Švenčių proga Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos priminė, kad pats metas į vaistines atnešti nebevartojamus vaistus ir tuos, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Paskelbta, kad 2017 metais į vaistines buvo sunešta net 14 tonų nereikalingų vaistų! Gerai, kad sunešėme, bet kodėl tiek prisipirkome?

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, teisės aktai įpareigoja vaistines iš gyventojų priimti naikintinus vaistus. Informuoti apie tai turi ir pačios vaistinės – jose matomoje vietoje turi būti pateikta informacija apie tokią galimybę. Vaistinės pasirūpina, kad tokie vaistai būtų sunaikinti. Specialistai rekomenduoja namų vaistinėlę peržiūrėti reguliariai. Jeigu joje randama pasibaigusio tinkamumo vartoti termino ar tiesiog nereikalingų vaistų, derėtų juos nedelsiant atnešti į bet kurią šalies vaistinę.

„Dažnai žmonės nežino, ką daryti su nebevartojamais vaistais, kur juos galima išmesti, kaip tinkamai sunaikinti, nesukeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Visi gyventojų į vaistines atnešti nereikalingi vaistai turi būti priimami nemokamai. Jei vaistinės minėtų vaistų nepriimtų, gyventojai apie tai turėtų pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pašnekovo teigimu, nebevartojamų ar pasenusių vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimo tikimybę, o netinkamas atsikratymas, kai vaistai metami kartu su buitinėmis šiukšlėmis, daro žalą aplinkai. „Mus supančią aplinką reikia saugoti, todėl nereikalingi vaistai turi būti ne metami su komunalinėmis atliekomis, o atiduodami vaistinėms, pasirūpinančioms, kad jie būtų saugiai sunaikinti. Tuomet būsime tikri, kad įvairių kenksmingų medžiagų nepateks į mus supančią aplinką. Taip pat norime atkreipti mažamečius vaikus auginančių tėvelių dėmesį į tai, kad vaikams radus namuose vaistų gresia pavojus apsinuodyti“, – teigia E. Stropus.

Naudotų švirkštų, laikomų pavojingomis medicininėmis atliekomis, taip pat negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, jie negali palikti šių atliekų pas pacientus. Suteikus paslaugas iš pacientų namų turi būti paimami ne tik švirkštai, bet ir lašelinės infuzijos priemonės, naudotos pirštinės ir kitos atliekos. Jų surinkimas iš medicinos įstaigų ir utilizavimas yra reglamentuotas ir kontroliuojamas. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Minėtos aikštelės nemokamai priima ir kitas pavojingąsias buities atliekas, įskaitant medicininius termometrus.

Siūlė nešti ministrui

Sveikatos apsaugos ministerija baigiantis metams pranešė, kad 2017-aisiais šalies vaistinės iš gyventojų surinko 14 tūkst. kilogramų (14 tonų) pasenusių ir nereikalingų naikintinų vaistų. Tai – beveik 2,5 karto daugiau negu 2014 metais, kai šis darbas pradėtas vykdyti sistemiškai.

Su vaistų surinkimu iš gyventojų yra nutikusi tokia pat istorija kaip su receptiniais vaistais, Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant Aurelijui Verygai. Kaip ir receptinių vaistų išdavimo tvarka, reikalavimas surinkti nebetinkamus vaistus iš gyventojų buvo įtvirtintas 2006 metais, kai Seimas priėmė Farmacijos įstatymą.

Kai tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis po kelerių metų pajudino šią problemą – paragino vaistines ir žmones laikytis įstatymo, – kilo didžiulis pasipiktinimas. Žmonės dar prisimena, kad kai kurie farmacininkai sakydavo, jog neseniai pasibaigusio tinkamumo vartoti termino vaistus galima vartoti, o piktesni siūlydavo pasenusius vaistus nešti V. Andriukaičiui, sugalvojusiam tokią „nesąmonę“.

Kai kurių vaistų neturėtų likti

„Eurovaistinės“ farmacininkės Lauros Vanagaitės teigimu, farmacininkai džiaugiasi, jog vis daugiau žmonių neteršia gamtos ir rūpestingai pristato nebetinkamus vaistus į vaistines, kad būtų pasirūpinta deramu jų sunaikinimu. Paklausta, kokius vaistus gyventojai dažniausiai atiduoda kaip nereikalingus, L. Vanagaitė sakė, kad vaistų būna įvairiausių – pradedant nereceptiniais, skirtais peršalimo ligoms gydyti, ir baigiant antibiotikais.

„Apmaudu, kad tarp atnešamų vaistų būna ir tokių, kurių iš tikrųjų pas gyventojus neturėtų būti likusių – pavyzdžiui, antibiotikų. Tokių vaistų namuose neturėtų likti, jeigu jie būtų vartojami tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Skiriant antibiotikų nurodomas tikslus skaičius tablečių. Deja, žinome, kad būna atvejų, kai vos pasijutę geriau žmonės vaistų nebevartoja“, – apgailestavo farmacininkė.

Reikia ir surūšiuoti

Pasak L. Vanagaitės, gyventojai į vaistines atneša ne tik vaistų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet ir nemažai maisto papildų, daug įvairiausių kosmetinių tepalų ir net švirkštų. Tokių priemonių kaip naudoti švirkštai, termometrai vaistinėse negalima laikyti, kaip jau minėta, jie turėtų būti atiduodami į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Farmacininkės teigimu, būtų geriausia, jei visos popierinės vaistų pakuotės būtų metamos į popieriaus atliekoms skirtus konteinerius, o į vaistines būtų atnešami vaistai (tabletės, kapsulės) tiesiog lizdinėse plokštelėse. Jeigu vaistai yra suberti į buteliuką, galima juos išberti į maišelį, o patį buteliuką išmesti į atitinkamą konteinerį, nes pačių pakuočių į vaistines nešti nereikia.

