Šiandienos aktualijos: baltoji ekonomikos juosta, pensijų pristatymas ir kiaulės-taupyklės aktualumas

Šiandienos aktualijos: baltoji ekonomikos juosta, pensijų pristatymas ir kiaulės-taupyklės aktualumas


Gyvename baltojoje ekonomikos juostoje. Pensinių išmokų pristatymo būdai ir terminai. Kiaulė-taupyklė – jau praeitis. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 6-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Pensinių išmokų pristatymo būdai ir terminai


Dr. Antanas Petrauskas, socialinių problemų analitikas


Daugumai asmenų pensinio pobūdžio išmokos yra pagrindinis gaunamų pajamų šaltinis. Šiems asmenims ypač svarbu, kad jiems priklausančios pensinės išmokos būtų pristatytos laiku.


Reikia tikėtis, kad nuolat didinamas asmenims „Sodros“ administravimo įstaigų – teritorinių skyrių bei Užsienio išmokų tarnybos – pristatomų pensinių išmokų skaičius netaps šių išmokų nesavalaikio pristatymo priežastimi. Juk nuo šių metų pradžios į minėtų institucijų gavėjams pristatomų pensinio pobūdžio išmokų sąrašą yra įtrauktos ir visos šalpos išmokos, t.y. šalpos neįgalumo, senatvės ir našlaičių pensijos, šalpos kompensacijos bei socialinės pensijos. Šias šalpos išmokas gauna daugiau nei 63 tūkst. asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą mūsų valstybėje arba įtrauktų į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

REKLAMA


Nuo šiol „Sodros“ administravimo įstaigos pensijų ir pensinio pobūdžio išmokų gavėjams pristato šias iš „Sodros“ ir(ar) valstybės biudžetų lėšų mokamas išmokas: socialinio draudimo pensijas (senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko), nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pirmojo ir antrojo laipsnių, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, personalines pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentas buvusiems sportininkams, jau minėtas šalpos išmokas (toliau – išmokos), taip pat mirusio išmokos gavėjo negautų išmokų sumas jo įpėdiniams bei išmokas jį laidojusiems asmenims.


Taigi kokiais būdais ir terminais gavėjams turi būti pristatomos aukščiau išvardintos pensijos bei pensinio pobūdžio išmokos.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aktualu“.


Šiandienos aktualijos: baltoji ekonomikos juosta, pensijų pristatymas ir kiaulės-taupyklės aktualumas


Gyvename baltojoje ekonomikos juostoje


Nors mūsų charakteris neleidžia džiaugtis gyvenimu, statistikai ir ekonomistai sutartinai fiksuoja gerėjančią šalies ekonominę padėtį ir prognozuoja teigiamas perspektyvas.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Sausio pabaigoje Lietuvos statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė pristatė skaičius, apibendrinančius mūsų gyvenimo 2018 m. rezultatus. Pasirodo, kone visi pagrindiniai ekonomikos rodikliai augo – nuo statybos iki paslaugų sektoriaus. Tiesa, šiek tiek smuktelėjo žemės ūkis, tačiau tai suprantama, prisimenant praėjusių metų vasaros orų kataklizmus. Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), ūgtelėjęs 3,6 proc., pasiekė 45,2 mlrd. eurų, infliacija nesiekė 2 proc. (buvo tik 1,9 proc., tačiau vis dar nepatenkame į Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose metinė infliacija – apie 1 proc., sąrašą).

REKLAMA


Praėjusiais metais mūsų prekių eksportas siekė daugiau kaip 28 mlrd. eurų (beveik trečdalį viso mūsų BVP), importas – 31 mlrd. eurų. Deja, nuo 1990-ųjų dar neįveikiame neigiamo prekybos balanso. Teigiama tendencija ta, kad pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas jau siekė 61 proc. viso mūsų eksporto, o didžiausia šių prekių eksporto rinka buvo ES.


2018-aisiais vos ūgtelėjo dirbančių gyventojų skaičius – iki 1,368 mln., o bedarbių sumažėjo net dešimtadaliu – iki 91 tūkst. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis pernai padidėjo beveik dešimtadaliu (81 euru) ir siekė 921 eurą, neto (atskaičius mokesčius) siekė 718 eurų.


