Tokios nuo liepos įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos užtikrins didesnį socialinį teisingumą, o jautriausios socialinės grupės taps konkurencingesnės darbo rinkoje.

Birželį socialinio draudimo įmokų papildomai primokėta už 30 tūkst. darbuotojų, gaunančių mažesnę nei minimalią algą. Šis skaičius nuo metų pradžios mažėja, tačiau ženkliai sumažėjo ir darbuotojų, kuriems ši nuostata gali būti taikoma.

Palyginti, pernai gruodį buvo apie 150 tūkst. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekė minimalios algos, o birželį tokių jau 103 tūkst. Šį pokytį galėjo lemti ir taikomas „grindų“ reikalavimas – dalis darbdavių, užuot primokėję įmokų, tokiems darbuotojams pradėjo mokėti bent minimalų atlyginimą.

„Skaičiuojame, kad teigiamą socialinio draudimo įmokų „grindų“ poveikį dėl sumokėtų papildomų įmokų arba dėl to, kad buvo padidinta alga, galėjo pajusti apie 80 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Panevėžio dydžio mieste. Įstatymas padėjo įgyvendinti tai, ko siekėme – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems – jie gaus didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Įvertinus minimalių socialinio draudimo įmokų įtaką dirbantiesiems įstatymo pakeitimais nuo liepos siekiama detaliau apibrėžti išimtis, kad jos būtų sąžiningos ir užtikrintų, jog jautriausios socialinės grupės liktų konkurencingos darbo rinkoje.

Antai įstatyme lengvatos iki šiol buvo numatytos tik daliai neįgaliųjų – tų, kurie gauna netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas. Dalis neįgaliųjų gauna neįgalumo pašalpas arba išmokų išvis negauna, todėl tokios išimtys didins jų konkurencingumą darbo rinkoje.

Be to, darbdaviams iki šiol nereikėjo primokėti 9 proc. darbuotojo socialinio draudimo įmokų dalies, kurių didžiąją dalį sudaro 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, tuo metu kai visiškai nedirbantys ir darbo neieškantys gyventojai savarankiškai turi mokėti 9 proc. nuo MMA siekiančią minimalią 36 eurų PSD įmoką.

Nuo liepos 1 d. pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnį, jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimaliosios mėnesio algos.

„Sodros“ birželio mėnesio duomenimis, įmonė už MMA nesiekiančią algą uždirbantį darbuotoją, kuriam netaikomos išimtys, vidutiniškai primokėjo 46 eurus. Atsiradus prievolei sumokėti ir apdraustojo dalį, priemoka padidės apie 13 eurų. Iš viso apie 16 tūkst. įmonių primoka socialinio draudimo įmokų už minimalios algos negaunančius darbuotojus.

Išimtys nuo šiol taikomos ne tik jaunesniems nei 24 metų gyventojams, ar gaunantiems senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją, bet ir tiems, kam mokama šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensija, turintiems nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį, gaunantiems motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, draudžiamiems pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu 10 proc. padidino finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos galėtų primokėti socialinio draudimo įmokų už šiose organizacijose ne pilnu etatu dirbančius žmones ir taip jiems užtikrinti visapusiškas socialines garantijas.