„Savaitė“: lietuviai buvo didi aviatorių tauta

„Savaitė“: lietuviai buvo didi aviatorių tauta


Jau išleistas prieššventinis žurnalo „Savaitė“ numeris. Jame primenama, kad prieškariu Lietuva buvo aviatorių tauta, turėjusia labai gabių lėktuvo konstruktorių. Prisiminimus apie vieną jų – Antaną Gustaitį – rasite šioje „Savaitėje“. Aktualijų mėgėjai sužinos, kad kova su nelegaliais statiniai, ypač garažais, dar nebaigta. Sveikatos rubrikoje sužinosite, koks sutrikimas vadinamas manija ir kaip jį atpažinti.


Tarpukariu lietuviai tapo aviatorių tauta. Aviacijos pasiekimai buvo įspūdingi – buvo sukurtos gausios karinės oro pajėgos (apie 100 lėktuvų), o karo lakūnai grūmėsi su priešais Nepriklausomybės kovose. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 m., nors ir pasibaigęs tragiškai, suteikė tautai sparnus. Lietuva turėjo netgi savo aviacijos konstruktorių, kurių suprojektuoti lėktuvai skraidė ne tik mūsų šalyje.


Tarpukario Lietuvos padangėje sužibo du išties gabūs lėktuvų konstruktoriai – Jurgis Dobkevičius ir Antanas Gustaitis. Jiedu buvo beveik bendraamžiai – 1900 m. gimęs J. Dobkevičius buvo dvejais metais jaunesnis. Abu mokėsi Petrograde (taip tuo metu vadintas Sankt Peterburgas), tiesa, skirtingose mokymo įstaigose.

REKLAMA


Abu grįžo į Lietuvą, įstojo į šalies kariuomenės gretas, mokėsi Karo aviacijos mokykloje Kaune, dalyvavo kovose su Lenkijos pajėgomis. Tapo karo lakūnais ir aviacijos konstruktoriais. J. Dobkevičius šio darbo ėmėsi kiek anksčiau – jau 1922 m. buvo pagamintas jo konstrukcijos lėktuvas „Dobi 1“, 1923-iaisiais – „Dobi 2“, o 1924 m. – „Dobi 3“. 1926-aisiais, skrisdamas „Dobi 3“, J. Dobkevičius žuvo. Tada jam tebuvo 26-eri.


Būsimasis Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas A. Gustaitis savo pirmąjį lėktuvą sukonstravo 1925 m. Šiam lakūnui ir labai gabiam aviacijos inžinieriui likimas skyrė ilgesnį, tačiau taip pat tragiškai nutrūkusį gyvenimą.


Išsamiau apie šia istorinę asmenybę skaitykite rašinyje „Antanas Gustaitis: nutrauktas iškilaus aviatoriaus gyvenimo skrydis“.


„Savaitė“: lietuviai buvo didi aviatorių tauta


Per metus Kaunas atsikratė 900 neteisėtų garažų, tuo parodydamas „apsikuopimo“ pavyzdį kitoms šalies savivaldybėms. Nelegalūs statiniai miestuose vis dar užima milžiniškus plotus.


Lygiai prieš metus kovą su nelegalių metalinių garažų savininkais pradėjęs Kaunas skelbia iškalbingus rezultatus. Per 12 mėnesių buvo pašalinti visi maždaug 900 prieš metus suregistruotų metalinių garažų. Pernai Kauno seniūnijos inventorizavo ant valstybinės žemės stovinčius neteisėtus statinius ir sudarė jų sąrašą, kuriame buvo maždaug 900 garažų. Šiandien Kaune neliko nė vieno sąraše buvusio „skardinuko“.


„Ačiū visiems kauniečiams, kurie suprato, kad mes nejuokaujame. Didžioji dalis garažų savininkų juos nusikėlė patys, kitus pašalinome ir aplinką sutvarkėme patys“, – džiaugiasi miesto valymo nuo neteisėtų statinių akcijos rezultatais Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

REKLAMA


Kartu valdininkas primena, jog 2017 metų pavasarį startavusi švarinimosi akcija nesibaigia. „Laukiame neabejingų kauniečių pranešimų apie neteisėtus statinius, sandėliukus ar garažus. Turima informacija kviečiu pasidalyti su savo seniūnijos darbuotojais.“


Atrodytų, kas čia tokio: standartinis garažas paprastai užima vos apie 20 kvadratinių metrų plotą. Per 12 mėnesių Kaunui pavyko atsikratyti 900 „skardinukų“. Šis plotas prilygsta beveik 15 olimpinio dydžio baseinų. Daugiausia neteisėtų statinių buvo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijose. Be to, demontavę garažus, darbininkai sutvarkė daugelio vietų aplinką. Tad dabar, pavasarį, minėti darbai antrajame Lietuvos mieste bus pratęsti.


„Kova su nelegaliais statiniais dar nebaigta“ - skelbia „Savaitės“ publikacija.


„Savaitė“: lietuviai buvo didi aviatorių tauta


Apie kokias tik manijas nesame girdėję – taupymo, pirkimo, daiktų kaupimo, lieknėjimo, lošimo ir kt. Gydytojų psichiatrų teigimu, iš tiesų manijos sindromas yra kitoks. Jo apimtas žmogus būna perdėtai linksmas, hiperaktyvus, puoselėja grandiozinius, ne visada pamatuotus planus, niekada nepavargsta.


Manija priskiriama prie nuotaikos sutrikimų, kuriems būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas, suaktyvėję judesiai. Baltijos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai nėra atskira liga, tiksliau, šį sutrikimą būtų galima įvardyti kaip manijos epizodą.


„Manija – tai bipolinio sutrikimo ir depresijos mišinys: žmogus būna sudirgęs, o paskui prislopintas. Šios būsenos neretai keičia viena kitą. Anksčiau psichiatrijoje tai buvo vadinama maniakine depresine psichoze, dabar – bipoliniu sutrikimu. Ši diagnozė šiandien, ko gero, pati populiariausia psichiatrijoje“, – sako specialistas.


Ištikus manijai žmogų apima pakylėta nuotaika, jis nuolat džiūgauja, būna viskuo patenkintas, aktyvus, pasitempęs, greitų judesių, pabrėžia neturintis jokių rūpesčių, jaučia dvasinį ir fizinį komfortą, viskas jam atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems pasireiškia maniakinis sindromas, dažniausiai gyvena, jų supratimu, tobulame pasaulyje, kuris jiems paklūsta.



Manijos sindromą patiriantiems žmonėms atrodo, kad nėra neįveikiamų kliūčių, viską įmanoma pasiekti lengvai, jie kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję dažnai nebaigia ir griebiasi kitos veiklos.


Plačiau apie tai skaitykite „Savaitės“ publikacijoje „Manija – tai ne vien nekaltas apsėdimas“.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)