„Savaitė“: šiandienos aktualijos

„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Mūsų vandenys kenčia nuo nitratų, teigia Aplinkos apsaugos agentūra. Britų pareiškimas dėl migracijos sukėlė darbininkų audrą Lietuvoje. Kokių PVM lengvatų dar sulauksime? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 41-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Kokių dar sulauksime PVM lengvatų?


Kuo arčiau pavasarį vyksiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai, tuo daugiau politikų pažadų. Valdančioji koalicija, per rinkimų kampaniją žadėjusi naikinti mokesčių privilegijas, atėjusi į valdžią paliko galioti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai.


Dabar premjeras Saulius Skvernelis prakalbo, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas nuo kitų metų bus taikomas malkoms. Kritikai iš karto užsipuolė: o kodėl ši lengvata nebus taikoma medžio ir šiaudų granulėms, taip pat briketams? Juk šiam biokurui irgi taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas.


Ir tai dar ne visas sąrašas, į kurį vis nauji politikai įrašo savo proteguojamas mokesčio lengvatas. Netyla kalbos apie galimybę įvesti lengvatinį PVM tarifą atskiriems maisto produktams ar vaistams.
Iš šalies žiūrint, tai taip patrauklu – rūpintis socialiai pažeidžiamiausiais piliečiais-rinkėjais. Kita vertus, beveik niekas iš panašius pasiūlymus teikiančių politikų nė nesusimąsto, kad kiekviena lengvata – tai visos mokesčių sistemos išbalansavimas.

REKLAMA


Ir niekas iš tautos išrinktųjų neprabyla apie tai, kad gal, girdi, grąžinkime ikikrizinį PVM tarifą – 18 proc. Nes, pasirodo, būtent šis mokestis labiausiai ir pripildo valstybės biudžetą pinigų. Dėl kurių vėliau ir bandoma manipuliuoti įvairiomis lengvatomis?


Plačiau šia tema – rubrikoje „Savaitės klausimas“.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Mūsų vandenys kenčia nuo nitratų


Miestuose ir miesteliuose veikia vandenvalos įrenginiai, tačiau ir žemės ūkio pakanka, kad mūsų vandenys būtų gerokai „atskiesti“ nitratais. Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus darbuotojas Mindaugas Gudas pasakoja apie mūsų šalies vidaus vandenų būklę.


2000 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė Bendrąją vandens politikos direktyvą, jos reikalavimai buvo perkelti į šalių narių nacionalinę teisę. Direktyva reikalauja, kad šalys narės kas šešerius metus visapusiškai įvertintų vandens telkinių būklę, nustatytų visas esmines problemas vandens telkiniuose, jų priežastis (taršos šaltinius, žmonių veiklos poveikį) ir parengtų vadinamuosius upių baseinų valdymo planus, kuriose būtų numatytos priemonės nustatytoms problemoms išspręsti, t. y. gerai vandens telkinių būklei pasiekti.


Būtent parengus tokius planus ir pateikus juos Europos Komisijai tapo žinoma, kokia gi yra ES vandens telkinių būklė. Pirmieji upių baseinų valdymo planai buvo parengti 2010 m., antrieji – 2016-aisiais (Lietuvoje patvirtinti 2017 m. pradžioje kaip Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programa ir jos įgyvendinimo veiksmų planas).


Po minėtų tyrimų paaiškėjo, kad Lietuvoje pagal ES ir šalies teisės aktus reikalaujamos bent geros būklės neatitinka Kuršių marios, Baltijos jūra, maždaug pusė (51 proc.) upių ir apie 40 proc. ežerų. Visoje ES daugiau nei 63 proc. upių ir beveik pusė ežerų yra prastesnės nei geros ekologinės būklės. Tačiau tai – tik vidutiniai skaičiai. Štai Latvijoje apie 80 proc., Lenkijoje ir Švedijoje apie 70 proc., o Vokietijoje daugiau nei 90 proc. upių yra daugiau ar mažiau užterštos. Estijoje ir Suomijoje tik mažiau nei 40 proc. upių yra prastesnės nei geros ekologinės būklės.

