Laukiniai gyvūnai – rudens pavojus keliuose

Rudeninė gyvūnų migracija kasmet lemia nemažus nuostolius ir pareikalauja aukų – ir žmonių, ir pačių gyvūnų.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičius keliuose spalį išauga 50–70 proc. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad iš visų laukinių gyvūnų dažniausiai prieš automobilius pavojingai iššoka stirnos – šie žvėrys sukelia daugiau negu pusę visų tokio pobūdžio incidentų keliuose. Vidutinė susidūrimo su gyvūnu žala šiemet siekia beveik 1 500 eurų.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad susidūrimai su gyvūnais yra labai pavojingi ir gali smarkiai apgadinti automobilius. Rudenį ima anksčiau temti, o žvėrys aktyviai migruoja ieškodami maisto ir ruošdamiesi poravimuisi. Tad spalį užregistruojamų incidentų nuostoliai sudaro dešimtadalį per metus išmokamos žalų sumos. Per 9 šių metų mėnesius vien minėta draudimo bendrovė savo klientams dėl susidūrimų su gyvūnais keliuose atlygino daugiau negu 1,6 mln. eurų nuostolius.

Rudenį su žvėrimis keliuose dažniausiai susiduriama vakare ar anksti ryte. Spalį didžiausia tikimybė kelyje išvysti žvėrį yra maždaug septintą valandą ryto, kai saulė dar nebūna patekėjusi. Be to, rudenį dėl tamsos ir prasto oro pablogėja matomumas, dėl šlapios kelio dangos pailgėja stabdymo kelias.

Vairuotojai taip pat kreipiasi į draudimo bendroves, kai kelyje susiduria su lapėmis, šernais, kiškiais, elniais, briedžiais. Visgi daugiausia pranešimų gaunama, kaip jau minėta, po avarijų, kai į kelią išbėga stirnų.

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, stirnų populiacija Lietuvoje siekia apie 150 tūkst. šių gyvūnų, šernų – 19 tūkst., briedžių – 15 tūkst. Todėl stirnos – vienos dažniausiai mūsų šalyje sutinkamų laukinių gyvūnų. „Jos ieško maisto ir ganosi jaunuolynuose, pievose, laukuose, atviruose plotuose netoli kelių. Šie judrūs gyvūnai mėgsta klaidžioti, ne taip stipriai vengia transporto triukšmo, o įlindę į pakelių krūmus tampa sunkiai pastebimi, be to, gali bet kada išbėgti į kelią“, – aiškina S. Paltanavičius.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Biudžete – lėtinis lėšų stygius

Apie 2019 m. biudžetą kalbamės su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nare, buvusia finansų ministre Rasa Budbergytė.

Teodora RAŠIMAITĖ

– Biudžeto projekto parengimas laikomas svarbiausiu Finansų ministerijos darbu, tačiau šiųmetis rezultatas atrodo gana kukliai. Ką jūs pasakytumėte kaip buvusi finansų ministrė?

– Pradėsiu nuo to, kad surinkti ir paskirstyti pajamas nėra taip paprasta, nes pinigų niekada nėra tiek, kiek reikia. Ypač mūsų šalyje, kur labai mažas lėšų perskirstymas per valstybės biudžetą, labai mažą dalį bendrojo vidaus produkto sudaro mokesčiai – ji yra 8–9 proc. mažesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tai reiškia, kad daugelį sričių metai iš metų kamuoja lėtinis lėšų stygius.

Taip yra todėl, kad mes surenkame labai mažai mokesčių, mūsų šalyje klesti nemaža šešėlinė ekonomika ir egzistuoja daug mokesčių lengvatų. Tam tikroms interesų grupėms mokesčių lengvatos yra naudingos, tačiau, pavyzdžiui, 2019 m. biudžete dėl to netenkama 1,5 mlrd. eurų. Tai lemia ir gyventojų pajamų mokesčio, ir pelno mokesčio, ir akcizų lengvatos, taip pat padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis. Vien dėl šio dydžio biudžete atsivėrė 600 mln. eurų skylė. O poreikis finansuoti ir reformų, ir atlyginimų, ir kitų reikmių išlaidas nemažėja, juk žmonės turi teisę į aukštos kokybės sveikatos apsaugą, švietimą ir t. t.

Pavyzdžiui, kitais metais bus pakeista savivaldybių finansavimo metodika ir savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms atlikti bus skiriama 50 proc. mažiau lėšų. Šiuo atveju kalbama ir apie komunalinį ūkį, ir apie socialinę paramą. Nors patys valdantieji nuolat pabrėžia didžiulę regionų atskirtį. Giriamasi viešųjų finansų pertekliumi, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau atkreipė dėmesį, kad biudžeto eilutės vaiko pinigams padidinti nuo 30 iki 50 eurų nėra nenumatyta. Vadinasi, praėjus pusei metų reikės skolintis. O juk skolintis pagal konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą negalime.

– Nors tai nėra gera išeitis, kažkiek pasiskolinti turbūt galime, nes valstybės skola nėra itin didelė?

– Mes esame įsipareigoję laikytis ir Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Pagrindinė taisyklė, kurios turi būti laikomasi, – riboti išlaidas. Galbūt tai yra tiesiog pristatymo klaida, bandysime aiškintis. Tam ir yra numatytas trijų savaičių svarstymo Seime laikotarpis. Reikia susitikti ir su ministrais. Kultūros ministrės būtina paklausti, kodėl pamirštos kultūros darbuotojų algos, kodėl mažinamos išlaidos, skirtos veiklai. Su sveikatos apsaugos ministru reikėtų išsiaiškinti, ar užteks lėšų rezidentų stipendijoms, medikų atlyginimams kelti, kada valstybė už savo lėšomis draudžiamus asmenis Privalomojo sveikatos draudimo fondui mokės ne 60 proc., o visą Valstybinės ligonių kasos nustatytą sumą, dėl ko šio fondo biudžetui nuolatos stinga lėšų ir t. t.

– Žodžiu, visiems ir viskam trūksta lėšų. Tačiau kaskart finansų ministrai, pristatydami biudžeto projektus, tiesiog leipsta iš džiaugsmo, kaip gerai gyvensime... Tikriausiai tai – tokia tradicija?

– Na, pinigų visuomet trūksta. Ir, žinoma, pristatant savo darbo vaisius, norisi jais pasidžiaugti ir pasididžiuoti – tai visiškai suprantama. Tačiau turime suprasti, kad šie metai – mūsų ekonomikos augimo pikas, kiti metai nebebus tokie geri, tad reikia daryti viską, kad turėtume finansinį rezervą, neatsidurtume tokioje padėtyje, kokioje buvome per praėjusią krizę. Kitaip tariant, yra daugybė veiksnių, kuriuos reikia įvertinti, kad būtų aišku, ar šįkart giriamasi ne per daug. Pavyzdžiui, neturime lėšų valstybės tarnautojų atlyginimams grąžinti į prieškrizinį lygį, kai atlyginimai privačiajame sektoriuje kyla maždaug 10 proc. per metus. Valstybės tarnautojai tiesiog yra demotyvuoti.

– Valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimas būtų palankiai įvertintas greičiausiai tik pačių valstybės tarnautojų. Matyt, kiekvienam žingsniui reikia ir visuomenės pritarimo. Pavyzdžiui, vis kalbama apie viešojo sektoriaus lėšų dalies didinimą biudžete, bet iki šiol nė vienai Vyriausybei, kad ir kokių pažiūrų ji buvo, nepavyko to pasiekti. Kaip manote, kodėl? Ar tai buvo tik tuščios kalbos, nieko nė neketinant daryti?

Daugiau apie 2019 metų biudžetą galite paskaityti rubrikoje „Aštri tema“.

Saugodami vaikus perlenkiame lazdą?

Lietuvą supurtė dar vienas vaiko teisių apsaugos skandalas – iš šeimos buvo paimti vaikai, pasak tėvų, už trinktelėjimą vienam iš jų per ranką. Pakako praeivio skambučio. Galbūt tai iš tiesų apsaugojo nuo didesnės nelaimės, o gal tik išryškino visos vaiko teisių apsaugos sistemos problemas?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Ko gero, nedaug atsiras tokių, kurie pastarosiomis dienomis negirdėjo mamos Eglės, iš kurios buvo paimti vaikai, istorijos. Moters elgesys praeivių dėmesį patraukė, kai kaunietė su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip pasakoja dviejų vaikų mama, sūnus pasileido bėgti į gatvę, o ji tik bandė vaiką sulaikyti ir sudrausminti. Pasivijusi sūnų pliaukštelėjo jam kelissyk per kombinezoną. Pasak moters, to nepakako, nes sūnus nė nemanė klausyti. Tada Eglė porą kartų sudavė jam per ranką, o netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Mama buvo sulaikyta, kiek vėliau, kaip žinoma, vaikai paimti iš šeimos. Visuomenėje šis įvykis sulaukė didelio atgarsio.

„Buvo vertinamas grėsmės vaikams lygis pagal nustatytus kriterijus ir buvo nustatyti tam tikri grėsmės veiksniai, turėję įtakos sprendimui, kad aplinka, kurioje auga vaikai, jiems tuo momentu buvo nesaugi, tad vaikai buvo paimti iš šeimos“, – aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė. Detalizuoti, kodėl konkrečiai buvo paimti vaikai, specialistė negalėjo, tačiau patikino, kad taip padaryta tikrai ne dėl pliaukštelėjimo. „Labai gaila, bet negalime paminėti visų rizikos veiksnių, nes tai susiję su asmens duomenų apsauga ir šeimos teise į privatumą. Tačiau vienas iš rizikos veiksnių buvo šeimoje taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, atitinkantys smurto sąvoką ir požymius“, – kalbėjo A. Jakavonienė.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, motinai apribota teisė bendrauti su sūnumi. Tėvas su tarnybomis pradėjo bendradarbiauti, lanko pozityviosios tėvystės kursus. Tuo metu visuomenėje vis garsiau kalbama, jog paimti vaikus galima iš bet kurios šeimos, suprask, net iš pačios pavyzdingiausios. Tik ar tikrai taip?

„Situacija nėra paprasta, suprantame atsakomybę tiek už atliktą reformą, tiek už specialistų kompetencijas ir darbą. Noriu pasakyti, kad vaiko teisių apsaugos reforma – teisinga ir reikalinga, tačiau galėjo nutikti dviprasmiškų situacijų, kaip traktuoju ir Kauno atvejį. Kreipiame dėmesį dabar ir kreipsime ateityje į tokias situacijas ir jas nagrinėsime“, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos surengtoje spaudos konferencijoje situacijai Kaune aptarti sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Pasak ministerijos atstovės, visur, kur egzistuoja taisyklės, yra pavojus, kad jos bus netinkamai traktuojamos ar susiformuos subjektyvus tų taisyklių taikytojo požiūris. Dėl vaikų paėmimo iš šeimos etikos ar klaidingų duomenų apie motiną pranešimo vykdomas patikrinimas – viskas daroma tam, kad būtų galima pasimokyti iš klaidų ir jų nekartoti.

Plačiau apie šią istoriją – rubrikoje „Situacija“.