Kogeneracija: pigesnė šiluma vietoj šiukšlių kalnų

Kogeneracija: pigesnė šiluma vietoj šiukšlių kalnų

2030 metais bus perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų, sudeginama – 30 proc. ir tik 5 proc. atliekų šalinamos sąvartynuose.



Kaune ir Vilniuje statomos kogeneracinės jėgainės sumažins šiukšlių kalnus mūsų šalyje, atpigins vartotojams tiekiamą šilumą ir pagamins elektros, kurios šiandien bene daugiausia Europoje importuojame iš kaimynų.


Ar užteks kūrenamų atliekų?


Visuomenėje diskutuojant minėta tema, kartais pasigirsta nuomonių, kad, pastačius Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgaines, joms gali pritrūkti komunalinių atliekų. Be to, kaip argumentai pateikiami ir ambicingi Europos Komisijos (EK) vadinamosios žiedinės ekonomikos tikslai – visos atliekos turi būti ne sukūrenamos, o rūšiuojamos ir vėl perdirbamos. Tiesa, minėti EK reikalavimai šiandien dar nėra niekaip įforminti ar patvirtinti.


Tačiau atliekų pavertimo energija šalininkai nuolat primena: EK savo ataskaitoje ir pareiškimuose vertina tik komunalines atliekas. Ir visiškai nevertina pramoninių atliekų, kurių šiandien Lietuvoje yra didžiuliai kiekiai.


Be to, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai šiandien yra praėję daugybę naudos ir kaštų vertinimo etapų bei procedūrų. Be jų nebūtų pavykę pritraukti nei Europos paramos Vilniaus projektui, nei privataus investuotojo Kauno projektui. Atliktomis kaštų ir naudos analizėmis bei galimybių studijomis buvo remiamasi prognozuojant gamybos pajėgumus, jėgainių finansinę grąžą, investicijų atsipirkimo laikotarpius.

REKLAMA


Abu Vilniaus ir Kauno kogeneracinės elektrinės projektai per pastaruosius porą metų yra ganėtinai pasistūmėję į priekį: tiek Kaune, tiek Vilniuje vyksta realūs jėgainių statybos darbai – betonuojami pamatai jau gaminamai įrangai, vedamos inžinerinės komunikacijos.


Juolab nepamirškime, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojai laukia mažesnių šilumos bei atliekų tvarkymo kainų. Vertinant abu faktorius, abiejų elektrinių statytojai nemato jokių objektyvių priežasčių, dėl ko vienas ar kitas jėgainės projektas galėtų būti atidedamas ar stabdomas.


Išsivysčiusios Skandinavijos šalys – Danija, Švedija arba mūsų dažnai minimi estai sudegina daugiau kaip 50 proc. savo komunalinių atliekų. O visos trys Lietuvos atliekų deginimo jėgainės (priminsime, kad Klaipėdoje jau veikia tokia jėgainė) sudegintų tik 30 proc. komunalinių atliekų. Beje, kasmet dar susidaro ir milžiniški kiekiai pramoninių atliekų.


Naujos jėgainės – naujos darbo vietos


Pastačius Vilniaus jėgainę, vilniečių sąskaitos už šildymą sumažėtų iki 13 mln. eurų – vien dėl pigių vietos atliekų panaudojimo energijai gaminti ir 3 kartus pigesnio biokuro, kuris pakeistų brangias gamtines dujas.

REKLAMA


Be to, Vilniaus miesto savivaldybė išvengtų 70 mln. eurų investicijų į biokurą naudojančias katilines ir šias lėšas galėtų panaudoti kitiems vilniečių poreikiams. Be to, jau paskaičiuota, kad naujos kogeneracinės jėgainės statybos metu sostinėje bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastačius jėgainę – apie 100 nuolatinių darbo vietų.


Pastačius Kauno jėgainę ir joje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas, užuot jas laidojant sąvartyne, per metus gyventojai ir verslas sutaupytų apie 12 mln. eurų. Tad dėl atliekų panaudojimo energijai gaminti kauniečių sąskaitos už šildymą sumažėtų apie 3 mln. eurų.

Kaip sumažinti atliekų tvarkymo kainas?


Neseniai bendrovės „Kauno švara“ vadovas Dalius Tumynas žiniasklaidai patvirtino, kad atliekų išvežimo kaina auga neišvengiamai, nes didėja ir kiti komunalinių paslaugų įkainiai. Pavyzdžiui, šiuo metu dalis ne tik Kauno miesto, bet ir viso regiono atliekų vežama deginti į Klaipėdą – ten, kur veikia pirmoji komunalines bei pramonines atliekas deginanti „Fortum“ kogeneracinė jėgainė.


Juk tai reikalauja ir papildomų kaštų – daugiau sudeginama kuro, krovininiai automobiliai kasdien papildomai „prisuka“ šimtus kilometrų. Tad kuo arčiau nuo atliekų surinkimo vietų (o aplink stambiuosius miestus tai yra neišvengiama) šiukšlės yra sutvarkomos, tuo energijos savikaina yra mažesnė.


Todėl komunalininkai vieningai sutaria, kad Kaunui reikia pasirinkti efektyvų atliekų tvarkymo būdą ir tai turi būti kuo arčiau atliekų surinkimo ir rūšiavimo vietų.
Kartu nepamirškime ir planų, kad jau 2018 metais Lietuvoje veiks 3 atliekų deginimo įmonės. Su tuo ir buvo susijęs sprendimas nuo 2018 metų smarkiai pabranginti šiukšlių vežimą į sąvartynus. Nors šiukšlės kol kas deginamos tik Klaipėdoje, sąvartyno mokesčio pabrangimas neatšauktas.



Savivaldybių atstovų ir kogeneracinių elektrinių statytojų argumentai (kol nėra minėtų elektrinių, mokesčio nedidinti) nebuvo išgirsti, todėl visos regiono savivaldybės priverstos į šiukšlių vežimo kainą įtraukti didėsiantį taršos mokestį. Todėl, pavyzdžiui, beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, vežama į sąvartyną.


Nuo 2015 metų Lietuvoje taršos mokestis už šiukšlių vežimą į sąvartynus yra 3 eurai už toną, o nuo 2020 metų jį numatoma padidinti net 9 kartus – iki 27 eurų už toną.


Svarbūs skaičiai


• Aplinkos ministerijos duomenimis, 2030 metais bus perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų, sudeginama – 30 proc. ir tik 5 proc. atliekų šalinamos sąvartynuose. Būtent toks atliekų tvarkymo paskirstymas atitinka ir Europos Sąjungos tikslus, keliamus visoms Bendrijai priklausančioms valstybėms narėms.
• Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų.
• Kauno jėgainėje būtų deginama iki 200 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų, nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įmonėse susidarantis nuotekų dumblas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)