Šiandienos aktualijos: 2 proc. parama, laiko keitimas ir žmogaus gyvybės vertė

Šiandienos aktualijos: 2 proc. parama, laiko keitimas ir žmogaus gyvybės vertė


Žmogaus gyvybė – neįkainojama, bet pigi. Lietuviai renkasi, kuriuo laiku turės gyventi. 2 proc. paramos lašai virto milijonais. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 46-ojoje šių metų „Savaitėje“.


2 proc. paramos lašai virto milijonais


Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė pradedanti pervesti gyventojų skirtą 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą šios paramos gavėjams. Vieniems ši parama – išgyvenimo sąlyga, kitiems – galimybė susiremontuoti daugiabučio stogą. Tačiau bet kokiu atveju tai – įrodymas, kiek daug galima nuveikti, kiekvienam skyrus nors ir nedidelę sumą.


Teodora RAŠIMAITĖ


Pradėdama pervesti paramą, VMI prie Finansų ministerijos informavo, kad iš 2017 m. sumokėtų mokesčių 531 tūkst. gyventojų paramai skyrė 17,4 mln. eurų. Naujausiais statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 mln. 363 tūkst. 677 dirbantieji, tad proga suteikti paramą pasinaudojo maždaug 38 proc. jų.


Pernai į biudžetą suplaukė 1,627 mlrd. eurų, tad savo nuožiūra mokesčių mokėtojai paskirstė tik kiek daugiau nei 1 proc. savo sumokėto GPM. Kiti gyventojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasinaudojo proga dalyvauti skirstant mokesčius, tad jų sumokėti mokesčiai liko biudžete.


2017-aisiais 532 tūkst. gyventojų iš 2016 m. sumokėto GPM paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 131 tūkst. eurų pernai pirmąkart gavo 703 meno kūrėjai. Jiems pervesti paramą prašė daugiau nei 3 tūkst. gyventojų.

REKLAMA


Daugiausia gyventojų paramos praėjusiais metais buvo pervesta labdaros ir paramos fondui „Aušroja“ – daugiau nei 390 tūkst. eurų. Antrąją ir trečiąją vietas išsaugojo labdaros ir paramos fondai „Mamų unija“ (207 tūkst. eurų) ir „Bėdų turgus“ (167 tūkst. eurų). Beje, pastarasis šiemet nukrito kiek žemiau – gavo tik kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų.


Partijoms pernai atiteko panaši suma – 952,7 tūkst. eurų joms skyrė 62 tūkst. rėmėjų (užpernai kiek daugiau nei 1 mln. eurų partijoms pervedė 69 tūkst. gyventojų). Didžiausia paramos suma – daugiau kaip 242 tūkst. eurų – ir 2017 m. buvo skirta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui teko daugiau nei 220 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partijai – daugiau kaip 175 tūkst. eurų.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: 2 proc. parama, laiko keitimas ir žmogaus gyvybės vertė


Lietuva renkasi, kokiu laiku gyventi


Ilgos kalbos, kiek ir kaip mūsų gyvenimą trikdo laiko kaitaliojimas kiekvieną spalį ir kovą, netrukus baigsis. Europos gyventojai pareiškė nepritariantys laikrodžių rodyklių sukiojimui. Telieka nuspręsti, kokiu laiku – vasaros ar žiemos – gyvensime Lietuvoje.


Ramutė ŠULČIENĖ


Šių metų vasarą Europos Komisija surengė viešą Europos Sąjungos (ES) gyventojų apklausą dėl sezoninio laiko keitimo. Dauguma, net 84 proc., arba 4,6 mln., apklaustųjų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo. Kadangi europiečiai nutarė, reikia vykdyti norą. Kokį laiką pasirinkti kaip nuolatinį – vasaros ar žiemos, – kiekviena šalis spręs pati. Tiesa, pasitarusi su kaimynėmis.


Kas priims sprendimą mūsų šalyje? Susisiekimo ministerijos teigimu, tai darys ir gyventojai, ir specialistai. Lietuvoje jau pradedama reprezentatyvi gyventojų apklausa. Vadinasi, išreikšime savo požiūrį ne visi, tačiau apklausos rezultatai atspindės visų šalies gyventojų pagal pagrindinius socialinius ir demografinius aspektus (gyvenamąją vietovę, lytį, amžių ir pan.) nuomonę. Taip pat vyks konsultacijos su suinteresuotomis institucijomis. Tuomet klausimas bus derinamas su kaimyninėmis valstybėmis ir bus priimtas galutinis sprendimas.

REKLAMA


Kol kas nėra sutarta, kada atsisakysime sezoninio laiko, Lietuva to norėtų kuo greičiau. Atrodo, kad paskutinį kartą laikrodžių rodykles suksime kitais metais, tik neaišku, pavasarį ar rudenį.


Iki šiol vykusiose apklausose dauguma respondentų būdavo už vasaros laiką. Tokį sprendimą palaiko ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis. „Atsižvelgiant į tai, kaip mūsų platumose kinta dienos ir nakties trukmė per metus, ir įvertinus saulės tekėjimo ir leidimosi laiką, be abejonės, turėtume rinktis vasaros laiką. Kad geriau suprastume, kaip atrodytų mūsų dienos vienu ir kitu laiku, pažvelkime į skaičius“, – kviečia mokslininkas.


Profesorius aiškina, jog, gyvenant žiemos laiku, gruodį, per šv. Kalėdas, saulė tekėtų 8.40 min. ir leistųsi 15.55 val. Birželį per saulėgrįžą saulė tekėtų 3.40 val. ir nusileistų apie 21 val. Pasirinkus vasaros laiką, laikrodžiai, saulei tekant, trumpiausiomis gruodžio dienomis rodytų 9.40 val., leidžiantis – 16.55 val. Birželį saulė tekėtų ir leistųsi valanda vėliau nei žiemos laiku: 4.40 ir 22 val. Prie tikrojo dienos laiko dar reikėtų pridėti vadinamąsias civilines sutemas, paprastai sakant, prietemos metą ką tik nusileidus ir prieš pakylant saulei. Sutemų laikas trunka apie 40–60 min., priklausomai nuo sezono.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: 2 proc. parama, laiko keitimas ir žmogaus gyvybės vertė


Žmogaus gyvybė – neįkainojama, bet pigi


Nuo lapkričio 1 d. nukentėjusieji eismo įvykiuose galės gauti žymiai didesnes kompensacijas – iki 5 mln. eurų, tačiau ir toliau viskas priklausys nuo to, kokią sumą priteis teismas. Tiesa, teismai tradiciškai žmogaus gyvybę ir sveikatą vertina gana nebrangiai.


Teodora RAŠIMAITĖ


Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus įstatymo pataisoms, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, siekia 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Pataisomis įgyvendinami Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo sprendimai ir užtikrinama Lietuvos nacionalinių teisės aktų atitiktis ES teisės aktų reikalavimams bei stiprinama nukentėjusiųjų keliuose, ypač patyrusių labai sunkių sužalojimų, apsauga.



Seimas panaikino buvusią 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ribą ir nustatė kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant neturtinės žalos dydį. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, perkvalifikavimo ir kt.).


Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.


Čia kalbama apie turtinę žalą, ir, remdamiesi šiais kriterijais, teismai turėtų priteisti išlaikymą iki pilnametystės žuvusiojo vaikams, senyviems tėvams ir t. t. Tiesa, kol kas tokių atvejų nebuvo, nes dažniausiai teismai atsižvelgia ne tiek į tai, kokia žala buvo padaryta, kiek į tai, kiek kaltininkas realiai gali mokėti, ir paprastai šios sumos būna nedidelės.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Situacija“.



Panašios naujienos: