Vaikus auklėja ne tik tėvai, bet ir visuomenė

Lietuvoje įprastos ne tik patyčios – pastaraisiais metais tapo įprasta ir kalbėti apie jas. Nors tai, atrodo, davė pirmuosius rezultatus, psichologų ir medikų teigimu, reikia didinti sąmoningumą ir suvokimą, kas yra patyčios, tai, kad jos kenkia ne tik tam, iš kurio tyčiojamasi, taip pat gerinti pagarbaus kalbėjimo įgūdžius, beje, jų stinga ir suaugusiesiems.

Teodora RAŠIMAITĖ

Pastebimos patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendencijos, rodo naujausio tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys. Tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (Health Behaviour in School-aged Children) Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka beveik 50 valstybių. Pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių (2014 m. patyčias patyrė 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių), o iš kitų besityčiojantys nurodė 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių (2014 m. iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių).

Nuo 1994-ųjų mūsų šalyje vykdomo tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatai leidžia spręsti apie tai, kokio masto patyčių problema yra tarp Lietuvos mokinių ir ar ji keičiasi.

„Lyginant su 2014 m. tyrimo duomenimis, stebimas minimalus patiriančiųjų patyčias mažėjimas – 2014-aisiais patyčias patyrė 29 proc. mokinių, o 2018 m. – 27,6 proc. Taip pat nežymus mažėjimas stebimas vertinant patyčias virtualioje erdvėje – 2014 m. elektronines patyčias patyrė 10 proc. mokinių, o pernai – 8 proc. Dažniau – apie du kartus – tyčiojasi ir patyčių aukomis tampa berniukai“, – tyrimo rezultatus komentuoja šio tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas prof. dr. Kastytis Šmigelskas.

Daugiau apie šią temą – rubrikoje „Visuomenė“.

Nelygybės vaisiai – kartūs, šaknys – giliai paslėptos

Prieš Davoso forumą, kur tradiciškai susirenka pasaulio turtingiausieji ir įtakingiausieji, britų labdaros organizacija „Oxfam“ taip pat tradiciškai skelbia ataskaitą apie turto pasiskirstymą pasaulyje. Šiųmetėje ataskaitoje konstatuojama, kad 26 turtingiausi pasaulio gyventojai valdo tokį pat turtą, kaip 3,8 mlrd. skurdžiausiai gyvenančių žmonių, ir ši praraja vis gilėja.

Teodora RAŠIMAITĖ

Pasaulio ekonomikos forumo Davose išvakarėse paskelbtoje naujausioje minėtos organizacijos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad bendro viso pasaulio milijardierių turto vertė 2018 m. kasdien didėjo po 2,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. „Oxfam“ duomenimis, turtingiausio pasaulio gyventojo, „Amazon“ generalinio direktoriaus Džefo Bezoso turtas pernai padidėjo iki 112 mlrd. JAV dolerių ir vos 1 proc. jo turto prilygsta visam 105 mln. gyventojų turinčios Etiopijos sveikatos priežiūros biudžetui.

3,8 mlrd. skurdžiausių pasaulio gyventojų turto vertė praėjusiais metais sumažėjo 11 proc. „Oxfam“ pabrėžė, kad didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų žlugdo kovą su skurdu, kenkia ekonomikai ir skatina visuomenės pyktį. „Žmonės visame pasaulyje jaučiasi pikti ir nusivylę“, – įspėjo organizacijos vykdomoji direktorė Vini Bjanjima.

Skaičiai – akivaizdūs: 1980–2016 m. neturtingiausiai pusei žmonijos tekdavo vos 12 centų kiekvieno JAV dolerio, kuriuo padidėdavo pasaulinės pajamos, o 1 proc. turtingiausiųjų – 27 centai.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Lietuviškas maistas – pusėje pasaulio valstybių

Nors ir užsivėrė Rusijos rinka, mūsų maisto eksportas energingai auga. Maitiname daugiau nei 130 valstybių gyventojus, pernai mūsų šalis daugiausia mėsos eksportavo į Vietnamą, pieno produktų – į Libiją.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Lietuvoje pagaminta maisto pramonės produkcija eksportuojama į daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Pernai mėsos ir jos gaminių eksportuota 12 440 t, o pieno produktų – 75 924 t. Palyginti su 2017 m., mėsos ir jos produktų eksportas krito 13 proc., o pieno produktų padidėjo 30 proc. Daugiausia lietuviškos mėsos buvo išvežta į Vietnamą (2 827 t), Baltarusiją (1 769 t) ir Ukrainą (1 653 t), pieno produktų – į Libiją (10 520 t), Vietnamą (8 945 t) ir Indoneziją (5 742 t).

Praradusios bene pagrindinę buvusią Rusijos rinką, Lietuvos maisto pramonės įmonės gana greitai persiorientavo į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. Tačiau Vakarų šalyse konkuruoti sunku dėl istorinių aplinkybių: Vakarų Europos žemės ūkio politika pažengusi toliau nei mūsiškė, o vartotojai – lojalesni vietos produktams.

Todėl nieko nuostabaus, kad Lietuvos maisto gamintojai vis labiau dairosi į Azijos šalis, traukiančias ne tik sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi, bet ir didėjančia perkamąja galia. Be to, trečiųjų šalių gyventojai nėra tokie lojalūs vietos produkcijai (nes dauguma dabar jų vartojamų produktų nebuvo žinomi jų tėvams, juo labiau – seneliams), taigi į pirkinių krepšelius noriai kraunasi ir importines prekes.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.