„Savaitė“: šiandienos aktualijos

„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Interviu apie virtuvę, keliones ir futbolą su Martynu Starkumi, kraterių įdomybės ir kuo jie susiję su Lietuva, taip pat „juodieji“ ligoninių sąrašai bei darbo netekti bijantys gydytojai - naujajame žurnalo „Savaitė“ numeryje apžvelgėme aktualias temas, su kuriomis kviečiame susipažinti čia.


Martynas Starkus: „Virtuvėje jaučiuosi labiau stebėtojas nei veikėjas“


TV prodiuseris ir laidų vedėjas, užkietėjęs keliautojas Martynas STARKUS netrukus stos prie LRT žaidimo „Mano mama gamina geriau“ vedėjo pulto, tačiau pats sako, kad atsidūrus virtuvėje jo neapima kulinarinis azartas. „Virtuvėje man niekada nebuvo vietos, todėl ten labiau jaučiuosi stebėtojas“, – šypteli jis.


– Žaidimas „Mano mama gamina geriau“ – dar naujiena Lietuvoje. Papasakokite apie jį šį tą daugiau.


– Tai pasaulinis TV žaidimo formatas, kurį įsigijo LRT televizija. Šis žaidimas jau žinomas daugelyje pasaulio šalių – nuo Latvijos iki Peru. Jame viena prieš kitą žaidžia dvi poros: mama su suaugusia dukra arba sūnumi. Gerai žinoma, kad visos mamos puikiai jaučiasi virtuvėje ir visos gamina skaniai. Tačiau ne visiems jų vaikams virtuvėje sekasi taip pat gerai. Šiame žaidime patiekalus gamins ne mamos, o jų vaikai. Čia mamos savo vaikams galės pagelbėti nebent patarimais.


Labai svarbu per tam tikrą laiką pagaminti skanų patiekalą. Kuriai porai seksis geriau, vertins žinomi šalies virtuvės šefai. Beje, tai nėra kulinarinis šou. Čia kulinarija yra tik įrankis, atskleidžiantis žmonių tarpusavio santykius, padedantis išsisukti iš keblios situacijos. Kitų šalių patirtis parodė, kad žiūrovus prikausto tai, kaip stresinėje situacijoje nuoširdžiai bendrauja vaikai su tėvais ir bando iš jos išsisukti.

REKLAMA


– Jus labiau suviliojo galimybė užimti vedėjo vietą ar pats laidos turinys?


– Šitą žaidimą mūsų kompanija seniai žinojo. Šiemet jį nusprendėme pasiūlyti nacionalinei televizijai, nes manėme, kad jos formatas šiam kanalui labai tinkamas. Kurį laiką dėl darbų gausos kiek nutolęs nuo TV laidų vedimo vėl mielai grįžtu. Manau, čia bus daug erdvės mano, kaip vedėjo, saviraiškai. Dėl to man įdomu ir smalsu.


– Kuo tikitės praturtėti iš šio žaidimo?


– Gyvenime aš turiu įvairios veiklos: keliauju, kuriu laidas... Metams bėgant potraukis vieniems dalykams susilpnėja, kitiems – sustiprėja. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę pasirinkti – daryti tai, kas man tuo metu labiau patinka. Šiame žaidime, matyt, praturtėsiu pirmiausia geromis emocijomis, kuriomis noriu dalytis su žiūrovais, nes tai yra vienas iš tokių pavyzdžių, kai televizija į namus atneša pramogą.


– Didžiojoje Britanijoje vienos TV kompanijos atlikta apklausa parodė, kad pusė vyrų mano, jog jų mamos gamina geriau nei jų žmonos, ir net trečdalis prisipažino, kad dėl to su mylimosiomis buvo susipykę. Ką jūs apie tai manote?


– Tikėjausi, kad pasakysite, jog 80 proc. vyrų šitaip mano... Priklauso nuo to, kiek diplomatiški tie vyrai yra. Iš tikrųjų, tai sudėtinga situacija. Čia turi pasireikšti politkorektiškumo aukštumos – ir mamos neįžeisti, ir žmoną pagirti. Aš stengiuosi laviruoti ir išlikti mandagus. Ačiū Dievui, kad niekada nebuvau pastatytas prieš mamos ir žmonos akis, kad atsakyčiau į klausimą, kuri gi iš jų geriau gamina. Kai augau ir gyvenau pas mamą, mama puikiai gamino, turėjo savitą stilių.

REKLAMA


Dabar turiu žmoną Kotryną, kuri irgi nuostabi virėja. Ji gamina puikius patiekalus, mes daug valgom namuose. Ji tikra desertų virtuozė, yra išleidusi knygą „Penktadienio desertai“, rašo populiarų tinklaraštį tokiu pačiu pavadinimu. Beveik visas mūsų gyvenimas verda virtuvėje. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad aš neturėjau ir neturiu galimybių pasireikšti virtuvėje. Anksčiau mama labai gerai gamino, dabar – žmona, o kai iškeliauju – šeimininkauja Vytaras Radzevičius. Aš lieku tik stebėtojas ir valgytojas. Nemanau, kad tai didelė auka, kad pasaulis prarado mane kaip kulinarą.

Visą interviu rasite Laimiaus Stražnicko interviu su Martynu Starkumi 33-iajame (2018) „Saivaitė“ leidinyje.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos


Smūgiai iš kosmoso neaplenkė ir Lietuvos


Meteoritų smūgiai Žemės istorijoje buvo lemtingi, jie lėmė net keturis pasaulinius gyvūnų išmirimus. Geologas Jonas Satkūnas pasakoja apie didžiausius pasaulio meteoritinius kraterius, didelių yra ir Lietuvoje.


Smūginiai (impaktiniai) meteoritiniai krateriai yra kosminės kilmės geologinės struktūros, vadinamos astroblemomis. Vieni yra matomi žemės paviršiuje, kiti – palaidoti žemės gelmėse, užkloti įvairaus storio uolienomis, todėl nustatyti tik geologiniais ir geofiziniais metodais. Didžiausi pasaulyje krateriai – Vredeforto Pietų Afrikos Respublikoje (skersmuo – 250–300 km), Sadberio Kanadoje (skersmuo – 200 km) ir Čiksulubo Meksikoje (skersmuo – 180 km).
Geologai neseniai pateikė įrodymų, kad per pastaruosius 250 milijonų metų meteoritų smūgiai, suformavę kraterius, kurių skersmuo – daugiau nei 70 km, lėmė net keturis pasaulinius gyvūnijos išmirimus.


Meteoritiniai krateriai yra ne tik geologijos istorijos kūrėjai, bet ir ekonomiškai vertingų naudingųjų iškasenų talpyklų sutvėrėjai. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Su šiomis struktūromis yra susiję pasaulinės reikšmės vario, nikelio, urano, aukso, platinos grupių elementų ir angliavandenilių telkiniai. Smūginiai krateriai taip pat talpina nemažus mineralinio vandens ir statybinių medžiagų išteklius ir gali būti panaudoti kaip hidroenergijos rezervuarai. Žodžiu, jų ekonominė vertė – milžiniška.


Dažnai krateriai būna patrauklūs ir kaip turizmo objektai. Sėkmingo smūginių kraterių naudojimo pavyzdys iš Baltijos šalių yra Estija. Čia tiek palaidoti, tiek paviršiniai smūginiai krateriai – gerai ištirti ir įvairiais būdais propaguojami kaip mokslinių tyrimų ir turizmo objektai.
J. Satkūnui 2016 metais teko lankytis prie Bosumtvio meteoritinio kraterio Ganoje. Jo amžius – milijonas metų, kontūras – beveik idealiai apskritas, skersmuo – 11 km. Ežerą supa apskritos formos depresija (lot. depressus – „žemas, žemai esantis“, depresija – Žemės plutos įduba, kurioje susidarė ar formuojasi nuosėdų), pereinanti į žiedinį pylimą, kurio skersmuo – 20 km. Ežero gylis – apie 80–90 m. Geocheminiai duomenys rodo, kad meteoritas buvo geležinis, apie 108 tonų svorio.

Visą straipsnį rasite Artūro Marcinkevičiaus straipsnyje „Smūgiai iš kosmoso neaplenkė ir Lietuvos.“



„Savaitė“: šiandienos aktualijos


„Juodasis“ ligoninių sąrašas pasėjo paniką


Uždarys ar neuždarys? Liks rajono ligoninė ar gyventojams pagalbos teks ieškoti kitur? Kol neaiškumų daugiau nei patikimos informacijos, nerimauja ne tik pacientai, bet ir patys gydytojai, bijantys likti be darbo ir net svarstantys galimybę emigruoti.

