Gaisro Londone pamoka – ne visuomet verta taupyti

Gaisro Londone pamoka – ne visuomet verta taupyti

Pigiomis medžiagomis renovuotas daugiaukštis Londone sudegė visiškai. bbc.com nuotr.


Po birželio 14 dieną Londono dangoraižyje kilusio tragiško gaisro renovacijos kokybe susirūpino ne tik britai, bet ir lietuviai. Didžiojoje Britanijoje nesaugių medžiagų rasta apsčiai, o mūsų šalyje, kaip tikina daugiau kaip 100 renovuotų namų patikrinę specialistai, saugumo lygis aukštas.


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Tragedijos priežastis – taupymas


Kaip skelbia britų spauda, dėl gaisro kaltos plakiruotos fasado plokštės. Plakiruoti – tai ant ko nors uždėti ploną brangesnės, gražesnės arba stipresnės medžiagos sluoksnį: sidabro arba aukso lakštelius ant pigesnio metalo dirbinių; brangmedžio – ant paprastos medienos; karštu valcavimu padengti metalo lakštus kurio kito, korozijai atsparesnio metalo sluoksniu ir t. t.


Pasirodė, kad fasado apdailos plokščių plakiravimas Jungtinėje Karalystėje naudojamas gana plačiai. Iškart po gaisro, vos paaiškėjus jo priežasčiai, visos šalies savivaldybės patikrino namus savo teritorijose, ir tik dabar į viešumą išlindo kontroversiškai vertinamo apdailos būdo specialistų patyliukais vartojamas pavadinimas – tylusis žudikas. Kaip teigiama, šis būdas pagražina namą ir padidina jo šiluminį efektyvumą, yra pigus, bet degus, dėl to vos 2017 m. gegužę baigtos 9 mln. svarų kainavusios renovacijos baigtis buvo tragiška.

REKLAMA


Gaisrininkai nustatė, kad daugiabutyje naudotos plokštės buvo pigesnės ir degesnės nei kitos dvi svarstytos altenatyvos, ir taip pavyko sutaupyti apie 293 tūkst. svarų. Beje, ši apdailos medžiaga Jungtinėse Amerikos Valstijose uždrausta, gamintojai perspėja, kad ji negali būti naudojama aukštesniems nei 10 metrų (maždaug trijų aukštų) namams.


Juntgtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, skelbia britų spauda, namų, kuriuose naudota ši medžiaga, šalyje gali būti daugiau nei 200, nuogąstaujama, kad jos gali būti naudojamos ir mokyklose bei ligoninėse. Ne vienas patikrintas namas šalies miestuose jau buvo „išvyniotas“ iš degių plokščių, vienas namas evakuotas, Rylio aukštoji mokykla Denbišyre uždaryta.


Gaisro Londone pamoka – ne visuomet verta taupyti

Po šio gaisro Didžiojoje Britanijoje pradėta tikrinti, ar renovuojant pastatus nenaudojamos netinkamos medžiagos.

Perspėjimas ir mums


Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad po Londone kilusio gaisro PAGD kartu su statybų inspekcija ėmėsi iniciatyvos tikrinti statybinius produktus laboratorijose, ir pabrėžia, kad namo saugumą galima patikrinti įvertinus jam modernizuoti naudojamų medžiagų kokybę. „Statybose naudojamų medžiagų atitiktį nustatytiems reikalavimams užtikrina griežta kontrolė, vykdoma priešgaisrinės saugos specialistų. Pavyzdžiui, kiekviena medžiaga turi nurodytą degumo klasę – ši klasė turi atitikti nustatytas normas. Specialistai pradėjo praktiškai tikrinti medžiagų degumą. Jei per tyrimą paaiškėja, kad medžiaga neatitinka nurodytų savybių, informuojame kitas atsakingas institucijas, kad būtų imtasi priemonių saugumui užtikrinti“, – teigė pašnekovas.


