Nauji mokesčiai 2019-aisiais – kryžkelė ar duobė?

2019 metus pradėsime mokesčių sistemos pokyčiais. Nors ekonomistai juos vertina gana skeptiškai, tai – pirmoji ne vien kosmetinė mokesčių reforma per visus nepriklausomybės metus. Tiesa, jos vaisiai bus matomi tik praėjus daugiau laiko, kol kas aišku tik tiek, kad bandoma spręsti kelias įsisenėjusias problemas.

Teodora RAŠIMAITĖ

Tos įsisenėjusios problemos, apie kurias jau seniai kalbama, bet dėl kurių nieko nedaroma, – mokesčių sistemos neprogresyvumas, neproporcingai didelis darbo jėgos ir ypač minimaliosios algos apmokestinimas, pensijų finansavimas tik iš „Sodros“ įmokų (tai – viena iš didžiulio darbo jėgos apmokestinimo priežasčių), skirtingos įvairių veiklos rūšių apmokestinimo sąlygos ir kt.
Pristatydamas mokesčių sistemos pokyčius, Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad jie atlikti tik po konsultacijų su visuomene.

Konsultacijų metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų siūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pokyčiams, susijusiems su lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifais, brangaus nekilnojamojo turto mokesčiu. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos bei asociacijos pateikė daug konstruktyvių pasiūlymų – kai kurie iš jų buvo įvertinti ypač gerai ir bus naudingi visai šaliai.

Svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs sprendimas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas visuose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. tarifų pagal veiklos rūšis. Taigi visi vykdantieji individualiąją veiklą gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realiojo pelno, todėl mažiau uždirbantieji mokės mažiau, generuojantieji didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus mokesčius. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės prisijungti prie bendros individualiosios veiklos apmokestinimo sistemos. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms. Joms taip pat bus skirtas pereinamasis laikotarpis.
Siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas itin palankiu 5 proc. pelno mokesčio tarifu. Šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.

Pristatant mokesčių sistemos pokyčius, buvo atidaryta svetainė KIEK.lt. Joje galima rasti informaciją apie visus pokyčius, yra nurodyti telefono numeriai, kuriais galima pasikonsultuoti įvairiais klausimais, skaičiuoklės ir kt.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Aštri tema“.

Pirkti būstą – brangu ir rizikinga

Nekilnojamojo turto statyba klesti, vienas po kito dygsta naujų namų kvartalai. Tačiau atrodo, kad gali greitai iškilti rimtų problemų tiems būstų naujuose namuose pardavėjams, kurie skelbiasi parduodantys butus, o iš tikrųjų pirkėjams bando įbrukti viešbučius ar kitokias komercines patalpas.

Dalia VALENTIENĖ

Aštuonerius metus Didžiojoje Britanijoje pragyvenusi Rasa, baigusi ten aukštuosius mokslus, nutarė su šeima grįžti į Lietuvą. Išvykusi ten po mokyklos baigimo, visus savarankiško gyvenimo įgūdžius ji įgijo šalyje, puoselėjančioje pagarbą įstatymams, tačiau gimtojoje šalyje jai tai pakišo koją.
Lietuvoje Rasa nutarė įsigyti nuosavą būstą – ištyrinėjo rinką, apvažiavo dešimtis sostinės naujos statybos namų kvartalų ir apsistojo ties vienu namu ant Neries kranto, nes šis rajonas buvo pažįstamas, ji čia užaugo. Išsirinkusi butą, pasirašė avanso sutartį, pervedė 10 proc. būsto vertės avansą į vykdytojo sąskaitą ir su keliais bankais pradėjo kalbėtis dėl paskolos. Tačiau labai nustebo, kai viena finansų įstaiga, gavusi dokumentus iš nekilnojamojo turto plėtotojo, pasakė, kad Rasa perka ne butą, o negyvenamąsias patalpas.

Moteris būsto pardavėjo paprašė nedelsiant pateikti Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta tiksli patalpų paskirtis. Paaiškėjo, kad iš tiesų tai visai ne butas, o viešbutis, patalpų paskirtis – komercinė.

Nors, regis, laikai pasikeitė, verslas turėjo tapti civilizuotas, į tokias žabangas yra pakliuvęs ne vienas Lietuvos gyventojas, norėjęs nusipirkti butą naujos statybos name. Nekilnojamasis turtas pristatomas kaip apartamentai, ir taip įstatymai nepažeidžiami, jei žinai, ką perki. Nusipirkus tokias komercines patalpas per klaidą, egzistuoja teorinė galimybė kreiptis į savivaldybę ir bandyti negyvenamąją patalpų paskirtį pasikeisti į gyvenamąją. Tačiau realybėje tai – kryžiaus keliai.

Beje, gyvenant komercinės paskirties patalpose, kišenes gerokai patuština už tokias patalpas privalomas mokėti 0,7 proc. turto vertės nekilnojamojo turto mokestis. Šį mokestį, maždaug 1 000 eurų per metus, būtų tekę mokėti ir Rasai. Tačiau, nepasirašius šių patalpų pirkimo sutarties, moters vargai nesibaigė.

Nekilnojamojo turto plėtotojas negrąžina sumokėto nemenko avanso, dėl jo greičiausiai teks bylinėtis teisme. O naujo būsto dėl įšaldytų pinigų nepavyks nusipirkti, tad teks glaustis pas tėvus, kad nereikėtų švaistyti pinigų nuomai. Todėl Rasa nori visus įspėti jokiu būdu nepasirašyti sutarties ir nemokėti avanso, savo akimis nepamačius Registrų centro išrašo, kuriame nurodyta tiksli patalpų paskirtis.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.

Ir mes judame žiedinės ekonomikos link

92 proc. – tiek plastikinių gėrimų butelių pernai surinkta Lietuvoje, ir visi jie – perdirbti. Tai vienas geriausių rodiklių pasaulyje, išsiskiriantis dar ir tuo, kad tokio rezultato pasiekta vos per dvejus metus.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Europoje nutarus griežtai riboti vienkartinių plastiko pakuočių naudojimą, jau numatyta, kad iki 2025 m. jų turės būti surenkama ir perdirbama bent 90 proc. Mat bendrija nusprendė, kad žiedinė ekonomika, kartu ir užstato sistema bei naujos žaliosios darbo vietos yra jos prioritetas.

Šiuo metu tik užstato sistema leidžia pasiekti tokių rodiklių, kito būdo pasaulyje tiesiog nėra. Ir bent jau gėrimų gamintojams geriausia priemonė kovoti su šia mūsų civilizacijos rykšte – atliekų kalnais – būtent užstato sistema. Dėl jos (tiksliau, žmonių sąmoningumo) surenkamos labai aukštos kokybės žaliavos, kurias paprasta perdirbti ir panaudoti gėrimų pakuočių gamybai. Tad, plėtojant užstato sistemą, vis mažiau išteklių (naftos, elektros energijos, transportavimo sąnaudų) reikės pagaminti naujoms pakuotėms. Aplinkos apsaugos ekspertai įsitikinę, kad bent jau gėrimų pakuotės iš perdirbtų žaliavų – rinkos ateitis. Tokios pakuotės vartotojams suteikia papildomos vertės, todėl ilgainiui vartotojai nustos pirkti neperdirbto plastiko pakuotes.

Užstato sistema daugelyje šalių tampa ne tik neišvengiama, bet ir itin pageidaujama. Be to, užstato sistemos plėtrą lemia ne tik Europos Sąjungos institucijų sprendimai. Jos naudą įrodo ir pasiekiami rezultatai. Susipažinti su gėrimų pakuočių tvarkymu į Lietuvą atvyksta delegacijos ne tik iš Europos Sąjungos valstybių, bet ir iš Kinijos, Australijos, Indijos ir kt.

Lietuvos užstato sistemą administruojančios ne pelno organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako, jog aukštus mūsų šalies rodiklius lėmė tai, kad ir mes mokėmės iš kitų valstybių patirties bei buvo stengtasi, kad sistema būtų kuo patogesnė vartotojams. Todėl, pasak pašnekovo, dabar net 97 proc. sistemos vartotojų mano, kad ji yra reikalinga. Žmonės mato, kad užstato sistema ir padeda švarinti aplinką, ir bent simboliškai papildo pinigines.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.