„Savaitė“: išgyvenę žaliąjį džiunglių pragarą

„Savaitė“: išgyvenę žaliąjį džiunglių pragarą


Neseniai turistė iš Lietuvos, pasiklydusi atogrąžų miškuose Indijos vandenyne esančioje Mauricijaus saloje, buvo rasta po dvi paras trukusių paieškų ir sėkmingai grįžo į tėvynę. Tai gana greitai ir sėkmingai pasibaigęs nuotykis. Panašių istorijų yra nemažai, tačiau kai kurių džiunglėse pasiklydusių žmonių išbandymai buvo išties dramatiški. Ši ir kitos įdomios temos Jūsų laukia naujausiame žurnalo "Savaitė" numeryje.


1971 m. gruodžio 24 d. keleivinis lėktuvas „Lockheed L-188 Electra“, kuriuo skrido 92 žmonės (tarp jų – šeši įgulos nariai), pakilo iš šalia Peru sostinės Limos esančio tarptautinio oro uosto ir pasuko į šalies rytus – tropiniame Amazonės aukštupio baseine esantį Ikitoso miestą. Pakeliui lėktuvas turėjo nusileisti Pukalpoje. Viena iš šio reiso lėktuvo keleivių buvo Peru gimusi septyniolikmetė vokiečių imigrantų duktė Džuliana Margareta Kepkė. Ji skrido kartu su mama ornitologe Marija Kepke. Jos vyko kalėdinių atostogų pas Džulianos tėtį Hansą Vilhelmą Kepkę – biologą, tyrinėjusį Amazonės regiono gamtą.

REKLAMA


Perskridus Andų kalnų grandinę, po lėktuvo sparnais netrukus atsivėrė žalios atogrąžų miškų platybės. Tačiau keleiviai neturėjo progos pasigėrėti džiunglių masyvais ir juos raižančių upių juostomis – orlaivis skrido tarp grėsmingų audros debesų, smarkiai žaibavo. Lėktuvą smarkiai purtė. Staiga dėl žaibo išlydžio užsidegė dešiniajame lėktuvo sparne buvę degalų bakai. Keleiviai ėmė šaukti. Lėktuvas tapo nevaldomas, virto ant šono. Galiausiai nustojo veikti varikliai, ir orlaivis iš trijų kilometrų aukščio, laužydamas medžius, rėžėsi į žemę.


Džuliana atgavo sąmonę tik kitą dieną. Ji gulėjo tarp lėktuvo nuolaužų, tarsi užklota masyvia trims keleiviams skirta kėde. Visą kūną beprotiškai skaudėjo – po dešine akimi buvo didžiulė kraujosruva, trukdžiusi matyti. Mergina patyrė raktikaulio lūžį, buvo pažeistas kelio raištis, sukrėstos smegenys. Ji prarado akinius, todėl ir likusia sveika kaire akimi matė nelabai gerai.

REKLAMA


Išlikusi gyva Džuliana išsikabarojo iš lėktuvo nuolaužų ir pradėjo ieškoti mamos. Orlaivis buvo sudužęs į daugybę fragmentų, ant žemės ir medžių buvo matyti žmonių kūnai ar jų dalys. Ilgai ieškojusi tarp žuvusiųjų mamos, paauglė jos taip ir nerado.


Gelbėtojai ilgai neatvyko į atokiose, sunkiai įžengiamose džiunglėse esančią lėktuvo katastrofos vietą. Galiausiai sužeista, išsekusi, išalkusi mergina ryžosi pati pabandyti ieškoti pagalbos, pasiekti artimiausią žmonių gyvenvietę. Tarp lėktuvo nuolaužų ji rado maišelį saldainių ir pyragą, susimaišiusį su purvu. Saldainius Džuliana paėmė, o pyragą paliko, dėl ko vėliau labai gailėjosi.


Plačiau apie džiunglėse pasiklydusių žmonių istorijas skaitykite rašinyje „Išgyvenę žaliajame pragare“.


„Savaitė“: išgyvenę žaliąjį džiunglių pragarą


Nuo gegužės mėnesio visuose Lietuvos būstuose turės būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Kokius išsirinkti, kaip įsirengti ir kokia priežiūra būtina?


Pernai šalyje kilo per 9 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 103 žmonės, iš jų – 3 vaikai. Per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje kilo 808 gaisrai. Gaisruose žuvo 16 žmonių, vaikų žūčių pavyko išvengti, o 17 gyventojų patyrė traumų.


Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, net 97 proc. gyventojų žūsta namuose, tai yra ten, kur jie turėtų būti saugūs. Žmonės žūsta, nes rūko lovose, nesirūpina kūrenamų krosnių saugumu, nevalo kaminų ir t. t.
„Pranešimai apie gaisrus, kurie nusineša gyvybių, dažnai prasideda nuo to, kad namas degė atvira liepsna. Tai rodo, kad gaisras nebuvo laiku pastebėtas“, – pabrėžia specialistas. Taigi, daugelio aukų būtų išvengta, jei gyventojai savo būstuose būtų įsirengę autonominius dūmų detektorius. Šiuo metu dūmų detektorius turi tik 16 proc. šalies gyventojų.


Nuo vasario 1 d. šalyje vyksta prevencinė akcija „Gyvenkime saugiai“. Jos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankys apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. Jie patars gyventojams gaisrinės saugos klausimais, taip pat paragins juos namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai, todėl gyvenamuosiuose būstuose gyventojai jau privalės įsirengti autonominius dūmų detektorius.



„Jeigu gegužės 1-ąją dūmų detektoriaus nebus, žmonės iš karto nebus baudžiami. Tačiau jei vėliau bus piktnaudžiavimo atvejų, teks nustatyti terminus ir įvesti sankcijas“, – sako M. Kanapickas. Raginimo privalomai įrengti autonominius dūmų detektorius imtasi ne tam, kad būtų skiriamos nuobaudos ar įspėjimai, o kad visuomenė būtų greičiau informuota apie namų saugumui būtiną atributą.

Plačiau apie tai skaitykite rašinyje „Saugiems namams – dūmų detektoriai“.


„Savaitė“: išgyvenę žaliąjį džiunglių pragarą


„Sodros“ duomenimis, šiemet nedarbingumo pažymėjimų išduota daugiau nei pusė milijono. Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje ir toliau didėja, tad pasidomėkime, ką turėtų žinoti sergantieji ar slaugantieji sergančius artimuosius.


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, jog iki vasario vidurio bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 185,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Šiemet gripo epidemiją paskelbė daugiau nei pusė šalies savivaldybių.


Augant sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis, jei įmanoma, atidėti renginius, dažnai plauti rankas, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą.


Pasak Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, gripo epidemijos metu turi būti sudarytos visos sąlygos negaluojantiems pacientams nedelsiant patekti pas gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą. „Gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje ar kitoje, su kuria gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį“, – teigia O. Burokienė.

Išsamiau apie šią situaciją – publikacijoje „Nedarbingumo pažymėjimai – greičiau ir paprasčiau“.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)