Šiandienos aktualijos: apie būsto kainą, lietuviškų prekių proveržį ir artėjančią finansų krizę

Šiandienos aktualijos: apie būsto kainą, lietuviškų prekių proveržį ir artėjančią finansų krizę


Būsto kainą sudaro ne vien tik būsto kaina. Artėjančios finansų krizės ženklai ir spėjimai. Lietuviškų prekių proveržis į užsienį. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 42-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Atšliaužianti finansų krizė: ženklai ir spėjimai


Viduramžiais kas kelerius ar keliolika metų ištikdavo badas, naujausiaisiais laikais tokiu pat dažnumu kartojasi ekonomikos krizės. Kol mūsų Seimas tebenagrinėja buvusios krizės aktualijas, atrodo, kad reikalai vėl krypsta panašia linkme. Tiesa, ekonomistų prognozės – nevienareikšmės ir gana atsargios.


Teodora RAŠIMAITĖ


Kalbos apie galimą krizę prasidėjo maždaug prieš porą metų, apie 2016-uosius. Tiesa, krizės data buvo vis atidėliojama ir aišku buvo tik viena – kad krizė kažkada bus, tačiau kokia ir kada, visiškai neaišku. Remiantis tik skaičių sutapimu, naujos ekonomikos krizės pradžia buvo numatyta kaip tik šių metų spalį – Rusijos finansų krizė kilo 1998 metais, o 2008-ųjų rugsėjį po „Lehman Brothers“ žlugimo smogė pasaulinė finansų krizė.


Dera paminėti, kad iš visų rizikos veiksnių – labai spartus namų ūkių ir įmonių skolų augimas, milžiniškas einamosios sąskaitos deficitas, nepagrįstas nekilnojamojo turto kainų šuolis, darbo našumo augimo atsilikimas nuo darbo užmokesčio didėjimo, – kaip pernai rašė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas, šiuo metu aktualūs tik du – darbo našumo ir algų augimo neatitikimas ir tebeaugantis noras investuoti nekilnojamojo turto rinkoje. Tiesa, pabrėžė analitikas, dabar Lietuvos ekonomika yra geriau pasirengusi atremti neigiamus išorės veiksnius negu prieš dešimtmetį, tačiau suprantama, kad nuo jų nėra visiškai izoliuota.

REKLAMA


Šių metų liepą apie galimą 1997–1998 metų pasaulio ekonomikos krizės pasikartojimą perspėjo „Bank of America“. Finansų organizacijos ekspertai išanalizavo tendencijas pasaulio vertybinių popierių rinkoje ir padarė išvadą, kad jos yra panašios į 1998-ųjų, kai įvyko ekonomikos krizė Azijos regione ir Rusija paskelbė defoltą.


Vis dėlto tokios kalbos nesuteikia daugiau aiškumo, kas mūsų laukia, tačiau pratina prie minties, kad, nepaisant to, jog daugelis žmonių geresnių laikų taip ir nepajuto, laukia prastesni laikai. Beje, apskritai dažnai būna, jog belaukiant geresnių laikų paaiškėja, kad jie jau praėjo…


Tiesa, Finansų ministerijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualiųjų įmonių) padidėjo sparčiausiai per pastaruosius 10 metų – 10 proc. (privačiajame sektoriuje – 10,2 proc., valstybės sektoriuje – 9,5 proc.). Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje ūgtelėjo 5,9 proc. (viešajame sektoriuje – 5,5 proc., privačiajame – 6,1 proc.). Šių metų pirmąjį pusmetį jis sudarė 911 eurų neatskaičius mokesčių (privačiajame sektoriuje – 911,9 euro, valstybės sektoriuje – 909,1 euro).


Plačiau šia tema – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: apie būsto kainą, lietuviškų prekių proveržį ir artėjančią finansų krizę


Mūsų prekės vis labiau veržiasi į pasaulį


Lietuviškų prekių eksportas vis labiau ima lenkti iki šiol pirmavusį reeksportą (anksčiau importuotų prekių eksportą).


