https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/pasaulis/24031-analize-rusijos-dronai-snipinejo-nato-salis-nesulaukdami-jokio-atkircio.html https://www.savaite.lt/pasaulis/24031-analize-rusijos-dronai-snipinejo-nato-salis-nesulaukdami-jokio-atkircio.html 24031 Fri, 03 Jul 2026 11:01:08 +0300 native-yes

Rusija 18 mėnesių laikotarpiu vykdė dronų kampaniją prieš keliolika NATO valstybių, iš esmės nesulaukdama jokio atkirčio. Ji leido bepiločius orlaivius iš savo „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, arti kranto plaukiojančių krovininių laivų ir kitų, mažesnių laivų, parodė ketvirtadienį paskelbta analizė.

Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) išnagrinėjo 144 incidentus 13-oje šalių nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario, teigiama ataskaitoje.

Nors tikėtina, kad ne visi incidentai prasidėjo nuo Maskvos, ekspertai mato aiškų dėsningumą, teigiama analizės pranešime. Vakarų vyriausybės šių išvadų dar viešai nepatvirtino.

Ataskaitoje teigiama, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vis labiau pasikliauja dronais žvalgybos informacijai rinkti, nes po to, kai iš visos Europos buvo išsiųsta daugybė Rusijos diplomatų, tradiciniai šnipinėjimo tinklai buvo suardyti.

Joje teigiama, kad ši veikla taip pat buvo skirta išbandyti NATO narių pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, atskleidžiant Europos oro gynybos pažeidžiamumą, nes ji iš esmės tebėra orientuota į įprastines grėsmes.

Labiausiai nukentėjo Vokietija

Analizė parodė, kad labiausiai nukentėjo Vokietija – joje užfiksuoti 58 incidentai, įskaitant šešis virš JAV oro pajėgų bazės Ramšteine ir prie Vokietijos ginkluotųjų pajėgų objektų Manchinge bei Noiburge prie Dunojaus.

Antroje vietoje atsidūrė Belgija – čia užfiksuoti 25 incidentai, įskaitant veiklą netoli Kleine Brogelio oro bazės, kurioje, kaip manoma, saugomi JAV branduoliniai ginklai.

Tyrimas parodė, kad šiek tiek mažiau nei pusė incidentų įvyko prie karinių objektų, ir šiek tiek mažiau nei 20 proc. – šalia civilinių oro uostų, kurių daugelis turėjo laikinai sustabdyti veiklą. Ketvirtis atvejų buvo susiję su kritine infrastruktūra, pavyzdžiui, uostais, energetikos bei pramonės objektais.

ELTA, DPA inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/24028-trumpas-jav-butu-absurdiska-islaikyti-dabartine-parama-nato.html https://www.savaite.lt/pasaulis/24028-trumpas-jav-butu-absurdiska-islaikyti-dabartine-parama-nato.html 24028 Fri, 03 Jul 2026 08:50:52 +0300 native-yes

Likus mažiau nei savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų absurdiška tęsti vienpusius santykius su NATO.

Savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas parašė, kad „jų nebuvo su mumis!!!“ ir kad Vašingtono santykiai su NATO „nėra abipusiai“.

D. Trumpas ne kartą kritikavo sąjungininkes Europoje dėl jų reakcijos į karą su Iranu ir teigė, kad sąjungininkės nepadėjo Amerikai, apribojusios JAV pajėgų prieigą prie savo bazių.

D. Trumpas taip pat tvirtina norintis, kad Europa prisiimtų vadovaujantį vaidmenį gynybos srityje. Vašingtonas jau ėmėsi veiksmų mažinti savo įsipareigojimus.

Ketvirtadienį jo įraše „Truth Social“ buvo pateikta diagrama, kurioje parodytos NATO išlaidos, Jungtinės Valstijos investuoja daug daugiau nei kelios kitos valstybės narės.

D. Trumpo spaudžiami NATO lyderiai pernai vykusiame susitikime susitarė iki 2035 m. padidinti gynybai skirtas išlaidas iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto.

NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus 32 valstybės narės, vyks liepos 7–8 d. Turkijos sostinėje.

1949 m. įkurtas Aljansas tapo JAV vadovaujama gynybos jėga, palaikančia stabilumą Europoje, atgrasiusia Sovietų Sąjungą ir įtvirtinusią Vašingtoną, kaip pasaulinę galybę ateinantiems dešimtmečiams.

ELTA, AFP inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/24025-jav-analitikai-rusai-vis-labiau-domisi-karo-ukrainoje-pabaiga.html https://www.savaite.lt/pasaulis/24025-jav-analitikai-rusai-vis-labiau-domisi-karo-ukrainoje-pabaiga.html 24025 Thu, 02 Jul 2026 09:52:43 +0300 native-yes

Atrodo, kad Rusijos gyventojai vis labiau domisi Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos tema, naujoje ataskaitoje teigia Karo studijų institutas (ISW).

Analitikai rėmėsi Rusijos opoziciniu šaltiniu „Meduza“, kuris birželio 30 d. pranešė, kad Rusijos pagrindinės internetinės paieškos sistemos „Yandex“ paslauga „Wordstat“ rodo, jog birželio 22–28 d. „Yandex“ buvo pateikta daugiau kaip 137 tūkst. paieškos užklausų, kuriose klausiama, kada Rusija nutrauks savo karą prieš Ukrainą – tai rekordinis skaičius nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

„Meduza“ skelbė, kad „Yandex“ didelę dalį užklausų fiksavo Maskvos srityje ir Sankt Peterburge, Leningrado srityje – regionuose, kuriuose Kremlius prioritetine tvarka diegė oro gynybos sistemas, tačiau iš esmės nesugebėjo jų apginti nuo Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių.

Remiantis ataskaita, paieškos užklausų apie tai, kada Rusija nutrauks karą, skaičius auga jau antrą savaitę iš eilės, o ankstesnis pikas buvo užfiksuotas birželio 1–7 d., kai Ukrainos pajėgos smogė Sankt Peterburgui per ekonomikos forumą.

ISW ataskaitoje taip pat pažymima, kad apklausa, kurią birželio 19–21 d. atliko su Kremliumi susijęs Viešosios nuomonės forumas (FOM), parodė, jog Rusijos lyderio Vladimiro Putino populiarumo reitingas birželio 12–21 d., netrukus po didžiausio Ukrainos smūgio Maskvos srityje, nukrito penkiais procentiniais punktais – nuo 74 iki 69 proc. Kassavaitinės FOM apklausos rodo, kad pasitikėjimo V. Putinu reitingas nuo 2026 m. vasario nuolat mažėja.

Analitikai pabrėžė, kad Kremlius greičiausiai išlaiko politinę įtaką Rusijos valstybinių apklausų organizacijų apklausų duomenims, todėl pažymėtina, jog FOM pripažįsta augantį nepasitenkinimą V. Putinu, nuo karo pradžios praėjus jau daugiau kaip ketveriems metams.

„Putinas siekė apsaugoti didžiuosius miestus, tokius kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, nuo savo karo Ukrainoje poveikio, tačiau naujausia statistika rodo, kad Rusijos visuomenė, regis, pavargo nuo Rusijos karo veiksmų, greičiausiai dėl to, nes Kremlius iš esmės nesugebėjo izoliuoti savo rinkėjų nuo Rusijos karo poveikio“, – apibendrino ISW analitikai.

ELTA, Ukrinform inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/24022-penkios-svarbiausios-uzduotys-pirmininkavima-es-peremusiai-airijai.html https://www.savaite.lt/pasaulis/24022-penkios-svarbiausios-uzduotys-pirmininkavima-es-peremusiai-airijai.html 24022 Thu, 02 Jul 2026 09:44:38 +0300 native-yes

Airija rotacijos tvarka perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) – šios salų valstybės pareigūnai iki metų pabaigos pirmininkaus ministrų posėdžiams ir tarpininkaus šalių narių ginčuose. Naujienų portalas „Euronews“ išskiria penkias svarbiausias šiuo laikotarpiu Airijos laukiančias užduotis.

Spaudimas Maskvai

Airijos prioritetų sąrašo viršuje – naujas sankcijų prieš Rusiją paketas, kuriam šįkart nustatytas griežtas terminas: liepos 15 d.

Jei iki to laiko nepavyks pasiekti susitarimo dėl sankcijų paketo, ES automatiškai peržiūrės Rusijai įvestus naftos kainos apribojimus. Dėl tebesitęsiančių sutrikimų energetikos rinkoje pagal naująją formulę kainos lubos, „Euronews“ skaičiavimais, gerokai viršys dabartinius 44 JAV dolerių už barelį ar net pradinį 60 JAV dolerių. Tai sumažintų ekonominį spaudimą Maskvai, o šio politiškai nepriimtino scenarijaus Dublinas norėtų išvengti.

Diplomatai visgi yra įsitikinę, kad susitarti pavyks laiku ir naftos kainų riba įšaldyta, tačiau už tai, pasak „Euronews“, gali tekti sumokėti didelę kainą.

Siekį atnaujinti dialogą su Rusija deklaruojanti naujoji Bulgarijos vyriausybė viešai pagrasino vetuoti sankcijų paketą, jei į jį bus įtraukti du asmenys: Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir „Lukoil“ įkūrėjas Vagitas Alekperovas.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų sankcijų galimo poveikio trąšoms ir Sofijos metro atsarginėms dalims.

Birželį paskelbtoje Airijos pirmininkavimo ES programoje vienu pagrindinių prioritetų įvardijama Ukraina.

„Stengsimės užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, ir remsime Ukrainą stiprinant jos pajėgumus, koordinavimą su ES bei bendradarbiavimą su partneriais“, – teigiama dokumente.

Tačiau leidinys „Politico“ atkreipia dėmesį, kad Airija, skirtingai nuo daugumos ES šalių, apribojo savo paramą Kyjivui iki žudyti nepritaikytos įrangos ir humanitarinės pagalbos.

Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee birželį vis delto užtikrino, kad nepaisant salos ilgai deklaruoto karinio neutralumo, „Airija pripažįsta, jog svarbu stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus, tuo pačiu reikšmingai prisidedant prie mūsų Europos partnerių kolektyvinio saugumo.“

ES plėtra

Valdžios pasikeitimas Vengrijoje pirmą kartą per dvejus metus suteikė realią galimybę pasiekti pažangą sprendžiant Ukrainos ir Moldovos narystės paraiškų klausimus, pabrėžia „Euronews“.

Kipras sumaniai pasinaudojo proga ir šioms dviem kandidatėms atvėrė pirmąjį stojimo derybinį skyrių.

Tačiau naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras savo kolegas paragino stabdyti arklius. Pasak „Euronews“, prieš sutikdamas dėl tolesnių žingsnių, Budapeštas lauks jam tinkamo momento.

Airija nori išspręsti likusių penkių derybinių skyrių klausimus su Ukraina ir Moldova, tačiau, „Euronews“ teigimu, supranta Budapešto giliai įsišaknijusį pasipriešinimą. Dublinas viliasi, kad vienas ar du derybiniai skyriai galėtų būti atverti dar prieš vasaros atostogas, o dėl likusių būtų palaipsniui sprendžiama vėliau.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Kiprui už veiksmingą pirmininkavimą ES ir pasveikino šias pareigas perimančią Airiją, reikšdamas optimizmą dėl būsimos stojimo derybų pažangos. V. Zelenskis platformoje „X“ teigė turįs vilčių, kad Ukraina jau liepos mėnesį galės pradėti derybas dėl likusių penkių derybinių skyrių.

Tuo metu laukiančiųjų eilės priešakyje esanti Juodkalnija, pasak „Euronews“, yra pasiryžusi užbaigti derybas iki metų pabaigos, kad galėtų sutelkti dėmesį į stojimo sutarties projektą, kurio rengimas jau yra pradinėje stadijoje. Airija, kaip pirmininkaujanti valstybė, šiam darbui vadovaus.

Briuselis nori su Juodkalnija sukurti naują precedentą ir paversti jos stojimo sutartį atskaitos tašku būsimoms valstybėms narėms, todėl Dublino laukia nemenkas iššūkis.

Derybos dėl biudžeto

Pagrindinis šešis mėnesius truksiančios Airijos kadencijos prioritetas bus derybos dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto.

Prieš Airiją ES pirmininkavęs Kipras užsitraukė taupyti linkusių šalių pyktį, pasiūlęs 2 proc. sumažinti Europos Komisijos pradinį 2 trilijonų eurų planą. Nyderlandai ir Švedija greitai sukritikavo Kipro siūlymą kaip nepriimtiną.

Airijai teks parengti patikslintus skaičius kiekvienai biudžeto kategorijai, kad rastų įtikinamą „viduriuką“, ieškant pusiausvyros tarp tų, kurie nori išsaugoti tradicines biudžeto sritis, būtent žemės ūkį ir sanglaudą, ir tų, kurie nori sustiprinti „šiuolaikiškesnius“ prioritetus kaip antai priemonės klimato kaitai švelninti, inovacijos, technologijos ir gynyba.

Svarbiausia, pasak „Euronews“, yra tai, kad Airijai teks spręsti naujų mokesčių ES mastu klausimą, siekiant užsitikrinti papildomų pajamų. Nors valstybės narės iš pradžių priešinosi ES fiskalinio pajėgumo didinimui, Europos sostinės, anot „Euronews“, jau suprato, kad mokesčiai yra neišvengiami, norint užpildyti biudžeto spragas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pageidauja, kad galutinis susitarimas būtų pasiektas ne vėliau kaip gruodžio mėnesį, nes antraip dėl svarbių rinkimų Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje 2027-aisiais derybos dėl biudžeto gali žlugti.

Muitų grėsmė

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus jau tapo rutina beveik kiekvienai ES pirmininkaujančiai šaliai.

Praėjusį liepą Danija klausėsi grasinimų įvesti 30 proc. muitus, o sausį Kipras – 15 proc., tačiau nė vienas šių grasinimų neišsipildė.

Šią liepą, pasak „Euronews“, Airijai tenka susidurti su 100 proc. muitų grasinimu Europos šalims, kurios apmokestina skaitmenines paslaugas.

Jei D. Trumpas savo grasinimus šįkart visgi įgyvendintų, ES ir JAV prekybos susitarimas žlugtų ir tarp jų įsipliekstų muitų karas. Airijos pirmininkavimo laikotarpiu jai tektų užduotis užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos.

Tuo pačiu metu tarp Briuselio ir Pekino bręsta prekybos karas. Po stulbinamo 360 mlrd. eurų deficito 2025 m. ES padarė išvadą, kad esama padėtis yra netvari. Europos Komisija suteikė Kinijai laiko iki spalio pademonstruoti „apčiuopiamus rezultatus“, kad būtų atkurta pusiausvyra santykiuose ir apribotas pigių, subsidijuojamų prekių srautas. Visgi valstybės narės, pasak „Euronews“, tebėra smarkiai susiskaldžiusios dėl to, kiek griežtai ES turėtų elgtis su Kinija.

Viena bendra rinka

ES lenktyniauja su laiku, siekdama atgaivinti savo vangią ekonomiką ir padidinti konkurencingumą iki prasidedant neišvengiamam nuosmukiui.

Kipro pirmininkavimo metu trys institucijos – Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas – susitarė dėl išsamaus tvarkaraščio, kuriuo siekiama užbaigti visus nebaigtus ekonomikos teisės aktus, kuriuos pavadino „Viena Europa, viena rinka: veiksmų planas“.

Airija turės įdėti daug pastangų, kad būtų pasiekti šie ambicingi tikslai, nes kelis pasiūlymus numatyta priimti iki 2026 m. pabaigos. Tarp jų – dėl Taupymo ir investicijų sąjungos, Kibernetinio saugumo akto, skaitmeninio euro ir Pramonės spartinimo akto.

Turtingą Europos rinką bijanti prarasti Kinija dėl jai nepalankaus Pramonės spartinimo akto pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/24010-karscio-bangos-europoje-tik-generaline-repeticija.html https://www.savaite.lt/pasaulis/24010-karscio-bangos-europoje-tik-generaline-repeticija.html 24010 Wed, 01 Jul 2026 08:34:28 +0300 native-yes

Vengrijoje antradienį buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas – 42 laipsniai pagal Celsijų, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Ankstesnis rekordas – 41,9 laipsniai karščio – buvo užfiksuotas 2007 m.

Rekordinis karštis užfiksuotas šiaurės Vengrijoje, netoli sienos su Slovakija esančiame Sėčenio mieste, „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše teigė nacionalinė orų tarnyba „HungaroMet“.

Generalinė repeticija

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius antradienį pareiškė, kad naujausia karščio banga Europoje yra tik „generalinė repeticija“, o ateityje bus dar blogiau.

„Ateinančios vasaros bus dar sunkesnės“, – prognozavo Hansas Kluge. Jis perspėjo, kad Europa šyla daugiau nei dvigubai spartesniu tempu nei pasaulinis vidurkis, ir teigė, kad karščio bangos nebėra vienkartiniai reiškiniai, o pasikartojančios krizės, kurios tampa vis dažnesnės, stipresnės ir trunka ilgiau.

„Kiekviena vasara, kuriai nesugebame pasiruošti, yra vasara, už kurią mokame žmonių gyvybėmis“, – sakė H. Kluge.

Jis pažymėjo, kad kai kuriuose Prancūzijos miestuose greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius išaugo iki 50 proc., o Londone greitosios pagalbos tarnyba užfiksavo didžiausią per vieną dieną iškvietimų dėl gyvybei pavojingų būklių skaičių.

Ispanijos mirtingumo stebėsenos sistema jau apskaičiavo, kad vos per kelias dienas dėl karščio mirė daugiau kaip 300 žmonių. Italija pranešė apie penkis mirties atvejus per 24 valandas.

Pasigedo veiksmų plano

Tačiau H. Kluge taip pat pažymėjo, kad „prevencija veikia“, ir nurodė sėkmingus pavyzdžius. Barselona išplėtė atsivėsinimo punktų tinklą, įtraukdama į jį bibliotekas, visuomeninius centrus, parkus ir vaistines.

Paryžiuje buvo aktyvuota vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų būklės patikros programa ir apribota vieša prekyba alkoholiu.

Italija kai kuriuose regionuose įvedė apribojimus dirbti lauke karščiausiomis dienos valandomis ir nustatė prastovų kompensavimo tvarką, kad darbuotojai neprarastų pajamų.

H. Kluge paragino dėti daugiau pastangų. „Daugiau nei pusė Europos šalių vis dar neturi išsamaus veiksmų plano, kaip mažinti karščio poveikį sveikatai. Tai turi pasikeisti“, – sakė jis.

ELTA, AFP, DPA inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/23997-pagrindinis-kandidatas-i-didziosios-britanijos-premjerus-zada-radikalia-decentralizacija.html https://www.savaite.lt/pasaulis/23997-pagrindinis-kandidatas-i-didziosios-britanijos-premjerus-zada-radikalia-decentralizacija.html 23997 Tue, 30 Jun 2026 09:10:08 +0300 native-yes

Pagrindinis pretendentas į Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą Andy Burnhamas pirmadienį savo kalboje žadėjo „įgyvendinti didžiausią galios perskirstymą, kokį mūsų šalis kada nors matė“, jei poste pakeis Keirą Starmerį.

Šiuo metu vienintelis kandidatas, pretenduojantis pakeisti K. Starmerį Leiboristų partijos lyderio ir ministro pirmininko pareigose, pažadėjo perduoti daugiau įgaliojimų regionų merams, įskaitant Mančesterį, kuriam jis pats dar visai neseniai vadovavo.

„Duosiu Britanijai tą „saugiklį“, kurio jai reikia“, – šiaurės vakarų Anglijos mieste kviestiniams svečiams sakė A. Burnhamas, žadėdamas perduoti valdžią „toms vietovėms ir žmonėms, kurie gali ja geriausiai pasinaudoti“.

„Mums reikia naujo ryžto, kad pakeltume kiekvieno šioje šalyje gyvenančio žmogaus gyvenimo lygį. Turime pripažinti, kad norėdami tai padaryti, norėdami atgaivinti ekonomiką ir šalį, turime pakeisti politiką, ir turime tai padaryti dabar“, – pridūrė jis.

Savo kalboje Mančesterio muziejuje A. Burnhamas Didžiąją Britaniją vadino „viena iš pernelyg centralizuočiausių šalių pasaulyje“.

Jei šiam patyrusiam Leiboristų partijos politikui ir toliau neatsiras konkurentų dėl ministro pirmininko posto, buvęs ministras ir Didžiojo Mančesterio meras gali pradėti eiti šias pareigas jau liepos viduryje.

K. Starmeris apie savo atsistatydinimą paskelbė praėjusį pirmadienį.

Žada „optimizuoti valstybę“

A. Burnhamas paveldės Britanijos ekonomiką, kurią valdančioji centro kairės Leiboristų partija pažadėjo atgaivinti po 14 metų opozicijoje grįždama į valdžią 2024-aisiais, tačiau jai iki šiol sunkiai sekasi šį pažadą įgyvendinti.

Ekonomikos augimas jau buvo pradėjęs rodyti atsigavimo ženklus, tačiau JAV ir Irano karas pavasarį sustabdė pažangą ir paskatino infliacijos augimą.

Savo kalboje A. Burnhamas žadėjo laikytis fiskalinės drausmės ir sumažinti sparčiai augančias šalies socialines išlaidas, jau anksčiau stengęsis nuraminti rinkas įsipareigodamas laikytis dabartinių vyriausybės skolinimosi ribų.

Jis žadėjo sukurti „Nr. 10 Šiaurėje“, kuri koordinuotų decentralizaciją – tai žodžių žaismas, susijęs su Jungtinės Karalystės ministro pirmininko rezidencijos numeriu Dauning Stryte.

„Sukursime labiau optimizuotą valstybę su aiškesniu tikslu: sustiprinti visas šalies dalis ir visą dėmesį sutelkti į augimą bei atsinaujinimą. Šie pokyčiai bus įgyvendinami per premjero biurą, kurio veikla bus išplėsta ir kuris bus įsikūręs čia, Mančesteryje“, – sakė jis.

Jis pažadėjo, kad šis biuras „prižiūrės didžiausią savivaldybės būstų statybos programą nuo pokario laikų“.

Tačiau jis nenurodė, kaip ši programa bus finansuojama, turint galvoje ribotas Jungtinės Karalystės viešąsias lėšas.

„Mančesterizmas“

Sukūręs ir išpopuliarinęs terminą „Mančesterizmas“, kurį jis apibrėžia kaip verslui palankų socializmą, A. Burnhamas griežtai smerkė vadinamąją „nubyrėjimo“ (angl. trickle-down) ekonomiką ir neoliberalizmą.

Viena iš konkrečiausių jo ekonominių idėjų – didesnė tokių paslaugų kaip transportas, vandens tiekimas ir energetika „viešoji kontrolė“. Tačiau pirmadienį jis aiškiai neatsakė į klausimą, ar tai reiškia visišką komunalinių paslaugų renacionalizaciją.

K. Starmerio vadovavimo laikotarpiu Jungtinės Karalystės geležinkelio operatoriai buvo palaipsniui grąžinami į valstybės rankas.

A. Burnhamas save pozicionuoja kaip smulkiojo verslo gynėją ir siūlo sumažinti mokesčius barams bei muzikos renginių vietoms.

„Remsiu mūsų mokslininkus, technologus, verslininkus ir kūrybininkus, kaip tai dariau čia (Mančesteryje – ELTA), ir pademonstruosiu, kaip Didžioji Britanija taps ateinančio dešimtmečio inovacijų šalimi“, – pirmadienį žadėjo jis.

Nuo K. Starmerio atsistatydinimo dienos Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje ir verslo sluoksniuose gausu spekuliacijų apie tai, ką A. Burnhamas paskirs finansų ministru.

Iždo kanclerės pareigas nuo tada, kai leiboristai prieš beveik dvejus metus sugrįžo į valdžią, ėjo Rachel Reeves, tačiau pasak pranešimų, jei A. Burnhamas taps ministru pirmininku, jai bus parodytos durys.

K. Starmeris iki praėjusio pirmadienio žadėjo niekur nesitraukti, nepaisant leiboristų triuškinamo pralaimėjimo savivaldos ir regioniniuose rinkimuose po daugybės jo klaidų ir politikos keitimų 180 laipsnių kampu.

Jį taip pat persekiojo skandalas dėl nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bičiulio Peterio Mandelsono paskyrimo Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Vašingtone.

ELTA, AFP inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/23996-zelenskis-ukraina-atsakys-i-rusijos-ispuolius-pries-civilinius-objektus.html https://www.savaite.lt/pasaulis/23996-zelenskis-ukraina-atsakys-i-rusijos-ispuolius-pries-civilinius-objektus.html 23996 Tue, 30 Jun 2026 09:06:28 +0300 native-yes

Ukraina deramai atsakys į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus ir tai darys taip, kad būtų nusilpnintas Rusijos valstybinis aparatas ir jos gebėjimas tęsti karą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi.

„Šiandien rusai surengė labai ciniškus smūgius Zaporižioje ir Dnipre. Zaporižioje iš esmės vyko civilinių objektų ir eilinių transporto priemonių medžioklė. Rusai puola patį gyvenimą, naudodami dronus su pirmojo asmens kameromis ir kitokio tipo skraidykles. Buvo smogta į eilinį mikroautobusą, vieno iš smūgių metu pataikyta netoli miesto autobuso. Deja, yra žuvusiųjų. Daug žmonių sužeista. Taip pat buvo surengtas žiaurus, visiškai beprasmis Rusijos išpuolis Dnipro mieste. Jo taikiniu buvo eilinė civilinę gamybos įmonė. Žuvo žmonių. Daugiau nei dvi dešimtys žmonių sužeista“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Rusija smogė Chersono, Charkivo, Donecko ir Sumų sritims, ir pareiškė užuojautą visiems, kurie dėl šių išpuolių neteko šeimos narių ir artimųjų.

„Rusija tęsia savo teroristinį karą prieš Ukrainą ir ukrainiečius. Žinoma, į visus šiuos smūgius mes visiškai pagrįstai atsakysime Rusijai. Ir tai darome taip, kad pirmiausia būtų padaryta žala Rusijos valstybės aparatui ir nusilpninti Rusijos gebėjimai tęsti karą“, – baigdamas pasakė valstybės vadovas.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė surengė puolimą prieš Dniprą – patvirtintais duomenimis, buvo smogta pramonės objektui. Per Rusijos raketų smūgį žuvo šeši žmonės, ar 29 buvo sužeisti.

Rusija teigia numušusi 419 Ukrainos dronų

Rusija per naktį visoje šalyje numušė 419 Ukrainos dronų, antradienį pranešė gynybos ministerija.

Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją, ypač prieš energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojami jau penktus metus trunkantys karo veiksmai.

Oro gynybos sistemos visoje šalyje „perėmė ir sunaikino 419 Ukrainos fiksuoto sparno bepiločių orlaivių“, – valstybinėje platformoje „Max“ paskelbė gynybos ministerija.

Ji nenurodė, ar yra žuvusiųjų ar sužeistųjų.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas kiek anksčiau pareiškė, kad oro gynybos pajėgos per naktį numušė 50 „priešo dronų“, skridusių į sostinę.

Šis spiečius pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija nuo ketvirtadienio iki penktadienio numušė 660 Ukrainos dronų – tai buvo viena didžiausių dronų atakų nuo karo pradžios.

Praėjusią savaitę Ukrainos ataka taip pat sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Maskvos pietryčiuose.

ELTA, AFP, Ukrinform inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/23991-buves-nato-vadovas-jav-yra-labai-priklausomos-nuo-europos-sajungininku.html https://www.savaite.lt/pasaulis/23991-buves-nato-vadovas-jav-yra-labai-priklausomos-nuo-europos-sajungininku.html 23991 Mon, 29 Jun 2026 12:02:45 +0300 native-yes

Nepaisant Vašingtono retorikos, Jungtinės Valstijos tebėra labai priklausomos nuo savo sąjungininkų Europoje, sako buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaliaujamai kritikuoja NATO, Jungtinių Valstijų gynyba prasideda prie Europos ir Rusijos sienos, Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigė J. Stoltenbergas.