REKLAMA


Kitų Europos šalių ir ežerai yra labiau užteršti nei Lietuvos. Tik Estijoje, Suomijoje ir Austrijoje yra mažiau nei Lietuvoje ežerų, priskirtų prie prastesnės nei geros ekologinės būklės (mažiau nei 33 proc. Estijoje, mažiau nei 20 proc. Suomijoje ir mažiau kaip 12 proc. Austrijoje).


Taigi mūsų šalyje vandens telkinių būklė yra vidutiniškai geresnė nei visoje ES, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje padėtis – gera. Žodžiu, ir visoje bendrijoje, ir Lietuvoje pusės ir daugiau vandens telkinių būklė yra gerintina. Atkreiptinas dėmesys, kad ES kėlė uždavinį, įrašytą į direktyvą kaip privalomai pasiektiną tikslą, gerą vandens būklę pasiekti visuose vandens telkiniuose iki 2015-ųjų (su išimtimis – iki 2021 m.). Tačiau vidaus vandenys nuo 2010 m. iš principo nepagerėjo nei visoje ES, nei Lietuvoje.

Daugiau paskaityti apie šią problemą galėsite rubrikoje „Lietuvoje“.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Britų pareiškimas dėl migracijos sukėlė audrą


Jungtinės Karalystės premjerė Tereza Mej, pranešusi apie žemos kvalifikacijos darbuotojų migracijos stabdymą, ne tik sukėlė nerimą mūsų tautiečiams, bet ir papiktino savo piliečius – jie dėl savo atlyginimo pasijuto prilyginti žemos kvalifikacijos darbuotojams.


Pasipiktinimą sukėlė tai, kad T. Mej ne tik paminėjo profesijas, kurių atstovai pageidaujami Jungtinėje Karalystėje (mokslininkai, inžinieriai, gydytojai), bet ir atlyginimą, kurį jie galėtų uždirbti – 30 tūkst. svarų sterlingų per metus neatskaičius mokesčių (34 tūkst. eurų per metus, arba apie 2 800 eurų per mėnesį), nes tik tokia ir, žinoma, didesnė alga garantuoja, kad atvykėlių nauda viršys visuomenės nuostolius. Įdomu tai, kad ši suma yra didesnė už vidutinį šalies atlyginimą. Šiuo metu jis sukasi apie 26 tūkst. svarų per metus (29 tūkst. eurų per metus, arba 2 500 eurų per mėnesį). Tad nukreipta prieš imigrantus lazda kitu galu kliudė Jungtinės Karalystės gyventojus.


Kaip laisvo darbo jėgos judėjimo pabaiga paveiks kitus sektorius, aiškėja iš naujausios Migracijos patariamojo komiteto ataskaitos. Joje skelbiama, kad imigrantai sudaro 5 proc., arba 3,3 mln., šalies gyventojų ir tarp jų yra žymiai daugiau darbingo amžiaus žmonių nei likusioje populiacijos dalyje. Taip pat nepaprastai korektiškoje ir neutralioje ataskaitoje užsimenama, kad darbingo amžiaus imigrantai kelia mažiau problemų sveikatos apsaugos ir socialinei sistemoms.



Ataskaitoje minimos ir sritys, kuriose dirba daugiausia darbuotojų iš Europos Sąjungos (ES). Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonėje jie sudaro ketvirtadalį darbuotojų. Kita svarbi sritis, priklausoma nuo Europos darbuotojų, – logistika. Čia darbuojasi 19 proc. ES piliečių. Pavyzdžiui, pusė elektroninės prekybos bendrovės „Amazon“ ir trečdalis prekybos tinklo „Morrisons“ darbuotojų yra išeiviai iš ES.


Didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje dirba 15 proc. ne Jungtinės Karalystės piliečių ir 6 proc. ES piliečių. Socialinės apsaugos srityje dirba 5 proc. žmonių, 5 proc. iš jų – iš ES.
Pristatydama naują migracijos politiką BBC T. Mei patikino, kad supranta verslo poreikius, ir paragino verslininkus rengti darbuotojus Jungtinėje Karalystėje ir investuoti į produktyvumo augimą. Kitaip sakant, ir verslą paragino išsiversti be darbuotojų iš ES, tačiau greitai įgyvendinti tokių sprendimų neįmanoma. Naujoji politika labiausiai pažeistų žemės ūkio sektorių, tiesa, Vyriausybė rengia specialią sezoninių darbininkų įdarbinimo schemą.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris