Technologijos keis darbo rinką lėtai, bet nenumaldomai

Kad žmones daugelyje sričių pakeis robotai, girdime jau seniai, ir šis futuristinis scenarijus jau po truputį pildosi. Kol kas dėl technologijų įtakos darbo vietoms ramiausiai jaučiasi valstybės tarnautojai, mažiausiai užtikrintas – prekybos sektorius.

Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujosios technologijos ir darbo vietų automatizacija ateityje pakeis tam tikrų profesijų žmones, parodė „Swedbank“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Kol kas ši grėsmė nelaikoma realia: daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietų ir netiki, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų pažangos galėtų prarasti darbą.

Kodėl žmonės nelinkę sureikšminti technologijų įtakos darbo vietoms? Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, naujosios technologijos dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, todėl žmonės dar nemato jų masinio poveikio. Be to, ten, kur robotai ar technologiniai sprendiniai pakeičia darbuotojų atliekamas funkcijas, jie dar nėra pajėgūs veikti be žmogaus priežiūros.

Dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje – Lietuvoje ir Estijoje po 74 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad naujosios technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti yra paslaugų sektoriaus darbuotojai (72 proc.). Mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų ateities visose trijose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus atstovai (60 proc.). Mat pastarieji jau kasdien susiduria su įvairiais automatizacijos sprendiniais. Todėl savitarnos kasas prekybos centruose net 84 proc. respondentų įvardija kaip technologinius kasininkų konkurentus.

Beje, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad naujosios technologijos pirmiausia pakeis nekvalifikuotus darbuotojus. Respondentai taip pat įvardijo sritis, kuriose, jų manymu, technologijos nesugebės pakeisti žmonių. Daugiausia (52 proc.) apklaustųjų Lietuvoje įsitikinę, kad technologijos niekada nepakeis žmonių bendraujant su vaikais, 44 proc. – kūrybiškumo srityje, 42 proc. – gebėjimu motyvuoti kitus žmones.

Nusiteikę pokyčiams
Pagal nusiteikimą pokyčiams iš Baltijos šalių gyventojų pirmauja lietuviai. Mūsų šalyje net 39 proc. respondentų teigė, kad ateityje jie ryžtųsi keisti dabartinę profesiją į naują sritį, kurioje tektų įgyti naujų įgūdžių. Tokiam žingsniui būtų pasiryžę 29 proc. estų ir 20 proc. latvių. Su dideliais profesiniais pokyčiais jau yra tekę susidurti daugiau kaip pusei Baltijos šalių gyventojų.

Plačiau pasidomėti šia tema galėsite rubrikoje „Lietuvoje“.

Nedarnus Darbo kodeksas atspindi nedarnius santykius

Po kelerius metus trukusių audringų diskusijų priimant naująjį Darbo kodeksą jis netapo subalansuotu dokumentu, ir pirmieji metai jam įsigaliojus tai akivaizdžiai parodė. Nors Vyriausybė ragina palaukti, Seimui buvo pateiktos pirmosios naujojo Darbo kodekso pataisos, jų bus ir daugiau.

Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktos Darbo kodekso pataisos, kaip teigiama pranešime, „susijusios su darbuotojų gerovės, palankių darbo sąlygų ir jų teisių užtikrinimu, užkertant kelią dirbančiųjų išnaudojimui“. Siūloma Darbo kodekse numatyti, kad į darbo laiką įeitų darbo vietos sutvarkymas po darbo, laikas, reikalingas persirengti, darbo įrankiams ir saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti, kad darbuotojams būtų užtikrinta sveika ir saugi darbo aplinka, o galutinio darbo produkto vartotojui – pagaminto produkto saugumas.

Remiantis siūlomu projektu, darbdaviui ir darbuotojui susitarus dėl tikslios darbovietės (nurodžius jos adresą), darbuotojas galės planuoti savo poilsio, kelionės į darbą ir atgal laiką. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir susiklosčiusias tradicijas vieną dieną darbuotojas gali dirbti viename Lietuvos krašte esančiame objekte, kitą – kitame, ir tai laikoma darbu toje pačioje darbovietėje.

Su Europos Sąjungos (ES) darbo laiko direktyvos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo suderinimu su Lietuvos Respublikos teisės aktais susijęs ir siūlymas atitinkamai traktuoti budėjimą ne darbovietėje, pasirengus per nustatytą laiką atlikti darbo funkcijas. Šiuo metu galiojanti Darbo kodekso nuostata, kad pasyvus budėjimas namuose, pasirengus atlikti darbo funkciją, nelaikomas darbo laiku, neatitinka direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo.

ESTT šių metų pradžioje priėmė ir Lietuvos vairuotojams bei kitiems darbuotojams itin aktualų sprendimą dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. Teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad negalima nukrypti nuo darbo laiko apibrėžimo, nustatyto Darbo laiko direktyvoje, išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinė teisė nustato darbuotojui palankesnes sąlygas. Ši direktyva vis dėlto nereguliuoja darbo užmokesčio klausimo, t. y. nacionalinėje teisėje gali būti nustatyta, kad pasyviai budint namuose mokamas mažesnis darbo užmokestis ar kad jis visai nemokamas.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Neperleidžiamas tėvystės laikotarpis: ar esame pasiruošę?

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tik kas penktas vyras skiria valandą ar daugiau savo laiko vaikams ir pagyvenusiems šeimos nariams. Moterys, pasirodo, atidirba dieną darbe, o vėliau – dar vieną pamainą namie.

Motinystė vis dar yra iššūkis moteriai. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyrų ir moterų, turinčių vieną vaiką iki 6 metų, užimtumo skirtumas – iki 24,7 proc. Moterys dėmesio vaikams skiria gerokai daugiau. Šeimose, turinčiose du vaikus, iš kurių jaunesnysis yra iki 6 metų, šis skirtumas siekia iki 25,6 proc. Šeimose, auginančiose tris vaikus, mamos vaikų priežiūrai skiria iki 35,7 proc. daugiau laiko nei tėčiai.

„Tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra labai svarbi, o palankesnės sąlygos vyrams prisiimti drauge su moterimis dalį priežiūros pareigų, mažinant jų pajamų ir darbo užmokesčio skirtumus, – būtinos“, – Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Neperleidžiamas tėvystės laikotarpis: ar Lietuva pasiruošusi pritaikyti Švedijos patirtį?“ kalbėjo Seimo narė Monika Navickienė.

Pasak Seimo narės, stereotipas, kad vyrai yra sėkmingi karjeristai, o romios moterys prižiūri vaikus, – vis dar gajus. „Iš to kyla daugybė problemų patiems vyrams ir, žinoma, moterims, turinčioms pernelyg mažai paskatų peržengti tas demarkacines stereotipines linijas“, – pabrėžė M. Navickienė.
Padarinys valstybės mastu – prasti demografiniai rodikliai. Suminis gimstamumo rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai vaikų per reproduktyvų gyvenimo laikotarpį pagimdo viena moteris, Lietuvoje 2017 m. siekė 1,69. Kai įvertiname kompleksiškai, atsižvelgdami į emigracijos mastus, situacija atrodo gana pesimistiškai.

Šiuo metu mūsų šalyje mokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki dvejų metų, o tėvai gali rinktis iš dviejų modelių: arba prižiūrėti vaiką vienus metus ir gauti 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką, arba prižiūrėti vaiką dvejus metus – tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais mokama 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, antraisiais – 40 proc. Vaiko tėvai gali keisti vienas kitą priežiūros atostogose: dalį laiko vaiką gali prižiūrėti tėvas, dalį – mama.

„Sodros“ duomenimis, 2017 m. vaiko priežiūros išmokas gavo 33 tūkst. moterų ir 9,7 tūkst. vyrų. Nors vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius nuosekliai auga, dauguma (8,2 tūkst.) jų išmokas gauna antraisiais vaiko priežiūros metais, kai galima ir dirbti, ir gauti 40 proc.
kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką. Tokiais atvejais vaiką prižiūrinti mama išeina iš darbo arba palieka jį auklių ar senelių globai. Taigi, nors tėčiai ir išeina vaiko priežiūros atostogų, negalime teigti, kad visi jie prižiūri savo vaikus, be to, tokį sprendimą neretai lemia faktas, kad vyro atlyginimas – didesnis nei žmonos.

Visą šį straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.

Čia galite užsisakyti žurnalo „Savaitė“ prenumeratą.