Vyresni darbuotojai – tarp dviejų ugnių

Vyresni darbuotojai – tarp dviejų ugnių

Nors Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių, darbdaviai ir toliau vengia įdarbinti vyresnio amžiaus asmenis.


„Nuolatos turiu įrodinėti, kad dar nesu nukvakusi“, – taip savo būseną darbe įvardijo vyresnio amžiaus darbuotoja, laimei, dar išsilaikiusi darbo rinkoje. Nors kai kuriose srityse darbuotojų trūksta, vyresnio amžiaus žmonės yra spaudžiami dirbti ir galėtų dirbti ilgiau, jie vis dar patiria diskriminaciją darbo rinkoje.


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Diskriminuojama dauguma


Dažniausiai kalbama apie diskriminuojamas mažumas, tačiau, paradoksalu, darbo rinkoje diskriminuojama dauguma. 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristatė išsamią vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką galimybių tyrimo ataskaitą. Be kita ko, apskaičiuota, kad tuo metu Lietuvos gyventojų daugumą sudarė vyresnio amžiaus žmonės. Daugiausia – 238 tūkst. – buvo sulaukusių 50–54 metų (iš daugiau nei 2 mln. 888 tūkst. gyventojų), jaunimo nuo 20 iki 30 metų – viso labo apie 300 tūkst.

REKLAMA


Lietuvos visuomenei senstant, vyresnio amžiaus asmenys sudarys vis didesnę dalį populiacijos, todėl, viena vertus, aktyvi jų įtrauktis (įsitraukimas) į darbo rinką turi vis didesnę įtaką visuomenės gyvenimui, kita vertus, diskriminuoti tuos darbuotojus, kurių yra dauguma, sunkiai pavyks. Tad visuomenei teks keisti požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus, taip pat ir į tai, koks žmogus yra vyresnio amžiaus ar senas.


Tai lems ir kitas faktorius – nuolatos ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė. Logiška, kad jei vidutinė gyvenimo trukmė būtų 70 metų, 60-metis būtų laikomas gana senu, tačiau kai ji persiris per aštuonias dešimtis, 60-metis nesijaus ir nebus vertinamas kaip senolis. Tiesa, nepaisant faktų, stereotipai į senolius dažnai „nušluoja“ gerokai daugiau žmonių.


Nors amžiaus ribos jau pakito, paklausiausias darbuotojas darbo rinkoje yra 30–45 metų – sukaupęs patirties, bet dar jaunas. Tiesa, ir darbo rinkoje stereotipai keičiasi, nors negreitai ir nedažnai.

REKLAMA


Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus antroje pusėje patraukliausiu buvo laikomas nevedęs ir vaikų neturintis darbuotojas – buvo manoma, kad jis degs darbe, nes jo neblaškys šeimos įsipareigojimai. Tačiau ilgainiui šis stereotipas pakito – buvo pastebėta, kad vedę ir vaikų turintys darbuotojai yra stabilesni, patikimesni, disciplinuotesni, brangina savo darbo vietą ir t. t.

Pasikeitė amžiaus samprata


Remiantis psichologo Eriko Eriksono psichosocialine žmogaus raidos teorija, visą žmogaus gyvenimą sudaro aštuonios vystymosi stadijos, susijusios su biologiniu, t. y. faktiniu, žmogaus amžiumi. 40–65 metų laikotarpį E. Eriksonas vadina vidurine branda. Ji siejama su darbu, tėvyste. Amžiaus tarpsnis nuo 65 metų vadinamas branda.


Biologinis amžius yra vienas pirmųjų ir logiškiausių kriterijų, norint nusakyti asmens padėtį visuomenės struktūroje, nes apima biologinius, psichologinius ir sociokultūrinius procesus. Amžius gali būti apibrėžiamas ir pagal socialinius vaidmenis visuomenėje, fizinius gebėjimus ir išvaizdą bei asmens savijautą, priklausomai nuo jo biologinio amžiaus.


Tačiau minėta amžiaus samprata remiasi subjektyvia individo jausena, t. y. kokio amžiaus pats individas jaučiasi, neatsižvelgiant į jo faktinius metus. Siekiant išvengti vyresnio amžiaus sampratų ir laikotarpių painiavos, paprastai individo amžius yra apibrėžiamas pasitelkiant chronologinius matmenis. Vis dėlto skirtingose struktūrose ar srityse (ekonomikoje, politikoje ir kt.) vyresnio amžiaus laikotarpis apibūdinamas skirtingai.



Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlyta amžiaus tarpsnių klasifikacija, vyresnio amžiaus žmonių kategorijai priskiriami 45 metų ir vyresni asmenys. Europos Komisija vyresnio amžiaus darbuotoju laiko asmenį, kuris yra 55 metų ar vyresnis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 50 metų ribą laiko amžiumi, nuo kurio dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai pradeda mažėti daugelyje šalių.


Pabrėžiama, kad vyresnių darbuotojų amžiaus ribos svyruoja ir kinta priklausomai nuo darbinės veiklos, profesijos ir užimamų pareigų. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) srityje, kur dominuoja ganėtinai jauni darbuotojai, būti 40-mečiam ir vyresniam reiškia priklausyti vyresnių darbuotojų kategorijai.


Vyresni darbuotojai – tarp dviejų ugnių

Vyrai darbo rinkoje ilgiau išlieka aktyvūs.


Visos Europos problema


Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių socialinės įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką galimybės su amžiumi mažėja. Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Remiantis Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, galima teigti, kad kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė tikimybė, jog darbo rinkoje jo padėtis bus nepalanki. Socialinės įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką galimybes mažina ir kiti veiksniai: lytis, neįgalumas, išsilavinimo stoka, menka ar nepakankama profesinė kvalifikacija ir t. t.


Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad jau sulaukę 50–55 metų žmonės susiduria su sunkumais darbo rinkoje. Šio amžiaus ir vyresni asmenys ne tik patiria atitinkamą socialinę atskirtį darbo paieškos metu, bet ir dažniau nei jaunesni asmenys patiria diskriminaciją darbovietėje. Išryškėja ir lyčių skirtumai – paprastai vyrų dalyvavimas darbo rinkoje visais gyvenimo ciklo etapais yra nuoseklesnis nei moterų, tad ir vyresniame amžiuje vyrai ilgiau išlieka aktyvūs darbo rinkoje.


Vyresnis amžius tampa problema ne tik dėl diskriminacijos, bet ir dėl vyresnio amžiaus asmenų sveikatos problemų ar tinkamų bei modernių gebėjimų stygiaus. Diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje įgyja įvairias formas. Tai ir diskriminuojantys darbo skelbimai, galimybių persikvalifikuoti vyresniems asmenims nebuvimas, atleidimas iš darbo nesulaukus senatvės pensijos.


„Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad 50–55 metų ir vyresni asmenys darbo rinkoje yra priversti kovoti su neigiamais stereotipais: vyresnio amžiaus darbuotojai įvardijami kaip neproduktyvūs, nelankstūs, negebantys prisitaikyti prie naujovių ir atsilikę nuo technologinės pažangos.

REKLAMA


Tiriamas net produktyvumas


Pasauliniu mastu didėjant vidutinei gyvenimo trukmei, senėjant visuomenei, vyresnio amžiaus žmonių įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką galimybės bei palankių užimtumo ir ekonominio aktyvumo galimybių didinimo darbo rinkoje klausimas nagrinėjami vis dažniau. Šia tematika atliekami tiek tarptautiniai lyginamieji, tiek nacionalinio lygmens tyrimai: analizuojami senėjančios darbo jėgos pasiūlos pokyčiai, vyresnių darbuotojų darbo kokybė ir produktyvumas, diskriminacija, (ne)dalyvavimo darbo rinkoje poveikis socialinės apsaugos sistemoms.


Lietuvoje atliekami vyresnių asmenų įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką tyrimai daugiausia orientuoti į vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo darbo rinkoje galimybes.


Vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties (įsitraukimo) į darbo rinką galimybių tyrimo ataskaitoje buvo pateikta ir nemažai tiriamųjų nuomonių šia tema. Įdomu, kad kaip tik jaunesnė darbuotoja su kolegėmis pastebėjo, jog 80 proc. klientų kreipiasi į vyresnį žmogų, jeigu jis laisvas (kalbama apie aptarnavimo sritį).


Nors stereotipiškai manoma, kad aptarnavimo srityje turi dirbti tik jaunos gražios merginos (šiais laikais – ir vaikinai), vyresnis žmogus labiau sudaro įspūdį, kad išmano savo sritį, kad bus kantresnis, kad klausimai nepasirodys kvaili, ypač jei pats esi vyresnio amžiaus. Tačiau šis vyresnio amžiaus darbuotojų pranašumas darbo rinkoje kol kas mažai išnaudojamas, nors vyresnių žmonių visuomenėje nuolat daugėja.


Laiko turime nedaug


Vien 2004–2013 m., laikotarpiu, kuris aprėpiamas ataskaitoje, Lietuvoje vyresnio amžiaus, t. y. 65 metų ir vyresnių, gyventojų padaugėjo nuo 15 iki 18,2 proc., arba nuo 509,8 tūkst. iki 542,2 tūkst. Atskaitos tašku pasitelkus ne 65, o 50 metų amžiaus ribą, matomi dar didesni pokyčiai. Kaip atskleidžia „Eurostat“ rodikliai, minėtu laikotarpiu 50 metų ir vyresnių žmonių gretos padidėjo nuo 31,8 iki 38,5 proc., arba nuo 1 mln. 79,5 tūkst. iki 1 mln. 143,7 tūkst. gyventojų. Be to, itin sparčiai daugėjo darbingo priešpensinio amžiaus asmenų.

REKLAMA


Prognozuojama, kad, nesiimant priemonių, gali iškilti grėsmė visai pensijų sistemai. Spėjama, kad šiemet 100 dirbančiųjų turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus – nuo 2016-ųjų šis skaičius kasmet paauga po vieną žmogų. Kol kas pavojaus varpais skambinti dar nereikia, tačiau būtina užtikrinti, kad vis daugiau pensininkų liktų darbo rinkoje.


