„Savaitė“: šiandienos aktualijos

„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Inga Jankauskaitė: nepopuliarūs sprendimai – didžiausios pergalės


Antrą kartą į LNK projekto „Lietuvos balsas“ mokytojos kėdę sėdusi Inga JANKAUSKAITĖ pripažįsta, jog didžiausias pergales gyvenime jai pelnė patys netikėčiausi sprendimai.


– Su kokia emocija pasitikote rudenį: „kaip gaila prabėgusios vasaros“ ar „ačiū Dievui, prasideda naujas darbų sezonas“?


– Tokios darbingos vasaros kaip ši jau senokai neatsimenu. Turėjau vos keletą laisvų dienų ir tik instagrame sekiau, kaip mano draugai atostogauja. Nuovargio yra, bet aš laiminga. Jaučiuosi reikalinga. Galiu praktikuoti ir teatre, ir kine, ir televizijoje. Visada sakiau ir sakysiu, kad negali būti aktorė be vaidmenų, dainininkė – be dainų ar laidų vedėja – be laidų. O norėdama išlaikyti formą ir „augti“ turi treniruotis.


– Tai jums visą vasarą teko „treniruotis“?


– Beveik taip. Nufilmavome naują Donato Ulvydo filmą „Ir visi jų vyrai“. Dirbti su Donatu visada laimė ir komfortas, tad pakviesta kurti pagrindinį vaidmenį nei svarsčiau, nei galvojau. Tai moteriškas kinas, kuriame moteris – ne priedas prie vyro, ne stereotipas ir ne simbolis, o realus, tikras, psichologiškai pagrįstas charakteris. Ypač jaudinuosi laukdama rezultato.


Svajoju, kad mano Jurgą pamiltų, patikėtų jos istorija, suprastų ir pateisintų. Didžiausia sėkmė, kai žiūrovas sukurtame charakteryje atpažįsta save.

REKLAMA


– Koks jums yra idealių atostogų modelis?


– Man poilsis pirmiausia reiškia privatumą. Didelė palaima, kai turiu galimybę pakeisti aplinką ar bent jau pabėgti pas tėvus į kiemą, su vaikais, pas artimiausius draugus ar užsidaryti namuose, kur galiu būti tarp pačių artimiausių, kur tiesiog galiu būti savimi.


– Tikitės tokių akimirkų pasičiupti iš rudens?


– Jas reikia įrašyti į būtiniausių darbų sąrašą ir gaudyti, nes savaime nebeateina (juokiasi).


– Neabejotinai nemažai jūsų vasaros pasigrobė ir „Lietuvos balsas“. Su kokiu nusiteikimu antrą kartą nėrėte į šiuos vandenis?


– Save dresavau, kad šiemet būsiu racionalesnė, pasistengsiu neįsileisti giliai į širdį savo komandos sėkmių ir nesėkmių. Kad ir kaip kartais norėtųsi save pasaugoti, man tai sunkiai sekasi. Natūralu, kad ne visi į projektą ateinantys dalyviai turi vienodą motyvaciją, amžių, intelektą, poreikius, išsilavinimą ir supratimą, ko čia atėjo. Nemoku aš truputį, ir net jei kartais atrodo, kad beprasmiškai ardausi, vis tiek neramiai kvėpuoju ir sergu už juos taip, kaip už save. Meluoju – dar labiau. Jie – nuostabūs, ir aš palaiminta, jei galiu padėti jiems drąsiau žengti tuos pirmus žingsnius.


– Sunku buvo surinkti komandą?


– Juk tai projektas su taisyklėmis! Sunku ar lengva – komanda yra. Aišku, kad visame tame daug loterijos, sėkmės, atsitiktinumo, bet tai ir veža! Sunkiausia dalis yra nokautai ir dvikovos, kai savo penkiolikos žmonių būrelį turi sumažinti iki šešių. Labai sunku pasakyti „ne“ – nežinau, kuo reikia būti, kad tą galėtum padaryti lengva ranka. Neišvengiamai jau būni prisirišęs. RŪPI. Mano tikslas šiame projekte – tikrai ne pergalės. Man kur kas svarbiau, kad kiekvienas dalyvis išeidamas iš projekto galėtų pasakyti, jog tikrai čia buvo verta būti, kad patirtų asmeninę pergalę. Nors ir labai nedidelę.

REKLAMA



– Kokiais dalykais jauni žmonės jus labiausiai pavergia?


– Savimi pačiais, unikalumu, asmenybe, kūrybiškumu, ieškojimu išeičių iš komplikuotų situacijų… Mane pavergia tie, kurie net nemėgdami dainos vis tiek padaro viską, kad ji praskambėtų. Tai yra kūrybiškumas, muzikalumas, tam tikras specifinis mąstymas, kurio, esu tikra, ne išmokstama, o įgyjama su genais. Su tokiais žmonėmis paprastai pavyksta susišnekėti.


Visą Laimiaus Stražnicko interviu su I.Jankauskaite galite perskaityti naujame „Savaitės“ numeryje.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Darbuotojai iš Ukrainos – pigi ir nevertinama darbo jėga?


Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai tikisi čia užsidirbti, tačiau neretai jų lūkesčiai neišsipildo – atlyginimai mažesni nei tą patį darbą dirbančių lietuvių, nemokami laiku arba nemokami visai, o atsitikus nelaimei gali būti ir taip, kad darbdavys apsimes, jog tokio darbuotojo nė nepažįsta.


Vilniuje esančioje statybvietėje nugriuvusi sienos konstrukcija sužalojo du Ukrainos piliečius (gim. 1967 ir 1968 m.), dėl daugybinių sužalojimų jie paguldyti į ligoninę.


Dėl ukrainiečių buvimo statybvietėje policijos tyrėjams kilo ne vienas klausimas. Iš pradžių įmonės atstovai sakė, kad abu ukrainiečiai – čia dirbantys statybininkai. Kiek vėliau persigalvojo ir pradėjo tvirtinti, kad šių vyrų nepažįsta ir nežinia, iš kur jie atsirado.


Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. Įvykiu statybvietėje žada domėtis ir Darbo inspekcija.


Tai tikrai ne vienintelis atvejis, kai statybvietėje sužalojami ar žūsta darbuotojai. Nuo nelaimingų atsitikimų neapsaugotas niekas, tačiau vis dažniau viešojoje erdvėje linksniuojant užsidirbti į Lietuvą atvykusių ir apgautų arba kitaip išnaudotų ukrainiečių pavardes kyla klausimas, kiek Lietuva yra pasiruošusi darbuotojų iš Rytų atvykimui, ar jie žino savo teises mūsų šalyje, ko tikisi ir ką iš tiesų gauna?


Ir išnaudojami, ir apgaunami


Kokios priežastys ukrainiečius veja į Lietuvą? Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad gerai žinomos priežastys – karas, skurdas, siekis išlaikyti šeimas, tėvus – veja moteris ir vyrus iš jų gimtos žemės Ukrainoje. „Deja, tai dažnai prisimename tik per paramos koncertus, klausydamiesi politikų kalbų, tačiau gana didelis ukrainiečių darbinis išnaudojimas rodo, jog ne tokie mes ir solidarūs. Mielai skleidžiami mitai apie šių darbščių žmonių kėslus „išvyti lietuvius iš jų darbo vietų“, mat ukrainiečiai sutinka gauti ir mažesnius atlyginimus, ir dirbti ilgesnes valandas. O kai kalbame apie šių žmonių darbinį išnaudojimą, būtinai atsiranda tokių, kurie sako, kad ir juos, lietuvius, išnaudoja darbdaviai, ir siūlo verčiau rūpintis lietuvių situacija.

Nepateisinu tokio darbdavių elgesio, tačiau noriu paaiškinti skirtumą. Jeigu lietuvis darbdavys pažeis Lietuvos piliečio teises, šis galės kreiptis į atitinkamas institucijas, nes žino, kur kreiptis, žino savo teises, moka kalbą, turi artimuosius, kurie gali patarti ir padėti. Darbinį išnaudojimą mūsų šalyje patiriantis ukrainietis viso to neturi“, – sako pašnekovė.



Ji atkreipia dėmesį, kad nelegalus darbas yra tik dalis bėdos – neretai darbinį išnaudojimą patiria ir legaliai mūsų šalyje dirbantys užsieniečiai.


„Mūsų centras yra susidūręs su grubiu darbininkų iš Ukrainos išnaudojimu, manau, kad nelaimingų atsitikimų dėl nesaugių darbo sąlygų taip pat apstu. Laiku nemokami atlyginimai, išskaitos darbdavio nuožiūra, išgalvotos nuobaudų sistemos, neapmokami viršvalandžiai – problemų yra daug“, – pastebi pašnekovė.


Visas straipsnis – 37-ajame šių metų „Savaitės“ leidinyje.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Namų šildymo sistemoms – ypatingas dėmesys


Oro tarša, sukelianti ligas ir priešlaikines mirtis, tebėra viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir aplinkos problemų daugelyje pasaulio šalių. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.

Sveikatai pavojingos medžiagos


Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų. Ir nors tie teršalai, kaip ir teršimo šaltiniai, labai skirtingi, bene didžiausių diskusijų sukėlė Aplinkos ministerijos ketinimas uždrausti naudoti malkas ar kitą kietąjį kurą vietovėse, kuriose yra centrinis šildymas.


Pasak ministerijos atstovų, iki šiol kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose visiškai nereguliuojamas, nors akivaizdu, kad daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų.


„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.


Taigi, rodos, visai logiška, kad tokios taršos sumažėtų, jeigu sumažėtų kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Tačiau kokiomis priemonėmis to bus siekiama?


Parama modernizavimui


Aplinkos ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą. Viena iš svarbiausių ir jau pradėta įgyvendinti priemonė – modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis.

Paraiškos vertinamos pagal tai, kokioje šalies teritorijoje įregistruotas namų ūkis, kuriame ketinama keisti katilą. Jeigu jis patenka į aplinkos ministro nustatytą padidintos didžiųjų miestų aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, įgyvendinant projektą turės būti diegiami tik teršalų į aplinkos orą neišmetantys šilumos gamybos įrenginiai. Namų ūkiai, registruoti kitoje miestų teritorijoje ir bet kurioje kitoje Lietuvos teritorijoje, būstui šildyti gali rinktis bet kokius naujus šilumos gamybos įrenginius.

REKLAMA


Iš viso katilams keisti numatyta 15 mln. eurų Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama, net 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus. Modernesnės ir tausesnės technologijos padės taupiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą.


Visas šis straipsnis ir kitos temos – naujajame žurnale.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris