Oro užterštumas kainuoja brangiai: smogo sumažinimas sutaupytų 183 mlrd. eurų

Oro užterštumas kainuoja brangiai: smogo sumažinimas sutaupytų 183 mlrd. eurų


Iki 2025 metų Europos Sąjungos piliečiai gali sutaupyti 183 mlrd. eurų, jei bus priimtos ir įgyvendinamos inovatyvios smogo mažinimo technologijos, teigiama paskelbtoje atlikto tyrimo ataskaitoje.


Tyrimo, kurį „InnoEnergy“ atliko kartu su „Deloitte“, poreikį padiktavo paskelbtos Europos Komisijos išvados, kuriose teigiama, jog smogas gali nulemti 1 iš 10 priešlaikinių mirčių pasaulyje ir kova su juo 2018-2025 metais Europos Sąjungai kainuos 475 mlrd. eurų – 2,9 proc. vidutinio metinio BVP.


Tyrime išsamiai apžvelgiama oro kokybės problema visame Europos žemyne, pabrėžiami konkretūs, nauji transporto ir šildymo sprendimai, padedantys apsaugoti Europos piliečius nuo oro taršos ir jos neigiamo poveikio sveikatai. Spalio 9 dieną tyrimo išvados pristatytos svarbiausiems politikos formuotojams Briuselyje.


Kaip renginio metu teigė Jerzy Buzekas, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas bei buvęs Europos Parlamento pirmininkas: „Smogas sukelia didžiausias šio šimtmečio visuomenės sveikatos problemas. Būtent jis gali nulemti daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių Europoje kasmet ir 1 iš 10 priešlaikinių mirčių pasaulyje. Taigi, šis tyrimas siūlo praktinius sprendimus, galinčius prisidėti prie mūsų piliečių sveikatos gerinimo. Mes turime pradėti jį įgyvendinti ES mastu nieko nelaukdami“.


„Mane stebina tai, kad šiais laikais smogas gali kelti tokį didelį pavojų mūsų visuomenei. Todėl būtų keista, jei mes nepasinaudotume šiuo metu esančiomis technologijomis, galinčiomis sustabdyti ar mažinti smogą. O ką jau kalbėti apie galimybę sutaupyti milžiniškas pinigų sumas“, – teigė Diego Pavia, „InnoEnergy“ generalinis direktorius. „Mėgstame spręsti svarbias visuomenei problemas, taigi šis atvejis – ne išimtis. Mes ne tik atveriame kelią tolimesniems tyrimams ir galimoms problemos sprendimo paieškoms, bet taip pat ir aktyviai ieškome galimybių finansuoti ir teikti platesnę paramą ambicingiems verslams, siekiantiems radikaliai mažinti smogą“.

REKLAMA


„Gyvename globaliame pasaulyje ir Europoje. Klimato kaitos ir smogo iššūkiai svarbūs ir Lietuvoje. Tik veikdami kartu su Lietuvos ir Europos įmonėmis, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, politikos formuotojais galime tikėtis ilgalaikio, tvaraus ir efektyvaus poveikio", – sakė dr. Kęstutis Morkūnas, „InnoEnergy“ atstovybės Lietuvoje vadovas.


„Deloitte“ darnumo konsultantė Centrinėje Europoje Irena Pichola priduria, kad prasta oro kokybė žmones veikia skirtingai. Pavyzdžiui, yra didžiuliai skirtumai tarp regionų: daugumoje Vakarų Europos valstybių smogą sukelia transporto išmetamosios dujos, o didžiausią taršą Rytų Europoje sukelia šildymo sistemos.


„Visgi, nesvarbu, kurį regioną vertinsime, jauni žmonės yra labiausiai veikiami smogo. Padidinus dalelių taršą 100 vienetų, vaikų iki 5-erių metų vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėja 2,3 metais. Didžiuojamės galėdami ieškoti tokios didelės problemos sprendimų“.