Lietuviai nesibaimina, kad jų darbus artimiausiu metu pakeis robotai

Lietuviai nesibaimina, kad jų darbus artimiausiu metu pakeis robotai


Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija tolimoje ateityje gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones, parodė atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.


Tačiau kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia - daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietos ir neįžvelgia, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų pažangos galėtų prarasti darbą.


„Daugelis lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, yra girdėję apie technologijų inovacijas, kurios galėtų pakeisti žmones įvairiose profesinėse srityse. Tačiau didesnioji dalis tyrimo respondentų tą šiuo metu mato labiau kaip tolimos ateities viziją, o ne pokytį, kuris galėtų įvykti per artimiausius kelerius metus“, - teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilkienė.


Pasak jos, tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, įsitikinę 61 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 68 proc. estų.


Kaip teigė J.Cvilkienė, šios technologijos dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Be to, net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo atliekamas funkcijas, šie įrenginiai veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros dar nėra pajėgūs.

REKLAMA


Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje - Lietuvoje ir Estijoje 74 proc. jų nurodė, kad naujos technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Tuo metu Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti paslaugų sektoriaus darbuotojai - 72 proc.


„Tikėtina, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. Vis tik jau dabar matome, kad kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį užimtumas prekybos sektoriuje sumažėjo 18 tūkst., pramonėje - 23 tūkst., žemės ūkyje - 14 tūkst., statybos sektoriuje - net 60 tūkst. dirbančiųjų“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.


Pasak jo, nereikėtų sudaryti klaidingo įspūdžio, kad pažeidžiami tik nekvalifikuoti darbuotojai ar dirbantys tik rankų darbą. Nuo 2005 m. nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje sumažėjo tik 1 proc., o vidutines kvalifikacijas turinčių fizinį ir protinį darbą dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 6 proc.


Per tą patį laikotarpį aukščiausias kvalifikacijas turinčių darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 6 proc. Ši tendencija, kaip teigė N.Mačiulis, tęsis ir ateityje - rutininius darbus atliekančius pakeis robotai ir procesų automatizavimo algoritmai, o aukščiausių kvalifikacijų darbuotojų vis labiau trūks.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)