Pasauliniame aukojimo reitinge („World Giving Index“), sudaromame tarptautinės organizacijos „Charities Aid Foundation“, šiemet Lietuva – 137 iš 139 šalių. Mažiau aukojama, padedama nelaimės ištiktiesiems ar savanoriaujama tik Kinijoje ir Jemene. Daugiausia lėšų surenkama Kalėdų laikotarpiu, dar nesame pratę prie nuolatinės, neproginės paramos.

Teodora RAŠIMAITĖ

Sudarant dosnumo indeksą šalys reitinguojamos pagal tris rodiklius: kiek šalies žmonės linkę padėti svetimiems nelaimėje, kiek žmonių kiek laiko skiria savanorystei ir kiek aukoja pinigų. Pagal pinigines aukas Lietuva atrodo šiek tiek geriau – užima 128 vietą. Mūsų kaimynės pagal dosnumą, sudėjus visus rodiklius, pasirodė šiek tiek arba kur kas geriau: Estijai atiteko 109 vieta, Lenkijai – 112, tiesa, Latvija mus pranoko vos viena pozicija ir užėmė 136 vietą, bet, pavyzdžiui, Suomija – 44, tad dosnumo reitingą perteikus žemėlapiu tarp kaimyninių valstybių mūsų rodiklis gerokai krinta į akis.

Pirmojoje sąrašo vietoje pagal aukojimą atsidūręs Mianmaras, maža kalnų valstybėlė Kinijos pašonėje, dar kartą paneigė stereotipą, kad aukojimas priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Pavyzdžiui, turtingoji Norvegija – ne pirma, nors pirmajame dešimtuke.

Kaip mano tyrėjai, tradicijai aukoti didelę įtaką turi religija. Pavyzdžiui, aukojimu išsiskyrusiame Mianmare gyventojai daugiausia aukoja vienuoliams. Indekso sudarytojai taip pat pabrėžia, kad daugiausia aukojančių šalių dešimtukas neprimena labiausiai išsivysčiusių, turtingiausių valstybių sąrašo. Nors tokių šalių jame yra, pirmąją vietą pagal visus tris rodiklius užima (pirmąkart istorijoje) Indonezija.

Pirmajame dešimtuke – net kelios Tautų Sandraugos valstybės: Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Australija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Dar dvi gilias katalikybės šaknis puoselėjančios šalys – Airija ir Malta. Iš išsivysčiusių valstybių pirmajame dvidešimtuke – Norvegija, Nyderlandai, Kanada, Islandija. Kitos dosniausios dvidešimtuko šalys – pačios įvairiausios, bet verčiančios susimąstyti: Singapūras, Kenija, Bahreinas, Haitis, Nigerija, Liberija ir Siera Leonė – Afrikos valstybė, laikoma bene neturtingiausia pasaulio valstybe.

Tiesa, daugiausia pinigų aukojančios šalys – turtingos, išskyrus mįslingojo Mianmaro gyventojus, išsiveržusius į dosnumo aukštumas. Pagal šį rodiklį pirmajame valstybių dešimtuke, be pirmąją vietą užėmusio Mianmaro, – Indonezija, Australija, Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, Islandija, Airija ir Malta. Beje, dosniausios šalys – anaiptol ne katalikiškos, o protestantiškos, išskyrus Airiją ir Maltą.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aštri tema“.

Apynasris teršėjams

Šaltuoju metų sezonu neatsakingi vairuotojai yra linkę dažniau palikti dūlėti kiemuose ir gatvėse savo senus automobilius nei vasarą. Šie tampa kliūtimi išvažiuoti iš daugiabučių kiemų ar gatvėse valyti sniegą ir teršia aplinką. Turbūt nedaug kas girdėjo, kad galima reikalauti atlyginti taršos padarytą žalą.

Vidmantas UŽUSIENIS

Numestos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės labiausiai dusina didžiuosius šalies miestus. Galutinai sustabdyti nuolat atsinaujinantį užkratą trukdo teisės aktų vingrybės ar tiesiog atsakingų tarnybų neryžtingumas.

Štai ir Vilniaus Viršuliškių mikrorajone, šalia Spaudos rūmų, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kelis mėnesius riogso keturi nebenaudojami automobiliai, tačiau juos pašalinti iš aikštelės – pasirodo, ne pagal jėgas nei atsakingiems pareigūnams, nei valdininkams. Kai kuriuos iš šių automobilių jau pradėjo išrinkti vagys – kol dar nebuvo sniego, aplink juos buvo aiškiai matomos besimėtančios plastikinės kėbulo dalys, guminės variklio skyriaus žarnelės, sėdynių atplaišos.

Darbo valandomis aikštelė dūsta nuo automobilių gausos, tačiau niekas nesirengia atlaisvinti keturių automobilių užimamą vietą, kur aiškiai formuojasi savitas atliekų sąvartynas. Pagal galiojančius norminius aktus, bendrojo naudojimo vietose paliktais netinkamais eksploatuoti automobiliais turėtų pasirūpinti savivaldybės – jos renka informaciją apie rūdijančias transporto priemones, gauna ją iš bendrojo naudojimo vietų valdytojų ar gyventojų.

Pagal nuo metų pradžios įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, be priežiūros paliktos transporto priemonės šeimininkas po to, kai buvo raštiškai įspėtas pašalinti automobilį, tačiau liko kurčias raginimams, gali būti nubaustas 70–140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus jau gresia prarasti 140–300 eurų, be to, gali būti konfiskuota transporto priemonė.

Nuostatos – gražios, tačiau nėra sklandžiai taikomos. Pasirodo, problemų gali kilti tuomet, kai nėra aiškus bendrojo naudojimo vietos valdytojas. Dėl teisinio niuanso formuojasi ir automobilių sąvartynas prie sostinės Spaudos rūmų, galima spėti, jog tokių vietų Lietuvoje yra ir daugiau. Tiesa ir ta, kad ne visoms šalies miestų savivaldybėms teisinis niuansas yra svarbus.

Visa tema – rubrikoje „Problema“.

Gyvenimo džiaugsmas – išsimokėtinai

Girliandos, dovanos, nuolaidos, akcijos, išpardavimai mus atakuoja jau nuo lapkričio, o finansininkai nepavargsta kartoti, kad nepaleistume vadžių iš rankų, nes ir po švenčių reikės gyventi. Ar geriau švęsti „iš visos širdies“ ir paskui gauti skolų grėbliu per kaktą, ar verčiau gyventi racionaliau ir nuosaikiau – štai kur klausimas, ir ne vien finansinis.

Teodora RAŠIMAITĖ

Neseniai paskelbta, kad pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodį pasirašo vidutiniškai 18 proc., t. y. beveik penktadaliu, daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai. Tai atskleidė finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito įmonių duomenų analizė.

Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai: vieni šventėms taupo iš anksto – atsideda tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams yra linkę pasiskolinti, treti geba išsiversti su tuo, kiek turi, panaudoję santaupas ar pasiėmę atlyginimo avansą. Vis dėlto naujų paskolų skaičius, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.

Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ duomenimis, 2014–2017 m. sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodį išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) – 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių skaičiaus pokytis gruodį siekia 24 proc.

Praėjusį gruodį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio sutarčių sudarė vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) ir lizingo sutartys – atitinkamai 22 703 ir 11 041. Bendrovės „Mokilizingas“ analitikai pabrėžia, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei du kartus padidėjo vidutinė vartojimo paskolos suma, o vidutinė lizingo paskolos suma išliko panaši.

„Per pastaruosius penkerius metus vidutinė vartojimo paskolos suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 euro 2013 m. iki 1 688,2 euro šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – 2013-aisiais siekė 582,67 euro, 2018 m. – 589,32 euro“, – teigia „Mokilizingo“ komercijos direktorius Vaidotas Rimeikis ir priduria, jog tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios.

„Scorify“ duomenimis, kalėdiniu laikotarpiu visiškai apmokėtų kreditavimo sutarčių skaičius taip pat buvo linkęs augti (išskyrus 2017 m.) – nuo 14 689 iki 17 061 išmokėtų skolų atitinkamai 2014 ir 2016 m. Pasak V. Rimeikio, tai liudija, kad auga gyventojų finansinis raštingumas.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.