„Kartais tenka išgirsti argumentą, kad kaupti neverta, nes žmogus nežino, kiek gyvens. Tačiau svarbu suprasti, kad II pakopoje sukauptos lėšos yra asmeninis turtas. Jei kaupimo dalyvis miršta, sukaupti pinigai perduodami jo paveldėtojams pagal įstatymą arba testamentą“, – pabrėžia L. Načajienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo galimybė išlieka ir pensijos išmokėjimo etape – pasirinkus anuitetą su paveldėjimo sąlyga arba atidėtąjį anuitetą, reikšminga dalis sukauptų lėšų taip pat gali būti perduodama paveldėtojams.

L. Načajienės teigimu, būtent dėl šios priežasties į pensijų kaupimą reikėtų žiūrėti ne tik kaip į papildomų pajamų šaltinį senatvėje, bet ir kaip į ilgalaikio šeimos turto kūrimo priemonę.

„Kaupiamos lėšos neprapuola ir nelieka sistemoje. Jos gali tapti finansiniu pagrindu artimiesiems, todėl sprendimą dėl kaupimo verta priimti remiantis faktais, o ne klaidingais įsitikinimais. Kuo geriau žmonės supras, kaip sistema veikia iš tikrųjų, tuo lengviau bus priimti racionalius ilgalaikius finansinius sprendimus“, – sako L. Načajienė.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23970-trys-zingsniai-abiturientui-pasirinkimas-siandien-sekminga-karjera-rytoj.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23970-trys-zingsniai-abiturientui-pasirinkimas-siandien-sekminga-karjera-rytoj.html 23970 Thu, 25 Jun 2026 11:17:27 +0300 native-yes

Abiturientams vasara – ne tik brandos egzaminų, bet ir svarbių sprendimų metas: kokį kelią rinktis toliau, kaip vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas ir ką daryti, kad svajonė studijuoti taptų realybe? Jeigu šiuo metu ieškai atsakymų ir nori aiškumo, ši trumpa atmintinė kaip tik Tau. Joje – svarbiausi žingsniai, kuriuos verta žinoti kiekvienam abiturientui.

Rasa Čingienė

A – Atrask savo kelią

Prieš pildydamas stojimo prašymą, atsakyk sau į klausimą: kas iš tiesų Tau įdomu ir kokioje srityje norėtum save realizuoti ateityje?

Nebūtina jau dabar tiksliai žinoti savo svajonių profesijos. Svarbiausia – pažinti savo stipriąsias puses, pomėgius ir veiklas, kurios teikia motyvacijos mokytis bei tobulėti. Vieniems patinka technologijos ir inžineriniai sprendimai, kitiems – gamta ar verslas. Būtent šie interesai dažnai tampa sėkmingos profesinės karjeros pagrindu.

Rinkis studijas ne pagal stereotipus ar kitų žmonių lūkesčius, o pagal tai, kas artima būtent Tau. Akivaizdu – ateities darbo rinkoje bus vis labiau vertinami specialistai, gebantys kurti inovacijas, taikyti technologijas, spręsti aplinkosaugos problemas, užtikrinti tvarią maisto gamybą ir efektyviai valdyti verslo procesus.

B – Būk pasirengęs stojimui

Sėkmingas priėmimas į aukštąją mokyklą prasideda dar mokykloje. Jeigu laikai biologijos egzaminą, Tau atsiveria kelias į studijų programas, susijusias su žemės ūkiu (Agronomija, Kraštovaizdžio dizainas, Miškininkystė) gyvybės mokslais (Taikomoji ekologija), maisto kokybe (Maisto kokybė ir sauga) ir tvarumu. Jeigu Tave labiau domina matematika, gali rinktis inžinerijos (Žemės ūkio mechanikos inžinerija, Tvarioji inžinerija, Vandens inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas), logistikos (Logistika ir prekyba), apskaitos (Apskaita ir finansai) ir verslo (Tvaraus bioverslo vadyba) kryptis. Tai studijos, kuriose kuriami ir diegiami išmanūs sprendimai žemės ūkiui, verslui ir aplinkosaugai.

Tačiau renkantis studijas svarbu ne tik įstoti, bet ir rasti vietą, kurioje galėtum augti, atrasti savo stiprybes ir pasirengti ateities karjerai. Šiame Tavo pasirinkimo kelyje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija siūlo plačias perspektyvas.

Kuo geriau pasirengsi šiandien, tuo daugiau galimybių turėsi rytoj.

C – Kurk savo ateitį

Rinkdamasis studijų programą, galvok ne tik apie studijų metus, bet ir apie profesinę ateitį. VDU Žemės ūkio akademijoje studijos neapsiriboja auditorijomis ir teorinėmis žiniomis. Čia studentai mokosi spręsti aktualius ir realius žemės ūkio, inžinerijos, aplinkosaugos, maisto gamybos ir bioekonomikos iššūkius, dirba moderniose laboratorijose, dalyvauja praktiniuose projektuose ir bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir verslo įmonėmis. Studijų metu įgyjamos ne tik profesinės žinios, bet ir gebėjimai analizuoti, kurti inovacijas, priimti sprendimus ir dirbti komandoje.

VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumas – glaudus ryšys su verslu, moderni studijų infrastruktūra, tarptautinės mainų galimybės ir dėmesys ateities profesijoms. Čia rengiami specialistai, kurie kurs tvaresnį žemės ūkį, rūpinsis aplinkos apsauga, diegs pažangias technologijas, vystys verslus ir prisidės prie visuomenės gerovės kūrimo.

Todėl rinkdamasis studijas galvok ne tik apie artimiausius metus. Galvok apie tai, kokį savo gyvenimą ir ateitį visuomenei nori kurti. O tada drąsiai ženk pirmą žingsnį savo svajonės link. Tavo pasirinkimas šiandien gali tapti sėkmingos karjeros pradžia rytoj.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23951-apsimeta-naudingomis-bet-is-tiesu-sios-programeles-yra-parazites.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23951-apsimeta-naudingomis-bet-is-tiesu-sios-programeles-yra-parazites.html 23951 Sun, 21 Jun 2026 19:03:08 +0300 native-yes

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse.

„Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiais ir buvo atsisiųstos daugiau kaip 2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių – nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas.

Vis tik technologijos negali apsaugoti nuo visų atvejų – kritiškai svarbus žmonių budrumas ir jų pačių sąmoningumas. Vis tik net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis.

Kokios programėlės yra nesaugios?

Pasak eksperto, pavojingos programėlės gali apsimesti žinomų prekių ženklų programėlėmis, nepastebimai rinkti informaciją ir net visiškai užblokuoti prieigą prie telefone esančių duomenų.

„Apgaulingos programėlės (angl. „scam“) dažniausiai atrodo itin panašios į gerai žinomų prekių ženklų programėles. Pavyzdžiui, sukčiai gali nežymiai pakeisti populiarios programėlės pavadinimą – vietoj „CCleaner“ pasiūlyti „GCleaner“. Jos vilioja nuolaidomis, dovanomis, tačiau iš tiesų siekia gauti žmogaus prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Kita pavojinga kategorija – kenkėjiškos programėlės (angl. „malware“), galinčios telefone diegti papildomą programinę įrangą, šnipinėjimo įrankius ar virusus. Dar didesnę žalą gali sukelti žalingos programėlės (angl. „ransomware“), kurios užšifruoja įrenginyje esančius failus ir reikalauja išpirkos už jų atkūrimą. Dažniausiai pasitaikančios – žalingos reklaminės programėlės (angl. „adware“). Jos siunčia pranešimus, rodo įkyrias reklamas ar nukreipia į pavojingas interneto svetaines.

Į ką atkreipti dėmesį prieš atsisiunčiant

M. Vrubliausko teigimu, viena svarbiausių taisyklių – programėles atsisiųsti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „App Store“.

„Prieš diegiant programėlę rekomenduoju peržiūrėti žmonių atsiliepimus, įvertinimus, atnaujinimų istoriją ir pasidomėti, kas yra jos kūrėjas. Patikimos programėlės paprastai yra reguliariai atnaujinamos, turi daug atsisiuntimų ir žmonių atsiliepimų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naujas programėles, kurios turi mažai atsisiuntimų, žemus įvertinimus ar vos kelis paviršutiniškus komentarus“, – sako ekspertas.

Jis taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į programėlių prašomus leidimus.

„Jei skaičiuotuvo programėlė prašo prieigos prie kameros ar mikrofono, tai turėtų kelti klausimų. Žmonės dažnai automatiškai patvirtina visus leidimus, nors dalis jų programėlės veikimui visiškai nereikalingi“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės ekspertas.

Jei kyla abejonių dėl telefone esančių programėlių ar jų saugumo, rekomenduojama neskubėti spausti nuorodų, nepatvirtinti įtartinų leidimų. Turintiems senesnius nei 3–4 metų telefonus, reikėtų naudoti antivirusines programėles, pavyzdžiui, „Bitdefender Mobile Security“, ypač jei įrenginys nebegauna reguliarių saugumo atnaujinimų.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23949-eksperte-atsako-ka-daryti-pametus-banko-kortele.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23949-eksperte-atsako-ka-daryti-pametus-banko-kortele.html 23949 Sun, 21 Jun 2026 18:42:20 +0300 native-yes

Lietuvoje kasdienėms išlaidoms gyventojai dažniausiai atsiskaito kortelėmis, kaip rodo reprezentatyvios „Norstat“ apklausos duomenys. Vis dėlto, pamesta mokėjimo kortelė gali sukelti nemažai streso. Kaip elgtis taip atsitikus ir kodėl verta turėti skaitmeninę kortelės alternatyvą?

Kasdieniams atsiskaitymams fizinę kortelę renkasi 35 proc. respondentų, o skaitmeninę kortelę telefone ar išmaniajame laikrodyje – 33 proc., rodo apklausos. Dar 11 proc. gyventojų teigia naudojantys tiek fizines, tiek skaitmenines korteles. Grynaisiais kasdien dažniausiai atsiskaito tik 9 proc. apklaustųjų, o 12 proc. sako mokėjimo būdą pasirenkantys pagal situaciją. Dažnai naudojant korteles reikėtų nepamiršti ir jų saugumo bei žinoti, ką daryti kortelę pametus.

„Pamesta kortelė nebūtinai turi tapti didele problema – šiais laikais didžiąją dalį reikalingų veiksmų galima atlikti vos per kelias minutes. Tačiau pats pirmas žingsnis pametus kortelę – nedelsti. Jei nesate tikri, ar kortelė tikrai pavogta, ją galima laikinai užblokuoti. Taip apsaugosite savo pinigus ir turėsite galimybę kortelę vėl aktyvuoti, jei ji atsiras“, – sako „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Kortelę užblokuoti galite mobiliojoje programėlėje, interneto banke arba susisiekę su banku oficialiu telefonu. Jei įtariate, kad kortelė pavogta arba jos duomenys galėjo patekti tretiesiems asmenims, kortelę reikėtų blokuoti visam laikui ir užsisakyti naują.

Patikrinkite operacijas

Kitas žingsnis pametus kortelę – peržiūrėti paskutinius atsiskaitymus. Jei pastebite operacijų, kurių neatlikote, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir pranešti apie galimą neteisėtą kortelės panaudojimą.

„Kartais žmonės pirmiausia ieško kortelės, laukia, gal ji atsiras, ir tik vėliau tikrina sąskaitą. Tačiau saugiau daryti atvirkščiai – pirmiausia apriboti kortelės naudojimą, tada ramiai peržiūrėti operacijas ir tik tuomet spręsti, ar kortelę verta atblokuoti“, – teigia banko ekspertė.

A. Mincienė primena, kad kortelės PIN kodas niekada neturėtų būti laikomas kartu su kortele ar užrašytas piniginėje. Taip pat nereikėtų dalintis kortelės duomenimis su kitais asmenimis, siųsti jų žinutėmis ar saugoti lengvai pasiekiamose vietose.

Turėkite atsarginį planą

Kelionėje pamesta kortelė gali tapti dar didesniu iššūkiu, todėl ekspertė rekomenduoja iš anksto pasiruošti ir turėti atsarginį mokėjimo būdą. Tai gali būti kita kortelė, skaitmeninė kortelė telefone ar nedidelė grynųjų suma būtiniausioms išlaidoms.

„Vykstant į kelionę verta turėti bent du atsiskaitymo būdus ir nelaikyti jų vienoje vietoje. Pavyzdžiui, fizinę kortelę galima laikyti piniginėje, o atsarginę – atskirai arba naudotis skaitmenine kortele telefone. Tokiu būdu net pametus vieną mokėjimo priemonę, neliksite visiškai be galimybės atsiskaityti“, – pataria A. Mincienė.

Ji taip pat rekomenduoja prieš išvykstant pasitikrinti kortelių limitus, galiojimo laiką ir įsitikinti, kad žinote, kaip greitai susisiekti su banku, jei kortelę reikėtų užblokuoti ar užsisakyti naują.

Skaitmeninė kortelė suteikia patogumo

Pasak ekspertės, vienas patogiausių būdų sumažinti kortelės praradimo riziką – naudoti skaitmeninę kortelę telefone. Tokios kortelės fiziškai nepamesite, jos nepaliksite kavinėje ar viešbučio registratūroje, o atsiskaitymai dažnai patvirtinami papildomomis saugumo priemonėmis.

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, skaitmeninių kortelių niekada nėra naudoję daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų. Pasak A. Mincienės, tai nieko nuostabaus – daliai gyventojų skaitmeninė kortelė vis dar gali atrodyti naujas įrankis. Tačiau kasdienėse situacijose ji gali tapti itin patogia mokėjimo priemone.

„Skaitmeninė kortelė patogi tuo, kad ją visada galime pasiekti telefone ar išmaniajame laikrodyje, o pats atsiskaitymas papildomai apsaugomas įrenginio saugumo funkcijomis – pavyzdžiui, ekrano užraktu, biometriniu patvirtinimu ar slaptažodžiu. Tai suteikia papildomą saugumo sluoksnį, palyginus su fizine kortele, kurią radęs žmogus gali mėginti panaudoti bekontakčiams mokėjimams“, – aiškina A. Mincienė.

Skaitmeninės kortelės praverčia ir tais atvejais, kai fizinė kortelė sugadinama, pametama ar laikinai dingsta. Jei telefonas veikia, vartotojas gali toliau atsiskaityti už būtiniausias prekes ar paslaugas.

„Žinoma, praradus telefoną taip pat reikia reaguoti greitai – užblokuoti prieigą, susisiekti su banku ir pasirūpinti įrenginio saugumu. Tačiau praktikoje telefoną žmonės dažnai pastebi pametę greičiau nei kortelę, o jo apsaugos priemonės suteikia papildomo laiko sureaguoti“, – pažymi banko ekspertė.

Ugdykite saugumo įpročius

A. Mincienė primena, kad kortelės saugumas priklauso ne tik nuo banko technologijų, bet ir nuo kasdienių įpročių. Nereikėtų laikyti PIN kodo šalia kortelės, perduoti kortelės kitiems asmenims ar palikti jos be priežiūros viešose vietose. Verta reguliariai peržiūrėti ir sąskaitos išrašus bei aktyvuoti pranešimus apie mokėjimus. Taip apie įtartiną operaciją sužinosite iš karto.

„Pamesti kortelę nemalonu, tačiau šiandien tai valdoma gerokai paprasčiau nei kadaise. Svarbiausia nelaukti, kol problema išsispręs pati. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė rizika patirti finansinių nuostolių“, – teigia ekspertė.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23940-kur-galetumete-istoti-naujas-irankis-padeda-ivertinti-stojimo-galimybes-pagal-ankstesniu-metu-duomenis.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23940-kur-galetumete-istoti-naujas-irankis-padeda-ivertinti-stojimo-galimybes-pagal-ankstesniu-metu-duomenis.html 23940 Fri, 19 Jun 2026 10:20:23 +0300 native-yes

Kur buvo galima įstoti turint panašius į įstojusiųjų 2025 m. brandos egzaminų rezultatus? Kokių minimalių įvertinimų prireikė norint studijuoti konkrečioje studijų programoje? Į kokias aukštąsias mokyklas dažniausiai stoja konkrečių mokyklų abiturientai?

