Keturi būdai, kaip moksleiviams galima pasirinkti jiems labiausiai tinkančią specialybę

Keturi būdai, kaip moksleiviams galima pasirinkti jiems labiausiai tinkančią specialybę


Pirmo kurso kasmet nebaigia nuo 7 iki 15 proc. studentų, nusivylusių pasirinkta studijų programa ar supratusių, kad pasirinko ne tą kelią.


Profesinių santykių konsultantas, „Kitokie projektai“ partneris Nerijus Januškevičius išskiria keturias kompetencijas, padedančias apsispręsti.


„Pirmoji - savęs pažinimas. Dalis vaikų labai prastai save pažįsta: jie arba pervertina savo galimybes, arba per daug save nuvertina. Apie savo gebėjimus moksleiviai dažnai sprendžia iš pažymių. Tačiau pažymiai vis dėlto labai mažai pasako apie tikrąsias vaiko galimybes ir pašaukimą“, - pastebi N.Januškevičius.


Kitos dvi kompetencijos - galimybių paieška ir planavimas. Dalis moksleivių nežino, kur galima smulkiau sužinoti apie juos dominančias specialybes, o jei ir žino, pavyzdžiui, apie studijų muges, nesugeba susiorganizuoti kelionės į jas.


„Mokykloje paprastai visi dalykai vaikams „nuleidžiami iš viršaus“, tad jiems trūksta organizacinių įgūdžių bei padrąsinimo aktyviai ieškoti galimybių. Kartais moksleiviai pasyviai laukia, kol mokytojai ar tėvai jais pasirūpins“, - patirtimi dalijosi profesinių santykių konsultantas.


Ketvirtoji kompetencija - įgyvendinimo. Kaip pabrėžia N.Januškevičius, vien turėti planą - nepakanka, reikia jį aktyviai vykdyti.


„Profesinės krypties pasirinkimas - labai svarbus sprendimas. Kartais vaikai dėl jo svarbos ir aplinkinių spaudimo patiria tokį stiprų stresą, kad tarsi užsiblokuoja ir net nebando veikti, todėl paprastai susitikimo pradžioje išventiliuojame jausmus, pakalbame apie kylančias baimes“, - pasakojo konsultantas

REKLAMA


N.Januškevičius su moksleiviais kalba apie minėtas kompetencijas ir analizuoja, kurioje vietoje vaikai yra užstrigę, o tada aptaria, ką galima daryti.


„Vieniems vaikams reikia daugiau veiklų ir grįžtamojo ryšio iš aplinkinių, kad jie geriau save pažintų. Kitiems - daugiau dirbti su galimybių paieška. Kartais klasėje suplanuojame tam tikrus žingsnius, kurių moksleiviai imsis, kad daugiau sužinotų apie juos dominančias profesijas“, - dalijosi profesinių santykių konsultantas.


Susipažinti su įvairiomis profesijomis galima ir per įmonių iniciatyvas, kurios orientuotos į moksleivius. Viena tokių - mokėjimų paslaugų kompanijos „Western Union“ programa 10-11 klasės mergaitėms „Ateities lyderė“.


Per penkių dienų mokymus projekte dalyvaujančios merginos galėjo ne tik išgirsti įvairių įmonės padalinių moterų pasakojimus apie jų darbo specifiką, bet ir grupelėse diskutuoti apie karjeros tikslus, sužinoti darbo daugiakultūrėje įmonėje ypatumus ir gauti motyvacinių patarimų.


„Ateities lyderė“ programos vadovė Rasa Milašiūnienė įsitikinusi, kad moterys gali sėkmingai dirbti pačiose įvairiausiose srityse: rinkodaros, technologijų, finansų.


„Paprastai patarimų profesijos tema moksleivės gauna iš mokytojų, kurie dažniausiai turi nedaug patirties verslo srityje, ne visada paaugliai pasitiki tėvų nuomone, o žiniasklaidos kuriamas vaizdas taip pat nėra išsamus, tad norėjome, kad apie įvairias įmonės veiklas merginos sužinotų iš pirmų lūpų“, - teigė renginio organizatorė.

REKLAMA



Pasak programoje dalyvavusios vienuoliktokės Viktorijos iš Jonavos, tokie renginiai praplečia suvokimą apie skirtingas profesijas ir padeda ieškoti profesinio kelio.


„Paprastai įmonių programos skirtos studentams, tad labai nudžiugau radusi tokią, į kurią buvo kviečiami moksleiviai. Labiausiai man įsiminė paskaita apie moteris ir informacines technologijas. Mokykloje šiek tiek mokiausi programavimo, bet maniau, kad jis visiškai nesisieja su mane dominančia ekonomikos sritimi. Dabar supratau, kad programavimas - tai sritis, kurioje kiekvienas gali atrasti save. Pasirodo, jo reikia dirbant tiek su investicijomis, tiek su valiutomis. Niekada nesvarsčiau apie investavimą, bet pradėjau galvoti, kad šiai veiklai turiu reikiamų savybių. Tai vienas atradimų, kurį išsinešiau iš renginio“, - įspūdžiais dalijosi moksleivė.


N.Januškevičiaus nuomone, įmonės gali prisidėti prie moksleivių profesinio orientavimo. Savanorystės programos, ekskursijos, atvirų durų dienos ar „šešėliavimas“, kai moksleiviai gali praleisti dieną stebėdami tam tikros srities specialistus, padeda mokiniams susidaryti realesnį vaizdą apie tam tikrą specialybę.


„Manau, taip pat būtų naudinga, kad įvairių specialybių atstovai vyktų į mokyklas ir pasakotų apie savo veiklą ir apskritai apie organizacijose vykstančius procesus. Vis dėlto, susidaro įspūdis, kad kartais mokyklos bijo įsileisti verslo atstovus, todėl pačios save izoliuoja“, - apgailestavo konsultantas.


Profesinio orientavimo projekto „būsiu“ vadovė Rima Olberkytė-Stankus profesinį moksleivio orientavimą ir jo kompetencijų auginimą bendrojo lavinimo mokyklose vadintų viena prioritetinių sričių.


Kuo vaikai mažesni, tuo lengviau priima naujoves, viskuo domisi ir įsiklauso, su jais paprasta kalbėti net apie 2030-uosius ar 2050-uosius ir apie tokias profesijas bei specialybes, kurių šiandien dar nėra, bet ateityje tikrai bus, todėl turime joms ruoštis.


Aštuonerius metus veikiančiame profesinio orientavimo projekte „būsiu“ kasmet dalyvauja per 90 proc. šalies mokyklų mokinių. Su jais žiniomis dalijasi daugiau nei 150 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, valstybinės institucijos, inovacijų centrai.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris