Kauno „Žalgiris“ pergalingai žengė į Eurolygos atkrintamąsias varžybas – penktadienio vakarą paskutinėje reguliariojo sezono kovoje Pirėjuje po dramatiškos kovos ir pratęsimo 86:85 (10:25, 21:18, 25:16, 24:21, 6:5) įveiktas „Olympiakos“.

Kauno „Žalgiris“ 2017–2018 metų Eurolygos turnyre žaidžia įdomiai, solidžiai, užtikrintai. Kauno arena, kurioje telpa 15 tūkst. žiūrovų, per „Žalgirio“ rungtynes būna sausakimša, stebėti garsiausio šalies sporto klubo žaidimą vėl tapo prestižo reikalu, o dar pusė Lietuvos rungtynes žiūri subedę nosis į televizorius.

Vidmantas UŽUSIENIS

„Žalgiriui“ liejasi vietinės ir tarptautinės žiniasklaidos liaupsės, bet įstabiausia, kad didžiausia klubo žvaigžde tapo ne žaidėjas, o treneris – charizmatiškasis Šarūnas Jasikevičius. Arba, kaip jį vadina krepšinio gerbėjai, Jaska ar tiesiog Šaras.

„Žalgiris“ jau pateko į Eurolygos ketvirfinalį, o sėkmėi nusišypsojus, gali atsidurti net tarp keturių geriausių Eurolygos komandų. Rudenį, prasidėjus dar vienam Eurolygos sezonui, kauniečiams buvo pranašaujama vos 12–14 vieta.

Netgi po dviejų mėnesių nuo sezono pradžios lažybų kontoros „Žalgirio“ galybes laimėti Eurolygą vis dar vertino niekingu 1 šansu iš 23. O ispanų „Barcelonos“, kurią šių metų Eurolygos sezone „Žalgiris“ įveikė jau du kartus, šansai tapti prestižiškiausio Senojo žemyno krepšinio turnyro nugalėtoja buvo vertinami santykiu 1 iš 5.

Pesimistų beveik nebeliko. Aistruolių protai ir širdys kupini beribio optimizmo. Tačiau Vladas Garastas, vienas iš legendinių Kauno „Žalgirio“ trenerių, kovo pirmosiomis dienomis kalbėdamas su „Savaitės“ žurnalistu, bandė aušinti įsišėlusias viltis. „Šiais metais laimėti Eurolygą bus sudėtinga. Kodėl? Vis tiek reikia poros aukštesnio lygio žaidėjų: „Žalgiris“ neturi gero vidurio puolėjo, o reikėtų ir dar vieno aukštaūgio“, – svarstė treneris, Kauno krepšinio klubui vadovavęs nuo 1979 iki 1990 metų.

Didžiausia žvaigžde tapo treneris

V. Garasto vadovaujamas „Žalgiris“ tris kartus iš eilės (1985, 1986 ir 1987 metais) tapo Sovietų Sąjungos vyrų krepšinio čempionu, o tais laikais tai, mūsų akimis, prilygo nugalėti NBA lygoje. „Žalgiryje“ anuomet žaidė krepšinio legendos Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir, žinoma, Arvydas Sabonis.

Būtent šio Lietuvos milžino pavardė buvo dažniausiai tariama vardijant tuometes mūsų garsiausio klubo pergales. Vyriausiojo trenerio V. Garasto pavardė visai nepelnytai likdavo garsiausių to meto „Žalgirio“ krepšininkų šešėlyje.

Bet toks pats buvo ir kitų geriausių „Žalgirio“ vyriausiųjų trenerių likimas. Menu, savo sąmoningo gyvenimo pradžioje, 1970–1971 metais (man buvo jau visi šešeri), kartu su tėvu nespalvoto pirmo šeimos televizoriaus ekrane stebėjau, kaip „Žalgiris“, aplenkęs Tbilisio „Dinamo“, pelnė SSRS čempionato bronzos medalius.

Tai buvo pirmas ano meto Lietuvos klubinės komandos svarbus laimėjimas. „Žalgiriui“ vadovavo treneris Vytautas Bimba. 1978 metais tokios pat spalvos medalius „Žalgiris“ pelnė jau vadovaujamas Stepo Butauto, tačiau net šią legendą gožė to meto krepšinio žvaigždės – Algirdas Linkevičius ir kiti. 1999 metais „Žalgirio“ krepšininkai tapo Eurolygos čempionais. Komandai tada vadovavo dar viena Lietuvos trenerių korpuso gyva legenda – Jonas Kazlauskas. Tačiau ir jį gožė turnyre spindėję amerikiečiai Tajusas Ednis ir Entonis Būvis (Tyus Edney ir Anthony Bowie).

Bet Šaras – visai kita istorija. „Šarūnas Jasikevičius yra fenomenas. Kadaise gerai žaidęs krepšininkas dabar labai geras treneris. Akivaizdu, kad tai dvi skirtingos profesijos, kurioms reikia skirtingų kompetencijų. Matėme daug žaidėjų, kurie buvo žvaigždės sporto aikštelėse, bet treneriai jie – pusėtini. O Šaras yra ta maloni išimtis, kokių pasaulyje ne daugiau nei dešimt“, – sakė psichologas, vienas geriausių ugdomojo vadovavimo specialistų Lietuvoje Vitoldas Masalskis.

V. Masalskiui pritaria ir viena garsiausių sporto psichologijos specialisčių Aistė Žemaitytė ir istorikas bei psichologas, Lietuvos sporto universiteto profesorius Romualdas Malinauskas. Tad gal tikėti tuo, kad Š. Jasikevičiaus treniruojamas Kauno „Žalgiris“ stebins krepšinio pasaulį ir gerbėjus bei dalyvaus, pavyzdžiui, šių metų Eurolygos superfinale? Juk Šarą, trenerio poste dar nepasiekusį skambių pergalių, jau dievina Lietuva ir krepšinio pasaulis.

„Liūtas“ tarp „liūtų“

Po pirmojo, 2016–2017 metų, Eurolygos sezono buvo sunkoka kalbėti apie šio trenerio darbą. O štai įpusėjus šių metų sezonui trenerio prioritetai jau aiškiai matyti. „Sunku nusakyti, koks yra Šarūno Jasikevičiaus indėlis į skambias šio sezono pergales Eurolygoje, bet jis labai didelis.

Psichologai turi patarlę: geriau, kai „avinų“ kariuomenei vadovauja „liūtas“, nei kad „liūtams“ vadovautų „avinas“. Neabejotinas „liūtas“ Šarūnas Jasikevičius į komandą sukvietė ne „avinus“, o žaidėjus, kurių jam reikėjo ir kurie gali bei moka žaisti kaip „liūtai“, – aiškino A. Žemaitytė.

Pašnekovei antrino ir V. Masalskis. „Visų pirma jis žavi beprotiška energija. Jo energijos užtaisas užkabina, užkrečia. Tai net kritiškiausiomis akimirkomis nesutrinkantis žmogus, su kuriuo norisi būti, norisi jį sekti“, – pastebėjo psichologijos specialistas.

Abu pašnekovai tvirtino, kad nepaprasta Š. Jasikevičiaus asmenybė pavergė ne tik Lietuvą, bet ir kitų šalių, kuriose yra žaidęs Šarūnas, sirgalius. Šaras vilkėjo daugybės klubų marškinėlius (žaidė Izraelyje, Ispanijoje, Graikijoje) ir visur tapo numylėtiniu. „Ta savita asmenybės trauka yra labai stipri sėkmės motyvacijos dalis. Charizmatiškasis „Žalgirio“ strategas traukia aistruolius į krepšinio arenas, o žaidėjus nuteikia bekompromisei kovai“, – pažymėjo V. Masalskis.

A. Žemaitytė pridūrė, kad psichologiniais tyrimais atskleista, jog kartais emocinis motyvavimas veikia pavaldinius daug efektyviau nei racionalūs paaiškinimai. „Tą patį daro ir Šarūnas: ypač sunkiais momentais jis surengia emocinį šou žaidėjams ir žiūrovams. Po trenerio šou žaidėjai tarytum įgauna antrąjį kvėpavimą“, – kalbėjo psichologė.

Jos tvirtinimu, naudą „Žalgirio“ rezultatams duoda ir tai, kad Š. Jasikevičius yra tikras taktinių schemų virtuozas. „Jis turi unikalų sugebėjimą iš žaidėjų išreikalauti to, ką iš anksto yra numatęs“, – tikino psichologijos specialistė.

V. Masalskis atkreipė dėmesį į vyriausiojo trenerio strateginio mąstymo svarbą. „Tai bene vertingiausia Š. Jasikevičiaus geroji savybė, lemianti sėkmę. Krepšininkai ne tik bėgioja ir mėto, bet ir mąsto. Treneris sugeba numatyti situaciją aikštelėje ir sudėlioja kintamuosius už aikštės ribų taip, kad šie vėliau nulemia situaciją jo komandos naudai. Akivaizdu, kad strateginis mąstymas daug duoda formuojant komandą“, – pasakojo mūsų pašnekovas.

V. Masalskio nuomone, Š. Jasikevičius turi ir dar vieną išskirtinį bruožą. „Žalgirio“ treneris žengia į didelio neapibrėžtumo situacijas nebijodamas beprotiškai rizikuoti ir eksperimentuoti. Aišku, kartais klysta, bet suklydęs pasimoko. „Buvęs krepšininkas efektyviai naudoja žaidėjo patirtį, mokosi naujų schemų, įvaldo naujų įgūdžių ir sparčiai tobulėja“, – pridūrė V. Masalskis.

Apkrėstas „Žalgirio“ bacila

Š. Jasikevičius gimė ir augo Kaune. „Psichologijos specialistai mano, jog svaiginančiai dabartinio „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio karjerai įtakos turi šio krepšinio klubo magija ir tradicijos“, – tvirtino Lietuvos sveikatos universiteto profesorius R. Malinauskas.

Pasak V. Masalskio, akivaizdu, kad Š. Jasikevičiui patinka ši veikla. Psichologo pastebėjimu, jis jaučia aistrą ir mėgsta trenerio darbą, myli komandą, su kuria dirba. „Trenerio charizma švyti, net treneris dirba ne dėl atlygio, o dėl idėjos, dėl fanų. Tai įmanoma tik mieste, kuriame žaidžia „Žalgiris“, ir valstybėje, kurios bene visi piliečiai yra krepšinio gerbėjai“, – pabrėžė psichologas.

Buvęs „Žalgirio“ vyriausiasis treneris V. Garastas kalbėjo apie tikra Lietuvos vertybe tapusios Kauno krepšinio komandos bacilą, kuri užkrečia laimėti. „Žalgiris“ buvo vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės šauklių. Kadaise Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius pastebėjo, kad mūsų krepšininkai pergalėmis davė toną tautiniam judėjimui.

Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvos pasaulyje niekur nebuvo. Žemėlapį dengė didelė raudona dėmė, kurios pavadinimas buvo Sovietų Sąjunga. Ir staiga iš už geležinės uždangos išlenda komanda iš Lietuvos, kuri grumiasi Europos čempionų taurės turnyre, laimi Viljamo Džonso (Williamo Joneso) taurę. Ir visi – lietuviai! Mūsų kadaise atvirai demonstruotas tautiškumas daro įtakos ir gerai šiandienos „Žalgirio“ aurai.

Kai žiūrim į puikiai žaidžiančius šios dienos „Žalgirio“ krepšininkus, mes, anų laikų klubo puoselėtojai, pasidžiaugiame, jog užkrėtėme vėlesnes kartas gera bacila. Yra tokia aksioma: vaikai visada seka paskui tuos, kurie skina pergales“, – svarstė V. Garastas.