Kaip akcentavo viceministras, daugiausiai problemų kyla dėl namų statybų ar įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis.

„Dėl lengvatos iš viso yra kreipęsi per 2100 šeimų, patenkintų prašymų - apie 600-700, suteiktų pažymų - per 260. Apie 30-40 procentų besikreipiančiųjų paramos subsidiją nori gauti namo statyboms ar pirkti“, - sakė viceministras.

E.Bingelio žodžiais, buvo pastebėta, kad didžiausi iššūkiai pasinaudoti lengvata iškyla būtent norintiems apsigyventi name. Bankų atstovai namo statybą taip pat vadino viena rizikingiausių - tiek banko rizikos prasme, tiek žmogui, kuris ima paskolą.

Vienas iš susitikime minėtų trukdžių, kad daug norinčiųjų pasinaudoti lengvata nebuvo susitvarkę statybų leidimo. „Tokiais atvejais žmonės fiziškai nespėtų susitvarkyti dokumentų ir, kaip akcentavome susitikime su bankininkais, tai reikia atskirai iškomunikuoti. Dar su bankų atstovais sutarėme, kad prie pažymos būtų pridedama atmintinė, ką norinčiam pasinaudoti lengvata reikia žinoti, pasiruošti einant į banką ar kredito uniją, iš kurios bus imama paskola“, - sakė viceministras.

Kiek iš gavusiųjų pažymas apie galimybę pasinaudoti lengvata jau gavo paramą, viceministras negalėjo pasakyti.

„Nepasinaudojusiųjų lengvata dalį pamatysime suėjus pažymų panaudojamumo terminui, nes bankai kiekvienu atveju atskirai vertina tiek turtą, tiek pajamas ir galimybes pasinaudoti kreditu“, - sakė viceministras.

Kaip pabrėžė E.Bingelis, terminą, per kurį žmonės turėtų pasirašyti sutartį su banku, bus siūloma ilginti nuo 2 iki 3 mėnesių. „Siūlysime šią pataisą Seimui, nes kai kuriais atvejais norintys pasinaudoti subsidija pirmajam būstui regionuose, pristinga laiko“, - sakė viceministras.

Jaunoms šeimoms, norinčioms gauti valstybės subsidijuojamą būsto paskolą, pirmiausia rekomenduojama išsirinkti būstą, iš savivaldybės gauti paramos pažymą ir tuomet kreiptis į banką.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama suteikiama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc., vieną vaiką auginančioms - 20 proc., du vaikus - 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų - 30 proc. būsto kredito sumos subsidija. Paskolos gavėjo prašymu subsidija galės būti įmokama kaip pradinis įnašas.

Kreditas suteikiamas pirmajam gyvenamajam būstui - butui ar namui šalies regione įsigyti, taip pat namo statyboms.

Dėl paramos gali kreiptis asmenys, niekada neturėję nuosavo būsto ir atitinkantys jaunos šeimos apibrėžimą. Jauna šeima yra laikomi abu sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui šiais metais numatyta 2 mln. eurų, 2019 metais - 4 mln., 2020 metais - 4 mln. eurų, 2021 metais - 4 mln. eurų. Numatytas lėšas žadama koreguoti įvertinus realų jaunų šeimų poreikį į būstą regionuose ir valstybės biudžeto galimybes.