Lietuva - tik lašelis pasaulio migracijos jūroje

Lietuva - tik lašelis pasaulio migracijos jūroje

Užsienyje gyvena daugiau kaip 619 tūkst. lietuvių, kas penktas – Didžiojoje Britanijoje.


Žvelgiant iš savo kiemo mums gal kitaip atrodo, tačiau iš tiesų kasmet pasaulyje geresnio gyvenimo ieško milijonai žmonių, taip pat ir iš turtingų šalių, į kurias emigruoja lietuviai, ką jau kalbėti apie skurdesnių šalių gyventojus.


Teodora RAŠIMAITĖ


2015 m. į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares imigravo 4,7 mln. žmonių. „Eurostat“ duomenimis, apie 2 mln. jų, t. y. maždaug 40 proc., migravo tarp pačių narių. Skaičius atrodo gana didelis, kol palygini su ES gyventojų skaičiumi – 508 mln.


ES yra trečia pasaulyje pagal gyventojų skaičių po Kinijos ir Indijos, tad 2015-aisiais į ES imigravusieji nesudaro nė 1 proc. gyventojų. Palyginti su nuolatiniu gyventojų skaičiumi, daugiausia užsienio šalių piliečių yra priglaudęs Liuksemburgas: čia svetimšalių gyventojų – net 49,5 proc. Šveicarijoje imigrantų – taip pat nemažai – maždaug trečdalis visos šalies gyventojų. Šiek tiek mažiau nei 20 proc. imigrantų į savo kraštą yra priėmusi Švedija (18,5 proc.), Austrija (17,4 proc.), Estija (15,8 proc.) ir Vokietija (14,5 proc.).

REKLAMA


Pabėgėlių indėlis

Daugiausia atvykstančių imigrantų dėl pabėgėlių krizės pastaraisiais metais skaičiuoja Vokietija – nuo 2015 m. į šalį atvyko daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Jie sudaro 1,8 proc. visų daugiau kaip 82 mln. gyventojų turinčios Vokietijos gyventojų. Nors šis skaičius nėra toks jau didelis, toks gyventojų prieaugis kelia problemų netgi turtingai šaliai.


Nuo 2015-ųjų labai daug imigrantų sulaukė ir Didžioji Britanija – apie 630 tūkst. (beveik 1 proc. gyventojų, nes dabar joje gyvena daugiau kaip 65 mln. žmonių).
Net septyniolikoje ES valstybių narių imigracija vyko kur kas aktyviau nei emigracija, tačiau Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje daugiau gyventojų emigravo, nei imigravo.


Emigracijos kryptys


Lietuvių mėgstama emigracijos vieta – Jungtinė Karalystė, daugiausia imigrantų vis dėlto sulaukianti iš Indijos. O štai į Norvegiją atvyksta daugiausia lenkų. Į Austriją ir Šveicariją imigrantai vyksta iš visai netoli – kaimyninės Vokietijos. Prancūzija, Ispanija ir Portugalija imigrantus dažniausiai priima iš pietinių Afrikos šalių.
Baltijos šalyse, taip pat ir Ukrainoje bei Baltarusijoje, skaičiuojant atvykusiuosius iš užsienio šalių, dominuoja imigrantai iš Rusijos. Tačiau į Lietuvą aktyviausiai imigruoja patys lietuviai – grįžta iš kitų šalių. Tokie imigrantai sudaro net 80 proc. viso srauto.

REKLAMA


Dauguma imigruojančiųjų į Lietuvą yra iš ne ES valstybių narių – maždaug 25 proc. Pačių lietuvių daugiausia gyvena Didžiojoje Britanijoje – beveik 40 proc. išvykusiųjų, kiek mažiau – Kanadoje, Airijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.


Didžiąją dalį – apie 56 proc. – migrantų sudaro vyrai. Daugiausia vyrų migrantų yra Vokietijoje (66 proc.), o moterų daugiausia atvyksta į Kiprą (57 proc.).


Pasaulio gyventojai nerimsta


XXI a. tarptautinė migracija ypač suaktyvėjo, ypač smarkiai migrantų skaičius auga pastarąjį dešimtmetį. 2015 m. jų buvo užfiksuota 244 mln.


Tarptautiniuose migracijos procesuose ES vaidina itin svarbų vaidmenį. Dėl mažo gimstamumo ir natūralaus gyventojų prieaugio bei spartaus gyventojų senėjimo ES susiduria su darbo jėgos stygiaus iššūkiais, sprendžiamais pasitelkus imigraciją. Jau nuo 1992-ųjų imigracijos įtaka Europos populiacijos augimui tampa reikšmingesnė negu natūrali gyventojų kaita: per pastaruosius aštuonerius metus ES populiacija padidėjo 11 mln., iš jų net 9 mln. gyventojų sudarė imigrantai (2015 m. „Eurostat“ duomenimis).


Nors iš visuomenės informavimo priemonėse pateikiamos informacijos atrodo, kad pabėgėliai sudaro didžiausią dalį pasaulyje migruojančių žmonių, iš tiesų taip nėra. Pasaulyje yra apie 3 proc. migrantų, pabėgėlių skaičiaus procentinė išraiška – kur kas mažesnė – tik 0,3 proc. pasaulio populiacijos.

Kur išsibarstę lietuviai?



Užsienyje gyvena daugiau kaip 619 tūkst. lietuvių, kas penktas – Didžiojoje Britanijoje, rodo oficiali statistika, kurią 2015 m. paskelbė Lietuvos statistikos departamentas. Tokie duomenys gauti įvertinus 2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenis. Statistikos departamentas dėl užsienio lietuvių kreipėsi į 212 valstybių ir gavo duomenis iš 118 šalių. 82 valstybės neatsakė, 12 nurodė, jog jose negyvena lietuvių.


Surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3,663 mln. lietuvių: Lietuvoje – 3,043 mln. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio šalyse gyveno 257 tūkst. Lietuvos piliečių. Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Po šių valstybių rikiuojasi Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 proc.), Jungtinės Amerikos Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). Specialistai užsienio lietuviais pripažino asmenis, kurie atitinka bent vieną iš keturių kriterijų: yra Lietuvos piliečiai, gimė Lietuvoje, yra lietuvių tautybės ar jų gimtoji kalba yra lietuvių.

„Nukraujavo“ ne tik Lietuva


Iš visų pasaulio šalių, kurios priklauso ar netrukus priklausys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, nuo emigracijos labiausiai kenčia Airija, mat net 17,5 proc. šioje šalyje gimusių piliečių gyvena svetur. Netoli jos – ir mūsų šalis. Lietuva šiame valstybių reitinge užima 7 vietą iš karto po Islandijos (emigravę yra 11,7 proc. Islandijos piliečių), bet aplenkė Lenkiją (iš jos emigravo 9,1 proc. piliečių). Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 10 proc. Lietuvoje gimusių lietuvių šiuo metu gyvena ne savo tėvynėje.

REKLAMA


Vis dėlto oficialūs duomenys yra oficialūs, tikroji padėtis gali būti kitokia, nes tyrimas apėmė tik legalius migrantus ir dar nepasikeitusius pilietybės asmenis.


Uždarumas tapo neįmanomas


Japonija, pagal statistiką, yra viena „gryniausių“ pasaulio šalių – Japonijos piliečių šioje šalyje yra apie 98,4 proc. Kiti gyventojai – daugiausia korėjiečiai (apie 640 tūkst.), kinai (apie 500 tūkst.) ir brazilai (apie 300 tūkst.).


XX a. pradžioje Brazilijoje buvo didelis darbo jėgos poreikis. Tam tikrą dalį jos sudarė japonų emigrantai, atvykę dirbti pagal dvišales sutartis. Kai kurie iš jų Brazilijoje pasiliko ilgiau, tuokėsi su vietos gyventojais, o vėliau su šeimomis grįžo į Japoniją. Tačiau net ir šie žmonės tėvynėje patiria socialinę atskirtį.


Minėta padėtis Japonijoje – ilgalaikės valstybės politikos rezultatas, siekis išsiskirti kaip unikaliai valstybei, ir tai padaryti jai pavyko 100 proc. Dėl šios priežasties imigrantams Japonijoje labai sunku integruotis, jie taip ir lieka tarsi svetimkūniai.


Visgi net ir Japonija yra priversta keisti savo migracijos politiką, nes per ateinančius kelis dešimtmečius gali susidurti su rimtomis problemomis dėl spartaus gyventojų senėjimo (be kita ko, ji pasižymi ir ilgiausia pasaulyje gyventojų gyvenimo trukme). Prognozuojama, kad 2050 m. Japonijoje gyvens 100,6 mln. žmonių (dabar yra 127,7 mln. gyventojų), o sulaukusiųjų daugiau nei 65 metų padaugės nuo 21 iki 40 proc. Jau šiuo metu žmonių iki 15 metų skaičius yra vienas mažiausių iš visų valstybių – 13,6 proc.


Naujausiame Japonijos vyriausybės plane kalbama apie didesnį imigrantų, kurie galėtų dirbti tam tikrose srityse, priėmimą, dokumentų gavimo supaprastinimą, visuomenės toleranciją skatinančias programas ir kt. Ypač akcentuojami asmenys, turintys aukštą kvalifikaciją ir galintys slaugyti senyvus žmones. 2008 m. Japonijos verslo federacija, didžiausia ir įtakingiausia verslo asociacija šalyje, pareikalavo skatinti imigraciją. Taigi aukšto civilizacijos lygio valstybei yra likę du keliai – išnykti arba priimti imigrantų. Paradoksas, kad išnykimas gresia ir kai kurioms šalims, kurios suteikia gyvybės senėjimo apimtoms valstybėms.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>