Į šiuos ir daugelį kitų klausimų padeda atsakyti naujoji Valstybės duomenų agentūros interaktyvi švieslentė, kurioje pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) 2025 m. bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas duomenys.

Švieslentė suteikia galimybę analizuoti priėmimo duomenis įvairiais aspektais – nuo minimalių stojimo balų iki stojančiųjų prioritetų ar individualių stojimo scenarijų. Tai naudingas įrankis abiturientams, mokykloms ir aukštosioms mokykloms – visiems, siekiantiems geriau suprasti stojimo tendencijas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.

Ką galima analizuoti?

Švieslentėje pateikiami keturi analizės scenarijai:

Minimalūs įvertinimai pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas

Galima matyti, kokius minimalius stojimo balus turintys stojantieji buvo pakviesti studijuoti skirtingose aukštosiose mokyklose ir studijų programose.

Prašymus teikiančiųjų pasiskirstymas pagal mokyklas

Rodoma, iš kokių mokyklų stojama į konkrečias studijų programas ir aukštąsias mokyklas, todėl galima analizuoti stojimo tendencijas pagal ugdymo įstaigas.

Prašymų pasiskirstymas pagal prioritetinę eilę

Šis scenarijus leidžia įvertinti, kokias studijų programas stojantieji dažniausiai rinkosi kaip pirmąjį, antrąjį ar kitą prioritetą.

Individualus stojimo scenarijus

Naudotojai gali įvesti savo valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir 12 klasės metinius pažymius bei įvertinti, į kokias studijų programas ankstesniais metais buvo kviečiami studijuoti panašius rezultatus turėję stojantieji.

Kam skirtas šis įrankis?

Švieslentė pritaikyta skirtingų naudotojų grupių poreikiams.

Abiturientams ji padeda įvertinti studijų pasirinkimo galimybes, palyginti savo rezultatus su ankstesnių metų priėmimo duomenimis ir geriau suprasti stojimo tendencijas.

Mokyklų administracijoms švieslentė suteikia galimybę stebėti absolventų stojimo kryptis, analizuoti įstojusiųjų dalį ir palyginti priėmimo duomenis su savo mokinių pasiekimais.

Aukštųjų mokyklų administracijoms tai galimybė analizuoti, iš kokių mokyklų atvyksta stojantieji, kokias studijų programas jie renkasi ir kaip pasiskirsto jų prioritetai.

Lanksti duomenų analizė

„Norėjome sukurti įrankį, kuris leistų ne tik peržiūrėti bendrojo priėmimo statistiką, bet ir ieškoti atsakymų į konkrečius klausimus kiekvienam naudotojui – kokių rezultatų reikėjo pasirinktai studijų programai, kokios buvo stojimo tendencijos ar kaip keitėsi stojančiųjų prioritetai“, – sako vienas iš švieslentės kūrėjų Kostas Gružas.

Visuose švieslentės scenarijuose duomenis galima filtruoti pagal pasirinktus kriterijus, įskaitant mokyklą, aukštąją mokyklą, studijų programą, priėmimo etapą, prioritetinę eilę ir finansavimo tipą.

Individualaus stojimo scenarijus naudotojams padeda modeliuoti skirtingas situacijas pagal savo brandos egzaminų rezultatus ir metinius pažymius.

Duomenų šaltiniai

Švieslentė parengta naudojant šių šaltinių duomenis:

* Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)
* Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA)
* TAMO
* gimnazijos „Saulės Gojus“
* Nacionalinio švietimo centro (NŠC)

Švieslentėje pateikiami 2025 m. bendrojo priėmimo duomenys. Rodomi tik tų abiturientų duomenys, kurių valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių duomenys buvo prieinami Valstybės duomenų agentūrai.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23927-ka-verta-konservuoti-jau-birzeli.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23927-ka-verta-konservuoti-jau-birzeli.html 23927 Thu, 18 Jun 2026 09:37:54 +0300 native-yes

Vasaros sezonas trumpas – atrodo, vos spėji pasidžiaugti pirmosiomis braškėmis ir vėl tenka laukti kitų metų derliaus. Todėl dalį mėgstamų sezono skonių verta išsaugoti jau dabar, kol parduotuvių lentynose gausu šviežių uogų ir daržovių.