A. Gudžiauskas pabrėžia, kad atliekant modernizaciją, pakeitus didžiausią pavojų keliančią elektros instaliaciją, sumažės dėl netvarkingos sistemos kylančio gaisro grėsmė. „Senuose pastatuose neretai būna sena elektros instaliacija, į ją per renovaciją ypač reikia atkreipti dėmesį, nes netvarkinga elektros sistema yra viena dažniausių gaisro priežasčių Lietuvoje. Per modernizaciją atnaujinta ši sistema gerokai prisidėtų prie dėl netvarkingos elektros instaliacijos kylančio pavojaus sumažėjimo“, – sako A. Gudžiauskas.

REKLAMA


Vis dėlto specialistas pastebi, kad priešgaisrinė sauga turi būti užtikrinta ne tik statybose naudojamomis nedegiomis medžiagomis, bet ir tinkamu namo suplanavimu, kad būtų galima saugiai evakuotis kilus gaisrui. Eksperto teigimu, atsarginiai išėjimai neretai būna modifikuoti pačių gyventojų iniciatyva. Kontrolę atlieka kelios institucijos Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas sutinka, kad svarbiausia vadovautis priešgaisriniais reikalavimais ir statyboms parinkti tinkamas medžiagas, kurios per gaisrą nekeltų pavojaus. Apsaugos kontrolė Lietuvoje šiuo atžvilgiu itin griežta, daugiabučiai nuolatos tikrinami specialistų, todėl gaisro tikimybė modernizuotuose namuose labai maža.


„Ruošiantis modernizuoti pastatą vyksta daugiapakopė apsaugos nuo gaisrų kontrolė. Pirmame etape, rengiant techninį darbo projektą, atsižvelgiama, kokias medžiagas leistina naudoti ir pagal pastato paskirtį, ir pagal jo aukštingumą. Dauguma gyvenamųjų namų turi atitikti pačią aukščiausią – A klasės kategoriją, kuri žymi tik nedegių medžiagų eksploatavimą“, – pastebi E. Petrauskas.


Gaisro Londone pamoka – ne visuomet verta taupyti

Dauguma gyvenamųjų namų Lietuvoje turi atitikti pačią aukščiausią – A klasės kategoriją, kuri žymi tik nedegių medžiagų eksploatavimą.


Pažeidimų mažėja


Naujausia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statistika rodo, kad pernai tinkamai renovuotiems daugiabučiams išduota 719 statybos užbaigimo aktų (2015 m. – 611). Tačiau pažeidimų skaičius sumažėjo. Per 2015 m. statybos dalyviams surašyti 58 administracinių teisės pažeidimų protokolai, o pernai – tik 35.
Gerėjančią modernizacijos kokybę pastebi ir mokslininkai, naudodamiesi laboratorine įranga ir lyginantys renovacijos situaciją Lietuvoje su Vokietijos ir Lenkijos patirtimi. Pasak statybos mokslų daktaro, ilgamečio Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojo Česlovo Ignatavičiaus, šildymo, apdailos medžiagų pasiūla Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas, šių medžiagų gamintojų turime ir Lietuvoje.


„Pavyzdžiui, viena svarbiausių energetinio efektyvumo priemonių – fasado šiltinimas. Nesvarbu, ar gyventojai pasirinko tinkuojamą, ar ventiliuojamą fasadą, jo gyvavimo laikas siekia apie 30 metų. Be abejo, tai nereiškia, kad jis negalės būti naudojamas ilgiau. Tik tokią fasado „gyvavimo“ trukmę pirmą kartą pamačiau apžiūrėdamas renovuojamus daugiabučius Vokietijoje. Vėliau pastebėjau, kad ir Lietuvoje šiltinimo sistemoms žadamas toks pats gyvavimo laikas. Taigi mūsų renovacijos kokybė tikrai neatsilieka nuo pažangiausių šalių. Beje, to negalėčiau pasakyti apie privačių namų statybą Lietuvoje – ten vis dar pasitaiko, kad naudojamos labai nekokybiškos, pigios medžiagos“, – neslepia mokslininkas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)