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas šiemet augs labiau, nei manyta, – 8 proc. iki 13,5 mlrd. eurų, paslaugų – 11 proc. iki 9,3 mlrd. eurų. Pavasarį ši agentūra prognozavo kiek kuklesnius skaičius. Prekių (be energetikos produktų) reeksporto vertė turėtų didėti 6 proc. ir siekti 11 mlrd. eurų, nors pavasarį reeksporto prognozė siekė 9 proc. ir buvo tikimasi augimo iki 11 mlrd. eurų.


„Lietuvos eksportuotojai nenori prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje. Tai rodo augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir eksporto produkcijos vertės augimas. Lietuviai stengiasi ne tik pagaminti ir parduoti daugiau, bet ir eksportuoti didesnės pridėtinės vertės produktus už didesnę kainą“, – teigia „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

REKLAMA


Augant lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtims, mūsų eksporto struktūroje mažėja reeksporto dalis. Tai labiausiai lemia neapibrėžtumas pagrindinėje reeksporto rinkoje – Rusijoje. Pirmąjį šių metų pusmetį reeksportas sudarė 39 proc. viso eksporto, pernai – 42 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiuo metu sudaro 49 proc. viso eksporto, o energetikos produktų eksportas išlieka stabilus ir siekia 12 proc.


Tiesa, įspėja ekspertai, mažėjantis dirbančiųjų skaičius apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio sektoriuose kelia nemenką iššūkį eksporto augimo perspektyvoms. Darbo užmokesčio sąnaudoms tebeaugant, Lietuvos eksportuotojai turi ieškoti galimybių gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, kad neprarastų konkurencingumo eksporto rinkose.


Šia tema kalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pritaria: taip, mūsų įmonės didina eksporto apimtis. Palyginti su ankstesniu pusmečiu, pastebimai pagerėjo maisto pramonės, bet pablogėjo tekstilės pramonės produkcijos eksporto prognozės. Tiesa, mūsų tekstilės pramonės prekių eksporto prognozes labai riboja beveik maksimaliai išnaudojami gamybos pajėgumai, todėl tekstilininkai praktiškai negali prisiimti naujų užsakymų.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „„Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: apie būsto kainą, lietuviškų prekių proveržį ir artėjančią finansų krizę


Būsto kainą sudaro ne vien būsto kaina


Nekilnojamo turto ekspertai apskaičiavo, kiek būsto pirkėjams tenka patirti papildomų išlaidų, kurios, deja, skaičiuojamos tūkstančiais eurų, tačiau neišvengiamos. Naujakuriai apie tai dažnai net nesusimąsto, todėl gali pakliūti į keblią finansinę padėtį.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Paprastai naujakuriai, pirkdami būstą, visą dėmesį ir lėšas skiria pradiniam įnašui ir pagrindinei kainai, tačiau papildomų išlaidų susidaro taip pat nemažai. Nekilnojamojo turto burbulo metais bankai kartu su būsto paskola skolindavo net šioms išlaidoms, tačiau tie laikai seniai praėjo. Ir pradiniam įnašui, ir papildomoms išlaidoms šiais laikais rekomenduojama susitaupyti.


Tad perkantiesiems būstą reikėtų turėti omeny, kad teks dar skirti lėšų nekilnojamajam turtui įregistruoti, jo detaliam vertinimui, draudimui, notarinei ar būsto paskolos sutartims sudaryti ir t. t. Nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad papildomos išlaidos gali sudaryti ne mažiau nei 1 500–2 000 eurų, o įskaičiuojant avanso mokestį – ir kelis kartus daugiau. Pasak Martyno Žibūdos, nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros departamento direktoriaus, būsto pirkėjams papildomų mokesčių įvairovė bei dydžiai neretai būna netikėti.



„Būsto sandoryje dalyvauja ne tik pirkėjas ir pardavėjas, bet ir neretai sandorį finansuojantis bankas, nuosavybės teisę registruojančios institucijos, vertintojas, notaras. Visų jų paslaugos yra mokamos, todėl šias išlaidas, vidutiniškai siekiančias 1500–2000 eurų, taip pat reikėtų numatyti savo biudžete“, – teigia M. Žibūda.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Problema“.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris