Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) nuomone, tokia akcizų politika lemia, kad neproporcingai didelė lengvųjų automobilių dalis naudoja dujas, o jų pigumas sukuria savotišką „konkurenciją“ ir neleidžia plisti kitoms, mažiau taršioms judumo priemonėms.

Kaip parodė liepą paviešintas pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas, dujinių automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal bendrą eksploatacijos pigumą - dyzelinu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio.

Pasak LVOA, siekiant mažinti oro taršą, valstybei teks surasti lėšų, kurios leistų remti švarias, mažai taršias lengvojo transporto priemones. Aplinkos ministerijos neseniai pasiūlytame oro taršos mažinimo priemonių sąraše minimos taršos rinkliavos, automobilių registracijos mokesčiai, taip pat akcizų didinimas. Natūralus sprendimas, siekiant pažaboti taršių dyzelinių automobilių vyravimą Lietuvos keliuose - didinti akcizą dyzelinui - Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovams neatrodo tinkamas, bent jau artimiausiu metu.

„Suskystintos naftos dujos dėl savo pigumo yra vairuotojų mėgstama alternatyva brangesniems benzinui ir dyzelinui. Deja, tai nėra klimatui draugiška alternatyva, nes didelės SND sąnaudos 100-ui kilometrų reiškia ir dideles CO2 emisijas. Laipsniškas suskystintų naftos dujų brangimas, drauge su dyzelinu varomų automobilių ženkliu apmokestinimu (pirmos registracijos metu bei kasmetinių taršos mokesčių būdu), natūraliai skatins Lietuvos vairuotojus persėsti prie mažai taršių hibridinių bei visai netaršių elektrinių automobilių“, - siūlo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Šiomis dienomis aljansas Aplinkos ministerijai pateikė atsiliepimą Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektui, siūlydamas svarstyti SND, o ne dyzelino akcizo didinimo galimybę, kartu akcentuodamas ir kitas neatidėliotinas priemones. Nors pirminis plano projektas kritikuotas premjero Sauliaus Skvernelio, aljanso atstovai įsitikinę: projektą pagerinus, jis galėtų tapti svarbiu politinio dabartinės valdančiosios koalicijos įsipareigojimo mažinti oro taršą išbandymu.

Prognozuojama, kad ilgainiui, 2025-2030 m., elektriniai ir kraunami iš tinklo hibridiniai automobiliai gali tapti konkurencingi net be valstybės paskatinimo. Aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad laukti negalima, pradėti planuoti ir įgyvendinti netaršaus transporto skatinimo programas reikia jau dabar, kadangi svarbu ne tik eksploatacijos kaštai, bet ir vairuotojų, keleivių ir ypač - praeivių - sveikata.

„Kasdien įkvėpdami išmetamąsias dujas, kenkiame plaučiams, širdžiai. Ilgainiui tai priveda prie daug didesnių išlaidų, tiek visuomenės mastu, tiek kiekvieno vartotojo šeimyniniame biudžete“, - primena vartotojų atstovas.