Prieš pildant stiklainius – keli svarbūs žingsniai

Pasak daržovių ir vaisių specialistės Jolantos Sabaitienės, konservuojant svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – rinktis kuo šviežesnius ir kokybiškesnius produktus.

„Kuo šviežesni vaisiai ir daržovės patenka į stiklainius, tuo geresnio rezultato galima tikėtis. Jie geriau išlaiko skonį, aromatą, spalvą ir tekstūrą. Todėl konservavimui visuomet verta rinktis sezonines gėrybes, kurios šiuo metu yra pačios kokybiškiausios ir skaniausios. Birželį dėmesio verta skirti ne tik uogoms, bet ir tokioms sezoninėms daržovėms kaip smidrai. Šiuo metu jie pasižymi geriausiu skoniu ir kokybe, todėl puikiai tinka įvairiems konservams“, – sako J. Sabaitienė.

Tačiau vien kokybiškų produktų neužtenka. Kad konservai sėkmingai išsilaikytų, svarbu tinkamai paruošti ir stiklainius. Prieš pradedant konservuoti juos būtina kruopščiai išplauti ir sterilizuoti. Plovimui puikiai tinka ne tik plovikliai, bet ir paprasčiausia soda. Stiklainius galima palaikyti sodos ir vandens tirpale, o vėliau kruopščiai išskalauti. Dar vienas būdas – naudoti acto ir vandens mišinį. Tuo tarpu sterilizuoti stiklainius galima verdančiame vandenyje arba kaitinant orkaitėje. Švarūs ir tinkamai paruošti stiklainiai yra viena svarbiausių sąlygų, kad konservai sėkmingai išsilaikytų.

Braškės, avietės ir abrikosai – vasaros skonis stiklainiuose

Vienos populiariausių konservavimo sezono gėrybių išlieka uogos ir vaisiai. Pasak kulinarijos šefės Jolitos Tamoševičienės, jos leidžia mėgautis vasaros skoniais gerokai ilgiau nei trunka pats sezonas.

„Braškių uogienės ar konservai jau seniai tapę klasika, tačiau verta išbandyti ir mažiau įprastus variantus. Tiek uogos, tiek kaulavaisiai puikiai dera su įvairiais prieskoniais, todėl galima atrasti vis naujų skonių derinių. O vėliau tokius konservus galima naudoti ne tik pusryčiams ar desertams, bet ir įvairiems kepiniams, ledams ar net gėrimams gardinti“, – sako J. Tamoševičienė.

Jeigu norisi pradėti nuo klasikos, braškių uogienei pagaminti pakaks vos kelių ingredientų.

„453 g braškių sumaišykite su 50 g cukraus ir 2 arbatiniais šaukšteliais citrinų sulčių. Mišinį užvirinkite ir apie 9 minutes kaitinkite ant nedidelės ugnies. Pabaigoje pagardinkite puse arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto. Taip paruoštuose konservuose išlieka ir uogų gabalėliai, ir natūralus jų skonis“, – sako J. Tamoševičienė.

Tuo tarpu norintiems kiek netikėtesnio skonio ji siūlo pasigaminti aviečių sirupą su prieskoniais.

„1,5 kg šviežių aviečių sumaišykite su 475 ml vandens ir 600 g cukraus, užvirinkite ir virkite 5–7 minutes. Masę sutrinkite ir perkoškite. Į gautas sultis įdėkite cinamono lazdelę, pusę arbatinio šaukštelio muskato riešuto ir 5 gvazdikėlius. Virkite dar 20–30 minučių, kol sirupas sutirštės. Toks sirupas puikiai tinka blynams, vafliams, ledams, desertams ar įvairiems gėrimams gardinti“, – pasakoja J. Tamoševičienė.

Smidrus verta išsaugoti ilgesniam laikui

Nors smidrais dažniausiai mėgaujamasi sezono metu, jie puikiai tinka ir konservuoti. Pasak kulinarijos šefės Jolitos Tamoševičienės, taip galima ilgiau išsaugoti jų skonį ir turėti jų atsargų net tada, kai šviežių smidrų prekyboje jau nebelieka.

„Konservuoti smidrai išlaiko malonų traškumą ir yra labai universalūs. Jie tinka prie sūrių, mėsos patiekalų, sumuštinių ar įvairių užkandžių lentų. O jeigu norisi ryškesnio skonio, verta eksperimentuoti su įvairiais prieskoniais bei aitresniais marinatais“, – sako J. Tamoševičienė.

Norintiems smidrų skonį išsaugoti ilgesniam laikui, J. Tamoševičienė dalijasi laiko patikrintu konservuotų smidrų receptu.

Konservuoti smidrai

Reikės:

2–3 kg smidrų;
6 puodelių vandens;
6 puodelių baltojo acto (5 proc.);
6 valgomųjų šaukštų druskos;
2 valgomųjų šaukštų konservavimo prieskonių mišinio;
1 česnako skiltelės kiekvienam stiklainiui.

Gaminame:

Smidrus kruopščiai nuplaukite, nupjaukite sumedėjusius galus. Į sterilizuotus stiklainius dėkite po česnako skiltelę ir sandariai sustatykite smidrus.

Puode užvirinkite vandenį, actą, druską ir konservavimo prieskonių mišinį. Karštu marinatu užpilkite smidrus, palikdami apie 1 cm tarpą iki stiklainio viršaus.

Sandariai užsukite dangtelius ir pasterizuokite 10 minučių. Atvėsinkite ir laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.

Prieš ragaujant rekomenduojama palaukti bent savaitę, kad skoniai geriau susigertų.

Abrikosų uogienė su vanile

Tiems, kurie ieško naujų idėjų saldiems konservams, kulinarijos šefė siūlo išbandyti abrikosų uogienę su vanile.

„Jeigu braškių uogienė jau tapusi klasika, verta išbandyti ir abrikosų uogienę su vanile. Abrikosai pasižymi natūraliu saldumu ir aromatu, o vanilė suteikia subtilų papildomą skonio sluoksnį. Tokia uogienė puikiai tinka ne tik pusryčiams, bet ir įvairiems desertams ar kepiniams“, – sako J. Tamoševičienė.

Reikės:

1,8 kg prinokusių abrikosų;
800 g cukraus;
1 didelės citrinos sulčių;
1 vanilės ankšties arba 1 a. š. vanilės ekstrakto.

Gaminame:

Abrikosus nuplaukite, perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus ir supjaustykite stambesniais gabalėliais. Sudėkite į didelį puodą, suberkite cukrų, supilkite citrinos sultis ir sudėkite vanilę.

Masę užvirinkite ant vidutinės kaitros, retkarčiais pamaišydami, kad cukrus visiškai ištirptų. Toliau virkite, dažnai maišydami, kol vaisiai sukris, o uogienė sutirštės. Paprastai tai užtrunka apie 30–60 minučių.

Kol uogienė verda, sterilizuokite stiklainius ir dangtelius.

Karštą uogienę supilstykite į sterilizuotus stiklainius, palikdami apie 0,5 cm tarpelį iki viršaus. Sandariai užsukite dangtelius.

Stiklainius 10 minučių pasterizuokite verdančio vandens vonelėje. Išėmę palikite visiškai atvėsti. Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.]]> https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23919-tevai-mato-pykti-bet-nepastebi-skausmo-ka-slepia-pasikeites-vaiko-elgesys.html https://www.savaite.lt/patarimu-muge/23919-tevai-mato-pykti-bet-nepastebi-skausmo-ka-slepia-pasikeites-vaiko-elgesys.html 23919 Wed, 17 Jun 2026 11:47:40 +0300 native-yes

Lietuvoje patyčias patiria maždaug kas trečias vaikas ir paauglys. Vaikai vis dar skaudina vieni kitus, o persikrausčius į internetą, tą daryti tapo dar lengviau. Nors patyčios neaplenkia nei berniukų, nei mergaičių, jie skirtingose platformose ginasi ir visiškai kitaip prašo suaugusiųjų pagalbos.

Pastebima, kad tėvai gali neatpažinti, kai vaikai kenčia internete, arba skubėti juos bausti už tariamai netinkamą elgesį.

„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikams svarbu draugauti, būti pripažintiems, jaustis saugiai. Todėl šnekėdami apie elektronines patyčias turime kalbėti ne tik apie ekranus, bet ir apie žmogiškus santykius. Vienas dažniausių mitų – kad berniukams skauda mažiau arba jie lengviau susitvarko su patyčiomis. Iš tiesų vaikų emociniai poreikiai yra vienodi, tačiau berniukai ir mergaitės dažnai išmoksta juos parodyti skirtingai. Dėl to dalis sunkumų lieka nepastebėti“, – sako Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. paskelbto tyrimo duomenimis, po pandemijos pastebimai padaugėjo paauglių, kuriems socialiniai tinklai sukelia priklausomybės požymių. Tyrėjai apklausė beveik 280 tūkst. 11-15 metų paauglių. Nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei kas dešimtas apklaustas paauglys (11 proc.) turi probleminio naudojimosi socialiniais tinklais požymių. J. Markeliūnė teigia, jog matyti stiprus ryšys tarp vaikų laiko leidimo įpročių ir kylančių grėsmių.

„Vaikai nebūtinai nustoja patirti patyčias – jos tiesiog persikelia ten, kur jie būna kasdien. Ten jie ir džiaugiasi, ir nukenčia. Mergaitės dažniau susiduria su spaudimu socialiniuose tinkluose, berniukai – žaidimuose, bet abiem tai gali skaudėti vienodai“, – sako J. Markeliūnė.

Psichologė: skambina tikrinti ribų, bet iš tiesų ieško saugumo

Tai, ko žmonės tikisi iš berniukų ir mergaičių, lemia, kaip jie ieško išeičių. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad suaugusieji mergaites dažniau skatina kalbėti ir dalintis jausmais. Todėl jos drąsiau atsiveria ir aktyviau rašo ir kreipiasi pagalbos, o berniukai pirmiausia testuoja ribas.

„Berniukai dažniau paskambina pajuokauti, pasakoja išgalvotas istorijas arba tiesiog tikrina, kaip viskas veikia. Taip jie natūraliai bando suprasti, ar tai saugi erdvė kalbėti apie savo išgyvenimus. Kartais jiems reikia daugiau laiko, pasitikėjimo ir užtikrinimo, kad bus išgirsti bei vertinami rimtai, kol išdrįsta prabilti apie tai, kas iš tiesų slegia“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.

Anot psichologės, tėvai iš berniukų vis dar tikisi tvirtumo. Todėl kentėdami jie dažnai tiesiog nustoja kalbėtis, atsiriboja ar elgiasi agresyviai.

„Suaugusieji tai mato kaip netinkamą elgesį, puola bausti ir rečiau pasidomi, ieško priežasčių, kodėl vaikas pradėjo elgtis kitaip. Kai vaikas klasėje ar namuose elgiasi provokuojamai, už to gali slėptis ilga ir skaudi patirtis internete“, – įspėja psichologė.

Ji taip pat pataria atidžiai stebėti vaiko kūno signalus: jei po naršymo internete vaikui staiga pradeda skaudėti galvą ar pilvą, kūnas greitai išduoda ilgai kauptą įtampą.

Kur slepiasi pavojai: žaidimai ir grožio standartai

Mergaitės labiau kenčia socialiniuose tinkluose, nes čia aplinka nuolat spaudžia atitikti griežtus grožio standartus, o išvaizdą nuolat aptarinėja kiti. Berniukai dažniausiai užkliūva kompiuterinių žaidimų platformose. Čia kiti žaidėjai juos gali menkinti, jei jiems nepavyksta laimėti, vadinti nevykėliais.

„Dažnai vaikas tyli ir nesiskundžia suaugusiems, nes tiesiog bijo. Bijo, kad tėvai nesupras, kaip veikia skaitmeninis pasaulis, arba, dar blogiau, atims telefoną ir išjungs internetą. Bet jei atimsite įrenginį, problemos neišspręsite – tik atimsite iš vaiko erdvę, kurioje jis bendrauja ar net jaučiasi vertinamas. Jei norime padėti, turime išmokti klausytis. Kai vaikai žinos, kad tėvai ar mokytojai jų neteis ir neskubės visko uždrausti, jie patys ateis pasitarti, kai internete kažkas juos užgaus“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.

Pranešimas spaudai.]]>