Beveik visą Europą apibėgęs A.Ardzijauskas: „Su vežimėliu bėgti nebenorėčiau“

Beveik visą Europą apibėgęs A.Ardzijauskas: „Su vežimėliu bėgti nebenorėčiau“


Lietuvos ultra bėgikas, ugniagesys-gelbėtojas Aidas Ardzijauskas trečiadienį iš Graikijos parskrido į Lietuvą. Apie 5400 km nubėgęs lietuvis prisipažino, kad koją jam pakišo susidėvėję vežimėlio stabdžiai ir kirkšnies trauma.


Ne vieną įspūdingą bėgimą įveikęs A. Ardzijauskas šįkart siekė iš šiauriausios Europos vietos Nordkapo (Norvegija) nubėgti į piečiausią Senojo žemyno tašką Porto Kagio (Graikija). Gegužės pabaigoje jis pradėjo savo bėgimą ir per 70 dienų planavo įveikti 5800 km distanciją. Pro Norvegiją, Suomiją, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją, Rumuniją, Šiaurės Makedoniją bėgęs A. Ardzijauskas savo įspūdingą kelionę nutraukė Graikijos viduryje. Iki nustatyto tikslo jam dar trūko apie 300-400 km.


„Kai kažką sugalvoji ir padarai, tai visada gerai jautiesi. Yra truputėlis apmaudo, bet tikiu, kad su kolektyvu rasime galimybę ateityje tuos likusius nepilnus 400 km įveikti. Jeigu tai būtų gyvybės ar mirties klausimas, tai per penkias dienas būtų galima tą likutį įveikti, bet tuomet neaišku, kiek reikėtų gydyti traumą“, - oro uoste kalbėjo A. Ardzijauskas, kuriam kolegos ugniagesiai įteikė ąžuolo vainiką.


Iki nelemtos traumos A. Ardzijauskas per dieną nubėgdavo 70-90 km. Pagrindinės priežastys, neleidusios pasiekti norimo finišo, yra susidėvėję vežimėlio stabdžiai ir trauma. A. Ardzijauskas šįkart bėgo vienas, stumdamas 50 kg sveriantį vežimėlį su būtiniausiais daiktais.


„Šiaurės Makedonijoje pradėjo dinginėti vežimėlio stabdžiai. Tiesiog jie susidėvėjo. Tuomet pasitempiau kirkšnį, o per skausmą nelabai norėsi toliau bėgti. Tai pagrindinė priežastis. Padariau šiek tiek klaidų ir neįvertinau vežimėlio galimybių. Buvo labai statūs serpantinai, kuriuos įveikti su sunkiu vežimėliu yra sudėtinga. Per visą bėgimą buvo gal trys momentai, kai pasidarė labai sunku, bet paverki, nusiramini ir bėgi toliau. Emocijos kartais sveiką protą nustumia į šalį, bet praeina kiek laiko ir toliau judi pirmyn“, - teigė A. Ardzijauskas.

REKLAMA


Sportininkas prisipažino, kad dėl finansų trūkumo teko maršrutą keisti tiesiog bėgimo metu. Dėl platesnių kelių jis rinkosi bėgti ne pro vidurio Europą, o pro posovietines valstybes.


„Šiame bėgime padėjo keli rėmėjai ir draugai. Valstybinės įstaigos neprisidėjo, todėl ir maršrutas kiek keitėsi bėgimo metu. Atsirado apie 20 proc. neatitikimas nuo to, kas buvo suplanuota prie kompiuterio. Apskritai, bėgimas nėra toks brangus kaip, pavyzdžiui, važiavimas su formule. Bet žinoma, kad reikia finansų. Daug kainavo maitinimas, dalį naktų praleidau ambasadose. Viešbučiai buvo tik trys ar keturi, - pasakojo A. Ardzijauskas.


– Pasirinkau tokį maršrutą dėl to, kad posovietinėse šalyse yra platesni keliai. Ten tiesiog galima greičiau bėgti. Suomijoje ir Norvegijoje iš vis nedaug transporto, o Rusijoje kelkraščiai siekia apie du metrus. Kai tuo tarpu Lenkijoje patys keliai vos ne du metrus siekia. Balkanuose tai vietiniai pakankamai atsargūs. Lenkijoje, Čekijoje bėgti su vežimėliu būtų gana sudėtinga“.


Kita priežastis, privertusi bėgti pro Rytų Europą – daug pigesnis pragyvenimas. Taip pat A. Ardzijauskas nebenorėtų bėgti vienas, nes kartu keliaujantys komandos nariai gali patarti ir padėti išvengti klaidų. Taip pat nebereikėtų vežimėlio, kuris reikalauja gerokai daugiau energijos ir taip prailgina bėgimo trukmę.

REKLAMA


„Tokį būdą bėgti su vežimėliu daug kas renkasi, nes nori būti nepriklausomi. Bet šis būdas yra labai sunkus. Daug lengviau kai šalia būna komanda. Taip pat daug geriau ir dėl vienatvės. Kadangi didžiąją dalį praleidžiu vienas, tai padarau klaidingų sprendimų. Iš šono visada geriau matosi – galima gauti patarimų. Ir kuo komanda profesionalesnė, tuo lengviau bėgti, - aiškino A. Ardzijauskas.


– Šiai kelionei išleidau kiek daugiau nei 5000 eurų. Tai atrodo nedaug, bet labai daug išleidau per pirmąsias keturias dienas. Norvegijoje viešbutis kainavo 160 eurų. Palapines pastatyti buvo sudėtingą dėl kalnų ir šalčio. Maršruto parinkimą lėmė ir kainos. Iš Suomijos perbėgus į Rusiją, kainos krito apie tris kartus, o i š Rusijos į Ukrainą – dar per pusę. Toliau Bulgarijoje, Rumunijoje, Moldovoje, Šiaurės Makedonijoje kainos dar mažesnės. Ir tada Graikijoje – didžiulis kainų šuolis į viršų. Pavyzdžiui, vandens buteliuko kaina kai kuriose degalinėse siekė 20 euro centų, o Graikijoje – 2,5 euro. Skirtumas yra. Maršruto pasirinkimas turi tam tikrų povandeninių srovių“.


Taip pat A. Ardzijauskas prisiminė, kad teko kovoti ir su karščiu. Net Suomijoje bėgimo metu oro temperatūra siekė 30 laipsnių. Tuo tarpu Šiaurės Makedonijoje temperatūra siekė ir 40 laipsnių. Jis pridūrė, kad su vežimėliu daugiau bėgti neplanuoja.


Praėjusiais metais A. Ardzijauskas Lietuvos šimtmečio proga nubėgo net 8000 km iš Senegalo sostinės Dakaro į Vilnių. Jis yra minėjęs, kad jo didžiausia svajonė - apibėgti visą Žemės rutulį. Pirminis planas yra tą padaryti 2020-2021 metais.


„Dabar svarbiausia viską išanalizuoti, įvertinti sveikatą. Kas bus toliau, dar sunku pasakyti. Yra tas didysis planas apibėgti visą Žemės rutulį, bet apie tai pradėsiu galvoti kai pinigai bus ant stalo. Tik tada bus galima kažką suplanuoti“, - šypsojosi A. Ardzijauskas, per visą kelionę numetęs vos 4 kg.