Pasklidus kalboms, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neva ketina naikinti dalį rajonų ligoninių ir net yra sudariusi „juodąjį“ sąrašą, panika ėmė sklisti ne tik tarp mažesnių miestelių gyventojų, įsikūrusių atokiau nuo didelių ligoninių, bet ir tarp pačių medikų. Žiniasklaidoje pasirodė ir pats šalies rajonų ligonių sąrašas, kuris, pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, tėra planinės kontrolės išvados, rengiamos nuo 2015-ųjų kasmet tam, kad būtų gerinama gydymo paslaugų kokybė. Ligoninės į tas išvadas atsižvelgia ir koreguoja išryškėjusius trūkumus.


Tačiau ar tikrai ligoninės nebus uždaromos? Kalbos apie tai, kad ligoninių tinklas Lietuvoje sumažėjus gyventojų skaičiui yra per didelis ir neefektyvus, netyla. Nors SAM kol kas nekalba apie ligoninių uždarymą – tik apie tinklo reorganizavimą ir teikiamų paslaugų gerinimą, Seimo opozicija skambina pavojaus varpais. Drauge su medikų ir pacientų atstovais ji tikina, kad regionuose turi veikti ligoninės, o jų naikinimas būtų neracionalus ir nepalankus pacientams.


Seimo narys konservatorius Antanas Matulas sako, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos prašė pateikti ligoninių, kurias ketinama reorganizuoti, sąrašą, tačiau jo taip ir nesulaukė. „Kokiais kriterijais vadovaujantis bus sudaromas tas tinklas, taip pat neaišku – negavome informacijos. Tad telieka padėkoti Prezidentei – ji vetavo įstatymus dėl sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos“, – teigia A. Matulas.


Pasak Seimo nario, žiniasklaidoje pasirodžius „juodajam“ ligoninių sąrašui, kur nurodomi 2016 m. ligoninių patikrinimų duomenys, visuomenė ėmė nerimauti. „Tuomet kai kuriose gydymo įstaigose buvo rasta pažeidimų, juos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba liepė pašalinti per dvi savaites ar per du mėnesius. Viskas yra ištaisyta“, – pabrėžia A. Matulas.
Seimo nario teigimu, kai kurie pažeidimai – abejotini. Pavyzdžiui, rajono ligoninėje nėra gydytojo echoskopuotojo, kuris dirbtų visą parą. „Ar visose universitetinėse ligoninėse rastumėte gydytoją echoskopuotoją, kuris budėtų naktį?“ – klausia valdžios atstovas.

REKLAMA


A. Matulas atkreipia dėmesį, kad SAM įpareigojus gydytojams kelti atlyginimus iš baimės, kad nepatektų į „juodąjį“ sąrašą ir norėdamos įvykdyti ministerijos nurodymus, kai kurios gydymo įstaigos netgi paėmė iš bankų paskolas. „Mano nuomone, tai yra šantažas“, – tvirtina Seimo narys.


Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis sako, kad regionuose planuojama vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reforma darys juos nepatrauklius žmonėms kurtis ir gyventi. „Neseniai įtvirtinome paramą jaunoms šeimoms būstui regionuose įsigyti. Tačiau viena ranka duodama parama, o kita atimamos visos sveikatos priežiūros paslaugos. Kokios jaunos šeimos tuomet važiuos į provinciją?“ – svarsto B. Matelis. Pasak jo, valdantieji deklaravo regionų stiprinimą kaip prioritetą, tačiau dabar susidaro įspūdis, kad viskas daroma priešingai.


„Pripažinkime, kad yra rajonų ligoninių, kurias galbūt teks uždaryti dėl to, kad jos negali teikti tokių kokybiškų paslaugų, kokių reikia, tačiau tai reikia daryti ne taip, kaip yra daroma. Su rajonų vadovais ir medikais reikia aptarti, kokias paslaugas tose ligoninėse galima palikti, kokias sritis dera stiprinti, o ko – atsisakyti“, – pabrėžia B. Matelis.


Daugiau apie tai – Ivonos Jaroslavcevienės straipsnyje.