Lietuvoje artimiausiu metu politikai rengiasi svarstyti ir suteikti bent jau teorinę galimybę peržiūrėti nuteistiesiems iki gyvos galvos skirtą bausmę. Tai juos daryti įpareigoja Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad peržiūros mechanizmo nebuvimas šios kategorijos nuteistiesiems pažeidžia jų teises.

Teodora RAŠIMAITĖ

Kreipėsi aštuoni nuteistieji

Pernai pavasarį Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas aštuonių nuteistųjų iki gyvos galvos iš Lietuvos peticijas, pripažino, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje nuteistiesiems nenumato bausmės švelninimo galimybės. Nors nuteistieji prašė teismo, kad būtų priteista ir kompensacija už jiems padarytą žalą, bet toks prašymas buvo atmestas.

Po šio teismo sprendimo dar 18 nuteistųjų iki gyvos galvos kreipėsi į Strasbūrą su analogiškomis peticijomis. Anot teisininkų, jeigu Lietuvoje nebus sukurtas bausmės iki gyvos galvos peržiūros mechanizmas, tikėtina, jog ateityje valstybė šiems nuteistiesiems privalės mokėti ir pinigines kompensacijas.

Gali būti, kad artimiausioje ateityje į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipsis dar apie 80 nuteistųjų, nes Lietuvoje kalėti iki gyvos galvos iš viso yra nuteista apie 120 asmenų.

Griežčiausios – penkios valstybės

Europos Tarybai (nereikia painioti šios organizacijos su Europos Sąjunga) priklauso 47 valstybės, nė vienoje iš jų nėra taikoma mirties bausmė. Devyniose šiai organizacijai priklausančiose valstybėse (Andoroje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, San Marine, Serbijoje ir Ispanijoje) apskritai nenumatyta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė. Visose kitose valstybėse teismai gali skirti griežčiausią įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Tik penkiose Europos Tarybai priklausančiose valstybėse nėra jokios laisvės atėmimo iki gyvos galvos peržiūros (Islandija, Lietuva, Malta, Nyderlandai ir Ukraina). Tačiau šiose valstybėse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra numatyta galimybė dėl įkalinimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo prašyti ministro, prezidento ar karaliaus malonės.

Lietuvoje Prezidentas irgi gali suteikti malonę nuteistajam, tačiau toks argumentas Strasbūro teismo neįtikino. Tiesa, nors Islandijoje tokia bausmė numatyta, tačiau laisvės atėmimas iki gyvos galvos dar niekada nėra skirtas.

Daugumoje Europos Tarybai priklausančių valstybių, kuriose yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, egzistuoja bausmės peržiūros procedūra po to, kai nuteistasis atlieka tam tikrą įstatymo numatytą bausmės laiką.

Toks mechanizmas, įtvirtintas įstatymų ir bausmių skyrimo praktikoje, yra numatytas 32 valstybėse: Albanijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Azerbaidžane galima prašyti peržiūrėti bausmę po 25 metų, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Monake, Liuksemburge, Lichtenšteine – po 15 metų, Estijoje – po 30, Kipre, Danijoje, Suomijoje – po 12 metų, Švedijoje – po 10 metų.

Laukiama ir atgailos

Pagal Teisingumo ministerijos parengtą projektą, siūloma, kad Lietuvoje nuteistiesiems iki gyvos galvos teismai peržiūrėtų bausmę po 25 metų. Jeigu teismas tokį prašymą tenkintų, tuomet būtų skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė: nuteistasis turėtų dar papildomai kalėti nuo 5 iki 10 metų. Jeigu toks nuteistojo prašymas netenkinamas, jis į teismą dėl bausmės peržiūrėjimo vėl galėtų kreiptis po 2 metų.

Teismai, svarstydami tokius nuteistųjų prašymus, turės įvertinti specialistų išvadas, ar sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika, koks yra nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, ar jis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, ar visiškai pripažino savo kaltę ir ar gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teismo posėdyje dėl bausmės peržiūrėjimo galės dalyvauti ir nukentėjusieji bei jų atstovas, jie taip pat galės išsakyti nuomonę dėl nuteistojo iki gyvos galvos prašymo, taip pat bus atsižvelgta į posėdyje dalyvaujančio prokuroro nuomonę. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pagal siūlomą projektą dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Garsėjame įkalintųjų skaičiumi

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas įsitikinęs, kad Lietuva visoje Europoje garsėja savo žiauriomis bausmėmis ir itin dideliu įkalintų asmenų skaičiumi. 2015 metų duomenimis, įkalintų asmenų skaičius Lietuvoje daugiau kaip du kartus viršijo Europos Tarybos valstybių vidurkį.

Pasak A. Cinino, naujais pakeitimais įkalintiesiems iki gyvos galvos suteikiama viltis ne mažiau kaip po 30 metų vėl grįžti į visuomenę. Ne absoliuti galimybė, bet vis dėlto – viltis. Kas yra 30 metų? Tai beveik pusė žmogaus gyvenimo, daugiau nei viena išmirusi ir viena naujai išaugusi karta.

„Tai visiškas pasaulio, esančio už kalėjimo sienų, pasikeitimas. Kas iš mūsų prisimena, kas buvo 1988 metais? Kas mes buvome tada ir kas mes esame dabar? Ar mes tie patys? Ir ar negali būti taip, kad žmogus atėmęs kitam gyvybę tais metais savo kaltę jau išpirko ir gali baigti likusias gyvenimo dienas laisvėje?

Aš manau, kad taip būti gali. Ne visada, bet gali, ir tokią viltį reikia suteikti. Gali skambėti keistai, bet kuo valstybėje daugiau kalinių, tuo joje daugiau nusikaltėlių. Žiaurios bausmės kartais reikalingos, kartais – ne, bet visada reikia palikti viltį“, – teigia Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Viltis niekuomet nemiršta

Psichologė Nida Gruodienė, dirbdama su iki gyvos galvos nuteistais asmenimis, užduodavo jiems tokį klausimą: ar kyla minčių apie savižudybę? Visa grupė nuteistųjų, su kuriais dirbdavo psichologė, pasakė, kad ne.

Pasak psichologės, nuo savižudybės juos atgraso viltis. Viltis išeiti į laisvę. Laisvė kaip gyvenimas su artimaisiais, santykių atnaujinimas ar naujų santykių sukūrimas. Viltis kažkokiu būdu sulaiko nuo degradacijos, nes nuteistieji pradeda rūpintis ne tik savo fizine, bet ir psichologine sveikata, skaito psichologines, filosofines knygas, atranda religiją.

„Šie žmonės supranta, kad jiems kaip nors reikės iš naujo adaptuotis ir prisitaikyti prie pasaulio, nes toks, kokį jie jį pažino, jau yra išnykęs. Dirbdama su nuteistaisiais labai intensyviai susidūriau su jų juntama kalte ir gėda. Visuomenėje vyrauja mitai, kad nuteistieji šių jausmų jausti negali.

Tai klaidingi stereotipai, dėl kurių mes negalime įžvelgti individo tragedijos, tikrųjų priežasčių, kodėl žmogus padaro nusikaltimą. Didelė dalis visuomenės vertina nuteistąjį dėl jo elgesio padarinių, bet visuomenei neužtenka kantrybės pažinti ir įvertinti priežastis, dėl kurių šis žmogus atsidūrė kritiniame taške. Iš šio taško yra du keliai – išeitis yra arba jos nėra. Išeitis – tai ilgas ir kantrus asmenybės transformavimosi virsmas. Ir šį kelią gali pasirinkti tik žmogus, kuris turi viltį“, – sako N. Gruodienė.

Daugiausia – kriminalinio pasaulio atstovai

Dalis nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo vienutėse, kita dalis kalinių, atlikusių mažiausiai 10 metų laisvės atėmimo bausmės, gali būti perkelta į Pravieniškių pataisos namus.

Tarp nuteistųjų šia, griežčiausia, bausme yra nemažai kriminalinio pasaulio autoritetų: kaunietis Henrikas Daktaras, panevėžiečiai „tulpiniai“ Algimantas Vertelka bei Virginijus Baltušis, klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis, už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą nuteistas Vladas Beleckas ir kiti. Kalėti iki gyvos galvos už savo vaikų nužudymą nuteista vienintelė moteris – Alma Bružaitė.

Prezidentė yra suteikusi malonę tik vienam nuteistajam iki gyvos galvos – šiauliečiui Justinui Butai, nuteistam už inkasatorių nužudymą, griežčiausia bausmė buvo pakeista įkalinimu 25 metams.

Nuteistųjų dar pasipildo. 2017 metų gruodžio 19 dieną Kauno apygardos teismas 24-erių kaunietį Karolį Neorą pripažino kaltu dėl svetimo turto pagrobimo ir dviejų moterų nužudymo. Aukų kūnai taip ir nebuvo rasti, o nuteistajam paskirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė.

Netrukus griežčiausia bausme, įkalinimu iki gyvos galvos, gali būti nubausta dar viena moteris, 34 metų Skuodo rajono gyventoja. Ji 2015 metų spalį namuose pagimdė sūnų, o pernai metų kovą – mergaitę. Abu kūdikius ji užkasė šiltnamyje.

Įkalina ir 1 000 metų

Neretai pranešama, kad vienam ar kitam nusikaltėliui užsienyje, dažniausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) buvo skirta 200 ar net 1 000 metų laisvės atėmimo bausmė. Visi puikiai suprantame, kad žmonės taip ilgai negyvena, tad kodėl tiesiog nepaskiriama laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos? Kaip BBC sakė Kalifornijos universiteto (JAV) teisės profesorius Franklinas Zimringas, bausmė turi ir simbolinę reikšmę.

Skirdamas 150 metų laisvės atėmimo bausmę, teisėjas taip nori išreikšti savo nuomonę apie nusikaltėlį. Be to, norima garantuoti, kad nusikaltėlis neišeis iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Simbolinė bausmės trukmė priklauso tiek nuo visuomenės susidomėjimo konkrečia byla, tiek nuo kitų aspektų, pavyzdžiui, nusikaltimo pobūdžio. Kai kurios itin ilgos bausmės yra alternatyva mirties bausmei.

Vienas amerikietis atlieka dvi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir dar 10 000 metų laisvės atėmimo bausmę už trigubą žmogužudystę, kurią jis įvykdė praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Iš pradžių jam buvo skirta mirties bausmė, tačiau ketverius metus pralaukus jos įvykdymo, byla buvo apsvarstyta dar kartą ir mirties bausmė galiausiai panaikinta, nes Alabamos valstijoje pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