„Savaitė“: šiandienos aktualijos

„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Ekstremalėjančios stichijos smogia negailėdamos


Karščiu ir sausu oru lepinusi vasara baigėsi. Karščiai, sausros ir gaisrai buvo stebimi visą sezoną ne tik Europoje, bet ir Rytų Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Deja, tikėtina, kad kuo toliau, tuo labiau gamtos jėgos siautės.


Draudikai sunerimę


Šią vasarą intensyvios liūtys ir karščio bangos keitė viena kitą. Kai vienos Europos šalys skendo, kitos degė. Pernai padėtis buvo panaši: šiaurinė Europos dalis gavo ypač daug kritulių vasarą, o pietinėje vyravo sausi ir karšti orai.


Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko, stichijos šiemet pridarė daug žalos visai Europai, taip pat ir Lietuvai. „Jau 2017 metus dėl gamtos stichijų padarytų žalų tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re“ oficialiai pakrikštijo nuostolingiausiais nuo pat 1977-ųjų. Tiesa, pernai pasauliniu mastu didžiausias žalas padarė Jungtines Amerikos Valstijas siaubę uraganai, o šiemet nuostolius skaičiuoja karščio, miškų gaisrų ir purvo nuošliaužų nualinta Europa“, – sako M. E. Goliančikas.


Pašnekovo teigimu, Lietuva tikrai gali džiaugtis išvengusi didelio masto miškų gaisrų, siaubusių kaimyninę Latviją ir itin daug žalos padariusių Švedijoje. Tačiau, pasak draudikų, gyventojų ir įmonių turtas šiemet nuo vasarą užklupusių stichijų kentėjo labiau nei praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti rekordiniai nuostoliai. „Šių metų vasaros nuostoliai, preliminariais duomenimis, yra maždaug dešimtadaliu didesni nei pernai, vadinasi, ir toliau gamtos stichijos nepasigaili nei žmonių, nei verslo. Palyginti su 2016 metais, nuostoliai išaugo 30 proc.“, – skaičiuoja ekspertas.

REKLAMA


Liūtys ir žaibai


BTA duomenimis, šiemet daugiausia žalos padarė liūtys ir žaibai. Pavyzdžiui, vien birželio 21 dieną bendrovės klientų patirti audros nuostoliai siekė daugiau kaip 200 tūkst. eurų, o liepą fiksuotų įvykių dėl liūčių skaičius buvo tris kartus didesnis nei birželį. Didžiausias rugpjūčio įvykis – audros metu sugriuvęs statinys. Nuostoliai viršija 35 tūkst. eurų.


Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ dar rugpjūčio viduryje pateikė skaičiavimų rezultatus – vasaros karščius keičiančios liūtys su žaibais ir audros padarė gyventojų turtui žalą, siekiančią beveik 700 tūkst. eurų. Bendrovės duomenimis, per 7 didesnes šią vasarą siautusias audras nukentėjo maždaug 1 300 klientų, ketvirtadalis audrų žalų įvyko ne dėl pačių audrų, o dėl žaibavimo sukeltų padarinių.


Žaibai dažniausiai sugadina elektronikos prietaisus, tokia žala siekia vidutiniškai 390 eurų. Žaibavimo padariniai gali būti ir labai skaudūs: beveik 3 000 eurų nuostoliai vienam klientui atlyginti dėl žaibų sukelto elektros viršįtampio sugadinto šildymo katilo, daugiau nei 3 600 eurų – dėl sugadintos vartų automatikos ir stebėjimo sistemos. Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia elektros prietaisai, kurie būna įjungti į elektros lizdus ar sujungti su kitais prietaisais, – šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai, nuosavuose namuose – šildymo katilai, signalizacijos sistemos. Būna atvejų, kai žaibas trenkia į pastatą.

REKLAMA


Visą Ivonos Jaroslavcevienės straipsnį skaitykite naujajame žurnalo „Savaitė“ numeryje (2018 m. Nr. 36).


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Slaptas įdarbinimas – katė maiše ar nauja galimybė?


Beveik prieš metus, 2017-ųjų rudenį, dviejų vaikinų iš Estijos sukurta slapto įdarbinimo programėlė sulaukė didžiulio populiarumo toli už šalies ribų. Net jeigu ir nesukels perversmo įdarbinimo srityje, ji yra gera alternatyva, kokios ir darbdaviai, ir darbuotojai, pasirodo, buvo tiesiog ištroškę.


Programėlės kūrėjai Karelas Holmas ir Antonas Narusbergas skelbia, kad įdarbinimo rinkoje ji padarys tokį pat perversmą, kokį „Revolut“ (nebankinės mokėjimo kortelės) sukėlė finansų, o „Uber“ (pavėžėjimo paslauga, bet ne taksi) – transporto sektoriuose. Daugelis pasakytų, kad šios alternatyvos neišstums nei bankų, nei taksi verslo, ir jie būtų teisūs, vis dėlto tokios alternatyvos tobulina rinką, verčia pasitempti senuosius rinkos dalyvius ir suteikia naujų galimybių ir darbuotojams, ir darbdaviams.


Didina darbuotojų pasitikėjimą


Kaip veikia ši darbo pasiūlos ir paieškos sistema? Naudojantis slapto įdarbinimo programėle, pavadinta „MeetFrank“, galima anonimiškai susirasti darbą, o darbdaviams – darbuotojų. Nemokamai atsisiuntus programėlę iš „App Store“ arba „Google Play“, neatskleidžiant savo tapatybės, reikia atsakyti į kelis klausimus apie savo kvalifikaciją ir norimą darbo vietą. Programėlė pasiūlos ir paieškos duomenis surūšiuoja ir siūlo abiem šalims tinkamus variantus. Žinoma, galutinio pokalbio darbdavys su ieškančiuoju darbo ar keliais iš jų įprastai susitinka asmeniškai.


Būtų galima pasakyti, kad programėlė atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir įprastinė darbuotojų paieškos įmonė: iš daugybės ieškančiųjų darbo pagal pateiktus reikalavimus ir pageidavimus išrenkami keli, su jais darbdavys galiausiai susitinka ir taria savo žodį, ar pasirašys darbo sutartį. Tiesa, yra keletas svarbių aspektų. Vienas iš jų – anonimiškumas: darbuotojas gali ieškoti naujos darbo vietos, nerizikuodamas turima darbo vieta. Tiesą sakant, naujų galimybių galima ieškoti nuolatos, nei jei turima darbo vieta daugiau ar mažiau tenkina. Taip pat nereikia siųsti nei gyvenimo aprašymo (CV), nei motyvacinio laiško. Be to, programėlė leidžia sužinoti savo, kaip darbuotojo, rinkos vertę – atlyginimai yra konfidenciali informacija, o vidutinis kokios nors srities atlyginimas mažai ką sako apie konkretaus darbuotojo galimybes gauti vienokį ar kitokį darbo užmokestį. Jei darbuotojas aktyviai ir įprastu būdu ieško darbo, jis gali žinoti, kokius konkrečiai atlyginimus tuo metu siūlo darbdaviai, tačiau jei gana ilgą laiką dirba vienoje bendrovėje, jo atlyginimas nuo rinkos siūlomo gali ir gana smarkiai atsilikti (galbūt ir viršyti).



Maža to, anonimiškumas didina darbuotojų drąsą – pageidaujamą atlyginimą tiesiai pasakyti būna gana sunku, juo labiau jei nuo vaikystės esame išmokyti būti kuklūs.


Prisideda prie lyčių lygybės


Slapto įdarbinimo programėlė renka ir sistemina duomenis apie šiuo metu rinkoje siūlomus atlyginimus, taip pat galime sužinoti, kokią vietą pagal dabartinę algą užimame tarp šiuo metu ieškančiųjų darbo. Be abejo, gali paaiškėti, kad geresnio atlyginimo ieškoti nė neverta, visgi kita darbovietė gali mokėti mažiau, tačiau jos darbo vieta gali labiau tikti kitais aspektais. Pavyzdžiui, galima nurodyti, ar ieškome darbo vietos stabilioje bendrovėje ar besivystančioje, energingai žengiančioje į rinką įmonėje, kurioje būtų galima išbandyti savo jėgas.


K. Holmas mano, kad anonimiškumas įdarbinant ne tik padeda užtikrinti lyčių įvairovę ir mažina jų atlyginimų skirtumą. Kandidatai į darbo vietą neturi baimintis ir dėl rasės, etninių, amžiaus ir kitų kriterijų, nes šių duomenų darbdavys paprasčiausiai nežino. Nors galutinis sprendimas įdarbinti kandidatą priimamas susitikus akis į akį, pirmajame etape visi yra lygūs. Taigi darbdavys atskleidžia atlyginimą ir darbo sąlygas dar nieko nežinodamas apie kandidatą. Vadinasi, negali pateikti prastesnio pasiūlymo sužinojęs, kad, pavyzdžiui, kandidatas yra moteris, jaunas ar vyresnio amžiaus žmogus; užsienyje yra aktuali ir rasė, tautybė.


Plačiau šia tema - Teodoros Rašimienės straipsnyje.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Nepasitikėjimo Seimu finalas – referendumas


Būtinybė mažinti Seimo narių skaičių svarstoma jau daugiau negu dešimt metų. Tačiau šįkart, atrodo, priartėjome arčiau sprendimo – referendumo šiuo klausimu.


Politikų viršūnė pritaria


Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pritaria, kad parlamentarų skaičius būtų sumažintas. Pasak jo, mažėja žmonių šalyje, dėl to turi mažėti ir Seimo narių.
,,Aš iš esmės pritariu, tai buvo mūsų programoje. Jeigu šis klausimas bus įtrauktas į referendumą, jį žmonės tikrai palaikys, nes manykime, kad tas skaičius tikrai galėtų būti mažesnis siejant su gyventojais, kurių per pastaruosius dešimtmečius gerokai sumažėjo. (...) Aš palaikysiu, jeigu bus toks klausimas. Mes tikrai negalvojame apie drastiškus skaičius, tai galėtų būti 121 ar 111, tik reikia pagrįsti labai aiškiai, kad būtų išlaikytas proporcingas atstovavimas“, – sakė S. Skvernelis. Tikėtina, kad ir klausimas, kiek Seimo narių turi likti, sukels nemažai diskusijų, nes viešojoje erdvėje dažniausiai minimas skaičius 101 (skaičius būtinai turi būti nelyginis), pasitaiko ir nuomonių, kad jų pakaktų ir 91.

REKLAMA


Tiesa, ši S. Skvernelio pozicija – jokia naujiena, partijos tokius visuomenei patrauklius pažadus noriai įtraukia į programas, kitas dalykas – kaip juos vykdo. Išrinkus politikus, dažnai paaiškėja, kad tesėti vieną ar kitą pažadą trukdo virtinė nenugalimų kliūčių, o pažadai išspręsti įsisenėjusias problemas valingu rankos mostu – tušti svaičiojimai. Sakykim, mažinti Seimo narių skaičių tektų balsuojant referendumu, kurio baigtis nėra lengvai prognozuojama, nes nuo referendumo dėl nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos priėmimo reikiamo rinkėjų aktyvumo nesulaukė nė vienas.


Anksčiau Artūro Zuoko vadovaujama partija siekė surengti referendumą, kuriuo visuomenė apsispręstų, ar reikia Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, „Tvarkos ir teisingumo“ partija savo programoje įrašė ir siekė Seimo narių skaičių sumažinti perpus, iki 71 parlamentaro.


Aktyviau lėksime prie balsadėžių


Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad rinkėjai aktyviau rinktųsi prie balsadėžių, jei per Prezidento rinkimus vyktų ne vienas, o du referendumai. Tokią parlamento vadovo poziciją sustiprina per susitikimus su gyventojais gautas palaikymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. „Salėse žmonių klausdavau ir sulaukdavau atsakymo: taip, į tokį referendumą (dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo) mes ateitume. Tad tikėtina, kad kokiais 7–8 proc. daugiau žmonių ateitų. Tai būtų paskatinimas ateiti ir referendume balsuoti dėl dvigubos pilietybės“, – tikino parlamento pirmininkas.


Toks pat argumentas, 8 proc. didesnis piliečių aktyvumas, buvo minimas valdantiesiems grindžiant ketinimą referendumą dėl dvigubos pilietybės suteikimo rengti kartu su abiem Prezidento rinkimų turais. „Logiškai apskaičiuota, kodėl tai norime daryti, – turime duomenis, kad per antrąjį turą ateina apie 8 proc. naujų rinkėjų. Žinant, kiek (net ir sumažinus kartelę) reikia surinkti rinkėjų balsų, tie 8 proc. tikrai labai reikšmingas skaičius“, – LRT radijui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.


Pasitikėjimas – rekordiškai žemas


Seimą visuomenė geriausiai vertina tada, kai jame aktyvus darbas nevyksta, teigė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, komentuodamas šį pavasarį paskelbtus naujausius tyrimų duomenis, rodančius, kad pastarąjį mėnesį gerėjo parlamento vertinimas.

REKLAMA


Tuo metu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodė žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, tačiau sociologas neabejojo, kad tai bus tik laikinas statistikos nuokrypis.


Pasak R. Mačiūno, geresnė visuomenės nuomonė apie Seimą susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad atliekant apklausą (vasario 21–kovo 4 d.) ne tik nevyko aktyvus darbas Seime, tačiau dar buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 proc.).


„Ne pirmą kartą pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai būna mažiau pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja ir paties Seimo, ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nedidelis, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 proc.“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas.


Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį smarkų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek paveikė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau, negu įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, – aiškino R. Mačiūnas.


Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad Seimo vertinimas ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.


Vasario 21–kovo 4 d. vykusios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatikimumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė – šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.


Geriausias rezultatas, kai Seimu pasitiki apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau būta atvejų, kai pasitikėjimas nukrito ir iki 18 proc. Tik sunkiai tikėtina, ar sumažinus Seimo narių skaičių bus „elgiamasi“ geriau.


Straipsnio tęsinys bei pokalbis su teisininku Liudviku Ragauskiu - „Aštrioje temoje" šio ketvirtadienio „Savaitėje“.