Pavėžėjimo, apgyvendinimo, dviračių dalijimosi, muzikos ir filmų interneto platformos daugeliui tapo gyvenimo dalimi. Kas yra bendradarbiavimu pagrįsta ekonomika ir kaip mes naudojame iki tol neturėtas galimybes?

Emilija Čepulionytė

Panaudoti nepanaudotas galimybes

Dalijimosi ekonomikos fenomenas vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslą pritraukė milijonus potencialių naujų rinkos dalyvių. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų ir pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų.

„Stiprėjančios globalizacijos ir aštrios konkurencijos kontekste įsitvirtinanti skaitmenizacija bei šiuolaikinės technologijų transformacijos tapo esminėmis dalijimosi ekonomikos plėtros prielaidomis. Tokių inovacijų kaip daiktų internetas, 3D spausdinimas, debesų kompiuterija bei informacinių technologijų pažangos pagrindu susiformavę verslo modeliai verslas – vartotojui ir vartotojas – vartotojui yra ne kas kita kaip dalijimosi ekonomikos išraiškos, kurios tiesiogiai siejasi su bendradarbiavimu pagrįstu vartojimu. Kitaip tariant, dalijimosi ekonomika suprantama kaip verslo mechanizmas, leidžiantis pasiekti tam tikrus tikslus dalijantis žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais arba galimybė gauti laikiną prieigą prie kitų vartotojų nesunaudoto turto“, – dalijimosi ekonomikos esmę aiškina dr. Vaida Pilinkienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, Ekonomikos krypties studijų programų vadovė.

Viena pagrindinių bendradarbiavimu paremtos ekonomikos idėjų – panaudoti neatskleistas galimybes. Pavyzdžiui, jei bute turite laisvą kambarį, galite jį išnuomoti per platformą, kurioje žmonės ieško būsto. Turite automobilį ir norite papildomai užsidirbti? Galite teikti pavėžėjimo paslaugas. Išaugtus ar nebedėvimus drabužius galite parduoti kitiems specialiuose mainų puslapiuose.

Veiksniai, lėmę sėkmę

Žmonės iš prigimties linkę kaupti asmeninę nuosavybę: perpildo spintas, sandėliukus ir garažus daiktais, kuriuos panaudoja vos kartą ar du, nors dažniausiai reikalingas ne pats įrankis ar priemonė, o jo teikiamos funkcijos, pavyzdžiui, apgyvendinimas ar pavėžėjimas. Informacinių technologijų sklaida, pasak V. Pilinkienės, privertė verslą ir visuomenę pažvelgti į nuosavybę iš kito taško ir atskleidė, kad tai, ką turime, ne mažiau svarbu už tai, kuo dalijamės.

„Daiktų ekonomikoje mus charakterizuoja turima nuosavybė, o idėjomis paremtoje ekonomikoje žmogų apibūdina tai, kuo jis dalijasi virtualioje erdvėje, su kuo jis susijęs ir pan. Skaitmenizacijos rezultatai aiškiai atsispindi ir naujuosiuose verslo modeliuose: didžiausia pasaulyje taksi bendrovė „Uber“ neturi nė vieno nuosavo automobilio, pagrindinei apgyvendinimo paslaugų teikėjai „Airbnb“ nepriklauso nė vienas kvadratinis nekilnojamojo turto metras, o stambiausia internetinė filmų platforma „Netflix“ neturi nė vieno kino teatro“, – sako profesorė.

Dalijimosi ekonomika ne tik išlaisvino nepanaudotus išteklius, bet ir suteikė galimybę kiekvienam pasinaudoti reikiamais daiktais trumpą laiką, neįsigyjant jų amžinon nuosavybėn, papildomai užsidirbti ir efektyviau planuoti išlaidas.

„Kitaip tariant, dalijimosi ekonomika kilo iš sustiprėjusio vartotojų noro netapti pasyviomis perteklinio vartojimo aukomis, tačiau šio fenomeno plėtrą daug lemia kitas veiksnys – pačių vartotojų pasiryžimas dalyvauti tokiuose santykiuose“, – sako V. Pilinkienė.

Kol kas, rodos, pasiryžusių tik daugėja. Tarptautinės informacijos rinkimo ir matavimų įmonės „Nielsen“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. respondentų iš 60 skirtingų pasaulio šalių, parodė, kad vidutiniškai 68 proc. apklaustųjų sutiktų dalytis nuosavybe, o du trečdaliai pasaulio gyventojų noriai skolintųsi ir nuomotųsi reikiamus daiktus ar priemones.

Nenuginčijami pranašumai

V. Pilinkienės nuomone, dalijimosi ekonomikos pranašumai gali būti trejopi: ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai. „Ko gero, akivaizdžiausi yra ekonominiai pranašumai, susiję su papildomais pajamų šaltiniais, mažesnėmis kainomis, naujomis užimtumo galimybėmis ir lanksčiomis darbo sąlygomis“, – sako pašnekovė.

Ekologinę dalijimosi ekonomikos pusę geriausiai atspindi efektyvesnis išteklių panaudojimo mechanizmas, prisidedantis prie ribotų išteklių, reikalingų prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, taupymo. Tiesa, V. Pilinkienė pabrėžia, kad dauguma iš ekologinių paskatų dalijimosi ekonomikos iniciatyvose dalyvaujančių vartotojų priklauso labiau išsilavinusių ir didesnes pajamas uždirbančių žmonių grupėms.

Socialiniu atžvilgiu dalijimosi ekonomikos modeliai didina socialinę įtrauktį, lavina komunikavimo įgūdžius, skatina empatiją. „Žmonėms iš prigimties būdingas noras bendrauti su juos supančios aplinkos atstovais. Dalijimosi ekonomika kuria socialinį jausmą, kai žmonės padeda vieni kitiems, todėl žmonėms jis patrauklesnis dėl to tarpusavio jausmo. Pavyzdžiui, pinigų skolinimo atveju pastebima, kad pasiskolinę žmonės labai dėkingi tiems, kurie prisidėjo prie jo gyvenimo projekto ir dažnai padėką išreiškia viešai“, – pastebi profesorė.

Neabejotina, kad kartu su dalijimosi ekonomikos fenomenu iškilo ir naujos komunikacijos priemonės: socialiniai tinklai, tinklaraščiai, mobiliosios programėlės ir t. t. Šiuolaikinės masinės medijos priemonės jungia kaip niekada daug vartotojų, suteikia galimybę gauti informaciją ir skleisti ją kitiems, kaupti patirtį, pažinti save ir aplinkinį pasaulį.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