Legalaus alkoholio realizacijos sumažėjimas remiantis VMI duomenimis Lietuvoje 2018 metais siekia apie 12 procentų. Per 9 mėnesius daugiausia – 60 proc. krito spirituoto vyno realizacija, mažiausiai alaus 8,5 proc. Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidento Romo Apulskio ši tendencija nėra nauja – remiantis VMI duomenimis parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai gana nuosekliai mažėja jau 10 metų ir nuo 2008 metų sumažėjo apie 40 proc.

Stabilų mažėjimą lemią ilgalaikiai kultūriniai pokyčiai ir demografija

„Lietuvos gyventojai vis daugiau bendrauja su Vakarų Europos žmonėmis, auga nauja karta, kuri iš esmės yra kitokia, mėgstanti skoninius gastronominius pojūčius, o ne svaiginimąsi iki žemės graibymo. Dėl šios priežasties net akcizų didinimas ir neproporcingas vyno apmokestinimas nesutrukdė vyno kultūrai ateiti į Lietuvą. Gaila, kad paskutinis akcizų didinimas daugiausia buvo nukreiptas į vyną ir jo suvartojimas šiemet krenta jau apie 15 proc.“ - teigia LVA vadovas.

Kitas kritinis veiksnys pasak R.Apulskio – demografija, nuoseklus gyventojų skaičiaus mažėjimas. „Lietuvą palieka brandūs, darbingi žmonės, todėl tai negali neatsiliepti alkoholio rinkai – ji atitinkamai mažėja kasmet. Štai pvz. stipriųjų gėrimų rinka per 10 metų sumažėjo 39 proc., alaus 29 proc., o spirituoto vyno – net 86 proc.“ – pasakoja organizacijos vadovas. Skaičiuojant bendrai 2008 metais Lietuvoje buvo suvartota 43,6 mln. litrų gryno alkoholio, šiemet šis skaičiuos besieks tik apie 27 mln. litrų. Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje suvartota apie 19,7 mln. litrų gryno alkoholio. Alkoholinių gėrimų suvartojimas pagal kategorijas (mln. litrų per 9 šių metų mėnesius):

Nerimą kelią atsigaunantis šešėlis

„Panašu, kad vienam 15 metų ar vyresniam gyventojui šiais metais teks tik 11 litrų legalaus gryno alkoholio. Tačiau nerimą kelią šešėlio atsigavimo ženklai – daugelis tyrimų ir rodiklių rodo šešėlio augimą akcizinių prekių rinkose. 2017 metais didesnis šešėlis buvo užfiksuotas tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių prekyboje. Auga ir gyventojų tolerancija šešėlinėms prekėms. Kol kas nedrįstame teigti, kad šešėlis išaugo drastiškai, tačiau akivaizdu – kad balansuojame ant ribos,“ – teigia R.Apulskis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas tyrimas parodė, kad ketverius metus iš eilės mažėjęs alkoholinių gėrimų šešėlis 2017 metais ūgtelėjo 2 procentiniais punktais ir pernai

pasiekė 24 procentus. Pasak p. Apulskio, būtų naivu tikėtis, kad uždraudus alkoholio reklamą, padidinus amžiaus cenzą ir apribojus prekybos laiką 2018 metais situacija nepablogėjo. „Vieša paslaptis, kad naktimis taksistai išvežioja legaliai ir nelegaliai pagamintą alkoholį, policija reguliariai suranda ir uždaro nelegalaus alkoholio distiliato bravorus, vos prieš du mėnesius Kauno apskrityje demaskuota ir uždaryta didžiulė nelegalių alkoholinių gėrimų gamykla. Deja, tai tik aisbergo viršūnė. Neįprastai didelė gyventojų tolerancija šešėlinėms prekėms mažina teisėsaugos efektyvumą, todėl daugelis nelegalios prekybos taškų lieka neišaiškinti arba nenubausti“, - apgailestauja aljanso prezidentas.