Politologė: merų rinkimų rezultatai siunčia įspėjamuosius signalus „valstiečiams“

ELTA nuotr.


Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė išskiria keturis sekmadienį pasibaigusių tiesioginių mero rinkimų akcentus. Pasak politologės, tai konservatorių ir socialdemokratų ankstesnių pozicijų išlaikymas, silpnas „valstiečių“ pasirodymas, „tvarkiečių“ blykstelėjimas ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.


„Antrajame rinkimų į merus ture socialdemokratai, nors ir nukraujavę savivaldos tarybų rinkimuose, - samprotavo MRU politologė, - sugebėjo išlaikyti visai neblogas pozicijas kovoje dėl merų postų. Konservatoriai taip pat, galima sakyti, po antrojo rinkimų turo išlaikė status quo, tačiau vargu ar tai juos turėtų džiuginti. Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ pasirodymas itin silpnas. Turėdami kur kas geresnes galimybes nei 2015 m., jie sugebėjo tik dviem merų postais iškovoti daugiau, nei turėjo“, - kalbėjo R. Urbonaitė. Pasak jos, dėl tokių rezultatų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai susirūpinti.


„Valstiečiai“ iš 11 merų, kurie perėjo į antrąjį turą, sugebėjo laimėti tik 4 mero postus - tai nėra daug. Lyginant su 2015 m., jie laimėjo tik 2 merų postais daugiau. Manau, kad tai turėtų būti signalas „valstiečiams“ dėl turimų kadrų. Mero rinkimuose, pirmiausia, reikia stiprių personalijų, o „valstiečiai“, žvelgiant į rezultatus, tikriausiai jų stokoja“, - apibendrino politologė.

REKLAMA


Kiti du pasibaigusių rinkimų akcentai - „tvarkiečių“ iškovotų merų kėdžių skaičius ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.


„Tvarkos ir teisingumo rezultatai net šiek tiek stebina. „Tvarkiečiai“, antrajame rinkimų ture kovoję dėl 6 merų postų, sugebėjo laimėti 5 bilietus. Tai reiškia, kad vietoje turėtų 3 merų postų dabar Tvarka ir teisingumas turės 5. Tai yra geras rezultatas, o patys „tvarkiečiai“ pagal merų skaičių vos vienu atsilieka nuo „valstiečių-žaliųjų“ partijos, nors pagal tarybose laimėtų mandatų skaičių labai stipriai atsilieka“, - sakė ji. R. Urbonaitės nuomone, taip pat svarbu išskirti rinkimų komitetų pasirodymą.


„Komitetai padidino turėtą merų skaičių. Nors šių komitetų neturėtume traktuoti kaip vientiso darinio, jų pozicijų sustiprėjimas yra gana reikšmingas. Žiūrėsime, kaip žmonės šios kadencijos pabaigoje toliau vertins komitetams priklausančius merus, o kartu ir pačius komitetus“, - apibendrino R. Urbonaitė.


Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį vykusio antrojo merų rinkimų turo metu daugiausiai - 10 merų postų - iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija.


Antroje vietoje yra nedaug nuo jos atsilikę - po 8 merus gavę - konservatoriai ir visuomeniniai rinkimų komitetai.

REKLAMA


Partija Tvarka ir teisingumas yra trečioje vietoje - kovo 17 d. ji iškovojo 5 merų mandatus.


„Valstiečiai“ bei opozicinis Liberalų sąjūdis pelnė vienodą merų skaičių - po 4. Per antrąjį rinkimų turą Darbo partija ir pats išsikėlęs asmuo iškovojo po vieną mero postą.


Pasibaigus savivaldos rinkimams ir susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turo rezultatus, daugiausiai mero postų laimėjo socialdemokratai - 15 savivaldos vadovų postų. Antroje vietoje - 12 merų postų iškovoję visuomeniniai rinkimų komitetai. 11 merų kėdžių laimėjo konservatoriai. Apie pergalę savivaldos rinkimuose kalbėję „valstiečiai“ liko su 6 mero postais, tiek pat laimėjo liberalai. 5 mero postus iškovojo „tvarkiečiai“.