„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, iki 2026 m. pensininkų skaičius Lietuvoje beveik nesikeis, tad dar yra laiko pertvarkyti darbo rinką. „Jeigu tęsis emigracija ir mes nesugebėsime pensininkų įtraukti į darbo rinką, tada dirbančiųjų skaičius pradės pastebimai mažėti. Remiantis skaičiavimais, po 2026 m. gali net po 2 proc. per metus mažėti dirbančiųjų“, – sakė Ž. Mauricas.
Tokiu atveju ims mažėti pensijos, nes nepakaks darbuotojų, kurie jas „suneštų“. Taip pat kiltų rizika, kad darbuotojams tektų mokėti didesnius mokesčius, jog būtų užtikrinta, kad pensijos nemažėtų.


Pasak ekonomisto, lieka vis mažiau darbų, kur reikia fizinės jėgos, vis labiau orientuojamasi į paslaugų sektorių, tad pensinio amžiaus sulaukę žmonės galėtų dirbti šiame sektoriuje – kad ir ne visu etatu. Tačiau, kad pasikeistų darbo rinka, turi pasikeisti ir visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus.
Kad tik pajėgtų dirbti


Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad vien įtraukti vyresnių darbuotojų į darbo rinką nepakaks. Pasak jo, problema yra kompleksinė – susijusi tiek su gyventojų sveikata, tiek su verslo požiūriu į vyresnius darbuotojus. Kita vertus, pašnekovo vertinimu, jeigu ims stipriai stigti darbo jėgos, dar labiau išaugs atlyginimai ir tuomet į darbo rinką įsitrauks studentai, galbūt ir pensininkai. Tačiau būtina atsikratyti stereotipų.


„Verslas turėtų tuos vyresnio amžiaus žmones priimti ir jų nediskriminuoti, kaip dabar įprasta, ypač kai žmogus ieško naujos darbo vietos. Taip pat dera, pavyzdžiui, vadybą pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių, nes vienaip vadovauti reikia jauniems žmonėms, kitaip – vyresniems“, – teigia R. Lazutka.
Tiesa, dabartinė vyresnių žmonių sveikatos būklė yra prasta, todėl jie vyresniame amžiuje nebepajėgia dirbti. Todėl, pasak pašnekovo, prieš siekiant įtraukti žmones į darbo rinką, būtina imtis pertvarkos, kad jie apskritai pajėgtų dirbti.


„Atskirai yra skaičiuojama sveiko gyvenimo trukmė – iki kokio vidutinio amžiaus žmonės gyvena, kol įgyja neįgalumą ar kokių nors rimtesnių lėtinių ligų, kurios trukdo dirbti. Taigi čia yra valstybės pareiga daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai ir sveikam gyvenimo būdui, kad tie gyventojai būtų gerokai sveikesni. Tik tada jie bus pajėgūs dirbti“, – tikina profesorius.


Nėra galimybių apkerpėti


Nors mūsų šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių, darbdaviai ir toliau vengia įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus. Pasak įdarbinimo specialistų, darbdaviai renkasi jaunesnius darbuotojus manydami, kad jie lengviau prisitaikys prie įmonės poreikių.


Lietuvos darbo biržos duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu darbo ieško 64 tūkst. vyresnių nei 50 metų žmonių – maždaug pusė visų ieškančiųjų darbo. Pasak personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, darbdaviai dažniausiai ieško ne vyresnių nei 40 metų darbuotojų.


Paklausta, kodėl darbdaviai atmeta, sakykim, vyresnius nei 40 metų IT specialistus, pašnekovė atsakė, kad viskas priklauso nuo to, koks tas specialistas, su kokiomis programomis dirba, tad yra daugiau pasirinkimo kriterijų, ne vien amžius. „Jeigu abu darbuotojai – vienodos kvalifikacijos, darbdavys pasirinks jaunesnį, nes jis lengviau mokomas“, – su šypsena kalbėjo R. Karavaitienė.


Tačiau tai – faktas ar įsitikinimas? Pašnekovės teigimu, be abejo, viskas priklauso nuo žmogaus – svarbi vidinė motyvacija, energija, nes kartais būna ir jaunų žmonių, kurie šių savybių neturi. Jei asmuo – vyresnis, svarbu, kokį darbą jis dirbo, kokias užduotis vykdė. Jeigu visą gyvenimą dirbo monotonišką darbą, kuriame nereikėjo daug galvoti, jis greičiausiai neįgijo įgūdžio mokytis ir tobulėti ne priverstinai, o savo noru.


„Mūsų darbuotojų paieškos sistemoje galima pasirinkti nerodyti amžiaus, kad darbdavys rinktųsi pagal pretendentų kvalifikaciją, o ne pagal amžių. Pirmiausia išsiaiškiname darbdavio poreikius, reikalavimus, bet jei matome, kad tą darbą gali puikiai atlikti 40 ar 50 metų žmogus, raginame atkreipti dėmesį ir šiuos kandidatus. Bandome įrodyti darbdaviams, kad iš anksto nusistatę tam tikras ribas, ypač amžiaus, jie patys save apriboja“, – pabrėžė R. Karavaitienė.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)