Vienas didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų yra dislokuotas tiesiai už Norvegijos sienos, Rusijos Kolos pusiasalyje, pažymėjo jis. J. Stoltenbergas dabar eina Norvegijos finansų ministro pareigas.

„Šie ginklai nėra nukreipti į Oslą – jie nukreipti į Vašingtoną ir Niujorką. Tačiau Norvegija padeda sekti Rusijos povandeninius laivus, kai jie palieka savo bazes“, – nurodė buvęs NATO generalinis sekretorius.

Jis pridūrė, kad Norvegija taip pat padeda tuo, jog teikia išankstinius perspėjimus apie raketų ir orlaivių paleidimus.

„Padėtis yra panaši Suomijoje ir daugelyje kitų Europos šalių. Tai labai svarbu Jungtinių Valstijų saugumui“, – akcentavo jis.

J. Stoltenbergas pripažino JAV ir Europos nuomonių skirtumus prekybos, klimato ir saugumo klausimais.

Svarbiausias dalykas, kurį Europa galėtų padaryti, kad išsaugotų NATO, – tai daugiau investuoti į gynybą, „Die Welt“ sakė J. Stoltenbergas.

„Būtent tai mes ir darome. Vokietija dabar artėja prie to, kad taptų didžiausia Europos gynybos investuotoja“, – tikino jis.

ELTA, DPA inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/23990-estijos-ministras-nuklyde-ukrainos-dronai-kaina-kuria-verta-moketi-del-smugiu-rusijai.html https://www.savaite.lt/pasaulis/23990-estijos-ministras-nuklyde-ukrainos-dronai-kaina-kuria-verta-moketi-del-smugiu-rusijai.html 23990 Mon, 29 Jun 2026 12:01:06 +0300 native-yes

Nors kai kurie Ukrainos dronai nuklysta nuo kurso ir nukrenta NATO šalyse, tai yra kaina, kurią verta mokėti už Rusijos naftos gamyklų ir karinių bazių naikinimą, duodamas interviu „The Financial Times“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas itin suintensyvino raketų smūgius prieš taikinius esančius giliai Rusijos teritorijoje, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.

Rusija į tai atsakė sustiprindama elektroninius trukdžius ir kitas priemones, dėl ko kai kurie dronai, ypač atakuojantys Sankt Peterburgo uostą, nuklysta nuo kurso ir sudūžta NATO valstybių teritorijoje.

„Be abejo, mes esame tuo nepatenkinti, bet nesakome, kad Ukraina turėtų sustoti. Tai smūgiai į V. Putino režimo širdį“, – M. Tsahkna sakė britų leidiniui.

Kaimyninėje Latvijoje dėl valdžios atsako į oro erdvę pažeidžiančius dronus kilo politinis skandalas, kuris buvo viena iš priežasčių sukėlusių koalicinės vyriausybės žlugimą gegužės mėnesį. Oro erdvės pažeidimų taip pat užfiksuota Lietuvoje ir Suomijoje.

Keli Ukrainos dronai nukrito ir Estijos teritorijoje, esančioje arčiausiai Sankt Peterburgo. Praėjusią savaitę Estija pranešė apie anksčiau rastą Ukrainos droną, kuriame buvo nesprogusi kovinė galvutė su 5 kg sprogmenų.

Rusija kaltina Baltijos šalis tiesiogiai dalyvaujant Ukrainos smūgiuose ir leidžiant jai naudotis savo oro erdve. Tačiau Estijos diplomatijos vadovas tokius kaltinimus interviu „The Financial Times“ vadino absurdiškais ir teigė, kad tai įrodo, jog Kremlius yra neviltyje.

„Žinome, kad per pastaruosius du su puse mėnesio V. Putino aplinkos tonas pasikeitė – jis nebe toks optimistiškas. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė – dėl šitų gilių smūgių“, – sako M. Tsahkna.

Beveik 60 proc. Rusijos naftos eksportuojama per siaurą Suomijos įlanką, pabrėžia britų leidinys.

Degalų trūkumas tapo įprastu reiškiniu visoje Rusijoje. Neseniai Ukrainos įvykdyti dronų smūgiai prieš naftos infrastruktūros objektus Sankt Peterburge ir Maskvoje padarė didelę gėdą Kremliui ir pakenkė valdžios autoritetui šalies viduje. Kaip rašė ELTA, penktadienį dėl Ukrainos smūgių ekonominių padarinių Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.

Visgi, pasak Estijos užsienio reikalų ministro, per anksti manyti, jog dabar Rusijos prezidentas pasirengęs derėtis. Atvirkščiai, anot jo, tikėtina, kad dabar V. Putinas užsispirs ir tęs savo strategines klaidas.

Jis pridūrė, kad pastaruoju metu Europos dėtos pastangos užmegzti dialogą su Rusija buvo klaida.

„Pastarąjį mėnesį V. Putinas bandė įtraukti Europą į derybas. Tai daroma siekiant tempti laiką, išnaudoti Europą norint laimėti laiko ir mus supriešinti“, – tikino M. Tsahkna.

Neseniai būta trumpų Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costa‘os biuro ir Kremliaus kontaktų diplomatiniu lygiu, siekiant atverti ryšio kanalus su Maskva.

Oro pavojus dėl nuo kurso nukrypusių Ukrainos dronų skelbtas ir Lietuvoje – pastarąjį kartą, gegužės 21 d., Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.

Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmasis toks atvejis atkūrus nepriklausomybę.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/pasaulis/23989-vokietijoje-svarstymai-kitamet-grazinti-privaloma-karine-tarnyba.html https://www.savaite.lt/pasaulis/23989-vokietijoje-svarstymai-kitamet-grazinti-privaloma-karine-tarnyba.html 23989 Mon, 29 Jun 2026 08:59:01 +0300 native-yes

Vokietijai sunkiai sekasi pritraukti savanorių karių, todėl iki 2027 m. liepos šaliai gali tekti apsispręsti dėl privalomosios karinės tarnybos grąžinimo, teigia Vokietijos parlamento narys Thomas Roewekampas.

Rusijos grėsmei didėjant, o JAV tapus nenuspėjama, Vokietija siekia pertvarkyti savo kariuomenę ir padidinti karių skaičių nuo dabartinių 185 tūkst. iki bent 260 tūkst. 2035 metais.

Vokietijoje 2025 m. lapkritį buvo priimtas naujas savanoriškosios karinės tarybos modelis ir privaloma 18 metų sulaukusių vyrų registracija.

Tačiau nuo šių metų sausio iki gegužės pagal šią programą pritraukta tik 530 naujokų, nors buvo susisiekta su 300 tūkst. jaunuolių.

Jeigu nustatyti savanoriškosios tarnybos kariuomenėje tikslai bus nepasiekti, tuomet teks grąžinti privalomąją karinę tarnybą, mano Bundestago gynybos komiteto pirmininkas T. Roewekampas, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys.

Pasak jo, sprendimą reikės priimti iki 2027 m. liepos 31 d.

„Kitų metų pirmoje pusėje mums reikės iš esmės aptarti, ar galime pasiekti itin ambicingus aktyviųjų pajėgų ir rezervo augimo tikslus savanorišku pagrindu. Aš vis dar rimtai abejoju, kad tai įmanoma“, – sakė T. Roewekampas.

Privalomoji karinė tarnyba nebūtų taikoma visiems vyrams, kuriems sukanka 18 metų. Skaičiuojama, kad kasmet tokių yra apie 350 tūkst. Vietoje to kariuomenė tarnauti priimtų tiek naujų karių, kiek jai reikia, kad įvykdytų savo metinius planus.

„Didžiausią susirūpinimą man kelia profesionalių ir karinę tarnybą pagal sutartį atliekančių kareivių skaičiaus augimas, nes būtent jie pilotuoja naikintuvus, valdo laivus, tankus ir aptarnauja „Patriot“ oro gynybos sistemas“, – sakė parlamentaras.

Vokietijoje pastaraisiais mėnesiais būta kelių didelių demonstracijų prieš privalomąją karinę tarnybą.

Bundestago narys sako, kad didžiausia problema yra nežinomybė. Anot jo, 2011 m. panaikinus privalomąją karinę tarnybą su jaunąja karta iš viso nebuvo diskutuojama nei apie karybos reikalus, nei apie taiką ar gynybą.

„Dėl to rimtai raginu kalbėtis ne tik apie šią kartą, bet ir su ja“, – sako politikas

Jis priminė, kad Vokietijoje dažnai įspėjama, jog Rusija iki 2029 metų gali būti pasirengusi užpulti kurią nors NATO šalį.

T. Roewekampas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja ne tik su Ukraina, bet su visa liberaliąja Vakarų demokratija.

Jis mano, kad Europa turėtų iš naujo apsiginkluoti nepriklausomai nuo JAV. Viena vertus dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje ir, kita vertus, dėl to, kad JAV negali patikimai ginkluote aprūpinti Europos valstybių kariuomenių tarptautinių krizių akivaizdoje.

Todėl politikas ragina Europą kurti savo pačios karinius pajėgumus remiantis tikraisiais poreikiais, o ne gynybos pramonės dalyvių interesais.

Tai sakydamas jis turėjo omenyje naują Prancūzijos ir Vokietijos bendrai kurtą naikintuvo projektą, kuris žlugo dėl konkurencijos tarp bendrovių „Dassault“ ir „Airbus“.

ELTA, AFP inf.]]>