Tiesa, mūsų ir toliau mažėja: praėjusiais metais Lietuvoje tegyveno 2 mln. 794 tūkst. gyventojų (tačiau tik 0,5 proc. mažiau nei užpernai). Ir toliau gimusių kūdikių skaičius „nepadengia“ mirusių žmonių skaičiaus – atitinkamai 28 tūkst. ir 40 tūkst. Pernai emigravo 32 tūkst. mūsų tautiečių, į Lietuvą imigravo beveik 29 tūkst. žmonių, beveik 17 tūkst. iš jų – mūsų piliečiai. Matyt, teks susitaikyti su nuolatiniu imigrantų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos skaičiaus augimu, nes verslas nebemato kitų būdų užpildyti tuščias darbo vietas, ypač transporto ir statybos srityse. Žodžiu, Lietuva jau tvirtai „įsipaišė“ į Rytų ir Vakarų darbo vietų dalybas: mūsų šalies piliečiai veržiasi užimti laisvas darbo vietas Vakarų šalyse, o atvykėliai iš Rytų – likusias laisvas darbo vietas mūsų šalyje.



Daugiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: baltoji ekonomikos juosta, pensijų pristatymas ir kiaulės-taupyklės aktualumas


Kiaulė-taupyklė – jau praeitis


Vien kiaulės-taupyklės norint sutaupyti pinigų šiandien jau nepakanka. Išplėtotos technologijos, lengvai pasiekiami išlaidų ir pajamų duomenys elektroninės bankininkystės sąskaitose leidžia susikurti schemas ir pasiskaičiuoti, kaip ir per kiek laiko galima sutaupyti vienam ar kitam tikslui pasiekti. Tačiau taupant, kaip ir išlaidaujant, galioja viena svarbi taisyklė – veiksmai turi būti protingi.


Dalia VALENTIENĖ


Pinigų taupymas – tarsi lieknėjimo dieta. Žinome, kad laikytis jos nėra lengva. Atrodo, apstu patarimų, tačiau pritaikyti juos realiame gyvenime ne vienam tampa sunkiai įkandama užduotimi. Kaip vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl nesiseka taupyti, finansų ekspertai nurodo ne tik nepakankamas pajamas, bet ir nemokėjimą planuoti ir skaičiuoti, savikontrolės ir įpročio taupyti stoką. Juk įprotis susiformuoja per ilgesnį laiką dažnai kartojant tą patį veiksmą. Be to, būtina turėti tikslą. Tačiau jis neturėtų gąsdinti pasirengusiojo taupyti: žmogui, neturinčiam jokių santaupų, pusantro tūkstančio eurų gali pasirodyti kaip pusantro tūkstančio kilometrų, kuriuos reikia nueiti pėsčiomis. Bet keli kilometrai per dieną, kitaip tariant, keli eurai per savaitę – jau ne tokia neįveikiama kliūtis.


„Kad gyvenimas būtų ramesnis ir nekiltų didelių problemų, kiekvienam žmogui būtina turėti santaupų, arba vadinamųjų laisvų pinigų nenumatytoms išlaidoms. Taupyti gali visi – tiek gaunantieji dideles pajamas, tiek uždirbantieji mažiau, tik, suprantama, tie, kas mažiau uždirba, mažiau ir sutaupys. Tačiau ir nebūtina turėti didžiulių pirminių santaupų. Jeigu žmogus gauna minimaliąją algą ar šiek tiek daugiau, rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių vidutinių išlaidų dydžio santaupas. Pavyzdžiui, jei asmens vidutinės išlaidos per mėnesį yra 400 eurų, atsidėjus reikia turėti apie 1 200 eurų.


Vieniems tai – daug, kitiems – mažai, bet tiek susitaupyti galima ir reikėtų. Būdų, kaip tai padaryti, yra įvairių. Pavyzdžiui, atidėjus per mėnesį po 10 proc. nuo 400 eurų, per 10 mėnesių galima sutaupyti vieno mėnesio savo vidutinių išlaidų sumą, o per pustrečių metų jau turėsite visą būtiniausių santaupų sumą“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Patarimų mugė“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)