„Dera priminti, kad pasenusiais vaistais galima apsinuodyti. Atkreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į akių lašus – nors ant pakuotės bus nurodytas ilgesnis tinkamumo vartoti terminas, atidarius laikyti tokį vaistą galima vos pora savaičių ar mėnesį“, – pabrėžė farmacininkė.

Vaistai – ne bulvės

Labai gerai, kad nebetinkami vartoti vaistai yra sunaikinami pagal taisykles, saugiai, tačiau iš kur atsiranda milžiniški kiekiai tų nereikalingų vaistų?

Vaistų gamybos apimtys ir vartojimas kasmet auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikatos apsaugos išlaidos jau artėja prie 600 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių per metus, ir beveik pusę (iki 40 proc.) jų sudaro išlaidos medikamentams. Ypač žymus išlaidų medikamentams augimas stebimas Rytų ir Vidurio Europos bei buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Daugelis Vakarų Europos valstybių įdiegė reguliavimo priemonių augančioms farmacijos sektoriaus išlaidoms stabdyti (nustatė bazines kainas, įšaldė kainas, ėmė skatinti firminių vaistų pakaitalų vartojimą).

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorės Jurgitos Daukšienės, racionalaus vaistų vartojimo problema iškelta dar 1985 metais Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijos Nairobyje (Kenijoje) metu. Metams bėgant problemos aktualumas ne mažėja, o didėja. Minėtos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų parduodamų medikamentų yra paskiriami ir įsigyjami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų ir kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų.

Dažnai linksniuojami neracionalios farmakoterapijos pavyzdžiai – polifarmacija (vartojama daug vaistų vienu metu), netinkamas antibiotikų vartojimas ir vaistų skyrimas, gydymo schemų ir vaistų vartojimo režimo nesilaikymas, per dažnas injekcinių vaistų vartojimas, savigyda.

Įvairūs tyrimai rodo, kad 13 proc. pacientų suvartoja 30 proc. visų vaistų. Be abejo, daugiau vaistų vartoja vyresni žmonės. Jų lėtinių ligų „krepšelis“ metams bėgant pilnėja. Sergama ne viena, o dviem, trimis ar daugiau ligų, kiekvienai iš jų reikia tinkamo gydymo. Suderinti vaistus – sunku, tad daugėja ne tik skiriamų medikamentų, bet ir painiavos pacientui – ką nuo ko ir kaip vartoti. Juo labiau kad vaistus dažnai skiria ar rekomenduoja ne tik šeimos gydytojas, bet ir keli kiti skirtingų sričių gydytojai bei vaistininkai... Rezultatas toks, kad pacientas iš tos vaistų gausybės gali išsirinkti kelis vienas kitą dubliuojančius, tuos simptomus malšinančius preparatus, o pagrindinis gydymas liks nuošalyje.

Vis dažniau skiriama vadinamojo plataus spektro antibiotikų, kai galbūt veiksmingas dar būtų ir amoksicilinas. Tai lemia ir farmacijos kompanijų įtaka, ir žinių apie racionalią farmakoterapiją stoka. Be to, pacientai linkę gydytis mažiau laiko, nei derėtų. Labai dažnai problemų sukelia ne tik gydytojų paskirti vaistai – žmonės energingai užsiima ir savigyda.

Gyventojų – mažiau, vaistų – tiek pat

Valstybinė ligonių kasa, naudodamasi 2014−2016 metų privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, atliko kompensuojamųjų vaistų vartojimo tyrimą ir parengė išsamią ataskaitą, atskleidžiančią, kiek kokių vaistų suvartoja lietuviai. Tyrimo metu receptinių ir nereceptinių vaistų suvartojimas buvo vertinamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą metodiką, remiantis vidutinių dienos dozių (DDD) skaičiumi, tenkančiu 1 000 gyventojų per dieną.

Tyrimas atskleidė, kad kiekvienais metais Lietuvoje suvartojama panašus kiekis vaistų. Pavyzdžiui, 2016 metais 1 000 gyventojų per dieną teko 1 056, 2015 metais – 1 047, 2014 metais – 1 049 DDD. Tendencijos nesikeičia ir kalbant apie kompensuojamųjų vaistų suvartojimą Lietuvoje: 2016 metais 1 000 gyventojų per dieną teko 583, 2015 metais – 570, 2014 metais – 580 DDD. Užpraėjusių metų kompensuojamųjų vaistų suvartojimo rodiklis − 583 DDD 1 000 gyventojų per dieną – rodo, kad apie 58 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartojo vaistus, kurių įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Kompensuojamieji vaistai sudarė 55 proc. visų suvartotų vaistų.

Net 37 proc. Lietuvos gyventojų kasdien išgeria vieną dienos dozę kompensuojamųjų širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, 6 proc. – kompensuojamųjų nervų sistemą veikiančių vaistų, 5 proc. – kompensuojamųjų virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų.

Užpernai buvo pateikta 2013–2015 metų vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika. Remiantis gautais duomenimis ir juos palyginus su ankstesnių trejų metų (2010–2012) rezultatais, akivaizdu, kad vaistų suvartojimas išaugo visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, 2011 metais Lietuvoje bendras vaistinių preparatų suvartojimas sudarė 874 DDD, o 2015-aisiais šis skaičius siekė jau 1 047 DDD 1 000 gyventojų per dieną. Kitose Baltijos šalyse bendras vaistinių preparatų suvartojimas atrodė taip: Latvijoje 2011 metais 1 000 gyventojų per dieną teko 786 DDD, 2015-aisiais – 916 DDD, Estijoje – atitinkamai 863 ir 1 066 DDD.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"